Chaoso dievai

Po pandemijos nulemtos pertraukos Davose vėl susirinko pasaulio verslo, politikos, įvairių interesų grupių, aktyvistų viršūnės. Šiemet jų diskusijų centre atsidūrė ne pačios šviesiausios ekonomikos augimo tendencijos, nors ir krintanti, tačiau vis dar aukšta infliacija, energijos išteklių kainos, pragyvenimo išlaidų šuolis, skurdo augimas, įvairiose pasaulio dalyse kibirkščiuojanti nesantaika dėl darbuotojų teisių ir, žinoma, karas Ukrainoje.

Pasaulio ekonomikos forume savo įžvalgomis dalijosi ir viena ryškiausių šių dienų verslo elito žvaigždžių – platformos  „Uber“ generalinis direktorius D. Khosrowshahi.

Šios JAV kompanijos tikriausiai nereikia ilgai pristatyti: įmonė nuo pat savo veiklos 2009 m. pradžios vadovavosi technologijų startuolių verslo modeliu „judėk greitai ir laužyk standartus“. Tačiau bene geriausiai kompanijos dvasią atspindėjo vieno jos ankstesnių vadovų Traviso Kalanicko frazė: „Pasinaudokite chaosu. Tai reiškia, kad darai kažką prasmingo.“

„Uber“ starto pradžioje chaoso netrūko – tradicinį taksi verslą supurčiusi pavėžėjimo koncepcija smarkiai prisidėjo prie visuomenės mobilumo miestuose sampratos kaitos. Šiandien įmonė siūlo ne tik taksi, pavėžėjimo, automobilių ar kitų transporto priemonių nuomos, bet ir maisto ar kitų prekių pristatymo paslaugas.

Tai buvo viena tokio tipo technologijų platformų pradininkių, ilgainiui jos veikla sukėlė pasaulinį furorą. Kompanija aršiai gynė – ir tebegina – savo vairuotojų teisę dirbti kaip laisvai samdomiems darbuotojams. Sparti plėtra ir atsainesnis požiūris į taksi rinkos įstatymus susidūrė su konkurentų ir reguliuotojų pasipriešinimu, be to, kompanija išgyveno ne vieną skandalą, pavyzdžiui, dėl savo klientų saugumo, per menkos vairuotojų patikros, kartais esą ir jų išnaudojimo atvejų.

Patyrus reputaciją supurčiusių turbulencijų, keitėsi „Uber“ vadovybė, D. Khosrowshahi prie įmonės vairo stojo 2017-aisiais. Šiandien platforma veikia daugiau kaip 70-yje šalių, Lietuva – viena iš jų. Vilniuje kompanija yra įsteigusi ir savo IT biurą, tačiau iki birželio planuoja pabaigti visus anksčiau suplanuotus darbus ir pasitraukti iš šalies. Tiesa, IT biuro pasitraukimas „Uber“ teikiamoms pavėžėjimo paslaugoms šalyje įtakos neturės.

Padvigubėjęs skaičius

Kalbėdamas Davose D. Khosrowshahi pradėjo ne nuo savo kompanijos realijų – jis pirmiausia palietė karo Ukrainoje temą. Verslo pasaulio atstovo akimis, tai yra didžiausias šių dienų iššūkis.

„Uber“ lyderis prieš atvykdamas į Šveicariją pats lankėsi Kyjive. Prasidėjus karui, jo kompanija kuriam laikui dėl saugumo sumetimų buvo sustabdžiusi savo operacijas Ukrainoje, tačiau šalies vyriausybei pareiškus, jog ji norėtų, kad „Uber“ tęstų veiklą, įmonė ne tik greitai atnaujino, bet ir padvigubino miestų, kuriuose veikia, skaičių – nuo devynių iki aštuoniolikos. Nors iki karo Ukrainoje čia veikė apie 50 žmonių komanda, didelė jos dalis išvyko į Lenkiją.

„Pradėjome darbą nuo pabėgėlių transportavimo iki sienos ar kitų vietų, bet tada komanda įsitraukė į karą, padėdama visais kitais įmanomais būdais: vežė medikus į ligonines, mokytojus – į mokyklas, mes dirbome su Jungtinėmis Tautomis, kad organizacija galėtų tiekti įvairius reikmenis, maistą ir kitus dalykus“, – pasakojo D. Khosrowshahi.

„Norėjau ten nuvažiuoti pats. Viena vertus, viskas atrodo normalu, ukrainiečiai ir toliau Kyjive gyvena savo gyvenimus, jie yra neįtikėtinai pozityvūs, nacionalinis pasididžiavimas, kurį spinduliuoja žmonės, iš tikrųjų yra neįtikėtinas“, – prisimena jis.

„Tuo pat metu visur aplink matai karo tragediją, buvome Bučoje, kurioje matėme masinių kapaviečių ir kitų dalykų. Tai keista normalaus gyvenimo ir karo tragedijos kombinacija, bet man tai davė stiprų signalą, kad Vakarai turi stovėti išvien su Ukraina, ir „Uber“ tikrai stovės išvien su Ukraina. Nežinome, kiek tęsis karas, bet turime palaikyti ryžtą“, – pabrėžė kompanijos vadovas.

Jei pažiūrėtume į Nyderlandus, 94 proc. darbuotojų nori, kad liktų tokie santykiai.

Dilema dėl platformų darbuotojų

Apie ryžtą kompanija išmano nemažai – po įvairių skandalų ir vadinamųjų „Uber“ failų nutekėjimo įmonei teko iš naujo atsitiesti. Šiandien D. Khosrowshahi tikina, kad būtent dėl to ir pasikeitė kompanijos vadovybė, ji ėmėsi naujo valdymo modelio, pakeitė įmonės kultūrą ir veikimo būdus. Pasak kompanijos lyderio, dabar „Uber“ rūpinasi ir darbuotojais, ne tik akcininkų interesais.

Pusiau juokais jis paminėjo, kad nuo 2017-ųjų, kada pats pradėjo eiti vadovaujamąsias pareigas, vienas didžiausių pokyčių yra legalus kompanijos veikimas. „Užmezgėme tikrą dialogą su vyrausybėmis. Dabar mūsų platformoje yra 5 mln. žmonių – tai didžiausias darbo šaltinis pasaulyje. Imamės aktyvių žingsnių, kad savo vairuotojams suteiktume palankias darbo sąlygas, darbuotojų apsaugą, minimalaus užmokesčio standartus daugybėje vietų, kuriose veikiame“, – Davose leidinio „Politico“ organizuotoje diskusijoje vardijo D. Khosrowshahi.

Darbuotojų teisių užtikrinimas šiuo metu sulaukia didelio pasaulinio dėmesio, o naujoji ES platformų darbuotojų direktyva aktuali ir Lietuvoje, nors čia ginčų dėl šių rinkos dalyvių teisinio statuso pasitaiko kur kas mažiau nei kitose bloko šalyse. Briuselyje šiuo metu svarstoma dėl tokių asmenų teisių reglamentavimo, tačiau kol kas numatomas bandymas juos iš esmės prilyginti įprastiems, etatiniams, darbuotojams, didelės dalies stebėtojų ir D. Khosrowshahi nuomone, yra pavojingas žingsnis.

„Uber“ lyderis sako, kad iš galutinės naujosios ES direktyvos versijos jis tikisi kitokio požiūrio: „Nesvarbu, ar tai būtų perėjimas prie apsaugos teikimo darbuotojams, nesvarbu, ar tai būtų minimalaus atlygio standartai, apmokamos atostogos, išmokos (…) mūsų vairuotojams, viskas veiktų išsaugant svarbiausias darbo mūsų platformoje ypatybes, o tai yra visiškas lankstumas, darbas kur ir kada nori. Kelias pirmyn yra lankstumo ir darbuotojo apsaugos standartų kombinavimas.“

„Prieš atvykdamas čia buvau ir Amsterdame, susitikau su mūsų vairuotojais, diskutavome ir vienas iš jų pasakė, kad kartu su „Uber“ dirba jau septynerius metus. Jei pažiūrėtume į Nyderlandus, 94 proc. darbuotojų nori, kad liktų tokie santykiai. Tai nereiškia, kad jie nenori palankesnių darbo sąlygų, kad jiems nereikia darbuotojų apsaugos, bet manome, kad užtikrinti abiejų (lankstumo ir esminių garantijų) pusiausvyrą yra geriausias variantas“, – tęsia „Uber“ vadovas.

Pasaulis gyvena didelės infliacijos sąlygomis – kaip tai veikia pavežėjus? D. Khosrowshahi skaičiavimais, Niujorke „Uber“ vairuotojas vidutiniškai uždirba 50 dolerių per valandą, o visose Jungtinėse Valstijose – 39 dolerius. Padorus mokestis, tikina įmonės vadovas, be to, jis skuba pridurti, kad kompanija savo vairuotojams suteikia ir įvairių minimalių priedų, jei, pavyzdžiui, vairuotojui savaitė buvo nepelninga.

Transformacija: tradicinį taksi verslą supurčiusi pavėžėjimo koncepcija smarkiai prisidėjo prie visuomenės mobilumo miestuose sampratos kaitos. / C. Hardto / „Imago images“ nuotr.

ES, pavyzdžiui, Prancūzijoje, „Uber“ vairuotojai minimaliai uždirba 7,65 euro už vieną kelionę arba pavėžėjimą. Pasak kompanijos generalinio direktoriaus, kai kalbama apie Europą, nuomonės dėl panašių platformų vairuotojų teisinio statuso vis dar išsiskiria ir tai yra didžiausia problema.

Ne tik klimatas, bet ir spūstys

Nors dėl savų darbuotojų Europoje ateities yra tam tikro nerimo, infliacija ar mažėjančio vartojimo signalai neverčia D. Khosrowshahi nerimauti dėl „Uber“ vartotojų paklausos: „Nematome jokių vartotojų paklausos silpnėjimo požymių, tiesą sakant, priešingai. Pandemijos metu fiksuotas reikšmingas mažmeninės prekybos augimas ir šis postūmis dabar grįžo prie normos. Paslaugų apimtis auga labai sparčiai, nesvarbu, ar tai mobilumas, ar maisto, prekių pristatymas.“

Šiuo metu „Uber“ plečia teikiamų paslaugų spektrą, diegia naujoves savo programėlėje, kurios susijusios su asmens mobilumo pasirinkimais, pavyzdžiui, galimybe iš anksto rezervuoti taksi.

Be abejonės, pastaraisiais metais bemaž nė viena ekonominė diskusija nevyksta į ją neįtraukus klimato kaitos problematikos. „Uber“ vadovas atrodo labai užtikrintas, kai prabyla apie kompanijos indėlį į klimato kaitos stabdymo politiką.

„Užsibrėžėme iki 2030-ųjų visiškai elektrifikuotis JAV, Kanadoje ir Europoje, o iki 2040-ųjų – visame pasaulyje. Paskelbėme apie partnerystę su „Hertz“ (automobilių nuomos agentūra), bus atlikta 25 tūkst. elektromobilių „Tesla“, „Polestar“ ir kitų pirkimų, automobiliai kursuos Londone, Paryžiuje ir kituose Europos miestuose. Mes pradedame jau dabar“, – sako D. Khosrowshahi.

„Mūsų vairuotojų automobiliai yra jų biurai, tai yra jų uždarbio priemonės. Dabar pats populiariausias vairuotojų automobilis yra „Toyota Prius“, mums reikia tokių mašinų, bet kartu turime tą patį pasiekti ir su hibridiniais automobiliais, ir tam mums reikia bendradarbiavimo su vyriausybėmis“, – priduria jis.

Kalbėdamas apie iššūkius, kurie laukia, D. Khosrowshahi mini ne tik klimato kaitos problemas, bet ir transporto spūstis. „Jaučiuosi labai užtikrintas, kad mes elektrifikuosimės, tačiau elektrifikacija nereiškia spūsčių sumažėjimo keliuose, todėl kitas mūsų iššūkis – kaip sukurti bendro važiavimo paslaugą, kai į tą patį automobilį sėda du, trys, keturi žmonės“, – dalijasi JAV kapitalo kompanijos vadovas.

Šiuo metu „Uber“ testuoja daugiau asmenų talpinančias transporto priemones ir autobusus daugybėje mažesnių rinkų. „Jei galėsime ne tik sumažinti ekologinį, bet ir transporto spūsčių pėdsaką, manau, padarysime daug dėl pasaulio“, – neabejoja D. Khosrowshahi.

Grįždamas prie bendrų šių metų Pasaulio ekonomikos forumo temų, D. Khosrowshahi pripažįsta, kad prieš kelis mėnesius kalbėdamas su kitų didžiųjų kompanijų vadovais jautė pesimizmą, tačiau dabar nuotaikos verslo pasaulyje keičiasi.

Pozityvesnėmis įžvalgomis Pasaulio ekonomikos forume dalijosi ir Vokietija, Prancūzija – infliacija lėtėja, energetikos sektoriaus atsipalaidavimas šiame kontekste taip pat yra didelis pranašumas, tačiau niekas nepamiršta, kad energijos kainos šiandienos realybėje turi savybę greitai keistis.

Nors dėl artimiausios ateities trapių ekonominių prognozių galima ginčytis, D. Khosrowshahi neabejoja, kad technologijų, tansporto platformose ypatingą vaidmenį vaidins dirbtinis intelektas (DI). „DI yra labai svarbi įgalinanti technologija, ji naudojama ir mūsų platformoje nustatant kainas, kituose procesuose“, – sako jis.

Sprendimas šioje Nyderlandų profesinės sąjungos iškeltoje byloje priimtas praėjus keliems mėnesiams po to, kai panašus Jungtinės Karalystės teismo sprendimas dėl „Uber“ vairuotojų teisių privertė JAV įmonę JK sudaryti pirmąją pasaulyje profesinių sąjungų sutartį.

„Uber“ ir šių vairuotojų teisiniai santykiai atitinka visus darbo sutarties požymius“, o vairuotojams taikoma taksi vairuotojų kolektyvinė darbo sutartis, sakoma Amsterdamo apygardos teismo pranešime.

„Tai reiškia, kad „Uber“ privalo sudaryti darbo sutartį su vairuotojais... ir todėl tam tikromis aplinkybėmis šie vairuotojai turi teisę į darbo užmokestį“, – pareiškė teismas.

Gruodžio mėnesį jungtinė Nyderlandų profesinė sąjunga FNV padavė „Uber“ į teismą, teigdama, kad taksi vairuotojai ir „Uber“ turi vienodas darbo sutartis, o „Uber“ vairuotojai dažnai uždirba mažiau nei minimalų darbo užmokestį.

„Uber“, kuri tvirtina, kad ji tik teikia techninę platformą, susiejančią nepriklausomus vairuotojus ir jų klientus, sakė, kad teismo sprendimą skųs.

„Esame nusivylę šiuo sprendimu, nes žinome, kad didžioji dauguma vairuotojų nori išlikti nepriklausomi, – AFP atsiųstame pareiškime teigė „Uber“ Šiaurės Europos generalinis direktorius Mauritsas Schoenfeldas. – Vairuotojai nenori atsisakyti laisvės rinktis, kada ir kur dirbti ar nedirbti“.

Kovo mėnesį „Uber“ pirmą kartą pareiškė, kad po JK Aukščiausiojo Teismo sprendimo savo vairuotojams šioje šalyje suteikia darbuotojo statusą su atitinkamomis sąlygomis, įskaitant minimalų darbo užmokestį.

Tačiau kitur ji griežtai priešinasi tokiam esminiam savo verslo modelio keitimui, teigdama, kad jos vairuotojai yra savarankiškai dirbantys ir laisvai samdomi darbuotojai.

JAV vertybinių popierių ir rinkų komisijai (SEC) pateiktame dokumente „Uber“ teigia, kad „naudojant mobilumo platformą Jungtinėje Karalystėje privačiai pasamdyti vairuotojai bus laikomi darbininkais“ nuo kovo 17 d.

Šis sprendimas priimtas po ilgo bylinėjimosi ir pralaimėjimo byloje, kurios metu JK Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad „Uber“ vairuotojai yra darbininkai, o ne sutartininkai, kaip teigė bendrovė.

„Uber“ patikslino, kad vairuotojai bus laikomi darbininkais, o ne darbuotojais, o tai reiškia, kad mokesčius jie mokės taip pat, kaip savarankiškai dirbantieji, tačiau jiems priklausys minimalus atlyginimas, apmokamos atostogos ir pensija.

„Darbininkas yra klasifikacija, kuri randama tik JK darbo teisėje“, – sakoma „Uber“ pateiktame dokumente.

„Tai reiškia, kad vairuotojai uždirbs pinigus saugiau, galės planuoti savo ateitį ir išlaikyti lankstumą, kuris yra svarbus privataus samdymo sektoriuje“, – tvirtina „Uber“.

Bendrovė teigė nekeičianti pajamų ir pelno prognozių nei šių metų pirmam ketvirčiui, nei visiems metams.

Pietų Korėjos automobilių gamintoja pranešė gaminsianti keturių vietų elektra varomas „vertikalaus pakilimo ir nusileidimo transporto priemones“, kurios „bus automobilio dydžio“, tačiau neatskleidė daugiau detalių.

„Consumer Electronics Show“ (CES) parodoje Las Vegase paskelbtas „Hyundai“ ir „Uber“ susitarimas gali padėti pavėžėjimų milžinei, šiuo metu bendradarbiaujančiai su orlaivių gamintojais, įgyvendinti savo tikslą iki 2023-ųjų keliuose miestuose pradėti teikti skraidančių taksi paslaugas.

„Hyundai“ miestų oro mobilumo padalinio vadovas Jaiwonas Shinas tikino, kad plataus masto gamyba gali padėti sumažinti oro transporto sistemų išlaidas.

„Mes žinome, kaip masiškai gaminti aukštos kokybės automobilius“, – per spaudos konferenciją CES parodoje sakė J. Shinas.

Pasak jo, „Hyundai“ tikisi, kad bendradarbiavimas su „Uber“ padarys trumpų distancijų skraidančius taksi „prieinamus kiekvienam“.

CES parodoje bendradarbiavimą su „Hyundai“ atstovais aptarė ir „Uber Elevate“ vadovas Ericas Allisonas.

„Iškeldami transportą iš dviejų dimensijų plokštumos ant žemės į dangų, galime pasiūlyti savo klientams daugybę sutaupyto laiko“, – tvirtino E. Allisonas.

E. Allisono teigimu, dėl kitų programėle pasiekiamų transporto galimybių, „tik „Uber“ gali sklandžiai sujungti automobilių, traukinių, ir net dviračių bei orlaivių keleivius“.

„Uber“ taip pat paskelbė, kad skraidantys taksi pirmiausia pasirodys Melburne, Dalase ir Los Andžele. Pirmieji bandomieji skrydžiai bus vykdomi jau šiemet, o komercinė veikla pradedama 2023 m.

„Hyundai“ parodoje taip pat pristatė S-A1 modelio orlaivį, kurio kreiserinis greitis siekia 290 km/val. Šis orlaivis naudojasi „paskirstyta elektros varomąja jėga“, jis sukurtas su keliais rotoriais, kurie gali išlaikyti orlaivį ore, net jei vienas iš rotorių sugenda.

Maži rotoriai taip pat padeda sumažinti triukšmą, o tai ypač svarbu miestuose.

„Hyundai“ teigimu, naujieji skraidantys taksi pirmiausia bus pilotuojami, tačiau vėliau taps autonominiais.

T. Kalanickas gruodžio 31-ąją atsistatydins iš direktorių valdybos, kad „visą dėmesį skirtų savo naujam verslui ir filantropinei veiklai“, rašoma „Uber“ išplatintame pranešime.

„Uber“ pastaruosius dešimt metų buvo mano gyvenimo dalis. Baigiantis dešimtmečiui, regis, yra tinkamas laikas man sutelkti dėmesį į savo dabartinį verslą ir filantropinius siekius“, – nurodė T. Kalanickas.

2017 metais T. Kalanickas spaudžiamas akcininkų atsistatydino iš „Uber“ generalinio direktoriaus pareigų po virtinės skandalų, įskaitant įtarimus dėl per griežtos įmonės kultūros ir bylinėjimąsi su milžine „Alfabet“, kuri apkaltino „Uber“ autonominių automobilių technologijų vagyste.

Buvęs „Uber“ generalinis direktorius kuria startuolį pavadinimu „CloudKitchens“, kuris gamina virtuves ir nuomoja jas restoranams, užsiimantiems tik maisto pristatymo veikla. Remiantis verslo leidinio „The Wall Street Journal“ šaltiniais, šių metų pradžioje bendrovė pritraukė 400 mln. JAV dolerių finansavimą iš Saudo Arabijos suvereniojo fondo.

TfL nusprendė nesuteikti „Uber London Limited“ naujos privataus operatoriaus licencijos, atsakydama į bendrovės paraišką“, sakoma tarnybos pranešime.

Pasibaigus licencijai, rugsėjį „Uber“ buvo dviem mėnesiams pratęsta veiklos sutartis. Tačiau tuo metu įmonė įsipareigojo gerinti keleivių saugumo situaciją.

Pirmadienį TfL atstovai pareiškė, kad ryškėja „nesėkmių tendencija“ – leidimų neturintys vairuotojai naudojasi kitų vairuotojų paskyromis, kurios jiems leidžia pavėžėti keleivius.

Transporto reguliavimo tarnyba patvirtino, kad taip atsitiko mažiausiai 14 000 kartų – tai kelia didelę grėsmę keleivių saugumui. Užfiksuota nemažai pavėžėjimų, kuriuos įvykdė licencijos neturintys, atleisti vairuotojai, arba tie, kurių veikla buvo laikinai sustabdyta.

TfL pripažįsta, kad bendrovė iš tiesų ėmėsi veiksmų tokioms situacijoms spręsti, tačiau nerimaujama dėl to, kaip lengvai darbuotojai gali manipuliuoti įmonės ataskaitomis ir duomenimis.

Įstatymai leidžia „Uber“ per 21 dieną teikti apeliaciją, šiuo laikotarpiu įmonė gali ir toliau teisėtai vykdyti veiklą.

TfL licencijavimo, reguliavimo ir apmokestinimo skyriaus direktorė Helen Chapman teigė, kad „keleivių saugumas yra svarbiausias prioritetas“ ir pažeidimai yra „nepriimtini“.

Londono meras Sadiqas Khanas sakė remiąs šį sprendimą. Pasak jo, sprendimas sukels nemažai pasipiktinimo, tačiau įmonės turi laikytis visų numatytų taisyklių.

„Londono gyventojų saugumas man yra pats svarbiausias prioritetas, o TfL nustatė „Uber“ įmonės (taisyklių nesilaikymo) tendenciją, tai keleivių saugumui kėlė tiesioginę grėsmę“, – sakė S. Khanas.

„Uber“ teigia, kad jos siūlomi pasiplaukiojimai dviviečiu povandeniniu laivu po gamtinį objektą, įtrauktą į Jungtinių Tautų pasaulio paveldo sąrašą yra pirmoji pasaulyje tokio pobūdžio pramoga. Tokias keliones žmonės Kvynslando valstijoje galės užsisakyti nuo ateinančios savaitės, naudodamiesi „Uber“ programėle.

Žmogaus valdomas akumuliatorių energija varomas povandeninis laivas „scUber“ nuo gegužės 27 iki birželio 18 dienos atliks 20 pasinėrimų. Valandos trukmės ekskursija vienam žmoguikainuos 1 500 Australijos dolerių (apie 925 eurus).

Povandeninis laivas su dviem keleiviais pasiners į 20 metrų gylį ir plauks nustatytais maršrutais palei rifą. Šis projektas organizuojamas bendradarbiaujant su aplinkosaugos aktyvistų grupe „Didžiojo barjerinio rifo piliečiai“ (Citizens of the Great Barrier Reef).

„Uber“ padalinio Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje generalinė direktorė Susan Anderson (Siuzan Anderson) sakė, kad bendrovė yra užsibrėžusi populiarinti pavežėjimo paslaugas, kad užtikrintų „sąmoningus elgesio pokyčius“, turinčius vesti prie veiksmingesnio ir labiau aplinką tausojančio transporto.

Į „ScUber“ ekskursijos kainą taip pat yra įskaičiuotas skrydis sraigtasparniu iki vietos, iš kurios išplaukia povandeninis laivas, ir atgal.

Didžiajame barjeriniame rife gyvena daugiau kaip 1 500 rūšių žuvys ir koralai, bet šis įspūdingas darinys patiria didelę žalą dėl taršos ir klimato pokyčių.

Už na tai numatančias Kelių transporto kodekso pataisas ketvirtadienį balsavo 43 Seimo nariai, o susilaikė 29. Toliau pataisas Seimas varstys birželio 25-ąją, kai savo išvadas pateiks komitetai.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis mano, kad nauji reikalavimai leis šią veiklą išskaidrinti ir surinkti daugiau mokesčių. R. Masiulio teigimu, prieš kelerius metus Lietuvoje buvo priimtas itin liberalus įstatymas, reglamentuojantis pavėžėjimo paslaugų rinką, todėl dabar siekiama trūkumus ištaisyti.

Ministras teigė, kad pataisas inicijavo Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, Mokesčių inspekcija ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.

„Nėra įpareigojimo pavėžėjimo paslaugų bendrovėms teikti duomenis, kiek jos pajamų uždirba, nebuvo aiškių reikalavimų, kokius patirties kriterijus turi atitikti vairuotojai“, –  aiškino ministras.

Jei Seimas pataisas priims, pavėžėjams leidimus dirbti, kaip ir dabar, išduos savivaldybės, o vėliau – Transporto saugos administracija. 

Pasak R. Masiulio, bus kaupiama vieninga pavėžėjų duomenų bazė.

Be to, pavėžėjais dirbti galės tik žmonės, dirbantys su kuria nors keleivių vežimo įmone, juos bus galima išsikviesti specialiomis programėlėmis. Atsiskaityti su pavėžėjais grynaisiais nebus galima.  

Pavėžėtojai turės turėti ne mažesnį kaip 2 metų stažą ir būti nepriekaištingos reputacijos.

Agentūros duomenimis, per pirmąjį sektoriaus darbuotojų susitikimą su šalies Plėtros ministerijos atstovais nebuvo pasiekta jokių konkrečių susitarimų. „To, kas dabar yra ant derybų stalo, nepakanka, kad būtų nutrauktas streikas“, - pažymėjo asociacijos, atstovaujančios vairuotojų interesams.

Šiuo metu taksistų streikai prieš privačias pavėžėjimo paslaugas internetu teikiančias bendroves, tokias kaip „Uber“ ir „Cabify“, vyksta įvairiuose Ispanijos miestuose, įskaitant Madridą, Barseloną ir Valensiją. Pramonės sektoriaus darbuotojai siekia apribojimų specialių licencijų, kuriomis naudojasi „Uber“ ir „Cabify“ darbuotojai, išdavimui.

Praėjusią savaitę streikai prasidėjo Barselonoje, o šeštadienį išplito į Madridą, taksi vairuotojams reikalaujant atitinkamų veiksmų iš vyriausybės.

Taksistai Ispanijos sostinėje pirmadienį blokavo judėjimą vienu iš pagrindinių Madrido prospektų. Barselonoje taksistai blokavo vieną iš centrinių miesto gatvių.

Iš pradžių streikas prasidėjo Katalonijos sostinėje. Kai taksistų reikalavimai nebuvo patenkinti, šie paskelbė apie neterminuotą streiką. Dabar vairuotojai grasina blokuoti judėjimą pasienyje su Prancūzija ir užblokuoti judėjimą Barselonos uosto rajone, jeigu jų reikalavimai nebus patenkinti.

Ispanijos taksistai jau ne kartą rengė įvairias protesto akcijas prieš „didėjančią nesąžiningą „Uber“ ir Cabify“ konkurenciją“. Demonstracijos prieš tokių bendrovių, teikiančių pavėžėjimo paslaugas internetu, veiklą vyko ir kitose Europos šalyse, įskaitant Vengriją, Italiją, Portugaliją bei Prancūziją.