Moteris pasirinko vyro pavardę ir tapo Sipare.

Nuotaka vilkėjo ilgą baltą suknelę.

Ceremonija vyko dviem kalbomis. Kunigas kalbėjo lietuviškai ir angliškai.

Ugnė ir Marius susižadėjo praėjusiais metais, kai atostogavo Bankoke.

Kai sutinki tinkamą žmogų, viską sudėlioja pats likimas, įsitikinusi pora.

28-erių U. Galadauskaitė ir metais jaunesnis, dabar jau oficialus jos sužadėtinis prodiuseris M. Siparis dažnai prasilenkdavo vienas pro kitą LRT koridoriuose, bet užkalbinti nedrįso.

„Pirmas susidūrimas įvyko visiškai atsitiktinai, abu dalyvavome vakarėlyje ir kažkaip pradėjome daugiau bendrauti. Iš karto atsirado bendrų temų, interesų. Po vieno pasimatymo vyko antras ir taip viskas natūraliai dėliojosi...“ – santykių pradžią prisimena U. Galadauskaitė, o jos sužadėtinis priduria, kad minėtame vakarėlyje atsidūrė tik dėl to, nes žinojo, kad ten bus ir Ugnė.

Užkariauti U. Galadauskaitės širdį M. Sipariui nebuvo sunku – vos užgimus šiltiems jausmams jis pradėjo kasdien dėmesiu lepinti patikusią televizijos žinių vedėją. Ji neslepia tuo mėgavusis ir tyliai laukusi, kada jų santykiuose baigsis rožinis etapas ir prasidės realybė – tačiau geriau pažinus vienas kitą pastangos dėl santykių niekur nedingo. Sužadėtiniai įsitikinę – kai sutinki tinkamą žmogų, viską sudėlioja pats likimas. Todėl nenuostabu, kad apsigyventi kartu pora nusprendė ilgai nelaukę.

Vis daugiau laiko praleisdavome kartu, o vieną kartą pastebėjau, kad jo dantų šepetėlis yra mano vonioje; kad jau prisikaupė stalčius jo daiktų.

„Vis daugiau laiko praleisdavome kartu, o vieną kartą pastebėjau, kad jo dantų šepetėlis yra mano vonioje; kad jau prisikaupė stalčius jo daiktų...“ – pasakoja U. Galadauskaitė.

Nors savo jausmais buvo tikri nuo pažinties pradžios, kurį laiką draugystę stengėsi slėpti nuo žiniasklaidos, viešumoje drauge pasirodė tik pernai sausį.

„Iš pradžių buvo toks momentas, kai vengdavau kartu su Mariumi eiti į renginius. Man atrodė, kad baisu pasakyti, kad čia mano draugas – juk buvo tik pirmi santykių mėnesiai, dar nežinojau, kaip viskas bus. Na, o dabar, kai viskas tapo labai tikra, atrodo, kad jau galime pasidalinti su visais“, – įsitikinusi LRT laidų vedėja.

Prieš porą mėnesių Tailande beveik po dvejų metų draugystės televizijos prodiuseris M. Siparis priklaupė apžvalgos aikštelėje ir paprašė mylimosios U. Galadauskaitės rankos.

„Visos kelionės metu šiaip sau filmavau tai, ką mačiau aplinkui. Filmuoju, sukiojuosi su telefonu, tada atsisukau į Marių, o jis – priklaupęs ant vieno kelio. Aišku, rankos pradėjo drebėti, vaizdas irgi, pradėjau verkti...“ – jautrią akimirką prisimena U. Galadauskaitė.

Tiesa, M. Siparis atskleidė, kad žiedo paieškos užtruko, nes atrodė, kad vis kažko negana.

„Užeidavau į parduotuves, pasižiūrėdavau – niekas akies nepatraukdavo. Tačiau vieną dieną, Vasario 16-ąją, staiga pamačiau vieną žiedą ir pasakiau – man šito reikia. Tik bėda ta, kad nežinojau Ugnės piršto dydžio, todėl paprašiau pardavėjos, kad žiedą palaikytų, kol sužinosiu. Teko Ugnės sesers prašyti, kad ji kažkokiu būdu pamatuotų savo sesės pirštą...“, – prisimena M. Siparis.

U. Galadauskaitė tikina, kad apie slaptus planus ji neturėjo nė menkiausio įtarimo: „Sesuo sukūrė visą istoriją, kad aš galiausiai nueičiau ir išsimatuočiau, nors žiedų nenešioju ir pati nežinojau dydžio.“

Vestuves pora planuoja atšokti kitų metų vasarą ir kol kas dar tik mintyse dėlioja didžiosios šventės detales.

„Per LRT transliavo tokias vienas vestuves iš Jungtinės Karalystės, tai kažkaip panašiai įsivaizduoju ir mūsų, – primindama princo Hario ir jo išrinktosios Meghan Markle prieš kiek mažiau nei mėnesį vykusias vestuves juokauja U. Galadauskaitė. – Iš tiesų labai gražu, kai vestuvės vyksta ant jūros kranto, dviese, romantiškai. Bet svarbiausia, kad Marius to irgi norėtų.“

Šiandien juodu džiaugiasi vienas kitu ir tyliai prisipažįsta, kad nedideliuose judviejų namuose vis dažniau pasigirsta kalbų ir apie šeimos pagausėjimą.

„Abu norėtume dviejų vaikų. Bet, žinoma, žmogus planuoja, o Dievas juokiasi, tai išeis, kaip išeis. Pažiūrėsime, kiek liks sveikatos po pirmo...“ – atvirai apie šeimos kūrimo planus kalba M. Siparis.

Šį vakarą laidoje „Gyvenimas“ įsimylėjėliai atvirai papasakos apie televizijos koridoriuose užsimezgusį tarnybinį romaną.

„Kad Ugnė yra ta vienintelė, supratau beveik iš karto, tačiau prireikė nemažai laiko, kol drįsau pakviesti ją į pasimatymą“, – sako kultūros laidų prodiuseriu dirbantis Marius ir priduria, kad sužadėtuvių žiedo ėmė ieškoti jau prieš metus. Ugnė prisipažįsta, kad Marius ją sužavėjo dėmesingumu.

„Nuo pat pirmos minutės jis buvo rūpestingas, paslaugus ir labai geranoriškas. Maniau, kad laikui bėgant viskas išblės, tačiau po dvejų metų draugystės to dėmesio tik padaugėjo. Kadangi pati nemėgstu suktis prie puodų, dabar Marius kas vakarą mane stebina savo paties ruoštomis vakarienėmis“, – gražių žodžių sužadėtiniui negaili U. Galadauskaitė.

Pora įsitikinusi: kai sutinki tinkamą žmogų, atrodo, kad pats likimas viską sudėlioja savaime. Todėl nenuostabu, kad ilgai nelaukę Ugnė ir Marius nusprendė apsigyventi drauge. O po sužadėtuvių reikalai natūraliai krypsta į vedybų pusę.

Romantiška televizijos koridoriuose gimusi meilės istorija ir Ugnės Galadauskaitės bei Mariaus Sipario atviras interviu apie planuojamas vestuves ir vaikus – šį vakarą, 19.30 val. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Gyvenimas“. Vedėjas Edvardas Žičkus.

Apie savo gimtąjį miestą, 2018-ųjų Lietuvos kultūros sostinę – Marijampolę – Ugnė rengia pasakojimą. Jį bus galima išgirsti sausio 26–27 dieną „Litexpo“ parodų ir kongresų centre vyksiančioje turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur“, rašoma pranešime spaudai.

– Ugne, kokiais trimis žodžiais apibūdintumėte Marijampolę?

 – Vienintelė ir nepakartojama. Marijampolė visada buvo ir yra kultūros lopšys. Miestą juk, pirmiausia, garsina žmonės: net penki Nepriklausomybės akto signatarai baigė Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją. Sąrašą tęsia šių dienų žvaigždės – pasaulinio garso operos solistė Violeta Urmanavičiūtė-Urmana, architektas Gintautas Vieversys, skulptorius Kęstutis Balčiūnas, pasaulio ir Europos kiokušin karatė čempionė Margarita Čiuplytė, krepšininkas Darius Songaila – tai tik keletas vardų, kurie atėjo į galvą.

Esu tikra: būti Marijampolėje gera ne tik marijampoliečiams – kiekvienas miesto kampelis, skveras ir gatvelė spindi istorija, švara, tvarka, o svarbiausia – jaukumu. Kartą bendradarbė skambina man: „Oho, nesitikėjau, kad Marijampolė TOKIA!” Visada sakiau ir sakysiu – man labai pasisekė, kad gimiau būtent čia – nustebtumėt, kiek gerų savybių turi suvalkiečiai.

– Marijampolėje praleidote vaikystę. Kokie prisiminimai jus lydi iš to laiko?

– Patys mieliausi prisiminimai yra iš senelių namo. Jo sode visada žydėjo rožės, kvepėjo braškės, o šeimos moterys savaitę užtrukdavo, kol nuskindavo nuo krūmų serbentus.

Patys mieliausi prisiminimai yra iš senelių namo. Jo sode visada žydėjo rožės, kvepėjo braškės, o šeimos moterys savaitę užtrukdavo, kol nuskindavo nuo krūmų serbentus.

Nuo pirmos klasės iki tol, kol baigiau mokyklą, šokau kolektyve „Vilga“. Dalyvaudavome visose Marijampolės miesto šventėse, šokių festivaliuose, koncertuose, todėl ir dramos teatras, ir Kultūros centras, ir savivaldybė ar scena pagrindinėje miesto aikštėje vasaromis man puikiai pažįstami nuo vaikystės. Šiandien manau, kad šis, kaip tuomet atrodė, „paauglystės nuotykis“ padėjo gyvenime surasti savo vietą.

– Daugelis provincijos miestelių gyventojų nori išsiveržti į didesnes erdves, kokia buvo jūsų svajonė? 

– Visą vaikystę, paauglystę labai daug keliavau po Europą, tos kelionės paskatino mano svajones būti didesniame mieste. Šiandien man atrodo, kad Vilnius yra užtektinai didelis, o svarbiausia – ne per daug nutolęs nuo gimtosios Marijampolės. Labai mėgstu čia grįžti savaitgaliais.

Miestas pasikeitė per tą laiką, kai jame nebegyvenu. Būčiau teisi, jei sakyčiau, kad susitvarkė, būčiau teisi, jei sakyčiau, kad pagražėjo. Bet labiausiai – laikui bėgant, pradėjau jį vis labiau vertinti. Dabar, kai Lietuva nežino, kaip įveikti didžiulės emigracijos problemą, kai miesteliai nežino, kaip sulaikyti jaunus žmones, kad šie neišvyktų į Vilnių, ar dar toliau, Marijampolė nustebina renginiais, festivaliais ir projektais, kurie įdomūs ne tik miestui, ne tik Lietuvai, bet ir Europai. Kasmet atvažiuoju, kai mieste vyksta meno simpoziumas „Malonny - Marijampolė, Niujorkas, Londonas“, ar kada matėte pasaulinio garso menininkų piešinius ant pastatų? Atima žadą! Susitikimai su šiais menininkais – ne mažiau įkvepiantys. Mano manymu, Marijampolė rodo puikų pavyzdį – nereikia nuobodžių kalbų, reikia padaryti kažką tokio, kad žmonės patys norėtų čia važiuoti.

Miestas turi labai gražią Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčią, kurioje su šeima visada apsilankome per Kalėdas. Labai didžiuojuosi, kad vargonų fasadą joje suprojektavo mano tėtis. Poezijos parke būtina nusifotografuoti prie paminklinio akmens, skirto Vytauto Kernagio kūrybai. Taip suvalkiečiai maestro atsidėkoja už Suvalkijos himną – „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“. Reikėtų išskirti  dar vieną turistų traukos centrą mieste – cukraus fabriką. Cukrus – tradicinis mūsų krašto verslas! Prisipažinsiu, ekskursijoje pati dar nebuvau, bet „Panoramoje“ rodėme reportažą ir aš likau maloniai nustebinta.

– Ugne, ar jūs pati esate kažką padariusi miesto labui? 

– Suvalkietiškai skaitau žinias. Jei rimtai – jaučiuosi per mažai nusipelnius, kad galėčiau garsinti miestą, bet myliu jį iš visos širdies ir kaskart su džiaugsmu čia grįžtu.

Apie parodą

Lietuvos 2018-ųjų kultūros sostinė Marijampolė ir dar 53 šalies miestai bei miesteliai kelionių mėgėjams prisistatys parodoje „Adventur“, 3-ojoje Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ salėje. Kiekvienas iš jų yra parengęs išskirtinį turinį ir unikalią programą. Marijampolės stende idėjų migraciją pristatys iš Niujorko atvykęs menininkas, galerijų po atviru dangumi „Malonny“ įkūrėjas Ray Moon Bartkus, apie Šv. Jurgio meno sezoną pasakos dainininkas Edmundas Seilius, geriausiais prisiminimais apie gimtąjį miestą dalinsis projekto „Lietuvos balsas“ nugalėtojas, dainininkas Paulius Bagdanavičius, čia bus įkurdinta Europos zuikių rezidencija.   Tarptautinė turizmo ir aktyvaus laisvalaikio paroda „Adventur 2018“ sausio 26–28 dienomis, Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“.

Labai ilgai tikėjo vienu stebuklu

Kalbėdamas apie šv. Kalėdų laukimą ir prisimindamas vaikystę, „Panoramos“ vedėjas M. Žiedas atskleidžia labai ilgai tikėjęs Kalėdų seneliu ir niekaip negalėdavęs suprasti, kaip jam visuomet pavyksta atnešti dovanas ir išsmukti nepastebėtam.

„Kalėdų senelio arba, mūsų laikais, Senelio Šalčio magija, mane seka nuo vaikystės, ją prisimenu su šiluma. Kartais netgi gaila, kad dabar vaikai ima nebetikėti labai anksti. Tiksliai nepamenu, kiek man buvo metų, kai sužinojau, kad pastarojo nesutinku ne todėl, jog mes tiesiog prasilenkiame. Sakyčiau, buvau vyresnis nei dešimties“, – kalba M. Žiedas.

Kalėdų senelio arba, mūsų laikais, Senelio Šalčio magija, mane seka nuo vaikystės, ją prisimenu su šiluma. Kartais netgi gaila, kad dabar vaikai ima nebetikėti labai anksti.

Televizijos laidų vedėjas taip pat pasidalija šeimos tradicija, neatsiejama nuo Naujųjų metų šventės. Jis pasakoja, kad, metams besibaigiant, kiekvienas prisimena, kas buvo gera, ką nuveikė, kokie pasiekimai labiausiai įsirėžė atmintin.

„Dažniausiai bandome prisiminti gerus dalykus. Nuostabu būna tai, kad kartais ir pats pamiršti ką nors, kas buvo tikrai labai „faina“ ir gera, o kuris nors šeimos narys prisimena, tada galvoji: „Tikrai, kaip gerai, kad šiais metais įvyko toks geras dalykas“, – pasakoja M. Žiedas.

LRT TELEVIZIJOS laidų vedėjas taip pat išduoda, koks didžiųjų švenčių patiekalas jam yra skaniausias ir be kurio neįsivaizduotų šv. Kūčių stalo.

„Silkė su morkomis – tai iš vaikystės atėjęs patiekalas ir iki šiol negaliu įsivaizduoti, kad šv. Kūčių stalas būtų be silkės su morkomis. Šis patiekalas man – švenčių simbolis“, – teigia M. Žiedas.

Dalijasi, kokia muzika skamba grotuve 

LRT TELEVIZIJOS laidos „Beatos virtuvė“ vedėja, rašytoja B. Nicholson įvardija dalykus, be kurių jai neatsiejamos didžiosios metų šventės, tai – buvimas kartu su šeima, Kalėdų eglė, ypatinga kalėdinė nuotaika ir muzika.

„Kaip ir daugeliui, man patinka klasikinės kalėdinės dainos. Labai patinka Michaelio Buble kalėdinis albumas, kurio visuomet klausau artėjant šv. Kalėdoms, taip pat Marijono Mikutavičiaus kalėdinės dainos ir kiti lietuviški kalėdiniai kūriniai. Šiemet kartu su „Už saugią Lietuvą“ ambasadoriais sudainavome „Kalėdų naktį tylią“, – sako B. Nicholson.

B. Nicholson taip pat neįsivaizduoja šv. Kalėdų be vaišių, tai – dar viena labai svarbi šios šventės dalis.

„Visą gruodžio mėnesį laidoje „Beatos virtuvė“ skirsime šv. Kalėdų ir Kūčių pasiruošimui. Kiekvieną penktadienį laidoje bus galima pamatyti įvairiausius rankdarbius, kurie padės sukurti šventę. Taip pat kiekvienoje laidoje bus kažkas, kas tiks šv. Kūčių stalui, man jis turi būti labai tradicinis“, – pasakoja B. Nicholson.

Svarbu „neišsišvęsti“ iki švenčių

Kalbėdama apie šv. Kalėdas LRT RADIJO ir TELEVIZIJOS laidų vedėja G. Griniūtė sako, kad vienas gražiausių dalykų jai – šventės laukimas. Ji dalijasi savo atradimais, kaip laukti šv. Kalėdų ir pajausti šventinę dvasią.

„Manau, svarbu „neišsišvęsti“ dar iki švenčių. Neveltui ateina advento laikotarpis, kai žmonės išlaiko šiek tiek vidinės rimties. Nemanau, kad reikia užsidaryti, niekur neiti ir nereaguoti į šventiškai mirguliuojančią aplinką. Juk ir įmonės šv. Kalėdų vakarėlius ima rengti jau nuo gruodžio pradžios, kartais šventė veja šventę. Visgi man atrodo, kad šv. Kalėdų laukimą galėtume įprasminti pagalvodami apie žmones, kuriuos norime pasveikinti, galbūt vertėtų susitikti su tais, kuriems vis pritrūksta laiko arba kurių pamatyti per šventes nepavyks“, – kalba G. Griniūtė.

Anot jos, dar vienas būdas laukti švenčių ir joms nusiteikti – sužinoti ką nors naujo apie švenčių tradicijas ar pasidomėti švenčių simboliais. Pavyzdžiui, praėjusiais metais LRT laidų vedėjai atradimu tapo tradicinių kalėdinių dainų gimimo istorijos.

„Daugelis jas laiko įkyriomis ir pabodusiomis. Ir aš pati kurį laiką jaučiau alergiją kalėdinėms dainoms, nuolat skambančioms prekybos centruose, bet būtent praėjusiais metais, vienai kolegei paprašius radijuje šiek tiek papasakoti apie kalėdines dainas, pasidomėjau jų gimimo istorijomis. Pavyzdžiui, Irvingo Berlino daina „White Christmas“, kurios melodijoje ir žodžiuose jaučiama lengva melancholija ir piešiamas jaukių namų vaizdinys, ypač jautriai klausytojams skambėjo per Antrąjį pasaulinį karą. Netrukus po Perl Harboro atakų dainos atlikėjas Bingas Crosbis dainą pristatė vienos radijo transliacijos metu, o iškart po jos Amerikos ginkluotųjų pajėgų transliuotojas (The Armed Forces Network) buvo tiesiog užtvindytas prašymais groti šį kūrinį“, – pasakoja G. Griniūtė.

Dovana, kurios G. Griniūtė labiausiai nenorėtų gauti per šv. Kalėdas, yra koks nors labai piktas pokštas.

„Nors į daugelį dovanų reaguoju džiugiai, nes jei jau kas nors ką nors nusprendžia padovanoti, vadinasi – pagalvoja, bet yra dalykų, kurie apkartintų šventinę nuotaiką. Pavyzdžiui, jei rasčiau užlietą butą arba jei namuose apsilankytų vagys, tarkime, „šlapieji vagišiai“, užsukę pas McCallisterių kaimynus filme „Vienas namuose“, – su šypsena kalba G. Griniūtė.

Geriausia dovana radijo ir televizijos laidų vedėjai būtų sesės, kuri gyvena Portugalijoje, grįžimas namo šv. Kalėdoms.

G. Griniūtė įvardija ir jai labiausiai patinkantį kalėdinį filmą, kuriam simpatiją jaučia dar nuo vaikystės, tai – Steveno Spielbergo „Gremlinai“, o smagiai ir šventiškai nuteikianti daina – Sammy Cahno ir Jule Stone „Let it Snow“, beje, sukurta kepinant karščiams.

Kada sužimba Kalėdų eglė

LRT žinių ir televizijos laidų vedėja U. Galadauskaitė pasakoja, kad, gyvendama tėvų namuose, laikydavosi tradicijos eglę puošti likus savaitei iki šv. Kalėdų, nors to laukdavo jau nuo lapkričio pabaigos. Šiemet žurnalistė planuoja papuošti namus paskutinį lapkričio savaitgalį.

Man dovanų ieškojimas, pirkimas ir ypatingai pakavimas labai patinka, visada tai darau su dideliu užsidegimu, meile ir kūrybingumu.

„Kai atvažiavau mokytis į Vilnių ir apsigyvenau studentų bendrabutyje, neturėjau kur puošti eglės. Persikrausčius į butą, atsirado tradicija eglę puošti lapkričio gale, likus mėnesiui iki šv. Kalėdų. Yra sakančių, kad, kai taip anksti pasipuoši, sumažėja šv. Kalėdų džiaugsmas, nes šventė trunka labai ilgai. O aš manau, kad šventė ir jos laukimas kaip tik prasitęsia“, – kalba U. Galadauskaitė.

Žurnalistė sako turinti dar vieną tradiciją – iš kelionių lauktuvių ji mėgsta parsivežti Kalėdų eglės žaislą.

„Labai patinka, jei ant jo būna užrašyti metai, tada ant eglutės matau, kur buvau ir kokį suvenyrą parsivežiau. Taip pat labai patinka, jei kalėdinį žaislą kažkas padovanoja“, – pasakoja  U. Galadauskaitė.

Laidų vedėja sako dar nespėjusi nupirkti pirmosios kalėdinės dovanos, bet ją yra nužiūrėjusi ir išrinkusi.

„Kai kurie sako, kad kalėdines dovanas rinkti, jas pirkti labai sudėtinga. Yra lekiančių į parduotuvę paskutinę minutę, perkančių bet ką. Man dovanų ieškojimas, pirkimas ir ypatingai pakavimas labai patinka, visada tai darau su dideliu užsidegimu, meile ir kūrybingumu“, – sako U. Galadauskaitė.

„Pati kartais pagalvoju, man pasisekė dėl to, kad nereikėjo niekur emigruoti,  gyvenime nereikėjo ieškoti plano B.  Bet jei aplinkiniai sako, kaip tau pasisekė, tu vedi žinias ir nieko gyvenime daugiau nedarai... Iš tiesų, kartais ir įsižeidžiu, nes aš labai daug ir kryptingai dirbau, kad turėčiau tai, ką turiu dabar, kad veikčiau tai, ką veikiu dabar, – pasakoja žurnalistė. – Žmonės žinias įsivaizduoja daug paprasčiau: ateini, paskaitai ir išeini. Bet yra visai kitaip.“

Vos įstojusi studijuoti žurnalistikos iš tėčio išgirdo, jog jis nemėgsta tik dviejų specialybių: teisininkų ir žurnalistų. „Ir viena dukra – teisininke, kita – žurnalistė“, – juokiasi Ugnė. Tačiau kas ir už ką labiausiai kritikuoja populiarią laidų vedėją? Iš ko ji pati labiausiai juokiasi ir sielojasi?

„Paskambinau vienos didelės kompanijos vadovui ir jis tuo metu turėjo šiokių tokių problemų,  tuo metu žurnalistai jį labai puolė, suprantu, tiesiog pataikiau blogoje vietoje, blogu metu. Paskambinau tartis dėl interviu, o jis mane per telefoną aprėkė – jūs čia visi...  Tuo metu priėmiau tai labai asmeniškai, nesupratau, kad tai tiesiog bloga nuotaika ir gal bendrinė neapykanta visiems žurnalistams ir visai žiniasklaidai. Ir jaučiu, man lūpa ėmė drebėti ir sakau: ačiū, nereikia! Ir viso gero! Padėjau telefoną, nubėgau į tualetą, jaučiu, ašaros akyse...“

Ugnė net neslepia visada mėgusi būti dėmesio centre, o šį pavasarį žiūrovai ją išrinko mylimiausia visų laikų televizijos laidų vedėja. Visuomet dailiai atrodanti žurnalistė, regis, tobula. Tačiau kiek kainuoja tobulumas? Ugnė sako, nėra pamišusi nei dėl sveikos mitybos, nei dėl nuolatinio sporto, tačiau pastebi, kad laisvalaikius ji mėgsta leisti aktyviai, kad ir laipynių parkuose (žr. prisegtukus).

„Keista, kai  žinomi žmonės skundžiasi varginančiu dėmesiu“, – sako žurnalistė ir paneigia tuščiagarbių prasimanymus, esą žvaigždės pas mus persekiojamos, o  gerbėjai joms neleidžia net ramiai kvėptelėti.  „Lietuvoje nėra nei tokių žvaigždžių, kurioms labai reikėtų slėptis, dangstytis ir bėgioti užsidengus juodais akiniais. Ir nėra tokių paparacių, kurie persekiotų ir fotografuotų kiekvieną tavo žingsnį.“

„Stilius“ apie Ugnę – šį šeštadienį, birželio 10 d., 19.40 val. per LRT televiziją.

„Visų laikų TV žvaigždės“ rinkimuose visą savaitę portale LRT.lt dalyvavo kelios dešimtys pretendentų – žymūs 60-metį švenčiančioje LRT televizijoje dirbę ir tebedirbantys, žinias, laidas ir filmus joje kūrę žmonės. Tarp jų – pirmieji televizijos diktoriai Gražina Bigelytė ir Juozas Baranauskas, žurnalistai Algimantas Čekuolis, Eglė Bučelytė, Algimanta Žukauskienė, Edita Mildažytė, Violeta Baublienė, Marijus Žiedas, televizijos režisierė Galina Dauguvietytė ir kiti.

Džiugią naujieną sužinojusi U. Galadauskaitė sakė, kad apdovanojimas – be galo malonus ir netikėtas.

– Kuo šis apdovanojimas Jums svarbus?

Net nepatogu, turint omenyje, kad ten buvo ir Gražina Bigelytė, legendiniai diktoriai ir legendiniai laidų vedėjai, kurie, mano galva, yra daug vertesni šio apdovanojimo.

– Man jis labai malonus ir tikrai labai netikėtas. Kartais, kai vyksta apdovanojimai ir teikiamos nominacijos, viduje bent kažkiek tikiesi, kad gausi apdovanojimą. Čia, matydama, kokie yra žmonės įrašyti, net minčių neturėjau laimėti. Nominantų sąraše aš esu jauniausia, jau vien dėl to labai netikėta gauti visų laikų TV žvaigždės apdovanojimą. Visiems, kurie už mane balsavo, labai dėkoju ir labai džiaugiuosi. Galbūt taip sutapo, kad balsavo jaunesni žmonės. Net nepatogu, turint omenyje, kad ten buvo ir Gražina Bigelytė, legendiniai diktoriai ir legendiniai laidų vedėjai, kurie, mano galva, yra daug vertesni šio apdovanojimo.

– Kaip apibūdintumėte savo ryšį su žiūrovais – ar jį jaučiate?

– Tikrai jaučiu. Galvodavau, kad anksčiau ryšys būdavo kitoks. Galbūt tikresnis, nes vedėjai gaudavo laiškus į televiziją, dovanėles į namus. Dabar viskas persikėlė į socialinius tinklus, į virtualią erdvę ir laiškus gauname „Facebooke“. Šiame tinkle bendravimas – masinis dalykas, tad kartais nežinai, ar laišką gavai atsitiktinai, ar dėl to, kad parodė per televiziją. Galvojau, kad anksčiau žurnalistai ar laidų vedėjai žinodavo, kad laiškas skirtas tikrai jiems, kad juos labai myli kaip vedėją. Bet štai kaip tik vakar gavau atviruką iš moters. Ji atsiuntė sveikinimą ir norėjo padėkoti už žinias ir už kultūros laidą „Euromaxx“. Tokie dalykai labai malonūs. Būna, kad žmonės skambina į televiziją. Būna, kad užkalbina gatvėje ir ko nors paklausia, pakomentuoja ir pastabų duoda. Grįžtamasis ryšys ir bendravimas su žiūrovais tikrai yra.

– Dėl ko labiausiai mylite savo darbą?

– Man labai patinka bendrauti ir aš visada maniau, kad geriausias yra tas darbas, kai esi tarp žmonių, įvykių sūkuryje. Džiaugiuosi, kad kai įvyksta koks nors svarbus įvykis, visada turiu galimybę paklausti tiesiai to žmogaus, kuris už tai atsakingas, ir žinau, kad tikrai atsakys.

– O kokie didžiausi iššūkiai laukia darbe?

– Pagrindinis iššūkis, kad laidų yra labai daug. Jos visos vyksta tiesiogiai. Laiko terminai – taip pat iššūkis. Kad ir kas bebūtų, jei laida vakare, mano eteris yra 18:30 val. „Laboje dienoje“ – 14:30 val. Viską turiu būti pasiruošusi, susiplanavusi ir apgalvojusi iki eterio laiko. Kartais būna, kad labai svarbus įvykis nutinka 14 val. ir vis tiek 14:30 val. aš turėsiu apie jį kalbėti. Kartais turiu dvidešimt minučių ne tik pasiruošti specialiems interviu, bet ir surasti pašnekovą, kuris apie įvykį ar problemą kalbėtų geriausiai ir įdomiausiai.

– Kaip apibūdintumėte savo pašaukimą?

– Žinios, žinios, žinios!

Ugnę LRT žiūrovai kone kasdien mato ne tik žinių laidose, bet ir Europos kultūros ir gyvenimo būdo žurnale „Euromaxx“, kurį pirmadieniais transliuoja LRT Kultūra.

Naujame LRT KULTŪROS sezone žiūrovai ir vėl išvys pokalbius su legendinėmis muzikos pasaulio asmenybėmis – į ekranus grįžta „Skambantys pasauliai su Nomeda Kazlaus“, dokumentikos laida „Legendos“, „IQ presingas“  su profesoriumi Egidijumi Aleksandravičiumi, Europos kultūros ir gyvenimo būdo žurnalas „Euromaxx“ su Ugne Galadauskaite.

Į LRT KULTŪROS kanalą užsuka ir jau gerai pažįstamas Andrius Rožickas. Šį kartą laidoje „Stambiu planu“ jis žada ne tik atvirus pokalbius su studijos svečiais, bet ir kitokį savo veidą.

Žiūrovų dėmesio lauks džiazo, klasikinės ar alternatyvios muzikos koncertai, naujausi lietuviška dokumentika, poezijos įrašai iš LRT Aukso fondo, naujausi teatro ir operos spektakliai. Kino mėgėjus prie ekranų ir toliau kvies rubrikos „Elito kinas“ ir „Kino žvaigždžių alėja“.

Pirmoji LRT KULTŪROS naujiena, nors ir ne naujiena televizijoje – laida apie įvairius kultūros procesus „Durys atsidaro“. „Ranką prie širdies padėję pažadame: šiemet laida bus dar kultūringesne ne tik todėl, kad bus rodoma per LRT KULTŪRA kanalą, bet ir todėl, kad rimčiau analizuos kultūros ir meno reiškinius, nepamiršdami, kad vis dėlto gyvenimas yra nerimtas“, – sakė vienas laidos kūrėjų Tadas Jačiauskas.

Kita iš LRT TELEVIZIJOS į LRT KULTŪROS kanalą persikėlusi laida – „Misija: Vilnija“. Ją ir toliau ves Katažina Zvonkuvienė.

„Tarmės, žargonas yra ta trąša, ant kurios išaugo bendrinė lietuvių kalba. Tam ir skirta mūsų laida „Lietuva mūsų lūpose“, kurioje leisimės per intriguojančius, linksmus ir labai svarbius mūsų kalbos istorijos vingius, keliausime tarmių ir žargonų pėdsakais, kartu su televizijos žiūrovais kursime moderniąją lietuvių kalbą“, – tikina kalbininkas Antanas Smetona, kuris ir imsis naujos, interaktyvios laidos „Lietuva – mūsų lūpose“. Jo tikinimu, laidoje nauju ir netikėtu kampu bus pasakojama apie kalbos patriarchus, rašyto žodžio kūrėjus, žiūrovai taip pat sulauks smagių, vaidybinių situacijų.

Kitos naujienos autorės – Raminta Jonykaitė ir Jolanta Kryževičienė, pristatančios pokalbių laidą „Nes man rūpi“. Žinomos žurnalistės analizuos kultūros, visuomenės gyvenimo procesus, rengs diskusijas aštriomis temomis.

Projektas „Stop juosta“ ketina ne tik apžvelgti istorinius architektūrinius modernizmo pastatus ar interjerus, bet ir įtraukti miesto bendruomenę į filmavimo aikštelę. Pasirinkta teritorija aptveriama „stop“ juosta, t. y. pabrėžiama, kad šioje vietoje prašoma dėmesio, mat čia kalbinamas kviestinis svečias.

Naujoje laidoje „Nacionalinis turtas“ – dar daugiau kultūros ir meno iškiliausiųjų, kurių pėdsako kasdienybėje ir netikėtų sąsajų ieškos laidos kūrėjai. 

Ne mažiau įdomus ir televizijos projektas „Maistas ir aistros“, kuris siekia plačiau pristatyti Lietuvos dvarų autentiškus receptus, Lietuvos kulinarijos paveldą, lietuvišką produkciją, supažindinti su senųjų patiekalų specifika bei gamybos procesu.

Nuo spalio 10 d. naujame LRT KULTŪROS sezone žiūrovai išvys ir laidas „Teatras“, „Pažvelk į profesiją kitaip“, „Kelias į namus“, „Labanaktukas“, „Mokslo sriuba“, „Krikščionio žodis“, „Kultūrų kryžkelė“ ir t. t.

Po sėkmingo, 9 vietą pelniusio pasirodymo Lietuvos atstovui Donatui Montvydui, matyt, visos tikros ir tariamos stiliaus klaidos bus atleistos.

Tačiau po vakar pasibaigusio „Eurovizijos“ dainų konkurso pro „mados policijos“ akis neprasprūdo Lietuvos balsų pranešėjos, LRT laidų vedėjos Ugnės Galadauskaitės apranga. Vienas garsiausių šalies stilistų Mantas Petruškevičius savo „Facebook“ paskyroje rėžė be skrupulų: „Atleiskite, o čia kas? Siaubinga... Pasirodo, ir geriausias LT vedėjas gali nežinia į ką paversti. Gėda už tokią beskonybę“.

Jo tiesmuka nuomonė sulaukė žaibiškų komentarų ir iškart supriešino komentatorius. Vieni virtualiai spaudė stilistui ranką už drąsą pasakyti, „kas yra kas“, atverti akis, kiti – piktinosi priekabėmis. Net jei dėl neigiamų atsiliepimų subjurs nuotaika,  U. Galadauskaitė gali guostis buvusi pavadinta „geriausia LT vedėja“.

O ką apie šį įvaizdį manote jūs?