Lenkija ištikimai remia Ukrainą, kovojančią su Rusijos invazija, tačiau pastaraisiais mėnesiais santykiai kenkė ekonominiai nesutarimai – ūkininkai skundžiasi, kad importas iš Ukrainos sumažino jų produkcijos kainas.

Ketvirtadienį Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas Varšuvoje pasveikino savo kolegą Denysą Šmyhalį, prie vyriausybės būstinės buvo iškeltos Ukrainos vėliavos, o karinis orkestras sugrojo abiejų šalių himnus.

„Be laisvos Ukrainos nebus saugios Europos“, – prasidėjus deryboms sakė D. Tuskas socialiniame tinkle „X“.

Iki šiol tarp šalių vyko tik žemesnio lygio derybos, o pažangos ženklų beveik nebuvo. Prieš naujausią susitikimą Lenkijos pusė stengėsi sušvelninti lūkesčius.

„Po šių derybų sunku tikėtis proveržio, konkretaus susitarimo [...] žemės ūkio klausimais“, – Lenkijos valstybinei naujienų agentūrai PAP sakė D. Tusko administracijos vadovas Janas Grabiecas (Janas Grabecas).

„Šiuo reikalu pozicijos skiriasi“, – pridūrė jis.

„Žengėme žingsnį į priekį“

Po derybų D. Tuskas pareiškė, kad Varšuva ir Kyjivas padarė pažangą, spręsdami ginčą dėl ūkininkų protestus sukėlusio Ukrainos žemės ūkio produktų importo.

„Ieškome gerų sprendimų abiem pusėms; žemės ūkio srityje žengėme žingsnį į priekį“, – po derybų Varšuvoje žurnalistams sakė D. Tuskas.

Be laisvos Ukrainos nebus saugios Europos.

Ilgai lauktose derybose ginčui rasti sprendimo nepavyko, nors D. Tuskas teigė, kad premjerai buvo arti susitarimo.

„Ieškome sprendimų ir esame arti jų [...], tai susiję su produktų, kurie gali patekti į Lenkiją, kiekiu“, – sakė D. Tuskas ir pridūrė, kad taip pat buvo aptartas Ukrainos prekių tranzito per Lenkiją klausimas.

Kyjivas ne kartą ragino Europos Sąjungoje esančią savo kaimynę sušvelninti tarpvalstybinio eismo trikdžius, įspėdamas, kad dėl blokadų atsiradęs transporto priemonių vėlavimas gali trukdyti ginklų tiekimui į šalį.

„Tikimės pragmatiško ir konstruktyvaus dialogo ir veiksmingų sprendimų“, – socialiniuose tinkluose pareiškė D. Šmyhalis.

Per derybas šalys pasirašė bendrą deklaraciją, kurioje nurodė būsimų Kyjivo ir Varšuvos derybų kryptis.

2022 metų vasarį Rusijos pradėta invazija paralyžiavo Ukrainos žemės ūkio sektorių: daugelis eksporto kelių per Juodąją jūrą buvo užblokuoti, o žemės ūkio paskirties žemės plotai dėl karo tapo netinkami naudoti.

Ketvirtadienį taip pat numatyti abiejų vyriausybių ministrų pokalbiai, kuriuose bus aptariamas sąjungininkių bendradarbiavimas gynybos srityje.

Apie susitikimą Varšuvoje D. Tuskas paskelbė praėjusį mėnesį, Ukrainos valdžiai paraginus Varšuvą surengti derybas prie bendros šalių sienos. Lenkija tada šį kvietimą atmetė.

Varšuva yra viena iš ištikimiausių Kyjivo sąjungininkių nuo 2022-ųjų, kai Maskva į kaimyninę šalį pasiuntė savo karius. Tačiau antroje 2023-iųjų pusėje, kai Lenkiją vis dar valdė dešinioji vyriausybė, tarp abiejų šalių kilo nesutarimų ekonominiais klausimais, įskaitant ukrainietiškų grūdų importą. 

Lenkijos ūkininkai surengė daugiau kaip 160 protesto akcijų keliuose, kur naudodami traktorius ir žemės ūkio techniką blokavo arba pristabdė eismą.

„Mes nepritariame nekontroliuojamam žemės ūkio produktų importui iš Ukrainos“, – naujienų agentūrai AFP teigė Lenkijos ūkininkų sąjungos „Solidarumas“ atstovas Adrianas Wawrzyniakas (Adrianas Vavžyniakas).

Trečiadienį Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas nurodė, kad Varšuva sieks susitarimo su Kyjivu dėl produktų tranzito ir eksporto reguliavimo. Tačiau jis nepateikė išsamesnės informacijos apie galimo susitarimo apimtį.

Pasak premjero, susitarimu bus siekiama užtikrinti, „kad Lenkijos rinkai, Lenkijos žemės ūkio produkcijos gamintojams ir ūkininkams nekiltų grėsmė dėl nekontroliuojamo žemės ūkio produktų srauto iš Ukrainos“.

Jis nurodė, kad kovo mėnesį planuojama surengti abiejų šalių konsultacijas.

Valdant dešiniojo sparno vyriausybei, Lenkija uždraudė į šalį importuoti ukrainietiškus grūdus.

Lenkijos žemės ūkio ministerija praėjusią savaitę pareiškė, kad draudimas „bus taikomas tol, kol Europos Sąjungoje bus sukurti tikslūs mechanizmai, kurie užtikrins šalies rinkos apsaugą“.