Pavojingiausias metas

Anot Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniosios specialistės Džiugintos Vaitkevičienės, kaip rodo daugelio metų patirtis, prasidėjus vėsiajam sezonui ir spustelėjus šalčiams dėl šildymosi klaidų kyla beveik pusė visų gaisrų. O pernai Kauno apskrityje bendras gaisrų skaičius, palyginus su 2017-aisiais, išaugo ketvirtadaliu. 2018-aisiais dėl šildymosi klaidų kilo 369 gaisrai. 2017-aisiais – 303.

Ir pirmosios šių metų dienos – akivaizdus įrodymas, kad, nors dar nėra didelių šalčių, vėl lipama ant to paties grėblio. Kauno apskrityje jau yra užregistruota gaisrų, kai dėl naktį netvarkingo katilinės kamino sukelto gaisro buvo kilęs pavojus žmonių gyvybėms. Laimei, iš ugnies spąstų jiems pavyko sėkmingai ištrūkti.

Remiantis ugniagesių gelbėtojų suvestinėmis, prasidėjus šildymo sezonui, beveik nėra paros, kad netektų budėti šalia pastatų ir laukti, kol dūmtraukiuose išdegs suodžiai, nes jų savininkai, žiūrintys pro pirštus į artimųjų saugumą, ignoruoja specialistų priminimą, kad suodžius iš dūmtakių ir krosnių privalu valyti ir prieš šildymo sezoną, ir jo metu – ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. O dūmtraukiai privalo būti tvarkingi, iš išorės išbalinti, kad matytųsi aprūkę įskilimai.

Svarbūs patarimai

Būtina patikrinti ir, ar dūmtraukių bei krosnių sienelės nesiliečia prie degių sienų ar lubų. Pavyzdžiui, namo perdangoje nuo vidinės kamino sienelės iki degių konstrukcijų turi būti ne mažesnis kaip 38 cm nedegios medžiagos tarpas. O tarp kamino išorinės sienelės ir namo stogo degių konstrukcijų - ne mažesnis kaip 13 cm nedegantis intarpas.

Be to, reikia žinoti, kad į vieną dūmtraukį negali būti jungiamos daugiau kaip dvi krosnys.

Pasitaiko, kad remontuodami senus pastatus savininkai vietoje krosnių stato židinius, o kaminus palieka senus. Tačiau pamirštama, jog kamino skylė židiniui turi būti kur kas didesnė negu krosniai. Jeigu į vieną dūmtraukį sujungti keli šildymo įrenginiai, juos kūrenant kaminas labai įkaista, o jei dar ir dūmtraukis blogai įrengtas, galima tikėtis gaisro.

Dar vienas dalykas, apie ką pamirštama remontuojant namus – neretai tapetai priklijuojami prie pat krosnių ir dūmtraukių, o kartais net ir pastarieji apklijuojami.

Be to, ties krosnies pakura, jeigu grindys medinės ar iš kitų degių medžiagų, privalo būti prikaltas ne mažesnis kaip 50x70 cm skardos lakštas.

Jei po ilgo nekūrenimo užkūrus krosnį ar židinį dūmai ima rūkti į patalpas, privalote nedelsdami išvalyti krosnį ir dūmtraukį. Suodžiai nevalytuose dūmtraukiuose dažniausiai užsidega vėjuotą dieną. Tokiam gaisrui būdingas ūžesys kamine, iš kamino besiveržiančios kibirkštys ar net liepsnos. Jeigu taip atsitiko, kuo skubiau užgesinkite ugnį kūrykloje, sandariai uždarykite krosnies ir peleninės dureles – kad nebūtų traukos ir ugnis negautų šviežio oro, ir kvieskite ugniagesius.

Vanduo gali sukelti sprogimą

Be to, per vasarą dūmtraukius gali būti užkimšę paukščiai – įsirengę juose lizdus. Taip nenutiktų, jei kamine įtaisytumėte retą tinklą, groteles ar stogelį. Pastarasis reikalingas dar ir tam, kad nenaudojamas dūmtraukis neprimirktų nuo lietaus.

Ugniagesiai perspėja ir dėl to, kad spaudoje pasirodė aprašytų nepatvirtintų metodų, ką daryti užsidegus suodžiams dūmtraukyje. Esą nuo to gelbėja bulvių lupenos ir druskos barstymas. Tačiau, anot ugniagesių, kol kas vienintelis ir patikrintas būdas tokiu atveju yra krosnies gesinimas, išimant iš pakuros degias medžiagas, o per dūmtraukyje esančią pravalą traukiant krentančius suodžius bei žarijas ir šitaip mažinant temperatūrą dūmtraukyje.

Daugiau žalos, negu naudos, užsidegus dūmtraukiui, gali padaryti ir vanduo, nes degant suodžiams temperatūra dūmtraukyje gali pakilti net iki 1500 laipsnių Celsijaus, o vanduo patekęs į dūmtraukį akimirksniu virsta garais ir gali jį sugriauti ar susprogdinti.

Nepaslyskite lygioje vietoje

Negalima džiovinti arti krosnies ir skalbinių, malkų bei kitų degių medžiagų. Bet kokie namų apyvokos reikmenys, kaip ir baldai, turi būti nuo krosnies ne arčiau kaip per 1 metrą.

Nedirbkite kambaryje, kuriame kūrenasi krosnis, ir su degiais skysčiais arba dažais bei nenaudokite krosniai pakurti lengvai užsidegančių skysčių - benzino, žibalo, acetono ir kt., nes tai – labai pavojinga.

Be to, kai kūrenasi krosnis, neišeikite iš namų bei nepalikite jos prižiūrėti mažamečiams vaikams. Nelaikykite atvirų jos durelių. Ir baikite kūrenti krosnį ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki išvykdami iš namų arba eidami miegoti.

Nelaimę gali prišaukti ir elektriniai šildytuvai. Svarbiausia taisyklė, naudojantis jais, – šis prietaisas privalo būti sertifikuotas. Jokiu būdu nenaudokite savadarbių šildymo prietaisų. Ir nedžiaukite ant elektrinių prietaisų skalbinių, nes elektra ir vanduo – pavojingi kaimynai. Be to, kiekviena medžiaga, veikiama šilumos, turi savą užsiliepsnojimo temperatūrą, tad nemažai gaisrų kyla dėl to, kad šildytuvai paliekami per arti spintų, minkštasuolių, užuolaidų. Siekiant išvengti trumpojo elektros jungimo, nejunkite šildytuvo į vieną elektros lizdą kartu su kitais prietaisas.