Kursantai – į teatrus

„Sulaukus tokios datos atmintyje iškyla labai daug dalykų, o ir jau pasibaigus sveikinimams dar bus apie ką pagalvoti. Aišku, daug įvairių įvykių buvo, bet gal, jeigu jau galutinę išvadą pasakyti, tai tikrai nesigailiu, kad pasirinkau tokią profesiją ir kad ėjau tuo keliu. Esu laimingas, nepaisant įvairių sunkumų. Esu patenkintas pasirinkta tarnyba ir kad niekur nesiblaškiau“, – sakė V.Rimkus, šią savaitę atšventęs 80-metį.

Jo vertinimu, jam tiesiog sekėsi, nes tiek gyvenime, tiek darbe supo daug puikių žmonių. Su aktyvia tarnyba atsisveikino prieš septyniolika metų, bet per tą laiką nuo ugniagesybos nenutolo.

„Džiaugiuosi, kad tarnyba – patikimose rankose, o jos problemos yra sprendžiamos. Matant dabartinį ugniagesių gelbėtojų aprūpinimą,  techniką, sovietiniai laikai atrodo kaip patyčios iš gaisrininkų“, – per pagerbimo iškilmes vienoje Kauno ugniagesių būstinių sakė V.Rimkus.

Nenutolo: atsisveikinęs su aktyvia tarnyba V.Rimkus pasinėrė į švietėjišką veiklą. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Iš išskaičiavimo

Po vidurinės mokyklos jo širdis linko statybininko profesijos link, bet pasirinko ugniagesio kelią. Iš pradžių – iš išskaičiavimo, o paskui vis labiau ėmė patikti ir patys mokslai, ir profesija.

Didelį įspūdį paliko pažįstamas kursantas. Ypač patiko tvarkinga jo uniforma, solidi išvaizda. Be to, ten besimokantys neturėdavo jokių išlaidų. Nemokamas maitinimas, apranga, apgyvendinimas.

Rinkdamasis profesinę kryptį nenorėjo papildomų išlaidų našta varginti tėvų, kurie turėjo išauginti dar du brolius ir seserį.

Tad kartu su būriu lietuvių buvo išsiųstas mokytis į Ukrainą, tuometę Lvivo priešgaisrinės technikos karininkų mokyklą.

„Netikėtai patiko“, – nusijuokė kaunietis ir pridūrė, kad dėstė specialistai, turintys didelės praktinės patirties. Per paskaitas jie nagrinėdavo tikrų įvykių, gaisrų, katastrofų aplinkybes, jų gesinimo eigą, klaidas. Daug dėmesio buvo skiriama ir fiziniam pasirengimui.

Įsiminė, kad kursantams būdavo rengiama daug nemokamų išvykų į dramos, operos ir baleto teatrus, muziejus. „Kultūrinio gyvenimo būta puikaus, ypač man, atvykusiam iš kaimo Anykščių rajone“, – pasakojo V.Rimkus.

Liepsna didžiausia, 20–30 m. Kažkas ne taip. Klausiu, kokie čia jūsų degalai, kad negęsta. Pasirodo, nesustabdytas pildymas. Degalus į degančią cisterną pumpuoja toliau.

Iš gaisro – į ligoninę

Po studijų iš pradžių dirbo valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriumi, vėliau ėjo Kauno priešgaisrinės apsaugos viršininko pareigas.

Viena didžiausių nelaimių, kurią likviduojant teko dalyvauti, – 1989 m. Jonavos „Azote“. „Tas kovo mėnuo, aišku, daug kam įstrigęs. Teko nemažai padirbėti. Didelė katastrofa, sudėtingi gesinimo darbai. Iš esmės niekas nežinojo, kas čia gali toliau atsitikti. Iš pradžių vietiniai ugniagesiai iškviesti, vėliau – jau ir aplinkinės komandos“, – prisiminė, kaip skubėjo iš Kauno, V.Rimkus.

Suvažiavo aukšto rango departamento vadovai, kariuomenės atstovai. „Tuo metu buvau Kauno miesto priešgaisrinės apsaugos viršininko pavaduotoju. Man buvo pavesti civilinės gynybos klausimai, todėl labai gerai žinojau, kas yra Jonavoje ir ką reiškia gaisras amoniako saugyklose. Žinojau, kiek saugyklose būna amoniako ir kokios galimos prognozės, padariniai išsiliejus. Situacija buvo sudėtinga, bet, laimei, pasitaikė palankus vėjas, kitaip būtų tekę evakuoti visą Jonavą. Vėjui pučiant nuo Jonavos, debesys nuėjo kažkur per kaimą, per paukštynus. Žuvo paukščių, žmonės kažką jautė, bet debesys išsisklaidė“, – prisiminė pašnekovas.

Negana to, kad išsiliejo amoniakas, pradėjo degti didžiuliai kiekiai sausų trąšų. „Jos rūksta, kyla tiršti dūmai. Kažkur iš vidaus vyksta reakcija“, – situaciją prisiminė veteranas.

Gaisrui likviduoti prireikė dviejų parų. Po pirmos paros židinyje dirbę gelbėtojai buvo paguldyti į ligoninę profilaktinių tyrimų. „Jaučiausi apsvaigęs, pavargęs, buvo pakilusi temperatūra, bet tyrimai buvo geri, todėl ryte išleido“, – pasakojo V.Rimkus.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kaip degė – taip degė

V.Rimkui įsiminė ir  1978 m. didžiulė nelaimė, nutikusi Kauno naftos bazėje. Estakadoje, kurioje užpildomos automobilių, gabenančių degalus, cisternos, vieną jų pildant, kilo gaisras. „Degalai liejasi per viršų, dega, kyla siaubingi dūmai. Kaip didelio pavojingumo objektas, bazė turėjo net savo gaisrinę. Ten yra buvę visokių incidentų, bet ne tokios apimties. Tąkart vietiniai ugniagesiai nebesusitvarkė. Viskas  galėjo sprogti“, – į prisiminimus leidosi buvęs operacijų vadovas.

Atskubėjus pagalbai ir pradėjus gesinti niekas nesikeitė. Pagal planą, viskas pradėti gesti turėjo po kelių minučių, o kaip degė – taip degė. „Liepsna didžiausia, 20–30 m. Kažkas ne taip. Klausiu, kokie čia jūsų degalai, kad negęsta. Pasirodo, nesustabdė pildymo. Degalus į degančią cisterną pumpavo toliau. Per sumaištį pamiršo užsukti, nors tai padaryti reikėjo pirmiausia. Situacija buvo sudėtinga, nes nuo cisternos ugnis galėjo imti plisti į vamzdynus, o jais – iki saugyklų, kur degalų atsargos – itin didelės“, – nelaimę iki smulkmenų pamena V.Rimkus.

Didžiojo Alytaus gaisro gesinimo trilerį jis stebėjo iš tolo – jau buvo palikęs aktyvią tarnybą. „Padangas gesinti yra labai sunku, nes tarp jų daug oro tarpų, o dar darbas vyksta pastate, kai jis bet kada gali įgriūti... Todėl ir neleidžiama tiek daug padangų kaupti vienoje vietoje“, – komentavo vyras.

Liepsna didžiausia, 20–30 m. Kažkas ne taip. Klausiu, kokie čia jūsų degalai, kad negęsta. Pasirodo, nesustabdytas pildymas. Degalus į degančią cisterną pumpuoja toliau.

Gaisras ir vestuvės

V.Rimkus daugybę kartų įsitikino, kad gaisravietėje niekada negali atsipalaiduoti ir nežinai, ką rasi nuvykęs. Pavyzdžiui, buvo gautas iškvietimas dėl miesto centre degančio buto. Vos tik įėjus į butą sprogo dujų balionas ir vienas kolega gerokai nudegė.

Ugniagesiai nukentėjo ir kai Petrašiūnuose degė ketaus gamykla „Centrolitas“, kuriame buvo metalo lydymo krosnių, galingų elektros transformatorinių su tepalų, aušinimo skysčiais. Sprogus indui su karšta alyva, ja buvo aptaškyti visi buvę viduje. Liko randai.

Nereikia didelio gaisro, kad jis kainuotų gyvybę, kad žmogus nebeatsikeltų. „Pamenu, Kalniečių gatvėje per Naujuosius metus kilo gaisras. Gal nuo cigaretės, gal nuo žvakės. Gaisras buvo nedidelis, bet jauna mergina žuvo. Mes atvažiavome, o ją jau išnešė. Užduso. Todėl namuose ir būtini dūmų detektoriai“, – primygtinai patarė V.Rimkus.

Dar dirbdamas komandos viršininku Šančiuose, kartą vyko į gaisrą, kai degė daugiabučio rūsys.

„Kilo daug dūmų. Niekaip nepavyko rasti gaisro židinio, daug sandėliukų, posūkių – klaidu, dūmai. Užsidedu kvėpavimo aparatą ir einu kartu. Randame židinį, užgesiname. Rūsys vis dar pilnas dūmų. Mums išeinant sakau: apžiūrėkime kitus sandėliukus, kurie atidaryti. Atidarau vieną patalpą, o ten sukniubęs žmogus. Gyvas, bet gerokai apsinuodijęs. Nežinau, kaip jis ten atsidūrė, kodėl neišbėgo prasidėjus gaisrui. Išvedėme, lauke ėmė atsigauti, atvyko greitoji. Net ir užgesinus gaisrą jis galėjo žūti uždusęs nuo dūmų. Gerai, kad radome“, – atsiduso V.Rimkus.

Nelaimės vietoje patalpos neretai būna smarkiai uždūmintos, todėl sunku pastebėti, ar viduje nelikė žmonių, jeigu apie juos nepraneša jų artimieji, kaimynai. „Tokiais atvejais ieškome apgraibomis“, – apie gesinimo darbus buvęs ugniagesys, visuomet jautęs palaikymą, vis dar kalba esamuoju laiku.

Vieną įvykį pamena kaip gausų kontrastų. „Buvo pavasaris, prasidėjęs žydėjimas. Atvažiavome, dūmai kyla, o žmonės taip abejingai žiūri – gaisrininkai susitvarkys. Kažkur vestuvės tame pačiame name vyksta, groja muzika. Išvažiuoja tuoktis“, – pasakojo V.Rimkus.

Būtinas jautrumas

Gelbėdavo ir į medį įlipusius kačiukus. „Oi, būdavo, būdavo. Tarnybą baigiau 2005-aisiais. Gelbėjimo darbai iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo mums nebuvo privalomi, bet man dirbant visada važiuodavome į tokius iškvietimus. Ir katinėlių iškelti, ir į kitokias situacijas, nesusijusias su ugnimi“, – pasakojo vyras.

Pavyzdžiui, kartą statybininkai, mūrydami šildymo trasos angą, netyčia joje įkalino šunį. Teko gelbėti. „Mano nurodymai buvo paprasti: jeigu skambina pagalbos, reikia važiuoti. Galėdavome pasakyti, kad čia ne mūsų darbas, kad kreiptųsi į komunalininkus, bet važiuodavome. Esame budinti tarnyba, gal kuo nors padėsime“, – sakė V.Rimkus.

Pasak kauniečio, ugniagesiams gelbėtojams reikia ne tik jėgos, greičio, psichologinio tvirtumo, bet ir sumanumo, jautrumo, nuoširdumo, pagarbos kitiems.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Gelbėtojai turi gerą įrangą, bet pasitaiko nestandartinių situacijų, kai prireikia išradingumo. Būtina greita orientacija, mokėti greitai ir aiškiai suvokti situaciją.

Ugniagesiai gelbėtojai moka dirbti su įvairia gesinimo, gelbėjimo įranga, turi medicininių žinių, moka teikti pirmąją medicinos pagalbą. Šios žinios nuolat atnaujinamos.

Per neatsargumą

Nelaimių dažnai galima išvengti. Dauguma gaisrų kyla per neatsargumą. V.Rimkus prisiminė keletą tragiškų įvykių. „Karkazų kaime kilo gaisras ir apdegė moteris. Atrodo, apdegė nedaug, bet neišgyveno. O ji dar maitino kūdikį. Visa tai nutiko prieš 20 metų, bet tokie įvykiai įsirėžia į atmintį“, – neslėpė V.Rimkus.

Šios nelaimės priežastis – banali. Vyras darė remontą. Norėdamas impregnuoti grindų dangą, kaitino oksolį, kuris geriau įsigeria karštas. Moteris neapsikentusi kvapo bandė nukelti indą su oksoliu nuo viryklės, bet netyčia išliejo skysčio. Atvira ugnis ir degus skystis – labai prastas derinys. Padariniai – siaubingi.

Kita tragedija įvyko Vilijampolėje, odontologijos kabinete. „Viena žuvusiųjų – mano kaimynė. Trijų žmonių žūtis per visišką neatsargumą“, – apgailestavo vyras. Kabinete buvo laikomas didelis kiekis spirito, šiek tiek jo, norint patikrinti, buvo bandoma uždegti. Pliūptelėjus liepsnai netyčia buvo užkliudytas ir numestas indas su jau minėtu degiu skysčiu. Įvyko didelis sprogimas, o degantys purslai aptaškė visus tuo metu netoli buvusius žmones.

Anot jo, labai gerai, kad dabar kontroliuojama ir neleidžiama prekiauti itin degiomis namų apdailos medžiagomis. Anksčiau buvo madinga sienas išklijuoti medžiaga, kuri labai degi. Jeigu žmogus, kilus gaisrui, būdavo virtuvėje, jis nebespėdavo išeiti, nes koridoriaus sienos akimirksniu užsiliepsnodavo.

„Kiek teko kovoti, kol buvo pakeistos legendinio restorano „Žalias kalnas“ vidaus apdailos medžiagos! Apdaila nauja, graži – ir nenori jos keisti. To reikalavome, nes turėjome pavyzdžių, kai patalpose, naudojant šitą medžiagą, yra įvykę tragiškų gaisrų, pavyzdžiui, Prancūzijoje, šokių bare, žuvo 40 žmonių. Dabar labai praverčia automatinės gaisro gesinimo sistemos“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Rūpinasi švietimu

V.Rimkaus kolegos jį apibūdina ne tik kaip puikų ugniagesybos vadovą, bet ir kaip švietėją, muziejininką. Jis parašė knygų apie gaisrus, gelbėtojus, daug dėmesio skyrė darbuotojų kultūriniams, dvasiniams poreikiams, ugniagesybos istorijai.

Surinko šimtus eksponatų ugniagesybos istorijos ekspozicijai. Prisidėjo prie prieškario Lietuvoje veikusios savanorių ugniagesių tradicijos atgaivinimo ir įteisinimo.

Už nuopelnus Kaunui V.Rimkus apdovanotas 2-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu, už gerus ir reikšmingus darbus Kauno bendruomenei jam įteikta „Gerumo plyta“, jo pavardė įrašyta miesto garbės knygoje. Už darbą gaisruose, avarijose ir pavyzdingą tarnybą apdovanotas „Ugniagesio gelbėtojo žvaigžde“ ir daugybe kitų šalies ir užsienio apdovanojimų, ženklų.

Už pažeidimus – baudžiamoji byla

Į neramumų verpetą Tauragės rajono ugniagesių vadas įsisuko praėjusių metų gruodžio pabaigoje, kai buvo išleistas iš ligoninės COVID-19 gydytis į namus, tačiau po dienos nusprendė užsukti į darbą pasiimti kabinete paliktos piniginės, nors nedarbingumo lapelis buvo išduotas iki sausio 8-osios.

Dėl pastarojo savo elgesio R. Masolas įkliuvo pareigūnams ir užsidirbo baudžiamąją bylą. Gegužės 13 dieną Tauragės apylinkės teismo teisėjos Raimondos Pauparienės paskelbtame nuosprendyje vyras pripažintas kaltu, nes nustatyta, kad jis pažeidė epidemiologinį režimą ir atvykęs į savo darbo vietą taip sukėlė pavojų kitiems asmenims užsikrėsti koronavirusu.

Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino teigdamas, kad kitų asmenų užkrėsti pavojinga liga negalėjo, nes buvo gydomas ligoninėje ir namo išleistas sveikas, o išleidžiant iš ligoninės gydytojo pateiktus dokumentus pasirašė neskaitydamas, tokie argumentai teismo neįtikino. Byloje surinkti duomenys, grįsti Tauragės rajono ugniagesių vado sutikimu izoliuotis namuose, medicinine dokumentacija, liudytojų parodymais, tarnybiniais pranešimais bei vaizdo įrašais, rodė ką kita.

Skelbdamas nuosprendį teismas R. Masolui skyrė 3 tūkst. dydžio baudą, kuri turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Šį nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima skųsti. Pastarąja galimybe Tauragės rajono ugniagesių vadas sakė pasinaudosiantis.

Simptomai – gruodį

Portalo kauno.diena.lt žurnalistams pasakodamas įvykių priešistorę R. Masolas sakė, kad praėjusių metų gruodį pasijuto blogai – kosėjo, karščiavo, o bandant numušti temperatūrą antibiotikais, po kurio laiko ji vėl pakildavo, todėl nuspręsta kreiptis į medikus.

„Nuėjus į ligoninę man peršvietė plaučius, atliko kraujo tyrimus ir diagnozavo plaučių uždegimą. Kraujo tyrime C-reaktyvinio baltymo (CRB) rodiklis rodė uždegimo lygį. Kai norma yra iki penkių, mano atveju buvo apie 135 – labai didelis. Aišku, iš karto atliko COVID-19 testą, laukiau atsakymo. Kitą dieną paaiškėjo, kad atsakymas – teigiamas. Mano gydytojas patarė gultis į ligoninę, kad būtų ramiau, gaučiau gerą gydymą, nes aš galvojau tą laikotarpį prasirgti namuose. Sutikau ir nuvykau gultis į ligoninę“, – sakė Tauragės rajono ugniagesių vadas.

jp.lt nuotr.

Pasak jo, gydymo įtaigoje atlikus dar vienus kraujo tyrimus, CRB rodiklis buvo dar didesnis – 240. Ligoninėje pašnekovas teigė iš viso gydęsis aštuonias dienas. Tuo metu jam buvo skirta antibiotikų, taip pat ir „Remdesiviras“, kuriuo nuo koronaviruso gydytas ir buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Iš viso gavus penkias šio vaisto dozes esą CRB rodiklis gerėjo – po keturių dienų jis buvo 80, o dar po trijų – teliko vienuolika.

Manė, kad pasveiko

„Iš ligoninės aš nepabėgau – mane kaip pagydytą žmogų išleido namo, visas personalas taip šnekėjo. Ėjau savomis kojomis, manęs neišvežė su kažkokia priežiūra. Aš išėjau per priėmimo skyrių, žmones, perėjau per visą miestą“, – kalbėjo Tauragės rajono priešgaisrinės tarnybos viršininkas.

Tačiau užsiminė, kad prieš išrašant iš gydymo įstaigos jam buvo atnešti dokumentai, kuriuos jis turėjo pasirašyti. Tarp jų – ir reikalavimas saviizoliuotis namuose. Pastarąjį dalyką R. Masolas tikino sužinojęs tik vėliau, nes pasirašydamas dokumentus esą jų neskaitė. Kitą dieną ugniagesių vadas teigė savo automobiliu nuvykęs į darbą pasiimti piniginės, kurią buvo palikęs kabinete.

Vilmanto Raupelio nuotr.

„Būdamas su kauke ir pirštinėmis užėjau į savo kabinetą, pasiėmiau piniginę, užtrukau gal 10-15 minučių ir išėjau. Vieną darbuotoją mačiau tik iš toli – per kokius penkis metrus, bet nebendravau, o liudininkė mane atseit matė besileidžiantį laiptais – iš nugaros. Na, tai ką – aš radiaciją skleidžiu, nesuprantu? Be to, aš buvau pagydytas – pagal visus kraujo rodiklius aš buvau sveikas. Jei ir sirgčiau, aš negalėčiau nieko užkrėsti, nes kam tada kaukės?“ – svarstė jis.

Na, tai kas aš – koks radiaciją skleidžiantis, nesuprantu? Be to, aš buvau pagydytas – pagal visus kraujo rodiklius aš buvau sveikas. Jei ir sirgčiau, aš negalėčiau nieko užkrėsti, nes kam tada kaukės?

Pasitiko policija

Kaip teigė R. Masolas, grįžusio iš darbovietės jo jau laukė policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad vyras turėjo saviizoliuotis, tačiau jis tvirtai laikėsi savo teigdamas, kad iš ligoninės nepabėgo ir yra pagydytas.

„Man nurodė, kad pareigūnams kažkas paskambino. Toks skambutis galbūt ir galėjo būti, bet iš kur apie mano sveikatos ypatinguosius duomenis galėjo žinoti pašalinis asmuo. Aš niekam nesakiau, tai kaip dabar – man ant kaktos parašyta? Parašiau prašymą į policiją prašydamas nurodyti apie tai informavusį asmenį ir iš kur jis gavo informaciją apie mano sveikatos būklę. Tačiau policija atsakė, kad jei žmogus pamato daromą nusižengimą ar nusikaltimą, jis turi teisę pranešti, todėl jo duomenys neatskleidžiami. Paskui man kilo mintis, kad galbūt išvis jokio pranešėjo nebuvo. Pareigūnai greičiausiai mane sekė pagal telefoną, pamatė, kad esu ne namuose ir atvažiavo. Tai yra neteisėtas duomenų rinkimas apie mane. Kad taip tikrai buvo, nepatvirtinta, bet tokių minčių kyla“, – detalizavo vyras.

Nuosprendį skųs

Ugniagesių vadas dar kartą pakartojo, kad tądien, kai jis apsilankė darbe, pastate beveik nebuvo žmonių – tik keli. O paklaustas, ar nemąstė apie tai, kad paliktą piniginę jam kas nors perduotų per nuotolį, nesilankant pastate, pašnekovas tarstelėjo:

„Jei būčiau žinojęs, būčiau apsiėjęs ir be piniginės. Net nepagalvojau, kad taip gali būti, kadangi aš jaučiausi sveikas, nemačiau jokių priežasčių, kad kažką galiu pažeisti. Iš ligoninės nesveikų nepaleidžia. Yra didžiulis skirtumas, kai žmogui nustato COVID-19 ir jis namuose sėdi dešimt ar keturiolika dienų be jokių vaistų laukdamas, kol galės vaikščioti, o šiuo atveju aš buvau intensyviai gydomas vaistais, kurie naikina virusą“, – akcentavo R. Masolas.

Tauragės rajono priešgaisrinės tarnybos viršininkas piktinosi, kad už saviizoliacijos taisyklių pažeidimus jis baustas ne administracine tvarka, o iškeliant baudžiamąją bylą bei skiriant 3 tūkst. eurų baudą. „Tada nelabai ir ginčyčiausi. Bet šiuo atveju – kažkokia nesąmonė – užtraukti baudžiamąją bylą – didžiulė sankcija man, buvusiam policijos darbuotojui. Nuosprendį būtinai skųsiu. Kaip bus, taip bus – bet skųsiu“, – ryžtingai teigė pašnekovas.

Vyras sakė teisme gailėjęsis dėl to, kas įvyko, bet kaltės nepripažinęs. „Jei būčiau žinojęs, kad taip įvyks, būčiau taip nedaręs, bet man net mintis tokia neatėjo, kad aš galiu būti pavojingas. Jei aš buvau išgydytas, negalėjau būti pavojingas. Tuo labiau aš su niekuo nebendravau. Tai ką aš – laiptus apkrėsiu? Netgi sergantis neapkrečia taip greitai – turi bendrauti penkiolika minučių. [...] Aš nebuvau pavojingas, ta korona buvo užmušta gal per porą pirmųjų dienų, liko tik plaučių uždegimas“, – įsitikinęs R. Masolas.

Paprašytas paaiškinti skirtumą tarp to, kada asmeniui gresia administracinė, o kada baudžiamoji atsakomybė, Tauragės apylinės teismo Teisėjo padėjėjas Mindaugas Radvila sakė, kad baudžiamoji atsakomybė ugniagesių vadui kilo dėl to, kad jis saviizoliacijos taisykles pažeidė sirgdamas pavojinga liga taip sukeldamas grėsmę kitiems asmenims užsikrėsti.

Tuo tarpu, administracinės atsakomybės grėsmė esą kyla tada, kai asmuo nesilaiko bendrų saviizoliacijos, karantino reikalavimų, tačiau iki tol nebūna patvirtinta, kad jis serga.

PAGD direktoriumi paskirtas 52-ejų Saulius Greičius, turintis inžinieriaus ir teisininko išsilavinimą, pastaruoju metu ėjęs Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo akademijos dekano pareigas. Jo kandidatūrą teikė vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

PAGD nuolatinio vadovo neturėjo nuo šių metų vasario, kai iš pareigų pasitraukė Kęstutis Lukošius. Šį laiką ugniagesių departamentui laikinai vadovavo direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas.

Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos vadove paskirta finansų teisininkė Kristina Ramonienė.

Vyriausybės kanceliarijos duomenimis, finansų teisės magistro laipsnį Mykolo Romerio universitete įgijusi K. Ramonienė yra dirbusi teisininke Gyventojų registro tarnyboje, skyriaus vedėja Valstybinėje atominės energetikos tarnyboje (VATESI), Korporatyvinės teisės padalinio vadove finansinių paslaugų įmonėje „Citco“.

Socialinio tinklo „Linkedin“ paskyroje K. Ramonienė skelbia pastaruoju metu teikianti privačias teisines konsultacijas.

Pareigas K. Ramonienė turėtų pradėti eiti spalio 7 dieną.

Vyriausiojo archyvaro tarnyba nuolatinio vadovo neturi nuo praėjusių metų gruodžio, kai baigėsi Ramojaus Kraujelio kadencija. Jis dalyvavo konkurse į šias pareigas ir buvo teikiamas kartu su K. Ramoniene pasirinkti premjerui.

„Kitą savaitę pasitaręs su premjeru ir ministrais, apsistosiu ties vienu ar keliais kandidatais ir galbūt artimiausiu metu bandysim teikti kandidatūrą svarstyti“, – BNS sakė ministras.

E. Misiūnas teigia, kad jau buvo apsvarstytos kelios kandidatūros. Pasak ministro, kandidatams keliami aukščiausi skaidrumo ir reputacijos reikalavimai.

„Svarstomos kandidatūros iš dirbančių, jaunų, perspektyvių, tikrai platų požiūrį turinčių žmonių, atsakingai vertinančių situaciją ir noriai su korupcija kovojančių“, – teigė E. Misiūnas.

PAGD nuolatinio vadovo neturi nuo šių metų vasario, kai iš pareigų pasitraukė Kęstutis Lukošius. Šiuo metu ugniagesių departamentui laikinai vadovauja direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas.

K. Lukošius pareigas paliko po kelių jam nepalankių tarnybinių tyrimų, nustačiusių pažeidimus dėl viešųjų ir privačių interesų deklaravimo, taip pat vykdant viešuosius pirkimus.

Anksčiau E. Misiūnas teigė, kad esminis priekaištas K. Lukošiui, jog „pažeisdamas penkis teisės aktus“ jis pasirašė 2 mln. eurų vertės sutartis dėl penkių dešimties metų senumo automobilinių kopėčių nuomos.

Viešųjų pirkimų tarnyba buvo nustačiusi, kad teisės pratęsti nuomos buvęs PAGD vadovas neturėjo, taip pat neapsimokėjo nuomoti senų kopėčių už naujų kainą.

Viešame pareiškime K. Lukošius teigia visą vadovavimo laikotarpį jautęs ministro Eimučio Misiūno nuolatinį spaudimą ir nepagrįstą jo veiklos politizavimą bei juodinimą.

„Buvau neparankus asmuo ministrui, todėl mano pareigose jau daugiau nei metai buvo norima matyti kitą – sau palankesnį – asmenį“, – teigia K. Lukošius.

Ministro bandymus atstatydinti iš pareigų jis pavadino „ilgai brandinta ir kruopščiai planuota vidaus reikalų ministro politikavimo išraiška, kuria dangstomas realios situacijos nesuvokimas ir negebėjimas priimti ugniagesių gelbėtojų tarnybai reikalingų sprendimų“.

Buvau neparankus asmuo ministrui, todėl mano pareigose jau daugiau nei metai buvo norima matyti kitą – sau palankesnį – asmenį.

„Apgailestaudamas turiu įspėti, kad ministro politikavimas gali turėti neigiamų pasekmių ugniagesių gelbėtojų tarnybų veiklai ir Lietuvos žmonių saugumo užtikrinimui“, – teigia K. Lukošius.

Jo teigimu, kopėčių nuomos sutarties pratęsimas tebuvo naudojamas kaip įrankis jį atleisti.

Jis teigia, kad sprendimą dėl autokopėčių nuomos Vidaus reikalų ministerija ir Viešųjų pirkimų tarnyba žinojo dar gerokai prieš pratęsiant sutartį ir jam neprieštaravo, tačiau šio klausimo nesprendė ir vengė atsakomybės šiuo klausimu.

Vieša pareiškimą K. Lukošius išplatino netrukus po to, kai Vyriausybė atleido jį šalių susitarimu.

Projektą teikęs E. Misiūnas anksčiau siekė atleisti K. Lukošių už tarnybinius pažeidimus. Antradienį BNS jis informavo, kad K. Lukošius šalių sutarimu atleidžiamas pasiekus kompromisą.

Vyriausybės trečiadienio posėdžio darbotvarkėje buvo įregistruotas ir siūlymas skirti K. Lukošiui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, ją ministras posėdyje sušvelnino pasiūlęs skirti K. Lukošiui griežtą papeikimą. Tam Vyriausybė pritarė.

Atleistas šalių sutarimu

Dvejus metus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (PAGD) vadovavusį K. Lukošių Vyriausybė atleido nuo trečiadienio šalių sutarimu. Jam bus išmokėta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ir kompensacija už nepanaudotas atostogas.

Projektą teikęs vidaus reikalų ministras E. Misiūnas anksčiau siekė atleisti K. Lukošių už tarnybinius pažeidimus. Antradienį BNS jis informavo, kad K. Lukošius šalių sutarimu atleidžiamas pasiekus kompromisą.

Ministras dar pernai lapkritį siūlė Vyriausybei skirti K. Lukošiui papeikimą dėl nustatytų interesų derinimo pažeidimų, tačiau Ministrų kabinetas tokį prašymą atmetė.

Vėliau nustačius viešųjų pirkimų pažeidimų E. Misiūnas pasiūlė skirti K. Lukošiui griežtesnę tarnybinę nuobaudą - atleidimą. Vyriausybė praėjusią savaitę klausimą dėl K. Lukošiaus atidėjo ir paprašė teisininkų išvados. Vyriausybės teisės ekspertai pateikė atsakymą, kad siūlymas atleisti PAGD vadovą neatitinka teisės aktų.

K. Lukošių pareigose laikinai pakeisti turėtų jo pavaduotojas Mindaugas Kanapickas. E. Misiūnas sako, kad naujojo vadovo bus ieškoma iš statutinių tarnybų. PAGD vadovą skiria Vyriausybė vidaus reikalų ministro siūlymu.

K. Lukošius pareigas palieka po kelių jam nepalankių tarnybinių tyrimų, nustačiusių pažeidimus dėl viešųjų ir privačių interesų deklaravimo, taip pat vykdant viešuosius pirkimus. Anot E. Misiūno, esminis priekaištas K. Lukošiui, jog šis, "pažeisdamas penkis teisės aktus", pasirašė 2 mln. eurų vertės sutartis dėl penkių dešimties metų senumo automobilinių kopėčių nuomos, nors, kaip nustatė Viešųjų pirkimų tarnyba, neturėjo tam teisės.

Pats K. Lukošius trečiadienį Vyriausybės posėdyje nedalyvavo.

„Tikrai buvo informuotas, kad galėtų atvykti, išsakyti savo požiūrį, bet dėl man nežinomų priežasčių direktorius neatvyko“, – sakė E. Misiūnas.

Anot jo, trečiadienį tokiam susitarimui bus siūloma pritarti Ministrų kabinete.

„Taip, jis parašė prašymą palikti pareigas šalių susitarimu, dabar galvojame, kaip geriau sutarti. Priimtas sprendimas teikti Vyriausybei jo prašymą, taip pat lieka klausimas dėl nuobaudos skyrimo“, – BNS sakė E. Misiūnas.

Ministras pernai lapkritį siūlė Vyriausybei skirti K. Lukošiui papeikimą dėl nustatytų interesų derinimo pažeidimų, tačiau Ministrų kabinetas tokį prašymą atmetė.

Vėliau nustačius viešųjų pirkimų pažeidimų E. Misiūnas pasiūlė skirti K. Lukošiui griežtesnę tarnybinę nuobaudą – atleidimą. Vyriausybė praėjusią savaitę klausimą dėl K. Lukošiaus atidėjo ir paprašė teisininkų išvados. Vyriausybės teisės ekspertai pateikė atsakymą, kad siūlymas atleisti PAGD vadovą neatitinka teisės aktų.

E. Misiūnas sako, kad su ugniagesių vadu pasiekus sutarimo, greičiausiai siūlys pakeisti nuobaudą į griežtą papeikimą.

Anot VRM vadovo, ministerija surinko „pakankamai įrodymų, kad būtų galima už tokius pažeidimus skirti pačią griežčiausią nuobaudą“, t.y. atleidimą.

„Dabar, jei jis išeina savo noru, klausimas, kokią nuobaudą reikėtų skirti norint neiti į teismus, siekiant kompromiso. Man svarbiausia, kad toks žmogus nevadovautų sistemai. Jei jis išeina savo noru, mes galime nusileisti, kad būtų skirtas griežtas papeikimas“, – teigė ministras.

Dabar, jei jis išeina savo noru, klausimas, kokią nuobaudą reikėtų skirti norint neiti į teismus, siekiant kompromiso.

Su pačiu K. Lukošiumi BNS antradienį susisiekti nepavyko.

K. Lukošių pareigose laikinai pakeisti turėtų jo pavaduotojas Mindaugas Kanapickas. E. Misiūnas sako, kad naujojo vadovo bus ieškoma iš statutinių tarnybų. PAGD vadovą skiria Vyriausybė vidaus reikalų ministro siūlymu.

„Suderinsime kandidatūrą su įvairiomis institucijomis, pažiūrėsime galimas schemas, kad nebūtų susijęs su verslu ar dar kažkokių istorijų turėjęs. Norėčiau, kad tai būtų labai geras, sąžiningas, ryžtingas vadybininkas. Galbūt PAGD, gal kitose statutinėse įstaigose – yra daug sąžiningų žmonių ir reikėtų juos atrasti“, – kalbėjo E. Misiūnas.

Jis patvirtino, kad kartu su K. Lukošiumi turėtų trauktis ir Materialinių išteklių ir logistikos grupės patarėjas Vytas Kaziliūnas.

„Vadovui pasitraukus, visi patarėjai turėtų atsistatydinti – vienareikšmiškai“, – teigė jis.

Anot ministro, esminis priekaištas K. Lukošiui, jog šis, „pažeisdamas penkis teisės aktus“, pasirašė 2 mln. eurų vertės sutartis dėl penkių dešimties metų senumo automobilinių kopėčių nuomos.

Ministerijos vadovas sako neišsižadantis žodžių, jog sprendimas skirti į pareigas K. Lukošių buvo klaida, ir to gailisi.

„CV atrodė vienaip, bet galbūt neįsiklausiau į kai kurių tarnybų nuogąstavimus, po to pasirodė ir schemos įvairios – spaudoje, ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje. Gailiuosi, kad galbūt paskubomis teikdamas Vyriausybei tokį asmenį suklydau“, – pripažino E. Misiūnas.

Priekaištai K. Lukošiui – nuo tarnybos pradžios

K. Lukošius PAGD vadovavo nuo 2017-ųjų vasario. Vidaus tarnybos sistemoje jis dirbo 1997–2008 metais, 2006–2008 metais jis dirbo departamento direktoriaus pavaduotoju. Vėliau jis išėjo į privatų verslą – užėmė projektų direktoriaus pareigas konsultavimo ir projektų priežiūros įmonėje „Poliprojektas“, iki 2017-ųjų vadovavo priešgaisrinės saugos klausimais konsultuojančiai įmonei „Gaisriniai tyrimai“.

Ministerija 2017-aisiais vertino portalo 15min.lt informaciją, jog K. Lukošius, tapęs ugniagesių vadu, 2017-ųjų vasarį iš buvusios darbovietės, „Poliprojekto“ už 165 tūkst. eurų įsigijo nebaigtą statyti namą.

Šią įmonę tuomet valdė anksčiau PAGD dirbęs Edvardas Charžauskas. „Poliprojekto“ nuo 2014-ųjų rugsėjo valdoma įmonė „Investavimo projektai“ nupirko K. Lukošiaus turėtos įmonės „Gaisriniai tyrimai“ akcijas už 25 tūkst. eurų, savo ruožtu iš įmonės K. Lukošius už 5 tūkst. eurų nusipirko automobilį. Abu sandoriai taip pat įvyko K. Lukošiui jau tapus PAGD vadovu.

Taip pat vertinta ir tai, jog K. Lukošius interesų deklaracijoje nenurodė priešgaisrinės saugos sektoriuje dirbančio brolio Andriaus Lukošiaus verslų. K. Lukošius portalui 15min.lt tuomet teigė su broliu beveik nebendraujantis.

2018-ųjų lapkritį vidaus reikalų ministras siekė K. Lukošiui skirti papeikimą už nedeklaruotą individualią veiklą, tuomet Vyriausybė nuobaudą skirti atsisakė. Pats K. Lukošius BNS sakė turintis individualios veiklos liudijimą, o šio fakto nedeklaravo, nes jokios veiklos nevykdo.

Atlikusi dar vieną tyrimą, Vidaus reikalų ministerija konstatavo pažeidimą dėl pernai PAGD sudarytos sutarties su „Iksados“ gamybiniu ir techniniu centru dėl automobilinių kopėčių „Iveco Magirus“. Šias kopėčias PAGD nuomoja nuo 2008-ųjų: sutartis buvo pratęsta 2013 ir dar kartą 2018-aisiais. Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo, kad pastarąjį kartą K. Lukošius beveik 2 mln. eurų kopėčių nuomos sutarties pratęsti neturėjo teisės.

Ministerija siūlo atleisti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovą, nustačius, kad pažeidė įstatymus, kai pernai pratęsė sutartį su įmone „Iksada“ dėl automobilinių kopėčių nuomos.

E. Misiūnas teigė, kad apsispręsti šią savaitę – būtina, nes pagal naują Vidaus tarnybos statutą iki vasario pradžios reikia apsispręsti dėl tarnybos laipsnio suteikimo K. Lukošiui.

„Klausimas yra aktualus šiandien“, – posėdyje sakė ministras.

Tai užginčijo Vyriausybės vicekancleris Alminas Mačiulis, pareiškęs, kad K. Lukošiaus atleidimo klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę pažeidžiant Vyriausybės darbo nuostatas, išvados taip pat yra nepateikę Vyriausybės teisininkai.

Posėdžiui pirmininkaujantis susisiekimo ministras Rokas Masiulis pasiūlė neįtraukti K. Lukošiaus atleidimo klausimo, kad nebūtų rizikuojama „teisinėmis pasekmėmis“.

E. Misiūnas žada šį klausimą pateikti kitą savaitę.

Atlikus tarnybinį patikrinimą dėl K. Lukošiaus veiksmų pareigūnai konstatavo, kad jis neturėjo teisės pernai trečią kartą pratęsti sutarties dėl kopėčių nuomos ir padarė tai per brangiai.

Vidaus reikalų ministras sako, kad siūlomas atleisti ugniagesių gelbėtojų vadas nepateisino lūkesčių, o Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas netapo skaidresne įstaiga.

K. Lukošius sako sutartį pratęsęs, nes kitu atveju tarnyba liktų be kopėčių, o tai keltų grėsmę visuomenės saugumui.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) antradienį pradėjo naują tarnybinį patikrinimą dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus Kęstučio Lukošiaus galimo piktnaudžiavimo tarnyba.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) informavo vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną, kad PAGD galbūt sudarė įstatymus pažeidžiančias sutartis, pratęsiant automobilinių kopėčių nuomos susitarimą, neturint tam teisės.

„Jei tokia informacija pasitvirtins, su tokiu vadovu aš dirbti negalėsiu. Dėl direktoriaus veiksmų didieji miestai rizikuoja likti be gyvybiškai svarbios įrangos – kopėčių, žmonės stumiami į realų pavojų“, – išplatintame pranešime piktinosi E. Misiūnas.

Žada nutraukti sutartį

VPT įtarimą sukėlė šių metų liepą PAGD vadovo K. Lukošiaus pasirašytas susitarimas su „Iksados“ gamybiniu ir techniniu centru pratęsiant jau dešimtmetį galiojusią sutartį.

„Formaliai pasižiūrėjus, užmetus akį, teisinio pagrindo (sutarties pratęsimui - BNS) kol kas nematom“, – BNS teigė VPT direktorė Diana Vilytė.

VPT dar praėjusį pirmadienį kreipėsi į PAGD prašydama argumentų – teisinio pagrindo bei ekonominių pagrindimų – dėl įtarimą sukėlusios sutarties, atsakymą tikimasi gauti artimiausiomis dienomis.

Paklausta, ar yra pagrindo manyti, kad PAGD bandė išvengti viešųjų pirkimų procedūrų ir tuo pačiu sudaryti sąlygas vienai įmonei neteisėtai pelnytis iš valstybės biudžeto, D. Vilytė tikino, kad kol kas išvadas daryti dar anksti.

„Aš dabar nenorėčiau apkaltinti perkančios organizacijos. Tuos teiginius galėsiu pagrįsti tada, kai atliksim vertinimą, gausim perkančiosios organizacijos paaiškinimus“, – BNS sakė VPT vadovė.

Tuo metu, BNS pakalbintas PAGD vadovas K. Lukošius teigė, kad šiuo metu atsakymai yra rengiami ir bus pateikti VPT, taip pat bus laukiama įvertinimo. PAGD vadovo teigimu, jeigu vertinimas bus neigiamas, liepą sudaryta sutartis bus nutraukta.

„Jeigu įvertinimas bus neigiamas, tai mes tada inicijuosim sutarties nutraukimą, nes sutartis įsigalioja nuo kitų metų ir iš esmės, jokių pasekmių nekelia“, – teigė K. Lukošius.

K. Lukošius: konsultavomės su VPT, tarnyba neigia

2008 metų gegužę PAGD penkeriems metams sudarė sutartį dėl 5 gaisrinių automobilinių kombinuoto judesio kopėčių „Iveco Magirus“.

Sandorio suma siekė beveik 6,9 mln. litų (beveik 2 mln. eurų). Sutartyje buvo numatyta galimybę sandorį pratęsti dar penkeriems metams tokiomis pačiomis sąlygomis.

Viešajame pirkime dalyvavo ir „SEB lizingas“, tačiau šio pasiūlymas buvo bene trečdaliu didesnis ir siekė beveik 9,3 mln. litų.

PAGD antradienį BNS nepateikė prašytos 2008 - aisiais pasirašytos sutarties.

Pasibaigus penkerių metų terminui, 2013-aisiais, sutartis su „Iksados“ gamybiniu ir techniniu centru buvo pratęsta. Ji baigė galioti šiemet,

PAGD šių metų liepą su „Iksados“ gamybinis ir techninis centras susitarė dėl tų pačių 5 gaisrinių kopėčių nuomos dar penkeriems metams už tokią pačią sumą.

Institucijos aiškinasi, ar pagal galiojančius teisės aktus galėjo ši sutartis dar kartą galėjo būti pratęsta.

PAGD direktorius K. Lukošius BNS teigė, kad sutartis liepą buvo pratęsta, atlikus poreikio analizę ir pasikonsultavus su VPT.

„Šitoj vietoj buvo tam tikra rekomendacija, paaiškinta situacija ir pateikti tam tikri pamąstymai. Tais pamąstymais remiantis, mes priėmėm sprendimą“, – BNS sakė PAGD vadovas K. Lukošius.

VPT vadovė D. Vilytė savo ruožtu teigė, jog PAGD konsultavosi su tarnyba visa kitais, ne konkrečios sutarties su „Iksada“ pratęsimo, klausimais.

Be to, anot jos, pats PAGD dar prieš dešimtmetį vykdęs šios paslaugos pirkimą, jo sąlygose buvo nurodęs, kad sutartį bus galima pratęsti tik kartą.

PAGD vadovas jaučia spaudimą, tačiau nesako kieno

Vidaus reikalų ministerija antradienio rytą taip pat pranešė dėl anksčiau Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) nustatyto viešųjų ir privačių interesų pažeidimo PAGD vadovui K. Lukošiui siūlanti skirti nuobaudą.

„Galimas įspėjimas, papeikimas arba atleidimas iš darbo. Papeikimas arba atleidimas iš darbo būtų griežčiausios nuobaudos. Mes siūlome papeikimą“, – BNS teigė K. Vaitkevičius.

Dėl PAGD direktoriaus ministerijoje atliktas tarnybinis patikrinimas, o išvadą dėl tarnybinės etikos pažeidimo priėmė VTEK, peržiūrėjusi K. Lukošiaus 2017 metų kovą pateiktą privačių interesų deklaraciją ir jos tikslinimą tų pačių metų rugpjūtį.

PAGD vadovas deklaracijoje nenurodė duomenų apie individualią veiklą, kurią vykdė nuo 2010-ųjų ir nebuvo išregistravęs.

K. Lukošius sakė, kad neseniai individualią veiklą nutraukė, iš jos būdamas PAGD vadovu neuždirbo nė cento ir jokio ryšiu su verslu neturi, o pastaruoju metu jaučia spaudimą dėl vykdomų pertvarkų.

„Jaučiamas šiai dienai yra spaudimas ir šitoj vietoj spaudimas, matyt, dėl pertvarkų vėjų“, – BNS teigė PAGD vadovas. Tačiau jis nedetalizavo, kas ir dėl kokių pertvarkų daro spaudimą.