Maskvos Lefortovo rajono teismas nutarė, kad 24 jūrininkai turi būti laikomi areštinėje dar tris mėnesius – iki spalio 24 dienos.

Po posėdžio jūreiviai buvo palydėti iš teismo salės kaukėtų saugumo pareigūnų plojant giminaičiams ir šalininkams.

Giminaičiai mūvėjo geltonas apyrankes su jūreivių, kuriems gresia šešerių metų laisvės atėmimo bausmė už neteisėtą Rusijos sienos kirtimą, vardais.

Pilnutėlėje salėje jūrininkai, vadinantys save „karo belaisviais, sėdėjo už kaltinamiesiems skirto metalinio narvo grotų.

Ukrainos užsienio reikalų ministro pavaduotoja Olena Zerkal pasmerkė teismo sprendimą pratęsti areštą jūreiviams ir pareiškė, kad tai apsunkins „diplomatų sudėtingą darbą“ per šiuo metu vedamas derybas.

Sulaikyti ukrainiečiai kalinami nuo praėjusių metų lapkričio, kai prie Krymo krantų buvo perimti jų trys laivai. Šis incidentas buvo pavojingiausia per pastaruosius kelerius metus Rusijos ir Ukrainos tiesioginė konfrontacija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos naujasis lyderis Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę pirmąkart kalbėdamiesi telefonu aptarė galimybę apsikeisti kaliniais.

Ukrainiečių prezidentūros aukšto rango pareigūnas Vadymas Prystaika antradienį Kijeve pareiškė, kad Rusija ir Ukraina sutiko ateinantį mėnesį apsikeisti keliais belaisviais.

„Neprarandame vilties“

„Aš esu pasiruošusi laukti tiek, kiek reikalinga; svarbiausia, kad visa tai baigtųsi gerai“, – teisme kalbėjo Natalija Mokriak, vieno iš sulaikytų laivų vado motina.

„Neprarandame vilties, – prieš posėdį sakė Iryna Gužanska, kurios vyras Jurijus Budzyla yra vienas iš kalinių. – Jie nepadarė nieko bloga.“

Advokatas Nikolajus Polozovas, vadovaujantis gynybos komandai, nedetalizuodamas nurodė, kad Rusija ir Ukraina derasi dėl galimo apsikeitimo kaliniais.

Posėdyje dalyvavusi Ukrainos žmogaus teisių komisarė Liudmyla Denysova, patvirtino, kad šiuo metu vyksta derybos dėl jūrininkų ir kitų ukrainiečių „paleidimo“.

Antradienį komisarė ir jos kolegė iš Rusijos Tatjana Moskalkova apsikeitė kalinių sąrašais.

Anot L. Denysovos, Kijevo pateiktą sąrašą sudaro „150 bylų“.

Tarp žymiausių Rusijoje kalinčių ukrainiečių yra režisierius Olehas Sencovas, atliekantis 20 metų laisvės atėmimo bausmę vienoje kolonijoje šalies šiaurėje.

Pernai jis buvo paskelbęs bado streiką, per kurį 145 dienas ištvėrė be kieto maisto.

V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas trečiadienį patvirtino, kad apsikeitimas kaliniais su Kijevu yra „įrašytas į darbotvarkę“.

Kalbėdamas prieš teismo posėdį N. Polozovas pareiškė, kad Rusija greičiausiai pratęs areštą jūreiviams ir pavadino tokius ketinimus „manevru, kuriuo siekiama pademonstruoti padėties kontrolę“.

„Politinės valios stoka“

Teisininkas užsiminė, kad Maskva galėtų paleisti jūrininkus kurią nors dieną po sekmadienį Ukrainoje vyksiančių parlamento rinkimų.

„Tikiuosi, kad jūreiviai bus paleisti prieš teismo proceso pradžią“, – žurnalistams sakė N. Polozovas.

„Vienintelis dalykas, kuris skiria jūreivius nuo laisvės yra politinės valios stoka tarp Rusijos vadovų“, – pridūrė jis.

Vis tik sulaikytųjų advokatai neatmetė galimybės, kad jūrininkams iš pradžių teks stoti prieš teismą.

Kaip naujienų agentūrai AFP sakė teisininkas Ilja Novikovas, teismo procesas gali prasidėti rugsėjį ir tęstis iki lapkričio mėnesio.

Jis pridūrė, kad jis gali būti surengtas Rusijos aneksuotame Kryme, o tai apsunkintų diplomatams ir žurnalistams galimybes dalyvauti posėdžiuose.

I. Novikovas perspėjo, kad derybos dėl apsikeitimo kaliniais gali neduoti norimo rezultato.

„Niekas nenori žengti pirmojo žingsnio, – pareiškė jis.

Antradienį JAV specialusis pasiuntinys Ukrainai Kurtas Volkeris paragino Rusiją sutikti apsikeisti kaliniais su Ukraina.

„Jei (iniciatyva) bus sėkminga, ji atspindės tiesioginės prezidentų Zelenskio ir Putino sąveikos rezultatus“, – parašė jis tviteryje.

Lapkričio mėnesį Rusijos pasieniečiai apšaudė tris ukrainiečių laivus, mėginusius per Kerčės sąsiaurį perplaukti iš Juodosios jūrą į Azovo jūrą.

Maskva paskelbė, kad jūrininkai bus teisiami už Rusijos sienos kirtimą be leidimo.

Rusija ir Ukraina konfliktuoja nuo 2014 metų, kai Maskva aneksavo Krymą ir pradėjo remti separatistus Rytų Ukrainoje.

Per šį konfliktą žuvo jau daugiau nei 10 tūkst. žmonių.

„Ukrainos valdžia įvykdė Teismo nurodymus ir 2019 metų sausio 7 dieną padavė visavertį pareiškimą“, – parašė Ukrainos teisingumo ministro pavaduotojas Ivanas Liščyna.

Pasak jo, Ukraina prašo, kad Europos teismas neteisėtu pripažinti trijų laivų ir 24 jų įgulų narių ukrainiečių sulaikymą, pastarųjų patraukimą baudžiamojon atsakomybėn ir laikymą Rusijos kalinimo įstaigose.

„Ukrainos vyriausybės nuomone, buvo pažeisti 2-asis, 3-asis, 5-asis, 6-asis ir 38-asis (Europos žmogaus teisių) konvencijos straipsniai (dėl teisės į gyvybę, kankinimų draudimo, teisės į laisvę ir asmens neliečiamumą, teisės į  teisingą bylos nagrinėjimą ir dėl teisminio proceso tvarkos pažeidimo), – paaiškino I. Liščyna.

Lapkričio 25 dieną Rusijos pajėgos apšaudė ir perėmė tris Ukrainos karinių jūrų pajėgų ir 24 jų įgulų narius, kai šie laivai pamėgino iš Juodosios jūros nuplaukti į Azovo jūrą Kerčės sąsiauriu. Du mažieji šarvuotieji kateriai, „Berdiansk“ ir „Nykopol“, taip pat vilkikas „Jany Kapu“ plaukė iš Odesos į Mariupolio uostą. Sulaikyti laivai buvo nuplukdyti į Kerčę.

Šiuo metu 24 sulaikytiems jūreiviams Rusijoje pareikšti kaltinimai dėl „neteisėto valstybės sienos kritimo, įvykdyto iš anksto susitarusių grupės asmenų arba organizuotos grupuotės, panaudojant jėgą arba grasinant ją panaudoti“.

Simferopolio ir Kerčės teismai leido visus minėtus įgulų narius sulaikyti iki 2019 sausio 25 dienos. Lapkričio pabaigoje 21 jūreivis buvo pervežtas į Lefortovo tardymo izoliatorių Maskvoje. Trys jūreiviai yra gydomi sostinės tardymo izoliatoriaus „Matroskaja tišina“ medicinos skyriuje.

Sulaikytus jūreivius Kijevas laiko karo belaisviais. Tačiau Rusijos pareigūnai sako, kad ukrainiečiai negali būti laikomi karo belaisviais, „nes tarp Rusijos Federacijos ir Ukrainos nėra karinio konflikto ar karo“, tad sulaikytiesiems pareikšti baudžiamieji kaltinimai.

Kaip informavo advokatai, sulaikytieji jūreiviai Rusijos tyrėjams sakė laikantys save karo belaisviais, ir atsisakė duoti parodymus.

Priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai pripažįsta, kad įgyvendindama asociacijos susitarimą su ES Ukraina sėkmingai vykdo energetikos, sveikatos apsaugos, pensijų, švietimo, viešojo administravimo ir valstybės decentralizavimo reformas. Jie vertina ir šalies pastangas pertvarkyti gynybos ir saugumo struktūras, reformuoti bankų sistemą ir užtikrinti finansinį valstybės stabilumą.

Kita vertus, EP pastebi, kad šios reformos sukėlė drastišką kainų augimą, taip pat nulėmė mažesnes socialines išmokas bei prastesnes viešąsias paslaugas, todėl Ukrainos gyventojai nejaučia jų naudos, o didelė dalis jų bendrą šalies plėtrą laiko netinkama.

Ukraina turėtų teikti prioritetą kovai su korupcija, spręsti oligarchų rankose sutelktos politinės, ekonominės ir žiniasklaidos galios problemą ir toliau decentralizuoti valstybę, įsitikinę europarlamentarai. Jie apgailestauja, kad šalies teisinė sistema tebėra neefektyvi, korumpuota ir politiškai priklausoma, ir remia pastangas ją reformuoti. Jie ragina numatyti skaidresnę teisėjų ir prokurorų skyrimo tvarką, taip pat užtikrinti visišką generalinio prokuroro nepriklausomumą.

Pasak Parlamento narių, asociacijos susitarimas nėra galutinis ES ir Ukrainos santykių tikslas - jie remia laipsnišką Ukrainos įstatymų suderinimą su muitų sąjunga, energetikos sąjunga bei skaitmenine rinka. Ukraina turi europinę perspektyvą ir galės pateikti prašymą tapti ES nare, jei atitiks Kopenhagos kriterijus ir laikysis demokratijos principų, pažymi europarlamentarai.

Europos Parlamentas „griežtai smerkia tyčinį lapkričio 25 d. Rusijos Federacijos įvykdytą aktą prieš Ukrainą Kerčės sąsiauryje“ ir ragina ES ir jos valstybes taikyti tikslines sankcijas Rusijai, „jei Ukrainos kariai nebus paleisti ir jei bus vykdomas bet koks tolesnis karinis eskalavimas“. Europarlamentarai taip pat ragina uždaryti ES uostų prieigą iš Azovo jūros atvykstantiems Rusijos laivams, jei Rusija neatkurs navigacijos per Kerčės sąsiaurį ir Azovo jūroje laisvės.

Savo ruožtu Parlamentas reikalauja, kad Rusija nedelsiant paleistų šių metų Sacharovo premijos laureatą Olegą Sencovą bei kitus neteisėtai kalinamus Ukrainos piliečius.

EP giria Ukrainą už sėkmingą bendradarbiavimą energetikos srityje, taip pat atsinaujinančios energetikos ir energetinio efektyvumo skatinimą, o kartu pažymi būtinybę tęsti pertvarką, ypač dujų ir elektros rinkoje. Savo ruožtu EP smerkia dujotiekio „Nord Stream 2“ statybą Baltijos jūroje ir ragina nutraukti šį politinį projektą, keliantį grėsmę Europos energetiniam saugumui. Pajamos iš dujų tranzito sudaro reikšmingą dalį Ukrainos biudžeto, o įgyvendinus šį projektą valstybė jų netektų.

„Nors Ukrainos pažanga įgyvendinant ES ir Ukrainos asociacijos susitarimą yra akivaizdi, piliečiai dar nejaučia pagerėjimo kasdieniniame gyvenime, todėl būtina tęsti kovą su korupcija dar intensyviau. Europinės krypties išlaikymas yra geriausia priemonė prieš Rusijos bandymus destabilizuoti padėtį“, - pažymėjo EP pranešėjas Michaelis Gahleris (Europos liaudies frakcija, Vokietija).

Už šią rezoliuciją balsavo 433 EP nariai, prieš buvo 105, o susilaikė 30.