Anot Rusijos gynybos ministerijos, ketvirtadienį po derybų su Kyjivu buvo paleista 100 rusų karių, kuriems „nelaisvėje grėsė mirtinas pavojus“.

Ji pridūrė, kad Rusija mainais perdavė 100 Ukrainos karių.

Rusijos teigimu, šalies kariai bus nugabenti į Maskvą ir reabilituojami karo medicinos centruose.

Kyjivas iš karto nekomentavo šio apsikeitimo. Jis įvyko tą pačią dieną, kai Valerijus Zalužnas neteko Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pareigų.

Sausio pabaigoje Rusijos gynybos ministerija apkaltino Kyjivą numušus karinį transportinį lėktuvą Il-76, kuriame, pasak jos, buvo 65 ukrainiečių kariai, turėję būti iškeisti per apsikeitimą belaisviais.

Ministerijos teigimu, lėktuvas buvo numuštas, kai skrido iš aerodromo netoli Maskvos į Belgorodą netoli sienos su Ukraina, kad nugabentų ukrainiečių karius apsikeitimui.

Praeitą savaitę Kyjivas pranešė apie į Ukrainą iš Rusijos nelaisvės grįžusius 207 ukrainiečius. Rusų ministerija tada paskelbė, kad buvo išlaisvinti 195 Rusijos kariai.

Rusija pareiškė, kad Kyjivui trečiadienį netoli dvi šalis skiriančios sienos numušus karinį transportinį lėktuvą žuvo 65 ukrainiečių karo belaisviai.

Nors Kyjivas šių Rusijos pareiškimų nėra griežtai paneigęs, jis yra išsakęs abejonių dėl pagrindinių Kremliaus paskelbtos versijos dalių, visų pirma, dėl to, kas buvo lėktuve.

„Yra nemažai veiksnių, kurie yra neaiškūs“, – interviu Ukrainos valstybinei televizijai sakė Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (HUR) vadovas Kyryla Budanovas.

„Visų pirma, jie neparodė lavonais ir palaikais nusėtų laukų“, – sakė jis.

„Jei tai įvyko taip, kaip teigia Rusija, kodėl Rusija ... toliau slepia kūnus?“ – šeštadienį klausė K. Budanovas.

Rusijos Tyrimų komitetas yra paskelbęs tris vaizdo įrašus, kuriuose, jo teigimu, užfiksuota katastrofos vieta.

Viename iš jų matyti neryškus negyvo kūno vaizdas stambiu planu. Kitame parodyta, kaip teismo medicinos ekspertų komanda uždaro vieną kūno maišą. Trečiajame – neryški filmuota medžiaga, kurioje, kaip teigiama, matyti transporto priemonės, gabenančios belaisvius į lėktuvą prieš jam pakylant, tačiau kokybė yra per prasta, kad tai būtų galima patikrinti.

„Nėra jokių lavonų. Nieko nėra“, – šeštadienį sakė K. Budanovas.

Kyjivas yra patvirtinęs, kad tą pačią dieną turėjo įvykti apsikeitimas belaisviais, ir nėra aiškiai paneigęs numušęs lėktuvą.

Tačiau jis teigė, kad Maskva nepaprašė laikino ugnies nutraukimo oro erdvėje prie sienos, kaip tai buvo dariusi anksčiau, kai karo belaisviai buvo lėktuvu gabenami į suplanuotus mainus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį sakė, kad K. Budanovo vadovaujama HUR žinojo, jog belaisvius ketinama skraidinti lėktuvu.

V. Putinas sakė, jog yra „akivaizdu“, kad lėktuvą numušė Ukrainos pajėgos ir kad jos surengė ataką žinodamos, jog lėktuve gali būti ukrainiečių karių.

Kyjivas kol kas nepateikė savo įvykių versijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino atlikti tarptautinį tyrimą.

Abi šalys pradėjo baudžiamąjį tyrimą.

Rusijos valstybės kontroliuojami leidiniai gruodžio 28 d. pranešė, kad iš karo belaisvių ukrainiečių sudaryto „Bogdano Chmelnickio“ bataliono kariai, pavaldūs vadinamosios Donecko Liaudies Respublikos (DNR) Vidaus reikalų ministerijos junginiui „Kaskad“, prie Urožainės vakarinėje Donecko srityje dalyvavo pirmosiose kovose su Ukrainos  pajėgomis.

Anksčiau, spalio 27-ąją, Rusijos žiniasklaida paskelbė, kad į batalioną užverbuota apie 70 ukrainiečių karo belaisvių iš kolonijų Rusijoje, jie buvo pasiųsti į mokymus, o lapkričio pradžioje dislokuoti vakarinėje Donecko srityje.

Pasak JAV analitikų, karo belaisvių ukrainiečių panaudojimas „Bogdano Chmelnickio“ batalione greičiausiai pažeidžia Ženevos konvenciją dėl karo belaisvių, draudžiančią naudoti juos karinėje veikloje į nelaisvę paėmusios jėgos pusėje ir sakančią, kad „joks karo belaisvis negali būti siunčiamas ar laikomas ten, kur gali patekti į ugnį kovos zonoje“, taip pat negali būti verčiamas dirbti sveikatai pavojingo ar pavojų keliančio darbo.

Perdavimas su Rusijos ortodoksų lyderio patriarcho Kirilo „palaiminimu“ įvyko ketvirtadienį „pagal bažnyčių bendradarbiavimo sistemą ir Vengrijos pusės prašymu“, rašoma Bažnyčios paskelbtame pranešime.

Perduotieji, pasak Bažnyčios, yra karo belaisviai, kilę iš Užkarpatės – Vakarų Ukrainos regiono, besiribojančio su Vengrija, kuriame gyvena apie 100 tūkst. etninių vengrų, rašoma pranešime, kuriame priduriama, kad perdavimas įvyko dėl „krikščioniško humaniškumo“.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Olehas Nikolenka sakė, kad iš Vengrijos viešų pareiškimų buvo sužinota, jog Rusija Budapeštui perdavė vienuolika vengrų kilmės ukrainiečių.

Nors ukrainiečių karo belaisvių paleidimas „visada yra gera žinia“, Kyjivas nebuvo informuotas apie Vengrijos ir Rusijos derybas, sakė O. Nikolenka.

Anot jo, Ukrainos užsienio reikalų ministerija pakvietė Vengrijos reikalų patikėtinį „dalykiniam pokalbiui“, kad gautų daugiau informacijos apie savo piliečius ir galėtų su jais susitikti.

„Susitikimo metu jie pabrėžė būtinybę koordinuoti bendradarbiavimą tokiais jautriais klausimais kaip karo belaisvių paleidimas“, – parašė A. Nikolenka socialiniame tinkle „Facebook“.

Vengrijos vicepremjeras Zsoltas Semjenas (Žoltas Šemjenas) perdavimą pavadino „Rusijos Ortodoksų Bažnyčios gestu Vengrijos atžvilgiu“.

„Šie žmonės yra jai skolingi už savo laisvę“, – sakė jis vietos naujienų portalui atv.hu.

Už bažnyčios reikalus atsakingas Z. Semjenas atsisakė pateikti daugiau detalių, aiškindamas, jog tai daro suinteresuotų asmenų „interesais“.

Praėjusiais metais Vengrijai dėl „religijos laisvės“ paprieštaravus sankcijoms, ES nesiryžo įtraukti patriarcho Kirilo, ištikimo prezidento Vladimiro Putino šalininko, į juodąjį sąrašą.

Kirilas giria Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną, kuris Rusijos stačiatikių bažnyčios padaliniui Vengrijoje dosniai skiria valstybės lėšų, ir vadina jį "tvirtų įsitikinimų lyderiu".

Vengrija siekia palaikyti glaudžius ryšius su Kremliumi, nepaisydama jo invazijos į Ukrainą.

Dėl ilgai besitęsiančių nesutarimų su Kyjivu dėl mažumų teisių Vakarų Ukrainos Užkarpatės regione Budapeštas taip pat yra pažadėjęs trukdyti Kyjivo pastangoms integruotis į ES ir NATO.

Z. Semjenas sakė, kad Budapešte įsikūrusi katalikiška pagalbos organizacija – Vengrijos maltiečių labdaros tarnyba – padėjo įvykdyti karo belaisvių perdavimą.

Ši grupė naujienų agentūrai AFP atsiųstame pranešime nurodė, kad „buvo paprašyta dalyvauti gelbstint žmonių gyvybes“, tačiau atsisakė išsamiau komentuoti, „siekdama apsaugoti mums patikėtus žmones“.

Vengrijos vyriausybė neatsakė į AFP prašymą pateikti komentarą.

Pernai rugsėjį popiežius Pranciškus interviu vienam jėzuitų leidiniui teigė tarpininkavęs, kad Rusija paspartintų maždaug 300 ukrainiečių belaisvių paleidimą.

Prorusiški separatistai Ukrainos rytuose esančiame Donecko mieste sekmadienį smalsuolių miniai pademonstravo dešimtis nelaisvėje laikomų vyriausybinių pajėgų karių, taip bandydami išjuokti Ukrainos Nepriklausomybės dienos iškilmes Kijeve.

Kariai, kurie buvo sučiupti Kijevui vykdant puolimą prieš separatistus, buvo surinkti centrinėje Lenino aikštėje.

Minia kariams, kurie ėjo nulenkę galvas, šaukė „Fašistai! Fašistai!“. Dauguma belaisvių buvo nesiskutę ir netvarkingi; jie vilkėjo karines uniformas arba civilius drabužius.

Balsas per garsiakalbį apie jų atvykimą paskelbė taip: „Dabar galime stebėti praeinančius žmones, kurie buvo atsiųsti žudyti mūsų“.

„Mes esame rusai“, – paskelbė tas balsas.

„Reuters“ korespondentas iš įvykio vietos pranešė, kad kai kurie žmonės svaidė įvairius daiktus, tarp jų – butelius. Kai kas šaukė „Klaupkitės!“

Siekiant pademonstruoti, kad belaisviai yra „nešvarūs“, paskui juos važiavo gatvių valymo mašinos.