Jo teigimu, būstas turėtų būti apmokestinamas pagal jo vertę, o ne atskirų miestų ar rajonų rodiklius.

„Lietuvos banko išeities taškas apskritai yra, kad tas pats nekilnojamo turto mokestis nebūtų apmokestinamas pagal savivaldybes, bet kad būtų apmokestinamas asmens turimas nekomercinis nekilnojamas turtas, nes tik tokiu būdu yra užtikrinamas tas vertikalus ir horizontalus teisingumas“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Šimkus. 

„Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, jeigu gerai suprantu, labiau pateikė jau Finansų ministerijos siūlomo mokesčio sąrangoje tam tikrus patikslinimus – juos, be jokios abejonės, mes pasižiūrėsime, įvertinsime“, – pridūrė jis.

M. Lingė įregistravo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimą, kuriuo, pasak jo, būtų kiek keičiamas Vyriausybės su mokesčių reformos paketu pateiktas NT mokesčio modelis, o savivaldybės būtų įgalintos susimodeliuoti mokestį pagal savo prioritetus.

Kartu jis siūlo įteisinti vienas plačias tiek komercinio, tiek gyvenamojo NT mokesčio tarifų „žirkles“ – nuo 0,05 proc. iki 4 procentų.   

Tuo metu Vyriausybės siūlymu būstui, kurio vertė siekia 1–2 medianas (vidutinė būsto vertė konkrečioje savivaldybėje), būtų taikomas 0,06 proc. mokesčio tarifas, o viršijus dviejų medianų vertę – 0,1 procento.

LB jau anksčiau yra sukritikavęs Vyriausybės siūlomą naują NT apmokestinimą, esą jis neatitinka kertinių geros mokesčių sistemos principų. 

„Gali nutikti taip, kad nepaisant tarifų ar kas juos nustato, kad Akmenėje (...) nekilnojamo turto vertė yra mažesnė negu kito asmens turimas turtas Vilniuje, bet Akmenėje jis sumokėtų didesnį mokestį nei Vilniuje. Ir, mūsų galva, yra socialinis neteisingumas“, – antradienį sakė G. Šimkus. 

Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.

G. Šimkus įsitikinęs, jog toks modelis yra tinkamas, užtektų tik jį patobulinti.

„Lietuvos banko siūlymas buvo iš tikrųjų pragmatiškas. Mes turime štai šitą nekilnojamo turto sąrangą, o tai ką reikėtų sukalibruoti – parametrus pritaikyti taip, kad jis veiktų kaip nekomercinio nekilnojamo turto mokestis“, – sakė G. Šimkus.

„Man atrodo, amerikiečiai turi neblogą posakį – don't fix what's not broken – netaisyk to, kas nesulauyta. Mano galva, reikia tiesiog pakalibruoti tai, ką turime“, – kalbėjo LB vadovas.

Dėl to pareigūnai birželio mėnesį Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorui pateikė siūlymą kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu dėl daugiau kaip 450 tūkst. eurų vertės turto konfiskavimo. Tai pirmasis toks turto tyrimas Lietuvos policijoje.

Praėjusių metų liepos mėnesį Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos Turto tyrimo skyriaus pareigūnai atlikę pareigūnams žinomo kauniečio ir artimai su juo susijusių dviejų kauniečių vardu registruoto turto analizę nustatė, kad  jų vardu registruoto ir valdomo turto bendra vertė neatitinka jų teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 100 tūkst. eurų.

Pareigūnai nustatę šias aplinkybes kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių su siūlymu vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymu inicijuoti turto tyrimą šių asmenų atžvilgiu. Civilinio turto konfiskavimo įstatyme įtvirtinta, jog sprendimą pradėti turto tyrimą priima prokuroras, nustatęs, kad yra pagrindas įtarti, kad asmenys turi neteisėtu būdu gauto, jiems nuosavybes teise priklausančio, turto.

Pagal pateiktus duomenis buvo pradėtas minėtų asmenų turto tyrimas. Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos Turto tyrimo skyriaus pareigūnams atlikus kruopštų ir išsamų asmenų turimo turto, jo įgijimo aplinkybių, pajamų ir išlaidų vertinimą, nustatyta, kad įgytas nekilnojamasis turtas Palangoje, Kauno mieste bei Kauno rajone, taip pat prabangūs automobiliai. Tyrimo metu surinkti duomenys  leidžia manyti, kad oficialių šio turto savininkių gaunamų pajamų tokios vertės turtui įgyti nepakanka.

Pareigūnai šių metų birželio mėnesį Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorui pateikė siūlymą kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu dėl daugiau kaip 450 tūkst. eurų vertės turto konfiskavimo. 

Prieš trejus metus, 2020-aisiais metais, Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymą, kuriuo siekiama sukurti prielaidas veiksmingiau kovoti su tokiais reiškiniais kaip organizuotas nusikalstamumas, korupcija ir savanaudiški nusikaltimai. Kauno apskr. Kriminalinės policijos Turto tyrimo skyriaus pareigūnų atliktas turto tyrimas yra pirmasis toks tyrimas Lietuvos policijoje, kuris buvo perduotas teismui.

Bendra jų turto vertė paaugo taip pat 10 proc. iki 26,6 trln. JAV dolerių.

Užpernai tokių žmonių, kurių turto grynoji vertė siekia nuo 5 mln. iki 30 mln. JAV dolerių, skaičius augo vos 1 procentu.

Anot „Wealth-X“, svarbia augimo varomąja jėga tapo „didžiųjų centrinių bankų politikos perorientavimas į kreditavimo skatinimą, o tai pakėlė investuotojų nuotaikas bei pagyvino akcijų rinkas“.

VHNW grupei priklausančių asmenų Šiaurės Amerikoje pernai padaugėjo iki 1,05 mln., Azijoje – iki 723,8 tūkst., Europoje – iki 678,4 tūkstančio.

Daugiausiai labai turtingų žmonių – Jungtinėse Valstijose (969,1 tūkst.), kurios pagal šį rodiklį smarkiai lenkia antroje vietoje esančią Kiniją (259,8 tūkst.). Į pirmąjį penketuką taip pat patenka Japonija, Vokietija ir Prancūzija.

Miestų pirmojo dešimtuko viršūnėje – Niujorkas (110,2 tūkst.), po kurio eina Tokijas (73,8 tūkst.), Honkongas (64,9 tūkst.), o toliau – Los Andželas, Londonas, Paryžius, Čikaga, San Franciskas, Vašingtonas, Dalasas. Visuose juose VHNW asmenų pernai daugėjo dviženkliais skaičiais.

VHNW tyrimą „Wealth-X“ atliko pirmąkart, o anksčiau skelbė ataskaitas apie milijonierius, milijardierius, taip pat apie itin turtingus žmones (angl. ultra-high-net-worth, UHNW), kurių grynasis turtas viršija 30 mln. JAV dolerių.

Sumokėjo, bet turto negavo

Spalio 29-ąją Vilniaus apygardos teismas leido pastatą V.Mykolaičio-Putino g. 5, kurį nuo 2004 m. valdė šiuo metu bankrutuojanti bendrovė "VIPC Vilnius", registruoti valstybės vardu. Netrukus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai buvo pateiktas sprendimo projektas, kuriuo sutinkama neatlygintinai perimti iš valstybės minėtą pastatą, kai tik Vyriausybė priims tokį nutarimą. Meras Remigijus Šimašius primygtinai ragino miesto politikus apsispręsti skubos tvarka, nes tai esąs tik formalus žingsnis.

"Savivaldybė yra sumokėjusi pinigus, o pastatas priklauso valstybei, – akcentavo miesto galva. – Turime užbaigti procedūras, jeigu norime toliau vykdyti projektą."

Mat buvusių Profsąjungų rūmų vietoje Vilniaus savivaldybė kartu su Kultūros ministerija planuoja 1 500 vietų salę, kurioje galėtų koncertuoti simfoniniai orkestrai. Kultūros ministerija kitų metų biudžete yra numačiusi 1,9 mln. eurų senajam pastatui nugriauti ir parengti teritoriją naujai statybai.

Tačiau daugelį tarybos narių labiausiai šokiravo žinia, kad į "VIPC Vilnius" bankroto administratoriaus sąskaitą savivaldybė pervedė 5,996 mln. eurų, nors teismas kompensacijos sumos dar net nepradėjo svarstyti. R.Šimašius, pasitelkęs Teisės departamento vadovą Edvardą Voronecką, ramino, kad viskas teisėta. Tačiau daug kam tokia suma neatrodo teisinga.

Šarūno Mažeikos / Fotobanko nuotr.

Net už dyka neimtų

Vilniaus miesto tarybos narys verslininkas Vidmantas Martikonis įsitikinęs, kad beveik 6 mln. eurų už buvusius Profsąjungų rūmus šiandien yra gerokai per daug.

Šiandien tas objektas tarsi pakibęs ore – neturi žemės nuomos sutarties, kuri nebuvo pratęsta, įmonei "VIPC Vilnius" bankrutuojant. Kitas dalykas – teritorijoje galima statyti tik visuomeninės kultūrinės paskirties pastatą, tad verslui ji neįdomi, kadangi verslo žmonės turto vertę skaičiuoja pagal pinigų srautus.

"Objekto kaina šiandien neadekvati. Jeigu man asmeniškai jį siūlytų, tai dar turėtų primokėti, kad paimčiau", – ironizavo V.Martikonis.

O štai teisininko Darijaus Vilčinsko vadovaujama UAB "VIPC Nida" buvusių Profsąjungų rūmų dalį, rinkoje vertintą apie 1,88 mln. eurų, 2004 m. pirko vos savaitei praėjus po gaisro, padariusio rūmams apie 3,7 mln. eurų nuostolį. Tyrėjai neabejojo, kad nelaimės priežastis – padegimas, bet galų gale šios versijos patvirtinti nepavyko. Paskui D.Vilčinsko bendrovė nauju pavadinimu "VIPC Vilnius" įnirtingai siekė įsigyti profesinės sąjungos "Solidarumas" valdomą likusią patalpų dalį. Tai pavyko tik 2006 m. liepą, teisme patvirtinus taikos sutartį su pagarsėjusia "Hermis Capital" už 5,88 mln. eurų, nors pastarajai vos prieš pusmetį turto mainų sandoris su "Solidarumu" atsiėjo 5,5 mln. eurų.

5,996 – tiek milijonų eurų sostinės valdžia atseikėjo bankrutuojančiai įmonei už pastatą, Registrų centro vertinamą vos 3,8 mln. eurų.

Tuo metu buvo aiškiai žinoma, kad Vilniaus bendrajame plane iki 2015 m. ši teritorija yra visuomeninės paskirties, vadinasi, daugiau kaip pusė jos turi tarnauti visuomenei, o verslininkai, žinoma, troško ant Tauro kalno pristatyti milijoninės vertės būstų. Gali būti, kad naujasis rūmų šeimininkas tikėjosi bet kokia kaina gauti statybos leidimą, kaip ir Neringos savivaldybėje.

Gelbstisi bankrotais

"Tais laikais bankai dalindavo paskolas į kairę ir į dešinę, per daug negalvodami, kur jie bus naudojami, ar tikrai visi bus grąžinti, – priminė V.Martikonis. – O Profsąjungų rūmus įsigijęs asmuo buvo mėgstantis rizikuoti, kaip matyti iš Juodkrantės atvejų, kai buvo nugriautas pastatas (žvejų restoranas – red. past.), pripažinus, kad jam išduotas statybos leidimas neteisėtas. Nors asmeniškai manau, kad tuo atveju statytojas buvo teisus."

Šiuo metu D.Vilčinsko tarp oficialių bankrutuojančios UAB "VIPC Vilnius" savininkų nėra. Bankrutuoja kita jo įmonė "Verslo investicijų projektų centras", pristačiusi Juodkrantėje neteisėtais pripažintų pastatų ir pardavusi butus niekuo dėtiems žmonėms. Šį mėnesį turėtų paaiškėti, ar namus reikės nugriauti, tuomet milijonines kompensacijas jų gyventojams tektų mokėti valstybei.

Bankrotu gelbstisi ir "VIPC Vilnius". Pasak V.Martikonio, bendrovė metų metus nemokėjo nekilnojamojo turto mokesčio, o kai 2016 m. buvusi savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė nusprendė išieškoti tuos pinigus, "VIPC Vilnius" akcininkai paskelbė bankrotą.

"Patys pasiskelbė bankrotą ne teismo keliu, kad nereikėtų mokėti mokesčių, – akcentavo V.Martikonis. – Situacija įtartina ir žvelgiant iš kitos pusės, nes savivaldybės padalinys, atsakingas už mokesčius, švelniai tariant, pražiopsojo "VIPC Vilnius" mokestinę skolą."

Oficiali "VIPC Vilnius" atstovų pozicija dėl bankroto – jų investicijoms nepalanki valdžios politika. Bankroto administratorius net kreipėsi į teismą su ieškiniais valstybei ir savivaldybei, reikalaudamas priteisti daugiau kaip 12 mln. eurų žalos esą už valdžios trukdymą sutvarkyti Profsąjungų rūmus, jų įtraukimą į apleistų pastatų sąrašą ir neįgyvendintus susitarimus dėl jų išpirkimo.

Tačiau pernai spalį ieškiniai buvo atmesti, kadangi, pasak teismo pranešimo, "įsigijusi pažeistą po gaisro pastatą bendrovė prisiėmė ir su tuo susijusią verslo riziką, ir pagal teisinį reguliavimą neturi teisės reikalauti, kad valstybės ar savivaldybės institucijos jį išpirktų".

Turto verčių kūlvirsčiai

Vilniaus miestas jau du kartus buvo pasiryžęs išpirkti iš "VIPC Vilnius" pastatą, stūksantį ant kalno, kur dar praėjusio amžiaus pradžioje už suaukotus pinigus buvo nupirktas sklypas Jono Basanavičiaus Tautos namų iniciatyvai įgyvendinti.

Prieš penkerius metus buvo suderėta, kad bendrovei savivaldybė sumokės 5,3 mln. eurų, taip pat perleis penkis pastatus Vilniaus senamiestyje ir Palangoje. Kelią šiam sandoriui užkirto prokuratūra, stojusi ginti viešojo intereso.

Sostinėje atėjus į valdžią Liberalų sąjūdžiui, savivaldybė pakeitė žemės ant Tauro kalno paskirtį iš visuomeninės į rekreacinę – verslininkai gavo galimybę vystyti ten projektus, kurių 51 proc. – komerciniai. Tačiau įsikišo viešojo intereso gynėjai, tad merui R.Šimašiui beliko garsiai pareikšti, kad komercinių statybų šioje vietoje nebus. Jam staiga kilo noras pačiam atgaivinti Tautos namų idėją, miestui išpirkus pastatą iš "VIPC Vilnius", tačiau turto savininkai užgiedojo nerealią kainą – 11 mln. eurų.

Tuomet savivaldybė pasamdė nepriklausomus turto vertintojus, kurie nustatė, kad pastatas vertas ne daugiau 5,996 mln. eurų. Bet ir ne mažiau. Tuo metu Registrų centras 2012 m. Profsąjungų rūmus įvertino tik 13,59 mln. litų (3,9 mln. eurų). Registrų centro 2018 m. sausio 1 d. duomenimis, masinio vertinimo metu nustatyta pastato vertė – 3,846 mln. eurų, o mokestinė jo vertė – 3,751 mln. eurų.

Apmulkino tarybą

"Kodėl miestas turi mokėti dvigubai daugiau? – piktinosi V.Martikonis. – Tie keisti sandoriai daromi vis įžūliau."

Anot jo, akivaizdu, kad ir meras, ir jo patarėja Dalia Bardauskienė (buvusi Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorė – red. past.) labai stengėsi, kad išperkamo turto kaina būtų kuo didesnė. V.Martikonis sakė dar vasarą siūlęs nenustatinėti jokios kainos ir palikti tai padaryti teismui, tačiau valdantieji apsimetė negirdintys jo argumentų.

"Dabar savivaldybės Teisės departamento vadovas E.Voroneckas aiškina, esą miesto taryba pati liepos 4 d. patvirtino kainą. Vadinasi, mus įžūliai apgavo, sakydami, kad turto vertinimo ataskaitos tvirtinimas nieko nereiškia. O dabar pasirodo, kad mes tvirtinome kompensacijos dydį, ir tie pinigai jau pasiimti, – neslėpė apmaudo politikas. – R.Šimašius kaip teletabis visus mulkina ir įsivaizduoja, kad aplink vien mažvaikiai ir nieko nesupranta."

Reikalauja ekspertizės

Anot V.Martikonio, įtartinas ir pats turto vertinimas – labai paviršutiniškas, sukurptas per trumpą laiką, o atliko jį ta pati įmonė "Apus turtas", kuri vertina butus. Miesto tarybos nariai ne kartą yra suabejoję dėl jos atliktų turto vertinimų ir bandė siekti, kad savivaldybės administracija šį procesą organizuotų skaidriau.

Būtina kuo skubiau miestui kreiptis į teismą su prašymu, kad paskirtų naują turto vertės ekspertizę.

"Ta bendrovė dalyvauja konkursuose ir turto vertinimus savivaldybei atlikinėja vos ne už dyka – matyt, pinigus susirenka kažkokiais kitokiais būdais", – svarstė politikas. Kaip miesto tarybos narys, jis kreipėsi į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Finansų ministerijos, kad ši atliktų sostinės tarybai pateikto turto įvertinimo ekspertizę.

Savivaldybės Turto departamento vadovas Vygintas Jakas per miesto tarybos posėdį aiškino, kad Turto vertinimo įstatyme įtvirtinti keli būdai turto vertei nustatyti, bet vertintojai pasirinko lyginamąjį metodą, nes šis vienintelis numatytas Vyriausybės nutarime, kuriuo tvirtinamos žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklės. Įdomu, su kokiais objektais buvo lyginamas unikalus pastatas ant Tauro kalno sostinėje, nustatant jo vertę, juolab turint omenyje, kad jis net nebuvo tinkamai prižiūrėtas.

Nors 5,996 mln. eurų jau "VIPC Vilnius" bankroto administratoriaus sąskaitoje, V.Martikonis mano, kad į važiuojantį traukinį dar galima įšokti.

"Kadangi mokėtojas yra savivaldybė, mes esame suinteresuoti, kad kaina būtų teisinga, – sakė jis. – Būtina kuo skubiau miestui kreiptis į teismą su prašymu, kad paskirtų naują turto vertės ekspertizę. Nes kyla pagrįstų įtarimų, kad administracija sudarys taikos sutartį, kaip jau ne kartą yra buvę, o tarybos sprendime užfiksuota, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai negautų mažiau nei 6 mln. eurų."

Kreditoriai nori daugiau!

UAB "Valeksa" vadovas Stasys Poškus, administruojantis "VIPC Vilnius" bankrotą, "Vilniaus dienai" patvirtino, kad teismo nutartimi bankrutuojanti bendrovė yra 5,996 mln. eurų depozito savininkė, tačiau ši suma netenkina kreditorių. Jie, kaip ir anksčiau, laikosi 11 mln. eurų reikalavimo.

"Apie tai ne kartą buvo informuota Vilniaus miesto savivaldybė", – tikino S.Poškus, bet neatskleidė, ar jis pats arba kreditoriai turi įrodymų, kad valstybės perimtas turtas vertas gerokai daugiau. Pernai vasarą, kai savivaldybė jau buvo užsiminusi, kad sieks perimti šį turtą visuomenės reikmėms, bankroto administratorius bandė pardavinėti buvusius Profsąjungų rūmus aukcione už 11,5 mln. eurų. Antrame aukcione kainą nuleido iki 11 mln. eurų, bet unikalioje vietoje stūksančio pastato niekas nepirko.

Didieji bendrovės kreditoriai yra jos akcininkai. Nuo 2004 m. gruodžio akcininke buvo verslininko Kęstučio Maksimavičiaus statybų bendrovė "Veikmė", 2009 m. akcininkų sąraše atsirado Kipre registruota ribotos atsakomybės bendrovė "Velmark Investments Limited", pastaruoju metu valdžiusi beveik 65 proc. "VIPC Vilnius" akcijų. Už šios Kipro įmonės žurnalistinio tyrimo metu buvo atkapstyta lengvatinio apmokestinimo bendrovių piramidė, kurioje šmėžavo ir Lietuvos milijonierių pavardės. Vienas jų – įvairiose pasaulio šalyse paslaugas turtuoliams konfidencialiai teikiančios "Lewben" grupės vadovas Vilius Kavaliauskas. Iki 2016 m. gruodžio jis kartu su K.Maksimavičiumi bei D.Vilčinsku buvo ir "VIPC Vilnius" valdyboje.

Savininkai slepiasi "ofšoruose"

Prieš skelbiant bankrotą 2016 m. gruodį, vienintele "VIPC Vilnius" akcininke tapo 2015 m. įsteigta UAB "Donseta", kurios savininkė – Nyderlanduose registruota įmonė, ji valdoma Kipro mokesčių rojuje pasislėpusių šeimininkų. "Donsetos" kreditoriniai reikalavimai "VIPC Vilnius" siekė 10,7 mln. eurų, kai visą jos turtą bankroto administratorius vertino 11 mln. eurų.

Tačiau tyliai bankrutuoti "VIPC Vilnius" nepavyko. Be teismo leidimo vykstantį bankrotą užginčijo Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), kuriai bendrovė buvo skolinga per 300 tūkst. eurų. Kai teismas pernai balandį panaikino bendrovės sprendimą bankrutuoti, jos akcininkė UAB "Donseta" sugrąžino jau minėtų trijų asmenų valdybą. Ji pasistengė sukrapštyti 300 tūkst. eurų ir, atsiskaičiusi su VMI, iš naujo perleido "VIPC Vilnius" valdymą bankroto administratoriui. O pati bendrovė pernai birželį grįžo ankstesniems savininkams – "Donseta" perleido savo akcijas UAB "Veikmė" ir paslaptingajai "Velmark Investments Limited". Išliko ir ankstesnės akcijų paketo proporcijos – atitinkamai 35 ir 65 proc. akcijų.

Bankroto administratoriaus S.Poškaus teigimu, bendrovės kreditoriai nuo 2017 m. birželio nėra pasikeitę.

Dėl viešbučio "Pajūris" – baudžiamoji byla

Bankroto administratorius Stasys Poškus ypač pagarsėjo kontroversiškai vertinamoje istorijoje, susijusioje su Palangos viešbučio "Pajūris" perėmimu.

Istorinėje kurorto dalyje esančio viešbučio "Pajūris", J.Basanavičiaus g. 9, 9A pastatų valdytojas – bankrutuojanti įmonė "Bofora", kuri pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo šį objektą iš vėliau bankrutavusios bendrovės "Optimalus turto valdymas".

Dabar už šį komerciniu požiūriu itin patrauklų nekilnojamąjį turtą, kuriam uždėtas Generalinės prokuratūros areštas, atsako įmonės "Bofora" bankroto administratorius S.Poškus.

Dėl sumanymo pusvelčiui parduoti viešbutį "Pajūris" Generalinei prokuratūrai šiemet buvo pateiktas kreditorių pareiškimas, kuriame teigiama, esą buvo susitarta su bendrovės Šiaulių banko atstovais, kad "pastarieji kreditorių susirinkime nubalsuos už 1 155 583,87 Eur dydžio plius palūkanos reikalavimo teisės pardavimą už 10 tūkst. Eur kainą".

Reali tokio veiksmo pasekmė – daugiau nei milijoną kainuojantis viešbučio pastatas faktiškai perimtas už 10 tūkst. eurų. Reikalavimo teisė atiteko ne kreditoriams, o trečiajam asmeniui.

2016 m. Šiaulių bankas be papildomų sąlygų mįslingai atsisakė turto įkeitimo, taigi bankas ėmė nebepretenduoti į turto realizavimo pajamas. Tada įvyko turto reikalavimo teisės pardavimas, kurio metu iš pradžių reikalavimo teisė buvo siūloma parduoti brangiai, o neatsiradus pirkėjui organizuoti pakartotiniai pardavimai už mažesnę kainą.

Taip pat minėtame pareiškime Generalinei prokuratūrai teigiama, jog viešas reikalavimo teisės pardavimo procesas buvo surežisuotas: "Į skelbimą atsiliepė fizinis asmuo K.T., sutikęs už reikalavimo teisę mokėti minimalią 10 tūkst. eurų kainą, galbūt dėl akių dalyvavo kiti asmenys, kurie atsisakė savo pasiūlymų."

Pareiškime dėstomi įtarimai, kad minėtas fizinis asmuo viso labo tėra tik statytinis, reikalavimo teisę įgijęs svetimais interesais ir svetimai naudai. Šio asmens sumokėti 10 tūkst. eurų atiteko Šiaulių bankui, kuris atstovauja bankrutavusio Ūkio banko kreditoriams.

Redakcijos žiniomis, S.Poškus jau ėmėsi veiksmų, kad pastato areštas būtų panaikintas ir turtą galima būtų realizuoti. Tačiau Generalinė prokuratūra S.Poškaus prašymų netenkino.

Remiantis minėtais įtarimais pradėtas baudžiamasis tyrimas dėl įtariamos nusikalstamos veikos, susijusios su didelės vertės nekilnojamuoju turtu – Palangos viešbučiu "Pajūris". Tyrimą vykdo FNTT.

Pareigūnai duomenims patikslinti jau paprašė pateikti bankroto byloje pareikštą finansinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir sutartis, kuriomis pareiškėjams buvo perleistos teisės reikalauti iš bendrovės "Bofora" sumokėti skolą.

Daugiau informacijos apie procesinius veiksmus kol kas neteikiama. Tačiau, šaltinių žiniomis, ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnį.

Šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje teigiama: "Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų."

Remiantis Baudžiamojo proceso kodekso 80 ir 82 straipsniais, S.Poškus šioje byloje apklaustas kaip specialusis liudytojas.

Šaltinių žiniomis, pareigūnų tyrimo objektas yra ir tai, dėl kokių priežasčių 2016 m. Šiaulių bankas be papildomų reikalavimų ar sąlygų atsisakė turto įkeitimo ir kieno sprendimais remiantis buvo išregistruota turto hipoteka.

 Palyginimui, Lietuvos biudžeto pajamos be Europos Sąjungos paramos 2016-aisiais yra 7,3 mlrd. eurų, o visas valstybės bendrasis vidaus produktas pernai siekė 37,2 mlrd. eurų, rašo savaitraštis.

Per metus "Veido" sąraše esančių turtingiausių asmenų turto vertė padidėjo maždaug puse milijardo eurų, arba beveik dešimtadaliu, nors bendra šalies ekonomika augo tik 1,7 proc, ir tai buvo mažiausias Lietuvos bendrojo vidaus produkto padidėjimas per penkerius metus.

Šeštus metus iš eilės turtingiausiųjų sąrašo aukščiausioje pozicijoje esantis šiuo metu Londone gyvenantis Nerijus Numavičius po "Achemos" vadovo Bronislovo Lubio mirties neturi rimtos konkurencijos - jo turto vertė daugiau nei tris kartus viršija artimiausių verslininkų bendrą turtą ir tebėra vienintelis Lietuvos milijardierius.

Klaipėdiečių, kuriems buvo privaloma deklaruoti turtą, tačiau jie to neatliko, skaičius šiais metais yra mažesnis. Vis dėlto, kaip ir kasmet, inspektoriams teko siųsti priminimus ir raginti gyventojus apskaičiuoti sukauptą gėrį.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) duomenimis, turto deklaracijas už 2013-uosius šiais metais turėjo teikti 4 542 Klaipėdos miesto gyventojai.

Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento direktorės Editos Cibienės teigimu, laiku neužpildžiusieji deklaracijų buvo paraginti ir šiuo metu reikiamus dokumentus pateikė beveik visi privalėjusieji tai padaryti.

"Nepateikė tik aštuoni gyventojai. Tačiau turto deklaracijas gavome iš visų asmenų, kurių duomenys yra skelbiami viešai", – pabrėžė E.Cibienė.

Teikti turto deklaracijas daugiausia vėlavo valstybės tarnautojai, dirbantieji vidaus reikalų sistemoje ir jų sutuoktiniai bei nustoję eiti pareigas asmenys.

"Vėlavusiems deklaruoti turtą buvo išsiųsti priminimai, kontaktuota nurodytais telefonais. Paraginus, turto deklaracijos buvo pateiktos, išskyrus kelis pavienius asmenis", – pasakojo direktorė.

Vis dėlto būta ir tokių, kurie inspektorių raginimų nepaisė, tačiau šiemet jų – mažiau.

Į įspėjimus nereagavusiems žmonėms buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai. Už vėlavimą jie užpildyti 26 gyventojams, o pernai – 34.

Gyventojui, kuris pavėlavo pateikti deklaraciją, skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 200 iki 500 litų.

"Ilgametis įdirbis duoda teigiamų rezultatų – šiemet vėlavusiųjų deklaruoti turtą iki įstatyme įtvirtinto termino, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo", – teigė E.Cibienė.

Tiesa, šiais metais mažiau būta ir tokių, kuriems privalu deklaruoti sukauptą turtą. Deklaracijas už 2013 m. turėjo pateikti 4 542 gyventojai, už 2012 m. – 4 692.
Iš Klaipėdos AVMI pateiktų deklaracijų aiškėja, kad klaipėdiečių turtas praėjusiais metais mažėjo.
Pernai, palyginti su 2012-aisiais, gyventojų privalomo registruoti turto vertė sumažėjo kiek daugiau nei 9 mln. litų, piniginių lėšų suma – apie 1,1 mln. litų, paskolintų pinigų suma – apie 0,8 mln. litų.

Pastebėta ir tai, kad klaipėdiečiai šiemet skolinosi aktyviau – pasiskolintų pinigų suma išaugo apie 2,2 mln. litų.