Maži vaikai, pavyzdžiui, darželinukai ar jaunesni, dar labai priklausomi nuo tėvų, todėl, jei tėvai akinius deda, paprastai vaikai juos nešioja. Į pradines klases einantys vaikai jau gali ir nenorėti nešioti akinių. Pastaruoju metu tokio neigiamo požiūrio į akinius smarkiai mažėja. Viena to priežasčių – akinių dabar yra įvairiausių modelių, tad galima išsirinkti tai, kas vaikui patinka ir labiausiai tinka.

Kas nutinka, kai vaikas auga šeimoje, kurioje akiniai nelaikomi gydymo priemone, net jei gydytojas tvirtina, kad jie – būtini? Gydytoja atkreipia dėmesį į būkles, kurios gali būti koreguojamos tik ankstyvame amžiuje.

„Pavyzdžiui, vadinamoji akis tinginė, kai viena akis mato gerai, o kita – tarsi pritingi gerai matyti ir gyvena kitos sąskaita. Tokia būklė yra gydoma uždengiant gerai matančią akį, todėl tinginiukė yra priversta dirbti – stengtis matyti geriau ar gerai. Ši regėjimo yda yra tvarkoma gana veiksmingai, tačiau geriausias laikas tai daryti – iki mokyklos, septynerių metų. Vėliau ši būklė koreguojama sunkiai. Jei į gydytojus kreipiamasi, kai vaikas – jau paauglys, nebelabai įmanoma ką padaryti, nes pokyčiai jau būna įvykę ir smegenyse – nebemato ne tik akis, bet ir smegenys yra atpratusios matyti ryškiai“, – aiškina gydytoja.

Tarp kitų būklių, kurias reikia koreguoti, lengvinti nuo mažens akiniais, – refrakcijos ydos, pavyzdžiui, trumparegystė ar neišaugta toliaregystė, taip pat žvairumas.

Blogas matymas gali sukelti ne tik fiziologinių, bet ir psichologinių ar net socialinių problemų. Pavyzdžiui, jei augantis vaikas išlieka toliaregis ir jo regėjimas nekoreguojamas, jam sunku ilgiau žiūrėti į arti esančius objektus, pavyzdžiui, knygą ar sąsiuvinį, gali pradėti skaudėti galvą, todėl vaikas ima vengti tokių užduočių. Tėvams gali atrodyti, kad vaikas tingi, nenori mokytis, negali susikaupti, jis kaltinamas blogu charakteriu.

Jei vaikas trumparegis ir mokykloje sėdi paskutiniuose suoluose, jis gali nematyti, kas parašyta lentoje, todėl jam sunkiau mokytis, o aplinkiniai taip pat ima žiūrėti į vaiką kaip į tingintį mokytis ar mažiau gabų.

„Taip vaikams gali būti uždėtos tinginių, galiorkos, nenorinčiųjų mokytis etiketės, nors priežastys dažnai gali būti tiesiog akių sveikata – nekoreguojamos refrakcijos ydos, – sako G.Laurinavičiūtė. – Gerai matantis vaikas labiau pasitiki savimi ir aplinka, lengviau vystosi, bendrauja.“

Jei vaikas mažas, beveik 100 proc. nuo tėvų pastangų ir atkaklumo priklauso, ar akiniai bus nešiojami. „Jei tėvai supranta akinių naudą ir juos nuolat deda, net jei vaikai juos nuolat nusiima ir iš pradžių jų nenori, galiausiai prie akinių yra priprantama. Jei tik jie pajunta, kad su akiniais geriau mato, – nori akinių“, – teigia gydytoja oftalmologė G.Laurinavičiūtė.

Amžėjant presbiopija vystosi visiems, nepriklausomai nuo to, ar esate trumparegis, toliaregis, matote normaliai ar regėjimas buvo koreguotas lazeriu. Apie presbiopiją, jos variantus ir kokie regėjimo koregavimo būdai galimi pasakoja akių gydytoja mikrochirurgė Irena Laurinavičienė.

Erzinantis, bet visiškai natūralus procesas

„Iki 40–50 metų, t. y. kol presbiopija nejuntama, dauguma gerai matančių žmonių linkę galvoti, jog taip bus visada. Deja, toks įsitikinimas – klaidingas. Akių pokyčiai vyksta absoliučiai visiems žmonėms ir tai yra visiškai natūralus, normalus fiziologinis procesas, – pasakojo gydytoja I. Laurinavičienė. – Kaip kad visi kūdikiai gimsta toliaregiai, bet ši toliaregystė dažniausiai „išaugama“, tai lygiai taip pat į antrą gyvenimo dalį mūsų akys ir vėl tampa toliaregėmis. Šis procesas – gana ilgas, lėtas, jis vyksta nuolat, tačiau būtent apie minimus 40–50 metus regėjimo pokytis tampa labiau pastebimas“.

O štai kokio laipsnio amžinė toliaregystė išsivystys ir kaip pats pokytis vyks, ypač susiję su regėjimu iki prasidedant presbiopijai. Trumparegių ir toliaregių matymas skirsis. Presbiopijos vystymuisi įtakos turi ir daugiau veiksnių.

Kas vyksta su akimis?

Amžėjama skirtingai, todėl vieniems nuo 40-ies, kitiems – ir nuo 50-ies metų ima keistis akies audiniai bei jų savybės: mažėja drėgmės, lėtėja medžiagų apykaita, audiniai tampa nebe tokie elastingi, todėl akies akomodacinės savybės ir lęšiuko laužiamoji geba, dėl kurios įžiūrime ir toli, ir arti esančius objektus, silpsta. Dėl akies audinių bei akomodacinių savybių pokyčių regėjimas ima blogėti, ypač – žiūrint iš arti, todėl pacientai, kurie didžiąją gyvenimo dalį džiaugėsi normaliu regėjimu, pastebi nebeįveriantys siūlo į adatą ar nebegalintys skaityti knygos.

Presbiopijos vystymosi scenarijai skiriasi

Jei iki 40–50 metų matėte normaliai ir jums nereikėjo akinių, pradėjus vystytis presbiopijai gerai matyti arti esančius daiktus, greičiausiai, ilgainiui prireiks taip vadinamųjų skaitymo akinių.

Jei buvote toliaregis, vadinasi, jūsų toliaregystė sulig presbiopijos procesu toliau didės, įžiūrėti arti esančius objektus bus vis sunkiau, rankos ilgio nebepakaks ir tai pradės išties varginti, todėl taip pat prireiks iš arti matyti padėsiančių akinių arba nebepakaks jau turimų iš anksčiau.

Pixels nuotr.

Jei buvote trumparegis, t. y. ir taip visą gyvenimą vaikščiojote su į tolį geriau matyti padedančiais akiniais, besivystanti presbiopija leis arti esančius objektus bent kurį laiką pakankamai gerai matyti su silpnesniais akiniais ar ir visai be jų. Visgi greičiausiai dėl besivystančios amžinės toliaregystės po kurio laiko turėsite ir vėl keisti akinius.

Trumparegiams senstant, skaitymo akinių neprireikia kiek ilgiau.

Apibendrinant, skaitymo akinių galiausiai prireiks visiems, o toliaregiams ir trumparegiams gali tekti nešioti ir į tolį aiškiau matyti padedančius akinius.

„Pasitaiko, kad kartais kaip gero regėjimo pavyzdys pateikiami tėvai ar seneliai, kurie niekada nenešiojo akinių ir skaitė be jų iki žilos senatvės. Tačiau taip nutikti gali vieninteliu atveju – visą savo gyvenimą jie buvo trumparegiai. Jei trumparegystė buvo nedidelio laipsnio, ir iki presbiopijos jie gerai matė arti esančius objektus. Į tolį, greičiausiai, gerai nematė niekada. O prasidėjus presbiopijai galėjo be akinių ilgiau geriau matyti arti esančius objektus. Trumparegiams senstant, skaitymo akinių neprireikia kiek ilgiau. Tai toks tam tikras laikinai įgyjamas privalumas, kaip kompensacija už anksčiau patirtus trumparegystės vargus“, – pasakojo I. Laurinavičienė.

Dažniausiai presbiopija nėra baigtinė

Jei žmogus sensta būdamas pakankamai sveikas, presbiopija kaip natūralus organizmo procesas apie 65-us metus gali stabilizuotis. Visgi dažniausiai presbiopijos procesas nėra baigtinis, o akies pokyčiams įtakos turi ir kiti veiksniai: gretutinės ligos ir vartojami vaistai, genetika ir gyvenimo būdas, patiriamas stresas, – visi šie faktoriai gali lemti presbiopijos vystymosi greitį.

„Neįmanoma tiksliai prognozuoti, kaip vystysis presbiopija. Toks erzinantis, tačiau neišvengiamas procesas, su kuriuo reikia tiesiog susitaikyti. O štai presbiopijos sukeliamą blogo matymo problemą galima įveikti sąlyginai lengvai – parenkant presbiopijos laipsnį atitinkančius akinius, – sakė akių klinikos gydytoja oftalmologė. – Regėjimas kinta nuolat, iki pat gyvenimo pabaigos, tad jei norime matyti gerai ir gyventi kuo kokybiškesnį gyvenimą, turėsime periodiškai apsilankyti pas akių specialistą, tikrinti regėjimą ir vis koreguoti akinius, vos tik pajuntamas didesnis regėjimo pokytis, matymo diskomfortas“.

Pasak gydytojos, akiniai vis dar apipinti įvairiais mitais: „Pavyzdžiui, galvojama, kad pradėjus nešioti akinius regėjimas blogės greičiau. Tačiau taip nėra, presbiopija vystosi dėl natūralių amžėjimo procesų, o ne dėl akinių. Dar kartais išsigąstama, kai staiga nusiėmus akinius vaizdas kelioms sekundėms pakinta, tarsi matoma blogiau. Bet tai – taip pat natūralu, nes vyresnėms akims prisitaikyti prie pokyčio užtrunka kiek ilgiau. Akiniai suteikia komfortą akims ir galimybę ryškiau matyti, o nenešiodami akinių kankinamės patys ir varginame savo akis“.

Kokių akinių reikės?

Jei presbiopija nėra smarkiai pažengusi ir į tolį matoma gerai, akinių prireiks tik žiūrėti iš arti, pvz., skaityti. Tokiu atveju visame akinių lęšyje bus ta pati regėjimą koreguojanti dioptrija. Jei presbiopija trukdo matyti ir į tolį, ir iš arti, galima turėti dvejus skirtingus akinius arba rinktis progresinius, kurie turi tris skirtingas matymo zonas: viršutinė lęšio dalis skirta žiūrėti į tolį, vidurinė – į vidutiniu atstumu esančius objektus, o apatinė – iš arti. Dar yra taip vadinamieji kabinetiniai dviejų zonų akiniai, iš kurių viena skirta žiūrėti į kompiuterį, o kita – skaityti. Senesnės kartos, bet vis dar naudojami ir bifokaliniai akiniai, kurie taip pat yra dviejų zonų – viršutinė skirta žiūrėti į tolį, apatinė – iš arti. Visi šie akiniai gaminami individualiai, pagal konkretaus žmogaus regėjimo būklę ir poreikius.

Pixel nuotr.

Žinoma, naudotis tokiais akiniais reikia išmokti: akis turi priprasti, kur kokia zona yra, įgusti ties jomis fiksuotis – labiau dirbti akimis, o ne lenkti galvą. Kuo didesni akinių lęšiai, tuo daugiau vietos yra dviem ar trims skirtingas dioptrijas turinčioms zonoms įkurdinti ir tuo patogiau tokiais akiniais naudotis – akims lengviau pataikyti į skirtingas zonas.

„Išmokti tinkamai naudotis progresiniais akiniais – ypač svarbu. Nes jei teisingi įgūdžiai nesusiformuos, pacientas gali vargti ir jaustis nepatogiai, vaizdas jam – vis susilies, – sakė gydytoja. – Visgi svarbiausia – nebijoti, nusiteikti pozityviai, nes yra daugybė žmonių, kurie iš optikos ir išeina su naujaisiais akiniais ant nosies“.

Profilaktinė apžiūra padeda rasti „nebylią“ ligą

„Ankstyva akių diagnostika yra labai svarbu, kadangi kai kurios akių ligos, pavyzdžiui, glaukoma, ankstyvoje ir pažengusioje stadijoje yra „nebylios“, t. y. pacientas nieko nejaučia – nei regos pablogėjimo, nei skausmo. Tačiau net jeigu pacientui ir neskauda, jis gerai mato, tai dar nereiškia, kad ligos nėra.

Pats pacientas apie ligą dažniausiai nežino, kol pradeda blogėti rega. Pavyzdžiui, kai atsiranda glaukomos simptomai, vadinasi, liga jau yra vėlyvos stadijos, pakitimai negrįžtami, tad specialistams belieka užduotis tik išsaugoti likusias regos funkcijas.

Diagnozuoti regos pakitimus laiku itin svarbu, nes tokiu būdu galima pasiūlyti gydymą ir išvengti akių ligos progresavimo. Norime pasirūpinti kiekvieno akių sveikata, todėl skatiname nedelsti ir pasitikrinti regą“, – teigia optikų tinklo „Fielmann“ gydytoja oftalmologė Vaiva Nasvytienė.

Kam labiausiai gresia glaukoma?

Glaukoma – tai antroji aklumo priežastis po kataraktos: ja baigiasi iki 20 proc. visų akių ligų atvejų. Tai lėtinė, progresuojanti optinė neuropatija.

Glaukoma dažnai nustatoma per vėlai, kai žmogui padėti nebeįmanoma. Niekas nėra apsaugotas nuo šios ligos, tačiau pagrindinės rizikos grupės yra vyresni nei 60–70 metų žmonės, kurie net neturi akių nusiskundimų, turintys trumparegystę, aukštą kraujospūdį ir padidėjusį akispūdį, sergantys diabetu, endokrininėmis, nervų, širdies, kraujagyslių ir kitomis ligomis.

Gydytojai prognozuoja, kad senstant visuomenei ir ilgėjant gyvenimo trukmei, sergančiųjų glaukoma skaičius vis didės.

Neinvazinis, nekontaktinis ir greitas tyrimas

Šiuolaikinė medicina siūlo daugybę tyrimų, kurie leidžia diagnozuoti įvairias akių ligas (glaukomą – taip pat) net ir tada, kai žmogus dar nejaučia regos pablogėjimo. Modernus akių ligų gydymas neįsivaizduojamas be lazerių. Lazeriai ne tik gydo, bet ir padeda diagnozuoti.

„Fielmann“ nuotr.

„Mes naudojame pažangiausią pasaulyje robotizuotą tyrimą OCT – tai optinė koherentinė tomografija (ang. Optical coherence tomography). Šis tyrimas yra lazerinis, nekontaktinis, be jokių invazijų, juo ištiriamos akies vidinės struktūros. OCT panaši į ultragarsinius tyrimus, tačiau naudoja ne garsą, o šviesą. Gydytojai, tirdami akių dugną oftalmoskopu, mato tik tinklainės paviršių, o su OCT aparatu galima pamatyti visus tinklainės sluoksnius.

Tyrimas pacientui saugus, trunka apie 5–10 minučių. Gautus duomenis naudojame tikslindami diagnozes, nustatydami ir sekdami ligas. Mums rūpi kiekvienas pacientas, todėl primename, kad verta skirti tas kelias minutes tyrimui, kad pavojingas ligas užčiuoptume pačioje pradžioje“, – sako „Fielmann“ gydytoja oftalmologė V. Nasvytienė.

Kaip atliekamas OCT regos tyrimas?

Šiandieninėje oftalmologijoje OCT regos tyrimas laikomas vienu svarbiausių ir tiksliausių, nes leidžia aptikti ankstyvąsias rimtų susirgimų stadijas, nustatyti neaiškių regos sutrikimų priežastis ir įvertinti ligos progresavimo laipsnį bei gydymo efektyvumą.

Kaip vyksta tyrimas? Šviesos bangos praeina pro tinklainę, ir kompiuterio ekrane atsiduria įvairių akies audinių vaizdas. Tai puikus metodas, leidžiantis ištirti tinklainės būklę.

„Žmogaus akies tinklainė sudaryta iš 10 sluoksnių, kuriuos sudaro įvairios nervinės ląstelės. Atliekant OCT tyrimą, įvertinamas ir tiksliai išmatuojamas regos nervo diskas, visi tinklainės sluoksniai ir jų storis. Gauti duomenys padeda patikslinti akies tinklainės ligų diagnozes, aptikti ankstyvas ligų stadijas, paskirti reikalingą gydymą ir sekti gydymo eigą. Mums svarbu pasirūpinti kiekvienu klientu.

Be to, OCT tyrimai gali būti atliekami įvairiose medicinos srityse, tokiose kaip kardiologija, gastroenterologija, urologija, neurochirurgija. Daugeliu atveju, pavyzdžiui, atliekant smegenų tyrimus, įprasti biopsijos metodai gali būti itin pavojingi, todėl išeitis yra OCT“, – aiškina gydytoja oftalmologė.

Atlikus OCT tyrimą optikoje, gautus vaizdus pacientas gali pasiimti atspausdintus arba įrašytus skaitmeninėje laikmenoje, kad galėtų aptarti tolimesnį gydymą su savo gydančiu oftalmologu. Tik reguliari profilaktinė akių sveikatos patikra leidžia užtikrinti puikų matymą ir atitolinti ligas.

„Fielmann“ rūpi kiekvienas – ateikite, profesionali pagalba jums garantuota.

Pasireiškia vis mažesniems

Vaikų oftalmologė Aušrinė Misevičė pastebi, kad vaikams būdingos visos refrakcijos ydos: trumparegystė, toliaregystė ir astigmatizmas. Nedidelio laipsnio toliaregystė vaikams yra normali būklė.

„Kur kas dažniau pastaruoju metu girdima astigmatizmo (neryškų, besidvejinantį vaizdą sukeliantis regėjimo sutrikimas, galintis sukelti ir žvairumą – red. past.) diagnozė. Tačiau taip yra dėl tobulesnės aparatūros, naudojamos refrakcijos ydų diagnostikai. Trumparegystė, skambiai tariant, – naujai plintantis virusas. Subjektyviais stebėjimais, ji pasireiškia vis mažesniems vaikams ir vis greičiau progresuoja. Trumparegystės atsiradimo priežastys nevisiškai aiškios, ji neišgydoma, tik koreguojama akiniais, kontaktiniais lęšiais, chirurginiais metodais“, – pažymi gydytoja.

Genetika, gyvenimo būdas

Specialistė teigia, kad didžiausią neigiamą įtaką vaikų regėjimui, trumparegystei daro genetika ir gyvenimo būdas. Vaikų akims tenka itin didelis krūvis. Tai – mokslai, knygos, begalė šviečiančių ekranų, o lauke praleidžiamas laikas – būtinas normaliam akies augimui, vystymuisi – vis trumpėja arba jo išvis nebelieka.

Didžiausia bėda, kad ryškūs ekranai gali ilgam prikaustyti vaikų dėmesį: nuo kūdikėlių, be galo susidomėjusių nuotraukomis, filmukais, reklamomis, iki per naktis informacijos ieškančių, žaidimus žaidžiančių, socialiniuose tinkluose bendraujančių paauglių. Pastaruoju metu įvairiuose straipsniuose rašoma ne tik apie ekranų neigiamą poveikį dėl ilgalaikio žiūrėjimo į fiksuotą artimą atstumą, bet ir jų skleidžiamą ultravioletinių spindulių bei mėlynosios šviesos spinduliuotę, sukeliančią oksidacinį stresą (tai procesas, kurio metu susidarę laisvieji radikalai atakuoja ląsteles ir sukelia dažnai negrįžtamų pakitimų) tinklainėje bei fotoreceptorių (šviesos receptorių) žūtį. Todėl tėvai turėtų pasirūpinti, kad mažieji daugiau laiko praleistų gryname ore arba žaisdami stalo, o ne kompiuterinius žaidimus.

Kaip tai pastebėti?

Paklausus, kokie požymiai išduoda, kad vaikas turi regėjimo problemų, vaikų oftalmologė A.Misevičė pabrėžė, jog yra įvairių požymių, išduodančių regėjimo sutrikimus, ir paprastai tėvai juos pastebi.

„Paprasčiausias požymis – vaikas nebemato, kas užrašyta ant lentos. Reikėtų atkreipti dėmesį, ar mažas vaikas pastebi ir renka trupinius (paprastai jie labai mėgsta tai daryti), ar mato padangėje skrendantį paukštį, lėktuvą, ar laiko galvytę ir žiūri tiesiai, ar nežvairuoja, ar daugmaž vienodi abiejų akių vyzdžiai (jų dydis ir spalva), ar itin dažnai, ar net nuolat netrina akių, net nenorėdamas miegelio. Reikėtų atkreipti dėmesį, ar mokyklinukams nėra sunkumų skaitant, rašant, ar nesiskundžia itin dideliu nuovargiu“, – vardija vaikų oftalmologė.

Tėvai (jeigu patys gerai mato arba jų regėjimas tinkamai koreguotas) gali bent apytiksliai patikrinti vaiko regą palygindami, ar atvažiuojančio autobuso, troleibuso numerį pamato iš daugmaž vienodo atstumo. Kilus abejonėms ar pastebėjus ką nors neįprasto, rekomenduojama apsilankyti pas akių ligų gydytoją.

Vietoj kompiuterio – laukas

Kas kiek laiko reikia tikrinti vaiko akis – griežtų reikalavimų nėra. Tai – tėvų apsisprendimas. Kodėl oftalmologo apžiūra privaloma tik prieš pradedant lankyti mokyklą? A.Misevičės teigimu, ši apžiūra svarbi, kad vaikas galėtų gerai matyti lentą, išmoktų skaityti ir rašyti. Tačiau, norint būti tikriems, ar vaiko akys sveikos ir rega gera, patariama kasmet profilaktiškai apsilankyti pas oftalmologą. Profilaktinė akių patikra padeda išvengti arba laiku diagnozuoti ir koreguoti bei gydyti tiek refrakcijos ydas, ambliopiją (akies tinginystę), žvairumą, tiek itin rimtas akių ligas (įgimtą kataraktą, glaukomą, akių navikus ir kt.).

„Ugdant, lavinant vaikus, rūpinantis jų sveikata, būtina neužmiršti ir akių. Tėveliai, atvedę vaikus patikrinti akių, manęs dažnai prašo pabarti juos, kad ilgai nežaistų telefonu, kompiuteriu, nežiūrėtų televizoriaus, klausia, kokio amžiaus vaikams galima rodyti taip traukiančius šviečiančius ekranus. Aš nusišypsau ir atsakau, kad reikia laikytis namų taisyklių. Vėlgi puikiai tinka lietuviška patarlė: viskam savas laikas ir saikas“, – pataria oftalmologė ir priduria, kad, užuot leidę žiūrėti filmuką ar žaisti kompiuteriu, tėveliai turėtų pakviesti vaikus pasivaikščioti parke ar pasivažinėti paspirtuku – tai bus nepalyginti naudingiau vaikų akių sveikatai ir savijautai.

Nuo tada, kai profilaktinis vaikų sveikatos patikrinimas prieš mokslo metus tapo privalomas, moksleiviai dažniau atvedami pas akių gydytojus, jiems dažniau nustatoma regos sutrikimų. Pasak gydytojos oftalmologės Miglės Jarutienės, kol patikrinimas nebuvo privalomas, vaikai neretai lankydavo mokyklą nežinodami, kad turėtų nešioti labai stiprių dioptrijų akinius. "Problemos iškildavo tik tada, kai vaikas pradėdavo skųstis, jog net iš pirmo suolo nebemato lentos. Anuomet pareigingesnės šeimos tikrindavosi kas metus, bet visi kiti – vos kas dvejus ar net trejus metus. Bet vaiko regėjimas labai greitai keičiasi ir per tris metus akių ydos gali smarkiai progresuoti. Todėl visus tėvus raginame stebėti savo vaikus ir, matant kažkokių regėjimo neatitikimų, nelaukti mokslo metų pradžios", – teigia gydytoja.

Viena dažnėjančios vaikų trumparegystės priežasčių – buvimas uždarose patalpose, kai akis gauna per mažai šviesos. "Kai organizmui trūksta natūralios šviesos, augimo hormonuose formuojasi disbalansas, todėl akis užauga didesnė ir taip išsivysto trumparegystė", – sako M.Jarutienė. Pastebėta, kad sportuojančių lauke trumparegystė vystosi lėčiau nei sportuojančių mokyklos salėje. Tai patvirtina ir faktas, kad neurbanizuotose šalyse, kur daug laiko praleidžiama lauke, trumparegių vaikų labai mažai.

Kita priežastis – smulkus vaizdas ekranuose. "Mažytis ekranas ir daug smulkaus vaizdo skatina per greitą akies augimą ir dėl to vystosi trumparegystė", – užsimena gydytoja oftalmologė. Ji rekomenduoja išmaniaisiais įrenginiais vaikams leisti naudotis ne daugiau kaip 30 minučių per parą. Kai kurie specialistai vaikams iki 10 metų apskritai nerekomenduoja jokių išmaniųjų prietaisų.

Kilus įtarimų, kad vaiko rega nėra gera, oftalmologai pataria nelaukti kitų mokslo metų pradžios – iš karto užregistruoti atžalą gydytojo konsultacijai.

Liga sparčiai jaunėja

Šiais laikais vaikai daug laiko praleidžia uždarose patalpose, žaisdami kompiuteriu. Vieni tėvai tai leidžia, kitų atžalos mėgaujasi naujausiomis technologijomis, kai tėvų nėra namuose.

"Kai akys nuolat žiūri į arti esančius objektus, joms tenka itin didelis krūvis. Ekranai spinduliuoja kenksmingą mėlyną šviesą, kuri gali sukelti akių įtampą, nuovargį, bloginti miego kokybę ir net paskatinti rimtas akių ligas", – perspėja gydytoja oftalmologė Renata Steponkienė.

Ji pabrėžia jau dabar stebimas neigiamas tendencijas: prieš dešimt metų trumparegystė buvo nustatoma šeštos septintos klasės moksleiviams, o dabar – net ikimokyklinio amžiaus vaikams.

Pasak oftalmologės, tėvai, kurie savo mažamečiams vaikams per dažnai leidžia žaisti kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu, smarkiai rizikuoja.

Būti lauke – būtina

"Dabartinė suaugusiųjų karta vis daugiau dirba biuruose su kompiuteriais, jų regėjimas prastėja, tad dauguma jų nešioja akinius. Vadinasi, ir jų vaikai genetiškai paveldi silpnesnes akis, todėl ir jiems gresia trumparegystė, ypač jei mažyliai daug laiko žiūri į ekraną", – konstatuoja R.Steponkienė.

Gydytoja oftalmologė Rūta Ulickienė tikina, kad tiek trumparegystės progresavimą, tiek mėlynos šviesos daromą žalą akims gali sumažinti kuo dažnesnis buvimas gryname ore.

"Vaikai privalo bent dvi valandas per dieną praleisti lauke. Užtenka tiesiog pasivaikščioti. Savo pacientų tėveliams rekomenduoju, kad, jei vaikas nori žaisti kompiuteriu, tegul pažaidžia, tačiau tiek pat laiko, kiek praleido žiūrėdamas į ekraną, jis turėtų pabūti ir lauke", – sako oftalmologė.

Mėlynos šviesos žala

Gydytojos R.Steponkienės teigimu, kenksmingi mėlynos šviesos spinduliai gali sukelti akies uždegimą ir paskatinti tinklainės geltonosios dėmės degeneracijos vystymąsi.

Mėlyna šviesa per akių receptorius veikia hipofizę, kuri reguliuoja miego ritmą.

"Pastaroji liga lemia, kad centrinėje tinklainės vietoje atsiranda židinukų, kenkiančių regėjimui. Pavyzdžiui, žiūrėdamas į objektą, esantį tiesiai priešais jį, žmogus mato iškraipytą vaizdą. Iki šiol tai buvo vyresnio amžiaus žmonių liga, tačiau kasmet ji vis labiau jaunėja", – apgailestauja gydytoja oftalmologė.

Pasak R.Ulickienės, išmaniųjų įrenginių skleidžiama mėlyna šviesa gali lemti net lėtinio nuovargio sindromą.

"Mėlyna šviesa per akių receptorius veikia hipofizę, kuri reguliuoja miego ritmą. Todėl tuos, kurie daug laiko praleidžia prie kompiuterio, dažnai kamuoja miego sutrikimai. Neišsimiegojęs žmogus rytais būna apsnūdęs, krenta jo darbingumas, išsivysto net lėtinis nuovargis", – aiškina R.Ulickienė.

Gelbsti specialūs lęšiai

Tiems žmonėms, kurių darbas neatsiejamas nuo kompiuterio, gydytojai rekomenduoja akis apsaugoti specialiais akinių lęšiais, kurie mažina kenksmingą mėlynos šviesos poveikį, slopina ekrano blizgesį ir gerina regėjimo kokybę.

Specialūs lęšiai gali sulaikyti net 95 proc. į akis patenkančios pavojingos mėlynos šviesos. Jie yra pagaminti iš specialios medžiagos, blokuojančios UV spindulius ir žalingos mėlynos šviesos srautą į akis. Tai leidžia išvengti akių įtampos, perštėjimo, sausumo jausmo ir sumažina įvairių akių ligų riziką.

Anot oftalmologės R.Steponkienės, nuo mėlynos šviesos apsaugantys lęšiai be dioptrijų prevenciškai rekomenduojami ir tiems žmonėms, kurių regėjimas geras, tačiau nuolatinis darbas žiūrint į ekraną sukelia akių nuovargį ir sausumo jausmą.

Svarbu pailsėti ir mankštinti

Dirbant su kompiuteriu, patartina išsiugdyti įprotį kelis kartus per dieną leisti akims pailsėti ir nepamiršti jų mankštos.

Rekomenduojama kas valandą daryti bent 10 minučių pertraukėles.

Svarbu kiek įmanoma dažniau žiūrėti į tolį, pavyzdžiui, pro langą ar tiesiog kelioms minutėms išeiti į balkoną.

Vertėtų kasdien daryti akims skirtus pratimus, kurie mažina įtampą, gerina regėjimą ir stiprina akių raumenis.

Akių gydytojai įspėja, kad, norint išvengti išmaniųjų įrenginių skleidžiamos mėlynos šviesos kenksmingo poveikio, reikėtų daugiau dėmesio skirti akių poilsiui bei pasirūpinti tinkamais akinių lęšiais.

Buvimas lauke – būtinas

„Vaikai daug laiko praleidžia uždarose patalpose žaisdami kompiuteriu. Jų akys nuolat žiūri tik į arti esančius objektus, todėl joms tenka itin didelis krūvis. Ekranai spinduliuoja kenksmingą mėlyną šviesą, kuri gali sukelti akių įtampą, nuovargį, bloginti miego kokybę ir net paskatinti rimtas akių ligas. Jau dabar stebime neigiamas tendencijas: prieš 10 metų trumparegystė buvo nustatoma 6–7 klasės moksleiviams, o dabar net ikimokyklinio amžiaus vaikai vis dažniau susiduria su šia problema“, – tikina Šilutės „Optikos“ salono akių gydytoja Renata Steponkienė.

Pasak oftalmologės, tėvai, kurie savo mažamečiams vaikams per dažnai leidžia žaisti kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu, smarkiai rizikuoja.

„Dabartinė suaugusiųjų karta vis daugiau dirba biuruose su kompiuteriais, jų regėjimas prastėja, tad dauguma iš jų nešioja akinius. Tai reiškia, kad ir jų vaikai turi genetiškai silpnesnes akis, todėl ir jiems gresia trumparegystė, ypač jeigu mažyliai daug laiko žiūri į ekraną“, – sako R. Steponkienė.

Optikos „Pelėda“ akių gydytoja Rūta Ulickienė tikina, kad tiek trumparegystės progresavimą, tiek mėlynos šviesos daromą žalą akims gali sumažinti kuo dažnesnis buvimas gryname ore.

„Vaikai privalo bent 2 valandas per dieną praleisti lauke. Užtenka tiesiog pasivaikščioti. Savo pacientų tėveliams aš rekomenduoju, kad, jei vaikas nori žaisti kompiuteriu, tegul pažaidžia, tačiau tiek pat laiko, kiek praleido žiūrėdamas į ekraną, jis turėtų pabūti ir lauke“, – sako oftalmologė.

Ligos „jaunėja“

Kaip teigia gydytoja R. Steponkienė, kenksmingi mėlynos šviesos spinduliai gali sukelti akies uždegimus ir paskatinti tinklainės geltonosios dėmės degeneracijos vystymąsi.

„Ši liga lemia, kad centrinėje tinklainės vietoje atsiranda židinukai, kenkiantys regėjimui. Pavyzdžiui, žiūrėdamas į objektą, esantį tiesiai prieš jį, žmogus mato iškraipytą vaizdą. Iki šiol tai buvo vyresnio amžiaus žmonių liga, tačiau kasmet ji vis labiau „jaunėja“, – sako oftalmologė.

Tiek pat laiko, kiek vaikas praleido žiūrėdamas į ekraną, jis turėtų pabūti ir lauke.

Pasak R. Ulickienės, išmaniųjų įrenginių skleidžiama mėlyna šviesa gali lemti net lėtinio nuovargio sindromą.

„Mėlyna šviesa per akių receptorius veikia hipofizę, kuri reguliuoja miego ritmą. Todėl tuos, kurie daug laiko praleidžia prie kompiuterio, dažnai kamuoja miego sutrikimai. Neišsimiegojęs žmogus rytais būna apsnūdęs, krenta jo darbingumas, išsivysto net lėtinis nuovargis“, – aiškina R. Ulickienė.

Sulaiko mėlyną šviesą

Pasak gydytojos, tiems žmonėms, kurių darbas yra neatsiejamas nuo kompiuterio, rekomenduojama akis apsaugoti specialiais akinių lęšiais, kurie mažina kenksmingą mėlynos šviesos poveikį, mažina ekrano blizgesį ir gerina regėjimo kokybę. Tai leidžia išvengti akių įtampos, perštėjimo, sausumo jausmo ir sumažina įvairių akių ligų rizikas.

Anot oftalmologės R. Steponkienės, nuo mėlynos šviesos apsaugantys lęšiai be dioptrijų prevenciškai rekomenduojami ir tiems žmonėms, kurių regėjimas geras, tačiau nuolatinis darbas žiūrint į ekraną sukelia akių nuovargį ir sausumo jausmą.

Svarbu leisti akims pailsėti

Akių gydytojos tvirtina, kad, dirbant su kompiuteriu, patartina išsiugdyti įprotį kelis kartus per dieną leisti akims pailsėti ir nepamiršti jų mankštos.

„Rekomenduočiau kas valandą daryti bent 10 minučių pertraukėles. Svarbu kiek įmanoma dažniau žiūrėti į tolį, pavyzdžiui, pro langą ar tiesiog kelioms minutėms išeiti į balkoną. Taip pat vertėtų kasdien daryti akims skirtus pratimus, kurie mažina įtampą, gerina regėjimą bei stiprina akių raumenis“, – sako R. Steponkienė.

Trumparegio žmogaus akies obuolys yra išsitempęs, pailgas. Dėl šios priežasties tinklainė atsiduria per toli, joje formuojamas vaizdas tampa neryškus ir nematome toli esančių objektų.

Mokslininkai patvirtino, kad trumparegystė rečiau išsivysto tiems vaikams, kurie ilgą laiką praleidžia lauke. Pasak mokslininkų, didžiausią įtaką trumparegystės rizikai mažinti turi buvimas natūraliai ryškioje dienos šviesoje.

Tyrimai rodo, kad trumparegiai turi mažesnį vitamino D kiekį organizme, o jis padeda palaikyti akies lęšiuką atpalaiduojančių ir įtempiančių raumenų funkciją. Ohajo optometrijos universiteto mokslininkai teigia, kad šie raumenys padeda ne tik sufokusuoti vaizdą tinklainėje, bet ir išlaikyti taisyklingą apvalią akies obuolio formą. Vaikų akių obuoliai, jiems augant, taip pat auga ir sparčiai augdami akių obuoliai gali ištįsti – dėl to išsivysto trumparegystė.

Veikiant dienos šviesai tinklainėje išsiskiria dopaminas, kuris turi poveikį akies obuolio formai. Pasak gydytojo A. Unikausko, trys valandos, praleistos lauke, gali apsaugoti vaikų akis nuo trumparegystės.

Gydytojo A. Unikausko teigimu, mityba taip pat turi įtakos regėjimui.

Pokalbis su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akių ligų klinikos Vaikų akių ligų skyriaus vadovu gydytoju oftalmologu dr. Arvydu Gelžiniu.

Daugiausia – trumparegių

Maždaug 20–30 procentų vaikų Lietuvoje serga trumparegyste. Regėjimą koreguoti jiems prireikia akiniais arba kontaktiniais lęšiais. Tačiau tikslios statistikos, kiek šalies mastu yra paplitę vaikų regėjimo sutrikimai, nėra.

Trumparegystė paprastai susiformuoja 7–9 metų amžiaus vaikams, vėliau progresuoja nuo pusės iki dioprijos per metus greičiu iki 16–18 metų amžiaus. Kuo anksčiau sutrikimas atsiranda, tuo didesnio laipsnio trumparegystė formuojasi. Šio proceso kol kas yra neįmanoma sustabdyti. Yra taikomi eksperimentiniai gydymo būdai, tačiau juos siūlome tik išskirtiniais atvejais, kai matome, kad liga labai stipriai progresuoja.

Trumparegystė – didžiulė problema pasaulyje. Jei ji pasiekia itin aukštą laipsnį, gali tapti invalidizuojančia liga. Trumparegystė siejama su regėjimą negrįžtamai pabloginti galinčiomis akių ligomis: tinklainės degeneracija, tinklainės atšoka; didėja ir glaukomos atsiradimo rizika.

Nebūtinai kaltos technologijos

Dar nėra išsiaiškinta, kokios priežastys sukelia trumparegystę. Manoma, kad tam įtakos turi genetinis polinkis. Taip pat ligos formavimąsi skatina tam tikri išoriniai veiksniai. Tačiau konkrečiai jie vėlgi nėra žinomi. Trumparegystė siejama su mokymusi ir per trumpu buvimu gryname ore šviesiu paros metu.

Tyrimai parodė, jog kuo ilgiau vaikai praleidžia laiko žiūrėdami iš arti, pavyzdžiui, mokydamiesi, tuo labiau didėja rizika trumparegystei susiformuoti. Taip pat nustatyta, jog ligos rizika mažėja, jei vaikai kelias valandas išbūna lauke šviesiu paros metu. Tačiau dar nėra išsiaiškinta, kas išties lemia regėjimo prastėjimą – pats mokymasis ar buvimas patalpoje.

Šis klausimas išlieka atviras ir kalbant apie kompiuterio, televizoriaus, išmaniųjų įrenginių poveikį. Nėra įrodymų, kad jie tiesiogiai veiktų regėjimą. Tačiau neigiamą įtaką įžvelgsime, jei naudojimąsi tokiais prietaisais siesime su darbu žiūrint iš arti arba ilgesniu buvimu patalpoje.

Veikia kompiuterių skleidžiama šviesa?

Kita vertus, pastaruoju metu pradedama kalbėti apie mėlynąją šviesos, kurią skleidžia kompiuteriai ir mobilieji telefonai, spektro dalį ir jos galimą žalingą poveikį akims. Neatsitiktinai atsirado ir specialūs darbui su kompiuteriu skirti akiniai, kurių filtrai padeda pašalinti neigiamą poveikį.

Tačiau šioje srityje dar vyksta tyrimai ir šis aspektas kalbant apie įtaką trumparegystei dar yra diskutuotinas dalykas. Vis dėlto yra nustatyta, kad mėlyna šviesa tikrai turi įtakos amžinei geltonosios dėmės degeneracijai atsirasti.

Patys nejaučia pablogėjimo

Vaikai paprastai susirgimo pradžioje nesiskundžia dėl pablogėjusio regėjimo. Jie tiesiog to nejaučia, nes jų veikla dažniausiai apsiriboja užsiėmimais, žaidimais žiūrint iš arti. Kas galėtų leisti tėvams pastebėti, kad jų vaikas pradėjo ne taip gerai matyti? Pavyzdžiui, jei vaikas pradėjo eiti arčiau televizoriaus, prisimerkia žiūrėdamas į tolį, nebepastebi, neatpažįsta tėvų iš tolo.

Tačiau iš pradžių ilgą laiką vaiko vizualinis elgesys gali išlikti normalus ir tėvams sunku pastebėti elgesio pokyčius. Todėl labai svarbu atlikti profilaktinius patikrinimus. Jie yra privalomi 2–3 ir 6–7 metų amžiaus vaikams. Vienerių metų mažylis turėtų būti patikrintas, jei yra papildomi rizikos veiksniai.

Pagrindinė trumparegystės prevencija yra 2–3 val. išbūti lauke šviesiu paros metu.

Jei vargina tam tikri funkciniai sutrikimai – akių nuovargis, trumpalaikiai vaizdo pasiliejimai, akis atpalaiduoti ir sustiprinti galima taikant specialių pratimų metodikas. Tačiau jie tikrai nebūtinai apsaugos nuo trumparegystės atsiradimo arba bus veiksmingi jau ja sergant.

Be to, jei jau sergama trumparegyste, labai svarbi yra tiksli regėjimo korekcija. Jei anksčiau buvo galvojama, kad nekoreguojant trumparegystės ji progresuos lėčiau, dabartiniai tyrimai rodo, jog atvirkščiai – paliekant blogą matymą trumparegystė gali progresuoti netgi greičiau.

Tarp kita ko

Dar viena vaikų regos sutrikimų grupė – įgimtos, invalidizuojančios, stipriai pabloginančios regėjimą ligos. Tai – įgimta katarakta, glaukoma, įgimtos tinklainės distrofijos. Tokių atvejų skaičius išlieka stabilus, netgi stebima mažėjimo tendencija, nes vaikų šalyje apskritai mažėja.

Verta žinoti

Teigiama, kad Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį vaikų regėjimo sutrikimų išaugo daugiau nei dvigubai.

Daugelyje Europos šalių didėja sergamumas trumparegyste, siekia 30–40 proc. gyventojų. Azijos šalyse tarp studijuojančių jaunų žmonių beveik 80–90 proc. yra trumparegiai.

Bent valandai ištrūkti į lauką

Trumparegystė labiau progresuoja vaikams, kurie mažai būna lauke ir pakankamai negauna dienos šviesos. Tokią išvadą padarė Kvinslendo technologijų universiteto (Australija) mokslininkai, atlikę ilgą tyrimą.

Jie nustatė, kad vaikams, norint išvengti trumparegystės, reikėtų kasdien būti lauke mažiausiai po valandą, dar geriau – po dvi valandas.

Specialistai nusprendė, kad tai yra miopijos epidemijos stabdymo raktas. Anot jų, darbas su kompiuteriu tiesiogiai neskatina trumparegystės, tačiau tai vis labiau pailgina vaikų buvimo patalpose laiką. Ilgiau būti lauke mokslininkai rekomendavo ir jau sergantiems trumparegyste vaikams.

Atlikdami eksperimentą specialistai tiriamiesiems ant rankų uždėjo šviesos daviklius, kurie fiksavo ne tik apšvietimo lygį, bet ir fizinį aktyvumą. Tokias apyrankes vaikai nešiojo po dvi savaites šiltuoju ir šaltuoju sezonų metu. Tai leido ištirti dienos šviesos poveikį organizmui. Vaikų, kurie mažiau laiko praleisdavo lauke, akys vystėsi greičiau. Todėl greičiau progresavo ir trumparegystė.

Pavyko sumažinti sergamumą

Panašus eksperimentas buvo atliktas pernai Kinijoje. Jo metu Sun Jatseno universiteto mokslininkai ištyrė du tūkstančius pirmaklasių. Kontrolinės grupės moksleiviams visos pamokos vykdavo mokyklos patalpose, o eksperimentinei grupei po vieną pamoką organizuodavo lauke.

Po trejų metų pirmojoje grupėje trumparegyste sirgo beveik 40 proc., o antrojoje – 30 proc. vaikų. Specialistai tokį rezultatą susiejo su natūralaus apšvietimo naudos ir mažesnės akomodacijos spazmo rizikos veiksniais. 

Įspėjo dėl laukiančios krizės

Trumparegystė yra akių liga, dėl kurios pacientas ryškiai nemato toliau esančių objektų, o arti esantys objektai regimi gerai. Brieno Holdeno Regėjimo instituto tyrėjai Sidnėjuje (Australija) šiemet paskelbė, kad trumparegyste iki 2050-ųjų susirgs pusė pasaulio gyventojų, kas dešimtas gali tapti aklu. Mokslininkai tokią išvadą padarė, išanalizavę 145 tyrimų, kuriuose dalyvavo 2,1 mln. žmonių, duomenis.

Specialistų nuomone, trumparegystės epidemiją sukelia darbas patalpose, bloga mityba, o taip pat – paveldimumas. Įgimta trumparegystė, kuri atsiranda iki 5 metukų amžiaus, beveik 70 proc. atvejų yra paveldėta. Sunkios trumparegystės komplikacijos gresia aklumu.

Tel Avivo universiteto (Izraelis) mokslininkai yra nustatę, kad trumparegystės rizika 24 proc. sumažėja žiemą gimusiems vaikams. Jie geriau mato toliau esančius objektus nei gimę vasarą. Tai buvo aiškinama tiesioginiu saulės spindulių poveikiu.

Verta žinoti

Trumparegystė dažniau vystosi patiriantiems didelį akių krūvį vaikams – kai iš arti žiūrima į smulkius vaizdus.

Dažniausiai trumparegystė susiformuoja iki aštuoniolikos metų amžiaus.

Vaikas skaityti turi sėdėdamas prie tinkamo apšvietimo, būtina daryti pertraukėles.

Skaityti ar žiūrėti į paveikslėlius reikia daugiau nei 30 cm atstumu nuo vaiko akių.

Vaikui iki 5 metų amžiaus prie kompiuterio nereikėtų būti ilgiau nei 20 min., vyresniajam – ne ilgiau nei valandą.