Šią savaitę Susisiekimo ministerija ir už geležinkelio statybas Lietuvoje atsakinga įmonė „LTG Infra“ su konkurso laimėtojais pasirašė tai numatančias sutartis, pranešė LTG.

„Planuojama, kad šio ruožo specialusis planas Vyriausybėje bus tvirtinamas gegužę, tad lygiagrečiai atliekame darbus – pasirašome sutartis dėl žemės išpirkimo veiklų – tam, kad tik patvirtinus planą sklandžiai ir greitai pereitume į žemės išpirkimo veiklas“, – pranešime sakė „LTG Infra“ „Rail Baltica“ programos vadovas Mantas Jasikonis.

Atkarpoje nuo Kauno iki Kazlų Rūdos rajono darbus už 1,8 mln. eurų atliks „Atamis“, Marijampolės rajone – Žemės ūkio duomenų centras (3,6 mln. eurų), o Kalvarijos bei Lazdijų rajonuose – „Tyrens Lietuva“ (2,1 mln. eurų).

Skaičiuojama, kad naujos geležinkelio linijos tiesimui linijoje Lenkijos ir Lietuvos valstybių siena – Kaunas (Jiesia) prireiks išpirkti apie 2,18 tūkst. sklypų bei apie 156 statinius, tarp kurių – 25 gyvenamieji namai.

Parengiamuosius darbus kaip sklypų matavimai bendrovės planuoja pradėti iš karto po sutarčių pasirašymo, o žemės išpirkimo procedūros bus pradėtos Vyriausybei patvirtinus specialųjį planą.

Tiekėjai parengs žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, vertins paimamą turtą, organizuos išpirkimą, atlyginant savininkams ar naudotojams bei atliks kitas susijusias veiklas.

Turto vertinimą atliks nepriklausomi vertintojai dviem metodais – atkuriamąja bei rinkos verte. Gyventojams bus išmokama ta vertė, kuri bus didesnė. 

Pagrindinės europinio geležinkelio linijos ilgis su regioninėmis jungtimis siekia apie 100 kilometrų. 

„Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „LTG Infra“ su bendrove pasirašė tokios vertės sutartį, pranešė Susisiekimo ministerija.

„LTG Infra“ „Rail Baltica“ valdymo vadovas Dovydas Palaima sako, kad parengiamuosius darbus planuojama pradėti vasarį.

„Paslaugų teikėjui keliama užduotis – užtikrinti sklandų žemės paėmimo procesą nuo pradinio iki paskutinio etapo: pradedant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto parengimu, turto vertinimu – baigiant įgyvendinimu“, – pranešime sako D. Palaima.

Anot jo, „Tyrens Lietuva“ turės tiksliai įvertinti paimamą turtą ir numatyti teisingą atlyginimą už jį.

Visai „Rail Baltica“ vėžei reikalingai infrastruktūrai numatyta skirti 43,3 hektaro žemės, išperkant apie 250 žemės sklypų su 325 statiniais, tam preliminariai reikės apie 4,7 mln. eurų.

Vyriausybė sausį patvirtino Kauno mazgo infrastruktūros vystymo planą ir leido pradėti žemės paėmimo procedūras.

Įrengiant Kauno mazgą numatoma statyti arba rekonstruoti 120 kilometrų geležinkelio, nutiesiant elektrifikuotą 1435 mm pločio vėžę miesto stotyje, ruožuose Palemonas–Kaunas–Jiesia ir Palemonas–Kauno hidroelektrinė–Rokai–Jiesia.

Taip pat planuojama pastatyti penkis naujus viadukus ir du tiltus per Jiesios upę, atnaujinti jau esamus tiltus, įrengti geležinkelio tunelį Palemono stoties prieigose, septynis automobilių tunelius.

Susisiekimo ministerijos teigimu, visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais.

„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.