Nors turtuolių sąrašo viršuje didelių pokyčių nėra, „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas nukrito per tris vietas, iki aštuntos, o buvęs Niujorko meras Michaelas Bloombergas - paaugo dviem, iki devintos.

Pasak „Forbes“, J. Bezoso turtai pernai išaugo 19 mlrd. dolerių, o jo turtas šiuo metu siekia 131 mlrd. dolerių. J. Bezosas, kuriam priklauso 16 proc. „Amazon“ akcijų, turto lenktynėse praėjusiais metais atsiplėšė nuo antrą vietą užimančio B. Gateso.

„Microsoft“ įkūrėjo turtas pernai išaugo nuo 90 iki 96,5 mlrd. dolerių.

Trečią vietą užimantis, investavimo guru laikomas W. Buffettas nuo praėjusių metų sąrašo prarado 1,5 mlrd. dolerių turto, daugiausia dėl bendrovės „Kraft Heinz“ akcijų kainos nuosmukio, kurioje W. Buffettas buvo investavęs lėšų. Šiuo metu W. Buffetto turtas siekia 82,5 mlrd. dolerių.

Ketvirtoje vietoje liko Prancūzijos prabangos prekių konglomerato LVMH („Louis Vuitton Moet Hennessy“) generalinis direktorius Bernard'as Arnault, o M. Zuckerbergo turtas sumažėjo 9 mlrd. dolerių ir „Facebook“ įkūrėjas smuktelėjo į aštuntą vietą.

Šių metų sąraše M. Zuckerbergą aplenkė Meksikos verslo magnatas Carlosas Slimas, „Zara“ ir „Inditex“ įkūrėjas Amancio'us Ortega ir vienas iš „Oracle“ įkūrėjų Larry'is Ellisonas.

M. Bloombergo, iš 11-os vietos šoktelėjusio į devintą, turtas per metus paaugo 5,5 mlrd., iki 55,5 mlrd. dolerių.

Kaip rašo „Forbes“, iš 20 turtingiausių planetos žmonių net 14 yra amerikiečiai. Be B. Arnault, C. Slimo ir A. Ortegos, į dvidešimtuką patenka ir „Reliance Industries“ valdybos pirmininkas indas Mukeshas Ambanis, Kinijos interneto milžinės „Tencent“ vadovas Ma Huatengas bei viena iš „L'Oreal“ valdytojų Francoise Bettencourt Meyers.

Pavyzdžiui, turtingiausio pasaulyje žmogaus Billo Gateso bendrovė „Microsoft“ 1997 metais, kai bendrovė „Apple“ dar buvo žemumose ir daugelis jai prognozavo bankrotą, nusprendė investuoti į ją 150 mln. dolerių. Nors B. Gateso žingsnis tuo metu buvo strategiškai teisingas ir taip padėjo sušvelninti vyriausybės susirūpinimą, kad „Microsoft“ nekonkurencinga bendrovė, informacinių technologijų žinovai tai įvertino trumparegiškumu.

Steve`as Jobsas ne tik atgaivino „Apple“, bet ir pralenkė „Microsoft“, savo bendrovę padarydamas pelningiausia pasaulyje. Daugelis svarsto, kas būtų atsitikę, jeigu „Microsoft“ nebūtų skolinusi „Apple“ pinigų. Galbūt šiuo metu dominuotų visai kita bendrovė.

„Amazon“ vadovas Jeffas Bezosas, vienu metu tapęs turtingiausiu žmogumi pasaulyje, pripažįsta, kad prieš trejus metus jo eksperimentai lėmė didelį pinigų praradimą. Pavyzdžiui, „Amazon“ bendrovės išleistas telefonas buvo itin prastai parduodamas, todėl kompanija prarado daugiau kaip 170 mln. dolerių.

Kaip teigia žinoma moteris, televizija pradėjo darbą dar nepasiruošusi, todėl prarado daugiau kaip 300 mln. dolerių.

Žinomiausia pasaulyje laidų vedėja Oprah Winfrey galėjo mėgautis sukauptu turtu baigusi televizinę karjerą, tačiau ji nusprendė siekti dar daugiau ir prieš šešerius metus įkūrė televiziją. Pirmieji žingsniai buvo labai sudėtingi. Dabar O. Winfrey sako, kad apie tą laikotarpį galėtų parašyti knygą pavadinimu „101 klaida“, o jeigu būtų žinojusi, su kokiais sunkumais susidurs, matyt, būtų pasirinkusi kitą kelią.

Kaip teigia žinoma moteris, televizija pradėjo darbą dar nepasiruošusi, todėl prarado daugiau kaip 300 mln. dolerių. Tačiau Oprah nebūtų Oprah, jeigu jos projektai neatsigautų ir veiktų itin sėkmingai. Būtent tokiu keliu jos televizija eina šiandien.

Warrenas Buffettas žmones žavi savo investicine išmintimi ir net yra gavęs Orakulo pravardę, tačiau dar ankstyvoje karjeroje jis padarė skubotą sprendimą, kuris, pasak W. Buffetto, kainavo labai brangiai.

1960-aisiais W. Buffetas nusipirko savo dabartinės bendrovės „Berkshire Hathaway“ akcijų ir pardavė jas kompanijai atgal, taip gaudamas nemenka pelną. Po to, kai „Berkshire Hathaway“ vadovas jį šiek tiek apgavo, W. Buffetas nusprendė atsikeršyti – nupirko bendrovės kontrolinį akcijų paketą ir atleido vadovą, tačiau tokiu žingsniu W. Buffetas pririšo save prie tekstilės kompanijos ir dabar sako, jog reikėjo investuoti kur nors kitur. Šį žingsnį jis vadina 200 mlrd. dolerių klaida.

Richardas Bransonas, „Virgin Group“ įkūrėjas, įsitikinęs, kad daryti klaidų – normalu. Vienos jų – prekės ženklų, kaip „Virgin Brides“ arba „Virgin Cola“ išleidimas. Tai visiškai neatsipirko. Prekės ženklai tiesiog išnyko.

Kosmetikos bendrovės „L`Oreal“ paveldėtoja Liliane Bettencourt, kuri mirė šiais metais, buvo žinoma kaip turtingiausia moteris pasaulyje. Jos gyvenimo pabaigoje Prancūzijos žiniasklaidą užvaldė su L. Bettencourt susijusi sukčiavimo schema. Jos dukra ieškinyje tvirtino, kad 25 metais už jos mamą jaunesnis fotografas išviliojo beveik 1,5 mlrd. dolerių.

L. Bettencourt dukra tvirtino, kad fotografas manipuliavo jos motina, kai ši nebuvo pajėgi suprasti, kas vyksta, siekdamas gauti pinigų ir meno dirbinių. Prieš dvejus metus fotografas buvo nuteistas už pinigų plovimą ir piktnaudžiavimą. Jam taip pat buvo priteista atlyginti 170 mln. dolerių žalą.

George`as Sorosas, vadinamas investicijų guru, neturinčiu lygių. Investuotojo įkurtas fondas jam yra atnešęs milijardus dolerių, bet prieš keletą metų G. Sorosas padarė brangią klaidą, kai investavo 0,5 mlrd. dolerių į „Quantum“ fondą.

Nors iš pradžių G. Sorosas džiaugėsi šia investicija, „Quantum“ fondas pradėjo dirbti nuostolingai ir smarkiai atsiliko nuo konkurentų. Po mažiau nei metų nuo 0,5 mlrd. dolerių investicijos, G. Sorosas ją atsiėmė, o tai fondo akcijoms tapo pražūtinga. Kaip sako ekspertai, gerai, kad G. Sorosas galiausiai susivokė, nes vėliau ir daugiau investuotojų pasitraukė iš rizikingos fondo veiklos.

Koks moralas? Net jei turi daug pinigų, tai nereiškia, kad nedarysi klaidų. Bet, kaip sakoma, protingi mokosi iš savų klaidų, o išmintingi – iš svetimų.

Daugeliui žmonių (iš tikrųjų, praktiškai visiems) 90 milijardų JAV dolerių yra neįsivaizduojamo dydžio turtas. Šie žmonės gali nusipirkti bet ką ir kiekvieną savo gyvenimo sekundę uždirba daugiau nei mes uždirbame per visą gyvenimą. Jie – įkvėpimas tūkstančiams pradedančių verslininkų, nes savo turtus ir sėkmę pasiekė nuoširdžiu ir nuosekliu darbu.

Tačiau „Hermitage Capital Management“ bendrovės vadovo, analitiko Billo Browdero, skaičiavimu, turtingiausių sąrašo žmonių viršūnėje turėtų būti 200 milijardų JAV dolerių vertės turtą valdantis vyras. Kas toks? Žinoma, kad Vladimiras Putinas.

B. Bowderis teigia, kad tokie investuotojai kaip jis būdavo verčiami dalį savo sukurtų įmonių akcijų perduoti V. Putinui už galimybę veikti Rusijoje. Aišku, tiesiogiai V. Putinui akcijos nebūdavo perleidžiamos.

Savo šalyje itin mėgstamas Rusijos prezidentas oficialiai deklaruoja netikėtai mažą turtą: keli seni sovietiniai automobiliai, nedidelis butas, dar pora neįspūdingos vertės objektų. Iš tiesų, net ir Rusijos piliečiai pašaipiai žiūri į tokias deklaracijas – tiesiog negali taip būti, kad į tokią poziciją iškilęs žmogus nebūtų sukaupęs kažkokio didesnio turto. Juolab, kai šalyje klesti korupcija ir kiekvienas didelis valstybinis projektas yra lydimas greitai nutildomų skandalų. Kaip gali būti, kad smulkūs V. Putino pašonėje sėdintys valdininkai puikuojasi turtais, o pats valstybės vadovas nieko gerbtino neturi?

Turi, tačiau klausimas yra kiek. B. Browderis yra vienas iš nuosekliausių V. Putino turtų tyrinėtojų. Pats jis, beje, gausiai investavo Rusijoje iš karto po Sovietų Sąjungos subyrėjimo. B. Browderis netgi bendradarbiavo su V. Putinu dėl kai kurių su korupcija susijusių klausimų, tačiau greitai ši partnerystė nutrūko – kalbėdamas apie korupciją ir įmonių vagystes B. Browderis buvo laikomas Rusijai kenkiančiu asmeniu. Iš vidaus į V. Putino kišenę trumpai žvilgtelėjęs B. Browderis šia tema labai susidomėjo, nes Rusijoje įžvelgė nusikalstamiems susivienijimams ir finansinėms grupuotėms būdingų bruožų. Nemaža dalis korupcinių nusikaltimų papildo paties V. Putino kišenę.

Kaip slepiamas V. Putino turtas? Žurnalistai kartais parašo apie įvairiose vietose esančias vilas ar artimoje jo aplinkoje esančių žmonių turtus, kurie galimai yra sukaupti su V. Putino pagalba. Tačiau kuomet kalba eina apie šimtus milijardų dolerių, vilos yra tik smulkmena. V. Putino turtai slepiami įvairiuose versluose, dažnai teisiškai valdomuose kitų žmonių. B. Bowderis teigia, kad tokie investuotojai kaip jis būdavo verčiami dalį savo sukurtų įmonių akcijų perduoti V. Putinui už galimybę veikti Rusijoje. Aišku, tiesiogiai V. Putinui akcijos nebūdavo perleidžiamos – jos atitekdavo jo aplinkos žmonėms arba atsitiktiniams, nežinomiems vardams, kurie taip irgi lobo, tik milijonais, o ne milijardais, kaip pats V. Putinas.

2012 metais pasirašytas Magnickio aktas sankcijomis sudavė stiprų smūgį kai kuriems V. Putinui artimiems žmonėms, kurie, kaip teigia B. Bowderis, savo kišenėje ir laiko V. Putino milijardus. Žinoma, tik jų dalį. B. Bowderis teigia, kad būtent dėl to Rusija taip stengiasi šį aktą panaikinti ir galbūt dėl to kišosi į JAV prezidento rinkimus. V. Putinui norisi prieiti prie savo pinigų, kurie tokiomis sankcijomis yra tarsi užrakinami seife, o šio rakto Rusijos prezidentas neturi. Ir pinigai jam yra reikalingi, kad išlaikytų sistemos lojalumą, žiniasklaidos kontrolę ir kartu visuomenės palankumą.

Žinoma, sankcijos užkirto kelią pasiekti tik dalį V. Putino turto ir apie finansinę krizę šis žmogus tikrai negalvoja. Beje, pats Sergėjus Magnickis, kurio vardu pavadintas 2012-ųjų aktas, galimai buvo V. Putino sistemos auka. Jis buvo teisininkas ir auditorius, teigęs, kad policijos reidai B. Browderio kompanijose buvo ne tik neteisėti, bet iš esmės turi būti laikomi didelio mąsto vagystėmis. S. Magnickis teigė, kad policija reidų metu iš „Hermitage“ įmonių pavogė kai kuriuos duomenis, juos vėliau perdavė nusikalstamoms grupuotėms, kurios sugebėjo perimti kelių įmonių kontrolę ir vėliau pasisavino 230 mln. dolerių. Kaip? Susigrąžino sumokėtus mokesčius, suklastodami duomenis, kad įmonės veikia nepelningai. Tai buvo didžiausias mokesčių susigrąžinimas Rusijos istorijoje. Tiek pinigų vienu metu – gal dabar B. Browderio skaičiavimai neatrodo tokie beprotiški?

„Hermitage“ perdavė tyrimo duomenis Rusijos valdžiai. Verslininkai teigė, kad tie 230 mln. dolerių priklauso Rusijos žmonėms, nes tai – mokesčiai, o dabar jie kažkur nuplaukė per neteisėtų savininkų grandinę. Byla buvo pradėta, bet ne prieš neteisėtus savininkus ar Rusijos mafiją, o prieš S. Magnickį – auditorių, kuris tiesiog atliko tyrimą.

S. Magnickis buvo patalpintas į drėgną kalėjimo kamerą, jam nebuvo suteikta galimybė pasimatyti su artimaisiais, o galiausiai jis pasigavo tulžies pūslės akmenligę, pankreatitą ir dar keletą ligų. Bet mirė ne nuo jų – 2009 metais kalėjime buvo mirtinai sumuštas. Tai sukėlė tarptautinė skandalą, po kurio ir atsirado Magnickio aktas.

Rusijos prezidentas – didžiausios pasaulyje nusikalstamos grupuotės galva? Pagal B. Browderio skaičiavimus, panašu, kad toks apibūdinimas toli nuo tiesos nepabėga. Tik įdomu, kiek iš šių 200 milijardų yra blokuojami sankcijomis ir ar tai tikrai yra silpniausia V. Putino vieta.

Atskirties tarp turtingųjų ir neturtingųjų problemą turės spręsti ne tik Davoso ekonomikos forumo dalyviai, bet ir visas pasaulis, o kartu ir Lietuva, kurios kai kurie gyventojai priklauso 1 proc. turtingiausių pasaulio žmonių. Taip teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Kadangi save dažniausiai lyginame su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis, matome save gana skurdžiai, bet, jeigu palygintume save su vidutiniu Afrikos, Pietų Amerikos ar pietryčių Azijos valstybės gyventoju, tai matysime, kad didžioji dalis lietuvių gyvena daug turtingiau ir daug geriau“, – sako N. Mačiulis.

– Prezidentė, prieš dalyvaudama diskusijoje Davose, LRT Radijui sakė, kad ji sulaukė daug dvišalių kvietimų ir nemenko tarptautinės žiniasklaidos dėmesio. Be to, ji užsiminė (galima sakyti – jau patvirtino gandus), kad į Lietuvą planuoja ateiti „Google“. Ką tai sako?

– Be jokios abejonės, galimybė sudalyvauti Davose vykstančiame pasaulio ekonomikos forume yra gera proga Lietuvai pasireklamuoti, pristatyti mūsų pasiekimus, bet, žinoma, tuo pat metu turime pripažinti paprastą faktą – jeigu praėjusių metų pradžioje Rusija nebūtų aneksavusi Krymo ir nebūtų įsivėlusi į beveik atvirą karinį konfliktą su Ukraina, turbūt dabar niekas nežinotų, kad Lietuva turi suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Jis visiškai niekam nebūtų įdomus.

Tam tikra prasme Lietuvai pasisekė, kad pradėjome vystyti šį projektą dar tuomet, kai nebuvo galimų sutrikimų dujų vamzdynais iš „Gazprom“, ir baigėme vystyti būtent tada, kai prasidėjo diskusijos apie galimus daug aktyvesnius ir rimtesnius ekonominių santykių tarp Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) sutrikimus.

– Ar Prezidentė į šią diskusiją buvo pakviesta tik dėl SGD terminalo Klaipėdoje, ar ir dėl kitų priežasčių?

– Turbūt tai buvo pagrindinė priežastis, nes Prezidentė buvo pakviesta į viešą ekspertų diskusiją apie energetikos iššūkius. Žinoma, turime pripažinti, kad Rusijos klausimas ir Rusijos energijos išteklių tiekimas Europai nėra pati svarbiausia tema pasaulyje. Davoso forume dominuoja tema apie klimato kaitą ir kaip turėtų keistis energetikos politika visame pasaulyje. Ar dujas perkame iš „Gazprom“, ar atsigabename laivu iš kitų valstybių – niekaip nepadeda kovoti su klimato kaita.

– Kita Davoso tema – susirinkę turtingieji sprendžia pasaulio neturtingųjų problemas. 1 proc. turtingiausių planetos žmonių kitais metais turės daugiau turto nei visi likę pasaulio gyventojai kartu sudėjus. Kas dėl to daroma?

– Taip, tai labai ironiška situacija, nes į Davosą suskrido turtingiausi pasaulio žmonės su 1700 privačių lėktuvų diskutuoti apie pajamų nelygybę ir klimato kaitą ir taršą. Kai skrendi privačiu lėktuvu, turbūt tarša nėra pagrindinis dalykas, apie kurį galvoji.

Tokia situacija skamba labai paradoksaliai, bet, žinoma, tarp įtakingiausių pasaulio žmonių yra labai turtingų, kurie daug skiria labdarai ir yra nuoširdžiai susirūpinę pajamų ir turto nelygybe. Ji šiuo metu yra kone didžiausia per pastaruosius 100 metų – nuo 1920-ųjų vidurio.

Tokie faktai, kad 80 turtingiausių pasaulio žmonių turi daugiau turto nei pusė neturtingiausių, t. y. 3,5 mlrd. žmonių, labai daug ką pasako. Tie žmonės turbūt neišnaudoja savo turto taip gerai, kaip būtų galima: parūpinti maisto, sveikatos apsaugos ir iš skurdo ištraukti milijardus žmonių. Tai – didžiulis iššūkis pasauliui ir Lietuvai. Didėjanti pajamų, turto nelygybė, socialinė atskirtis yra tai, kas bus pagrindiniu klausimu ir pasaulyje, ir Lietuvoje visus šiuos metus.

– Kiek reikia turėti pinigų, kad patektum tarp 1 proc. turtingiausių pasaulio žmonių?

– Ne tiek ir daug – apie 600 tūkst. eurų. Lietuvoje turbūt yra gana nemažai žmonių, kurie turi, pavyzdžiui, tiek verto nekilnojamojo turto. Tai parodo, kad gyvename gana turtingoje valstybėje. Kadangi save dažniausiai lyginame su kitomis ES valstybėmis, matome save gana skurdžiai, bet, jeigu palygintume save su vidutiniu Afrikos, Pietų Amerikos ar pietryčių Azijos valstybės gyventoju, tai matysime, kad didžioji dalis lietuvių gyvena daug turtingiau ir daug geriau.

Kylanti “Microsoft” akcijų vertė sugrąžino JAV magnatui Billui Gatesui (Bilui Geitsui) pirmąją vietą “Forbes” pasaulio milijardierių sąraše - 76 jo milijardai pranoko meksikiečio Carloso Slimo (Karloso Slimo) 72 mlrd. dolerių.

Į šiemetinį sąrašą, kuris buvo paskelbtas pirmadienį, milijardieriais buvo įrašyti 1 645 žmonės, kurių turto vidurkis yra 4,5 mlrd. dolerių, o jų visų turtas bendrai sudėjus yra 6,4 trilijono dolerių – vienu trilijonu daugiau nei pernai.

B.Gatesas, kuris padėjo įsteigti programinės įrangos kompaniją “Microsoft”, įrodė savo tvirtas pozicijas viršūnėje – turtingiausias pasaulio žmogus jis buvo 15 iš 20 pastarųjų metų, nors neseniai dideles sumas skyrė pasaulinėms sveikatos apsaugos ir kovos su skurdu programoms.

B.Gatesui priklauso maždaug 4,4 proc. “Microsoft” ir tai sudaro mažiau nei 20 proc. jo bendro turto.

Tačiau kompanijos akcijų kaina per pastaruosius vienus metus padidėjo 25-iais proc. ir, drauge su kitais faktoriais, jo turtą padidino 7-iais milijardais, nurodo “Forbes”.

C.Slimas, kuris užsiima viskuo, nuo telekomunikacijų (“America Movil”), kalnakasybos, finansų ir pramonės (“Grupo Carso”) iki mažmeninės prekybos ir nekilnojamojo turto abiejuose Amerikų žemynuose, šiemet turi 1-u mlrd. dolerių mažiau nei prieš metus. Jo turto sumažėjimą iš dalies nulėmė rinkos smukimas Pietų Amerikoje.

Trečioje sąrašo vietoje liko ispanas Amancio Ortega (Amansijus Ortega), kurio kišenes papildė pelnas iš mados: itin sėkmingai dirbančios drabužių imperijos “Inditex”, kurios dukterinės kompanijos yra populiarūs tinklai “Zara”, “Pull & Bear” ir “Bershka”. Vėliau A.Ortega daug investavo į nekilnojamąjį turtą Europoje ir Jungtinėse Valstijose. Jo turtas vertinamas 64 mlrd. dolerių.

Pirmąjį dešimtuką užbaigia žinomi vardai: JAV investicijų guru Warrenas Buffettas (Vorenas Bafetas) su 58.2 mlrd. dolerių, programinės įrangos grupės “Oracle” įkūrėjas ir vadovas Larry Ellisonas (Laris Elisonas) su 48 mlrd. dolerių, JAV pramoninkai broliai Charlesas ir Davidas Kochai (Čarlzas ir Deividas Kochai), turintys po 40 mlrd. dolerių, Las Vegaso kazino karalius Sheldonas Adelsonas (Šeldonas Adelsonas) su 38 mlrd. dolerių, “Walmart” paveldėtoja Christy Walton (Kristi Volton) su 36,7 mlrd. dolerių ir jos brolis Jimas Waltonas (Džimas Voltonas) su 34,7 mlrd. dolerių.

Pirmojo dešimtuko valdomas turtas, kuris bendrai sudėjus yra 507 mlrd. dolerių, yra didesnis nei visa Norvegijos, Belgijos ar Lenkijos ekonomika 2012 metais.

31 MILIJARDIERIUS, JAUNESNIS NEI 40-IES

Sąraše dominuoja JAV milijardieriai, kurių yra 492, o antroje vietoje šiuo požiūriu yra Kinija (152). 11 milijardierių yra iš Rusijos.

“Forbes” nurodo, kad du trečdaliai šių turtuolių turtus susikrovė patys, o 13 proc. paveldėjo. Likusieji gautą turtą padidino iki daugiau nei milijardo.

Labiausiai šiais metais sąraše pakilo “Facebook” Markas Zuckerbergas (Markas Zukerbergas). Pradėjus prekiauti kompanijos akcijomis, jo turtas padidėjo daugiau kaip dvigubai – iki 28,5 mlrd. dolerių – ir pelnė jam 21 vietą sąraše, iškart už gerbiamo Honkongo magnato Li Kashingo (Li Kašingo) ir prieš italų šokolado karalių Michele Ferrero (Mikelę Fererą).

29 metų M.Zuckerbergas pirmauja 31 milijardieriaus, jaunesnio nei 40-ies metų amžiaus, grupėje. Jauniausia yra 24 metų Perenna Kei (Perena Kei), dar vadinama Ji Peili (Dzi Peili), kuriai priklauso 85 proc. nekilnojamojo turto kompanijos “Logan Property Holdings” akcijų, kurios Honkonge buvo pradėtos pardavinėti gruodį. Jos tėvas Ji Haipengas (Dzi Haipengas)yra kompanijos pirmininkas ir generalinis direktorius.

Saudo Arabijos investuotojas princas Alwaleedas bin Talalas (Alvalidas bin Talalas), šios naftos milžinės karaliaus sūnėnas, tikriausiai ir toliau bus nepatenkintas “Forbes”, kurį pernai užsipuolė dėl esą nepakankamo jo turto vertinimo.

Šiemet “Forbes” jo turtą įvertino “vos” 20,4 mlrd. dolerių, kurių užteko 30-ajai sąrašo vietai. Prieš metus jo turtas buvo vertinamas 20 mlrd. dolerių.

Pernai “Forbes” teisindamasis sakė, kad princas “sistemingai perdeda” savo turtą.

Praėjusią savaitę Alwaleedas išsiuntinėjo pranešimą spaudai, kuriame pažymi, kad “Forbes” konkurentai “Bloomberg Billionaires Index” jo turtą vertina 30,5 mlrd. dolerių.

Pareiškime jis užsipuola “Forbes” dėl “netikslių duomenų vartojimo” ir sako, jog žurnalo prieiga, “regis, yra suformuluota taip, kad būtų menkinamos Artimųjų Rytų finansinės institucijos, tokios kaip Saudo (Arabijos) fondų birža”.

Turtingiausias pasaulyje žmogus Billas Gatesas (Bilas Geitsas) nesibodėtų pasilenkti ir pasiimti gatvėje rastą 100 dolerių banknotą, tačiau jis negali pateikti jokių patarimų, kaip išsiversti uždirbant mažiau negu 100 tūkst. dolerių per metus.

Beje, 85 metų programinės įrangos milžinės „Microsoft“ įkūrėjas sako vis dar galintis peršokti kėdę – jeigu ji nedidelė.

Visa tai B.Gatesas atskleidė pirmadienį per klausimų ir atsakymų sesiją, vykusią socialiniame tinkle Reddit.com.

Kartu su sarkastiškomis užuominomis apie savo asmenybę, B.Gatesas dalijosi mintimis apie filantropiją, vyriausybės vykdomą šnipinėjimą ir jo grįžimą prie „Microsoft“ reikalų, padedant naujam bendrovės generaliniam direktoriui Satyai Nadellai (Satjai Nedelai).

„Satya nauju žvilgsniu vertina, kur yra „Microsoft“ privalumai ir trūkumai, – aiškino jis. – Naujas žmogus linkęs žengti žingsnį atgal ir perkelti dėmesį kitur. Jo startas buvo puikus.“

B.Gatesas pažymėjo, kad jis nebeplanuoja kiauras paras leisti biure, kaip elgdavosi, kai buvo jaunesnis ir kai „energija bei naivumas“ buvo jo pusėje.

Jis tikisi skirti „Microsoft“ reikalams apie trečdalį savo darbo laiko, o likusius du trečdalius rūpinsis filantropiniu fondu, kuriam jis vadovauja kartu su savo žmona.

B.Gatesas atmetė pareiškimus, jog jis yra didžiausias pasaulyje filantropas. Pripažindamas, kad skiria daug pinigų labdarai, jis atkreipė dėmesį, jog pagalbos darbuotojai, gyvenantys sudėtingomis sąlygomis, aukojasi labiau negu jis.

Paklaustas, ką galvoja apie JAV agentūrų vykdomą interneto šnipinėjimą, B.Gatesas sakė, kad tas klausimas „sudėtingas“ ir kad jo svarba nuolat didės, vaizdo kameroms ir jutikliams išmaniuosiuose įrengtiniuose suteikiant vis daugiau galimybių rinkti informaciją apie vartotojus.

„Turime pasitikėti tuo, kaip informacija yra apsaugoma ir renkama, – aiškino B.Gatesas. – Vyriausybė turi vaidmenį mėginti sustabdyti nusikalstamumą ir terorizmą, tačiau ji turės būti atviresnė.“

Verslininkas pripažino, kad brangiausias niekutis, kurį leido sau įsigyti, buvo asmeninis lėktuvas, tačiau greitai pridūrė, jog tas orlaivis buvo nepamainomas kelionėse, susijusiose su Billo ir Melindos Gatesų fondo veikla.

B.Gatesas prisipažino, jog žavisi senamadišku kortų žaidimu bridžu, todėl jo namuose esančia žaidimų konsole „Microsoft Xbox“ daugiausiai naudojasi jo sūnus.

B.Gatesas sakė, kad kiekvieną vakarą pats suplauna indus, nes jam patinka tas užsiėmimas.