Sistema turėjo būti sutvarkyta per išėjimą į atvirą kosmosą prieš savaitę, bet darbai buvo atidėti ilgiau nei planuota užtrukus elektros instaliacijos darbams.

Skrydžių kontrolės centras, norėdamas TKS remonto darbus užbaigti iki astronautų kelionės namo šį pavasarį, surengė papildomą Victoro Gloverio (Viktoro Gloverio) ir Michaelo Hopkinso (Maiklo Hopkinso) išėjimą į atvirą kosmosą. Jie taip pat drauge dirbo atvirame kosmose prieš pusantro mėnesio.

Prieš išeidami iš TKS astronautai turėjo pakeisti po šalmu nešiojamas „ryšio kepures“, kad gerai girdėtų pranešimus. „Girdžiu tave garsiai ir aiškiai“, – užsidėjęs naują „kepurę“ pasakė M. Hopkinsas.

V. Gloveris ir M. Hopkinsas, kurie atskrido pernai lapkritį „SpaceX“ erdvėlaiviu, turėjo prijungti naujus aušinimo sistemos kabelius. NASA įspėjo astronautus būti „ypač budrius“ ir saugotis amoniako. Jie turėjo dirbti ilgais įrankiais.

Kiti smulkūs šeštadienio darbai buvo antenos šalmo kameroms pakeitimas, eterneto kabelių pertvarkymas, vienos europiečių eksperimentinės platformos jungčių sutvirtinimas, metalinio žiedo sumontavimas ant šliuzo terminio dangčio. Darbai atvirame kosmose truko apie pusseptintos valandos.

Tai buvo penktas ir – jei nebus nenumatytų atvejų – paskutinis išėjimas į atvirą kosmosą šiai TKS septynių narių įgulai, kurią sudaro keturi amerikiečiai, du rusai ir japonas.

Nauja „SpaceX“ astronautų kapsulė „Crew Dragon“ skrieja į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) su natūralaus dydžio astronauto manekenu, pramintu Ripliu – Sigourney Weaver (Sigurni Viver) herojės leitenantės Ripli iš filmų „Svetimas“ (Alien) garbei.

Raketa „Falcon 9“ su astronautų kapsule šeštadienį 2 val. 49 min. (9 val. 49 min. Lietuvos laiku) pakilo iš Kennedy (Kenedžio) kosmoso centro Kanaveralo kyšulyje, nušviesdama Floridos pakrantę.

Po 11 minučių „Crew Dragon“ pagal planą atsiskyrė nuo raketos, patvirtino „SpaceX“ skrydžių valdymo centras. Pranešimas buvo sutiktas džiaugsmo šūksniais kompanijos būstinėje ir Kennedy kosmoso centre.

Jei bandomasis skrydis su manekenu pavyks, NASA planuoja iki metų pabaigos tokiu erdvėlaiviu išsiųsti du astronautus.

Numatoma, kad „Crew Dragon“ sekmadienį maždaug 11 val. Grinvičo (13 val. Lietuvos) laiku, vos 27 valandos po starto, automatiškai susijungs su TKS, o penktadienį grįš į Žemę ir nusileis ant vandens Atlante.

Svarbus slenkstis

„Tai nepaprastai svarbu... Esame prie slenksčio, už kurio pirmą kartą po daugkartinių erdvėlaivių eksploatacijos pabaigos 2011 metais vėl siųsime amerikiečių astronautus amerikiečių raketomis iš Amerikos žemės“, – sakė NASA administratorius Jimas Bridenstine'as (Džimas Braidenstainas). Penktadienį starto aikštelę jam aprodė „SpaceX“ įkūrėjas ir vadovas Elonas Muskas  (Ilonas Maskas).

Raketa „Falcon 9“ buvo paleista iš tos pačios vietos, iš kurios kažkada skraidydavo raketos „Apollo“ erdvėlaiviai Mėnuliui tyrinėti ir daugkartiniai erdvėlaiviai.

Tarp maždaug 5 tūkst. NASA ir rangovų darbuotojų, turistų ir žurnalistų, susirinkusių Kennedy kosmoso centre stebėti starto, buvo du NASA astronautai, kurie galbūt jau liepą skris į kosmosą naujuoju erdvėlaiviu – Dougas Hurley (Dagas Herlis) ir Bobas Behnkenas (Bobas Benkenas).

Nuo to laiko, kai D. Hurley ir trys kiti astronautai skrido į paskutinę daugkartinių pilotuojamų JAV erdvėlaivių misiją, po kurios žmonių skrydžiai į kosmosą iš Floridos nutrūko, praėjo aštuoneri metai.

2014 metais NASA pasirašė sutartis su bendrovėmis „SpaceX“ ir „Boeing“ dėl JAV astronautų skraidinimo į TKS ir skyrė joms 8 mlrd. dolerių (7 mlrd. eurų) astronautų kapsulėms sukurti ir eksploatuoti.

JAV kosmoso agentūra pirmąkart suteiks leidimą privačiojo sektoriaus įmonėms skraidinti į orbitą savo astronautus.

2011 metais baigusi eksploatuoti savo daugkartinio naudojimo erdvėlaivius „Space Shuttle“ NASA yra priklausoma nuo Rusijos, skraidinančios JAV astronautus į kosmosą erdvėlaiviais „Sojuz“.

Bėgant metams „bilietai“ į „Sojuz“ smarkiai pabrango; šiuo metu NASA moka po 82 mln. dolerių (72 mln. eurų) už vieną vietą.

„Boeing“ pirmąjį bandomąjį savo kapsulės „Starliner“ skrydį planuoja balandžio mėnesį, o astronautai jų kapsulėmis galbūt galės skraidyti nuo rugpjūčio.

J. Bridenstine'as išreiškė įsitikinimą, kad astronautai „Dragon“ ar „Starliner“ – arba abiem šiomis kapsulėmis – pradės skraidyti iki metų pabaigos. Tačiau jis pabrėžė, kad skubos nėra.

„Kosmoso varžybose nedalyvaujame“, – sakė jis.

Aukštesni saugumo standartai

Nuo 2012 metų „SpaceX“ surengė jau 16 nepilotuojamų skrydžių, per kuriuos krovininės kapsulės „Dragon“ gabeno krovinius į TKS. Tačiau pilotuojamų skrydžių saugumo standartai yra aukštesni. Baltos astronautų kapsulės „Dragon“ yra šiek tiek didesnės – 8 m ilgio – ir gerokai prašmatnesnės bei saugesnės.

Kapsulėje yra keturios vietos, trys langai, liečiamieji kompiuterių ekranai, gyvybės palaikymo įranga ir aštuoni varikliai, skirti saugiam nusileidimui nenumatytais atvejais. Priešingai nei krovininių „Dragon“ su Saulės baterijų „sparnais“, astronautų kapsulės baterijos yra sumontuotos ant paties erdvėlaivio.

Kapsulę labai lengva valdyti, prieš startą žurnalistams sakė D. Hurley. Pasak jo, „Dragon“ yra tik 30 mygtukų ir liečiamųjų ekranų, o daugkartinių erdvėlaivių pilotų kabinose būdavo 2 tūkst. jungiklių ir grandinės pertraukiklių.

Manekenas Riplis yra aprengtas balsu skafandru ir pasodintas kraštinėje kairėje vietoje. Kitos vietos paliktos tuščios, jei neminėti pliušinio, Žemę primenančio žaisliuko, kuris nesvarumo sąlygomis laisvai judės po kapsulę.

Kapsulėje gali sutilpti ir septyni astronautai, bet norma būtų keturi žmonės ir nedideliam kroviniui skirta erdvė.

Kapsulė sukurta taip, kad automatiškai prisijungtų prie TKS ir automatiškai atsijungtų nuo jos. Tuo tarpu krovininius „Dragon“ reikia „pagauti“ TKS robotine ranka.

Ant manekeno ir visoje kapsulėje prijungti jutikliai. Inžinieriai atidžiai stebės garsus, vibraciją ir kitus parametrus, taip pat – gyvybės palaikymo, ryšių ir variklių sistemas. Prieš skraidinant žmones kai kurią įrangą reikės dar labiau tobulinti, galbūt net perkurti.

Nors „SpaceX“ sėkmingai pakartotinai naudoja savo raketas, NASA reikalauja, kad astronautų kapsules iškeltų visiškai naujos raketos. Šį šeštadienį panaudota raketa turi nusileisti ant platformos Atlanto vandenyne.

Dėl techninio gedimo raketos startas įvyko dviem dienomis vėliau nei planuota.

„Progress“ nešanti raketa „Sojuz“ pakilo iš apsnigto Baikonūro kosmodromo Kazachstane 11 val. 15 min. Maskvos (10 val. 15 min. Lietuvos) laiku ir po septynių minučių pasiekė numatytą tarpinę orbitą, nurodė agentūra „Roskosmos“.

Kapsulė TKS įgulai gabena sausųjų krovinių, degalų, vandens, deguonies ir oro.

Be to, ji skraidina įrangos eksperimentiniam projektui „ICARUS“ – smulkių skraidančių gyvūnų migracijos stebėjimų sistemai. Ši įranga bus sumontuota stoties išorėje.

Planuota, kad „Progress“ startuos sekmadienį, bet skrydis paskutinę minutę buvo atidėtas iki antradienio dėl gedimo, apie kurį išsamesnės informacijos nebuvo paskelbta.

Kosmoso pramonės šaltiniai Rusijos naujienų agentūroms pirmadienį sakė, kad reikėjo pakeisti „Sojuz“ raketos vidinį kompiuterį.

Incidento priežastys tiriamos.

Tikėtasi, kad „Sojuz“ per sekmadienio startą nuskraidins „Progress“ į TKS rekordiškai greitai, per kiek ilgiau negu tris valandas. „Roskosmos“ planavo panaudoti naują schemą, pagal kurią kapsulė turėjo susijungti su TKS tik du kartus apskriejusi aplink Žemę.

Vis dėlto antradienį Rusija dėl orbitų neatitikimo turėjo panaudoti įprastą dviejų dienų schemą. Taigi, kapsulė turėtų susijungti su stotimis ketvirtadienio popietę.

Šiuo metu stoties įgulą sudaro šeši žmonės, tarp jų rusų kosmonautai Antonas Škaplerovas ir Aleksandras Misurkinas, taip pat NASA astronautai Joe Acaba (Džo Akaba), Markas Vande Hei (Markas Vande Hėjus) ir Scottas Tingle'as (Skotas Tinglas). Šeštasis įgulos narys yra japonas Norishige Kanai (Norišigė Kanajis).

Anksčiau klestėjusi Rusijos pramonė pastaraisiais metais patyrė virtinę nesėkmių – buvo prarasta keletas palydovų ir kitų aparatų.

Turkijos kariuomenė pradėjo statyti betonines užtvaras palei sieną su Sirija po virtinės išpuolių šalies teritorijoje, penktadienį pranešė valstybinė žiniasklaida.

Turkijos ginkluotosios pajėgos (TSK) stato 3 m aukščio sieną Reichanli rajone Chatajaus provincijoje, kitapus sienos nuo Sirijos miesto Atmos, nurodė valstybinė Anatolijos naujienų agentūra.

Kariai taip pat kasa griovius palei sieną, kurios ilgis bus aštuoni kilometrai, pridūrė agentūra.

Liepos 20 dieną 33 žmonių gyvybių pareikalavęs sprogdinimas viename kurdiškame pietiniame Turkijos mieste nutraukė paliaubas tarp Ankaros ir separatistinės Kurdistano darbininkų partijos (PKK), aktyviai veikiančios šalies pietryčiuose.