Pastarąją savaitę „laisviečių“ lyderiai ne kartą pažymėjo, kad jų tikslas dar šiame Seime priimti Laisvės partijai prioritetinius, tačiau parlamente nevienareikšmiškai vertinamus įstatymų projektus. Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, paklausta, ar koalicijos partnerių nesusitelkimas priimant „laisviečių“ prioritetinius projektus gali išjudinti koaliciją, teigė nežinanti, „ką atneš ateitis“. Politikė pažymėjo, kad jų tikslas nėra būti koalicijoje, pagrindinis siekis – įgyvendinti pokyčius. Tarsi užsimindamas apie galimą „laisviečių“ spaudimą koalicijos partneriams, šią savaitę kalbėjo ir Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas.

„Mūsų pagrindinis argumentas yra 11 balsų, kurie absoliučia dauguma atvejų yra Seime, yra per visus kritinius balsavimus, kurių reikia valdančiajai koalicijai (...). Be 11 balsų dabartinė koalicija turėtų 63“, – kalbėjo V. Mitalas.

Vis dėlto „laisviečiams“ siekiant pokyčių, politologų vertinimu, maištauti nėra pravartu. Mat, pažymi Mykolo Romerio universiteto (MRU) Komunikacijos fakulteto docentas dr. Virgis Valentinavičius, pasitraukimas iš koalicijos užvertų visus kelius „laisviečiams“ siekti įgyvendinti jų reikalaujamus pokyčius. Tokios pat nuomonės laikosi ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Ignas Kalpokas, kurio teigimu, šiuo metu viešu kalbėjimu Laisvės partijos lyderiai tikisi atkreipti dėmesį bei užsitikrinti politinį palaikymą ateityje. Tačiau, akcentuoja jis, nėra taip, kad pasitraukimas iš koalicijos Laisvės partijos elektoratui „atneštų daug džiaugsmo ir pokyčių“.

V. Valentinavičius: išėjimas iš koalicijos, kai iki rinkimų dar yra taip toli, būtų savęs pasmerkimas

V. Valentinavičius atkreipia dėmesį, kad „laisviečių“ užuominos apie galimą pasitraukimą girdimos ne pirmą kartą, todėl, pažymi jis, trintys tarp koalicijos partnerių yra įprastas reiškinys. 

„Tokias kalbas girdime ne pirmą kartą, tai tarsi budintys grasinimai ir tai yra neatsiejama šios koalicijos dalis. Aišku, kad Laisvės partija išsiskiria iš koalicijos savo programa ir tais dalykais, kuriuos nori padaryti. Tai šis dalykas neišvengiamas, ir nemanau, kad šįkart bus kitaip“, – prisimindamas ankstesnes „laisviečių“ užuominas apie pasitraukimą kalbėjo V. Valentinavičius.

„Tai mes ne pirmą kartą matome politinius žaidimus ir tai yra įprastos koalicijos trintys, įprasti šeimyniniai barniai“, – pridūrė jis. 

Nors politologas linkęs abejoti, kad pastaruoju metu girdimos Laisvės partijos lyderių užuominos skiriasi nuo ankstesnių, vis dėlto, V. Valentinavičiaus vertinimu, jei „laisviečiai“ iš tiesų nuspręstų priimti koaliciją griaunančius sprendimus, tai būtų partijos pasmerkimas.

„Bet išėjimas iš koalicijos, kai iki rinkimų dar yra taip toli, tai yra savęs pasmerkimas nieko nedarymui (...). Todėl aš nemanau, kad dabar „laisviečių“ lyderiai padarytų tokį tiesiai šviesiai kvailą žingsnį. Tuo labiau, kad kaip nauja, jauna partija jie pasiekė pakankamai daug, labai stipriai pakeitė politinę darbotvarkę ir iš esmės žmogaus teisių klausimai, partnerystės klausimai atsirado politinėje darbotvarkėje. Tai yra nemenkas pasiekimas, todėl dabar taip jį nubraukti išėjimu iš koalicijos būtų labai neprotinga“, – komentavo V. Valentinavičius.

Kita vertus, A. Armonaitei užsiminus apie siekį ne išlaikyti koaliciją, tačiau pasiekti pokyčių, V. Valentinavičius teigia esą vienintelis kelias pasiekti pokyčių ir yra su dabartiniais partneriais.

„Jeigu jų tikslas pokyčiai, tai koalicija yra vienintelis šansas tuos pokyčius pasiekti. Jei išeina iš koalicijos, tai pokyčiai atsideda apskritai neribotam laikui. Dabar yra bent jau teorinė galimybė tuos pokyčius nors laipsniškai pradėti įgyvendinti“, – pažymėjo jis.

Dėl šios priežasties, politologo vertinimu, tai suprasdami Laisvės partijos lyderiai būtent ir bando įvairiomis kalbomis atkreipti partnerių dėmesį ir pakeisti vis dar kontroversiškai jų projektus vertinančių kolegų nuomones.

„Manau, kad eilinį kartą mažesnieji koalicijos partneriai bando atkreipti į save dėmesį ir bando padėti TS-LKD vadovybei mobilizuoti savo Seimo narius, kad jų nuomonė permuštų renegatų Saudargo, Ažubalio ir panašių asmenų nuomones, nes didesnė problema tos pačios partnerystės įstatymo kontekste yra Tėvynės sąjungos politikai, tokie kaip Saudargas, kurie iš tikrųjų praktiškai smeigė peilį į nugarą“, – teigė V. Valentinavičius.

I. Kalpokas: geriausia pozicija būtų likti ir spausti partnerius, o jei vėl nepavyks – užimti nuskriaustos aukos poziciją

Kita vertus, I. Kalpokas atkreipia dėmesį, kad „laisviečių“ kalbos apie galimą koalicijos išjudinimą nėra be pagrindo, mat, pažymi jis, Laisvės partija, lyginant su koalicijos partnerių pasiekimais, šią Seimo sesiją gavo mažiausiai naudos.

„Tai natūralu, kad jie yra nepatenkinti. Galų gale jų reitingai pastaruoju metu ne itin džiugina. Tai tikrai reikia kažką daryti“, – teigė jis.

Kita vertus, politologo vertinimu, Laisvės partijos lyderiams tuo pačiu metu kalbant apie galimą pasitraukimą ir būtinus pokyčius, privalu ieškoti kitų būdų, kaip pokyčiai galėtų būti įgyvendinti. Vis dėlto, I. Kalpoko nuomone, šiuo metu surasti alternatyvą būtų sudėtinga.

„Tam, kad tu galėtum įtikinamai spausti ar galbūt net šantažuoti partnerius, tu turi turėti įtikinamą alternatyvą. Ir šiuo atveju, kai kalbama apie pokyčius, o ne apie koaliciją, tada galima sakyti, o kiek tada Laisvės partijai palankių pokyčių būtų, jeigu būtų kokia nors kita koalicija, pavyzdžiui, Skvernelio, „valstiečių“ ir socialdemokratų, galbūt Pinskaus partijos. Tai čia irgi, ko gero, nebūtų tas variantas, kuris Laisvės partijos elektoratui atneštų daug džiaugsmo ir pokyčių, kurių jie laukia“, – komentavo I. Kalpokas.

Anot politologo, dar neprasidėjus rudens Seimo sesijai kalbos apie koalicijos ateitį bei turimus „laisviečių“ vienuolika balsų yra vienas iš būdų užtikrinti palaikymą ateityje.  

„Kažką daryti jiems reikia, čia yra faktas. Ir šiuo metu, kol tie pasiūlymai realiai nėra svarstomi, jie gali daryti du dalykus: tai tokiais užkulisiniais pokalbiais mėginti užsitikrinti palaikymą, galbūt kažkokiu kompromisiniu formulavimu arba viešu kalbėjimu didinti spaudimą partneriams iškeliant, kad „žiūrėkite, ne vien mes, bet ir jūs nuo mūsų priklausote“. Tuo pačiu primenama apie save ir savo rinkėjams, kad jie pasirengę galbūt bent teoriškai imtis ryžtingų priemonių“, – vertino politologas.

Be to, I. Kalpoko nuomone, formuoti naują koaliciją nebūtų pravartu ir prieš artėjančius savivaldos rinkimus, kurie, politologo vertinimu, galėtų situaciją kaip tik stabilizuoti. Todėl, pažymi jis, šiuo metu „laisviečiams“ naudingiausia paspausti koalicijos partnerius ir vėliau, jei tikslas nebus pasiektas, užimti „aukos poziciją“.

„Aš manau, kad savivaldos rinkimai galėtų būti kaip tik šiuo atveju toks šiek tiek stabilizacinis veiksnys. Kaip ir minėjau, būtų reikalinga alternatyva, ir jeigu prieš pat savivaldos rinkimus būtent Laisvės partijos dėka koalicija byra, o koalicija susidaro iš „valstiečių“, Skvernelio, Pinskaus partijų, tai pačios Laisvės partijos elektoratui tai atlieptų per artėjančius rinkimus. Tai šiuo atveju jiems, ko gero, geriausia pozicija būtų likti, mėginti spausti partnerius, o jei vėl nepavyks, tada trečią ar ketvirtą kartą užimti nuskriaustos aukos poziciją“, – teigė I. Kalpokas.

Jei šie reikalavimai nebūtų vykdomi, LVŽS taryba priėmė sprendimą įpareigoti LVŽS šešėlinę Vyriausybę kartu su LVŽS frakcija Seime rengti interpeliaciją premjerei Ingridai Šimonytei.

LVŽS tarybos pareiškime nurodoma, kad šalies ekonomika, pirmą kartą po 2008-2009 metų krizės, išgyvena įtemptą kritinę situaciją: auga infliacija, kyla elektros, dujų, kitų prekių kainos, didėja struktūrinis nedarbas, drauge su neigiamais rodikliais ekonomikoje didėja ir socialinė atskirtis. LVŽS taip pat akcentuoja, jog Lietuva susiduria ir artimiausioje ateityje susidurs su valdančiųjų vykdomos konfliktinės diplomatijos padariniais – eksporto konkurencingumo ir investicinio patrauklumo mažėjimo rizika.

LVŽS taryba taip pat nesutinka su Vyriausybėje planuojama mokesčių pertvarka, kuri iš esmės reikš mokesčių pakėlimą ir didesnę mokestinę naštą visiems Lietuvos žmonėms.

Teigiama, kad mokesčių pakėlimas planuojamas visose su gyventojų vartojimu ir kasdienių poreikių tenkinimu susijusiose srityse. LVŽS pažymi, kad bus apmokestinta miško žemė ir keliami žemės mokesčiai, taip pat teigia, kad bus didinami nekilnojamojo turto mokesčiai.

Lietuvoje per šiuos metus yra padaryta esminių klaidų valdant COVID-19 pandemiją bei organizuojant vakcinaciją, kas ne tik supriešino visuomenę, bet ir sukėlė sunkias ekonomines, socialines pasekmes.

LVŽS taryba akcentuoja, kad bus keičiamas ir automobilių apmokestinimas: šalia automobilio pirmos registracijos mokesčio atsiras kasmet mokamas mokestis, kuris, deja, labiausiai pasijus žemesnes pajamas turintiems ir naujo ekologiško automobilio įpirkti negalintiems žmonėms.

Atkreipiamas dėmesys, kad kietasis kuras, priklausomai nuo rūšies, po 2023 metų brangs apie 15-30 proc., taip pat kad po 2023 metų numatomas naftos dujų kainų pokytis buitiniams vartotojams bus net apie 102 proc.

LVŽS taryba pabrėžia, kad bus keliama vandens išgavimo kaina, taigi brangs ir vartotojus pasiekiantis vanduo, brangs ir šiukšlių išvežimas, nes sąvartynams taikomi mokesčiai didinami nuo 10 Eur už toną iki 50-70 Eur už toną. Taip pat bus didinama mokestinė našta individualia veikla užsiimantiems asmenims.

„Lietuvoje per šiuos metus yra padaryta esminių klaidų valdant COVID-19 pandemiją bei organizuojant vakcinaciją, kas ne tik supriešino visuomenę, bet ir sukėlė sunkias ekonomines, socialines pasekmes, pakenkė žmonių psichinei sveikatai, vaikų ugdymo procesui, turės neigiamų pasekmių ateityje, nes ir bendrai diskreditavo vakcinacijos, kaip visuomenės sveikatos užtikrinimo priemonės, vertę“, – rašoma LVŽS Tarybos pareiškime.

Jame taip pat akcentuojama migracijos krizė, prie kurios sukėlimo prisidėjo valdančiųjų veiksmai. Ji valdoma neatsakingai, nepalaikant deramo dialogo su vietos bendruomenėmis, neužtikrinant viešųjų pirkimų skaidrumo, krizės suvaldyme dirbančių asmenų saugumo, o vidaus ir užsienio reikalų ministrai neturėdami vizijos, kaip turi būti spartinamas prieglobsčio prašymų peržiūrėjimas ir užtikrinamas nelegalių migrantų išsiuntimas, stumia valstybę į tokią situaciją, kai vienu metu investuojama ir į sienos statybas, ir į migrantų namelių įsigijimą, ir, situacijai aštrėjant tampa aišku, kad, negebant migrantų išsiųsti iš šalies, valstybė bus priversta toliau investuoti į jų išlaikymą bei integraciją.

LVŽS Taryba pabrėžia ir įsisenėjusias problemas Aplinkos, Švietimo, mokslo ir sporto, Energetikos ministerijų kuruojamose srityse, kurios nėra sprendžiamos pakankamai ambicingai arba pasirenkami sprendimo būdai neatstovauja Lietuvos gyventojų interesų (SGD terminalo įsigijimo konkursas, elektros, dujų kainų didinimas, kai valstybė per savo įmones turi visas galimybes formuoti šių kainų reguliavimo politiką).

Taryba posėdyje apsvarstė galimybę rekomenduoti frakcijai Seime skelbti interpeliaciją sveikatos apsaugos, vidaus reikalų, užsienio reikalų ministrams, bet nutarė šios rekomendacijos neteikti, nes interpeliacija pavieniams ministrams neišspręstų chaotiško valstybės valdymo problemos.

„Kviečiu visas opozicines frakcijas Seime prisijungti prie LVŽS iškeltų reikalavimų I. Šimonytės Vyriausybei“, – sako LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Pranešime teigiama, kad LVŽS taryba mato visuomenės susirūpinimą ir, jei Vyriausybė nekeis savo veiksmų, palaikys visuomenės raginimus Vyriausybei trauktis.

Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis tikina, kad priešingu atveju Konstitucijos keitimui reikalingų 94 balsų parlamente surinkti nepavyktų, o tai reikštų, jog 2023 m. vyksiančiuose savivaldos rinkimuose mero rinkti tiesiogiai jau nebūtų galima. Dalies parlamentarų nepasitenkinimą sukėlė tai, kad antradienį buvo atmestas Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos parengtas projektas, kuriame, be tiesioginių merų rinkimų įteisinimo, taip pat siūloma aiškiai apibrėžti merų įgaliojimus. Šios frakcijos seniūnas Algirdas Sysas tvirtina, kad valdantieji sulaužė pažadą pateikimo stadijoje paremti abudu projektus, todėl jis taip pat įspėja Seimo pirmininkę, jog Pagrindinio šalies įstatymo keitimui reikiamų 94 balsų valdantieji gali ir nesurinkti.

Parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen inicijuotas Konstitucijos keitimo projektas, kuriuo būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai, neapibrėžiant mero įgaliojimų ir santykio su savivaldybės taryba, po pateikimo susilaukė 120 parlamentarų palaikymo, vienas Seimo narys balsavo prieš ir dar du susilaikė.

Tuo metu LSDP frakcijos inicijuotas projektas, kuriame, be rinkimų būdo, taip pat buvo siūloma apibrėžti tiesiogiai renkamo mero funkcijas, įtvirtinant jo, kaip savivaldybės tarybos pirmininko ir kartu savivaldybės vadovo statusą, daugiausiai valdančiųjų balsais buvo atmestas, 59 Seimo nariams balsavus „už“, dar 3 balsavus prieš ir 61 susilaikius.

Valdantieji tiesiog prarado pasitikėjimą.

Tokie pastarojo balsavimo rezultatai papiktino opozicijai priklausančius parlamentarus, kurie sako, kad valdančioji dauguma, nepaisant susitarimo pateikimo stadijoje palaikyti abudu projektus, esą juos išdavė. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys S. Skvernelis tikina, kad opozicija ir valdantieji pateikimo stadijoje buvo sutarę palaikyti abudu projektus, o dėl to, kurį siūlymą parlamentarai palaikytų Konstitucijos pataisų priėmimo metu, turėjo būti sprendžiama Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK).

„Valdantieji tiesiog prarado pasitikėjimą. Buvo sutarimas, kad bus pritarta po pateikimo abiem projektams ir TTK toliau tęsis diskusijos. Esminis dalykas ne tik formaliai įteisinti tiesioginius merų rinkimus, bet įteisinti tokį merą, kuris tikrai būtų įgalus pilnai atstovauti visuomenei, bendruomenei“, – Eltai kalbėjo S. Skvernelis.

Tuo tarpu Seime atmestą Konstitucijos pataisų projektą rengusios LSDP frakcijos seniūnas A. Sysas teigia, kad opozicijos atstovai esą buvo sutarę su V. Čmilyte-Nielsen, jog pateikimo stadijoje palaikys vieni kitų projektus.

„Nebuvo tai raštu kažkaip užtvirtinta, o korektiškai, draugiškai. Mes ne vieną kartą susitikome ir pasiūlėme, spaudėme pirmininkę ir kitus, kad reikia judėti į priekį, teikime abudu projektus, po pateikimo pritariame, o kaip ten bus po komiteto, tai bus kitas reikalas“, – Eltą tikino A. Sysas.

Iš valdančiųjų tikisi aiškaus atsakymo, kokios bus tiesiogiai renkamo mero funkcijos

Socdemas mano, kad Seimo pirmininkė dar neturėtų jaustis užtikrintai dėl to, kad jos teiktas projektas sulaukė pakankamai didelio palaikymo. A. Syso teigimu, opozicija iš valdančiųjų reikalaus, kad šie kartu su Konstitucijos pataisomis parengtų ir įstatymą, kuris aiškiai apibrėžtų mero įgaliojimus.

„Manau, kad Seimo pirmininkė per anksti džiaugiasi, jog jos projektas surinko 120 balsų, nes jos kabinete buvo sutarimas, kad turėjo praeiti abudu projektai pateikimo stadiją, o toliau jau kaip komitetai nuspręs. Bet jie visi balsavo ne taip, kaip tarėmės, tai dabar mes reikalausime, kad kartu su Konstitucijos pataisomis eitų ir įstatymai, kur būtų aiškiai apibrėžta, koks meras bus. Jeigu to nebus – mes nepalaikysime tokio įstatymo“, – tvirtino politikas.

LSDP frakcijos seniūnas mano, kad valdantieji, siekdami Konstitucijoje neįtvirtinti tiesiogiai renkamo mero funkcijų, tiesiog nori kitais įstatymais pakeisti savivaldos modelį ir taip merą padaryti tik vykdomosios valdžios atstovu, atsisakant jo, kaip savivaldybės tarybos pirmininko funkcijų.

„Mes norime matyti, kaip bus suformuluotos mero funkcijos. Tada galima kalbėti tik apie tiesioginių merų rinkimų būdo įtvirtinimą Konstitucijoje. Dabar jie apsiriboja tik tokiu įrašu, o po to galvoja padaryti ūkvedį iš mero. Tai tikrai toks variantas nepraeis“, – įtarumo valdančiųjų planų atžvilgiu neslėpė A. Sysas.

Algirdas Sysas. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

Opozicijos lyderis valdančiaisiais teigia nepasitikintis

Panašios kaip ir A. Syso pozicijos laikosi S. Skvernelis, taip pat įžvelgiantis valdančiųjų norus pakeisti mero galių santykį su savivaldybės taryba.

„Socialdemokratų projektas tikrai yra gerokai kokybiškesnis ta prasme, kad labai aiškiai apibrėžia, nelieka interpretacijų, kas yra meras. Matome tikslus iš konservatorių partijos, kad jeigu norite, rinkime tą merą, bet jis bus tik administracijos direktorius“, – įsitikinęs opozicijos lyderis.

„Valstietis“ teigia, kad opozicija iš valdančiųjų reikalaus, jog šie, prieš siūlydami priimti Konstitucijos pataisas, taip pat pateiktų ir Vietos savivaldos įstatymo projektą, kuriame būtų aiškiai išdėstyti mero įgaliojimai.

„Dabar pasitikėjimo nėra. Kai turės būti kitas balsavimas, tai tikrai norėsime matyti ir kitas, jau ne Konstitucijos pataisas, kur būtų aiškiai sudėlioti projektai, kas tas meras yra. Jeigu to nebus, arba bus bandoma merą padaryti vykdomosios valdžios atstovu, formaliu administracijos direktoriumi, tai manau, kad opozicija nepalaikys tokio siūlymo. Tuomet tiesioginių mero rinkimų nebus“, – sakė S. Skvernelis.

Neatsižvelgus į opozicijos reikalavimus, Konstitucijos pataisoms reikiamų 94 balsų surinkti nepavyks

Opozicijos lyderis tvirtina, kad tam, jog parlamentarams pavyktų išsaugoti tiesioginių merų rinkimų tvarką ir surinkti 94 reikalingus balsus parlamente, valdantieji privalės atsižvelgti į opozicijos reikalavimus. Priešingu atveju jis žada, kad opozicija nepalaikys Seimo pirmininkės inicijuoto projekto.

„Matome, kad bandoma gudrauti, tai tokio pasitikėjimo nebelieka. Matysime, kaip bus toliau. Norint gauti tuos 94 balsus mes tikrai sieksime balsuoti tik tuomet, kai bus parengti įstatymo projektai, kurie iš tiesų labai aiškiai pasako, kas tas meras“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Visgi A. Sysas neslėpė, kad net ir priėmus atskirą įstatymą, kuriame būtų apibrėžiamos mero funkcijos, išliktų didesnė rizika dėl savivaldos funkcionavimo stabilumo, kadangi paprastam įstatymui pakeisti reikėtų kur kas mažiau balsų, negu priėmus LSDP siūlomas pataisas ir mero įgaliojimus apibrėžus Konstitucijoje.

„Pakeisti Konstituciją reikia 94 Seimo narių. Tam, kad būtų pakeistas įstatymas, užtenka, kad balsavime dalyvautų 71, o įstatymo priėmimui užtektų ir 36 balsų. Tai skirtumas yra tris kartus mažiau. Vadinasi, keisti įstatymą galima palyginti lengvai“, – aiškino socialdemokratų frakcijos seniūnas.

Politikas teigė vykdysiąs savo partijos valią ir pažymėjo, kad valdantiesiems tikėtis LSDP paramos būtų įmanoma tik tuomet, jeigu dešiniųjų koalicija visgi palaikytų socdemų siūlymą, arba socialdemokratų partijos valdymo organai nuspręstų pakeisti savo poziciją ir būtų linkę nusileisti valdantiesiems.

„Mes turime pirmiausiai vykdyti partijos sprendimą. Partijos tarybos sprendimas buvo labai aiškus – užregistruoti įstatymo pataisas, kad meras būtų ne tik tiesiogiai renkamas, bet kad aiškiai būtų apibrėžtos jo funkcijos. Kol kas partijos aukščiausio organo – suvažiavimo sprendimas yra nepakeistas. Vadinasi, mes turėsime partiniame lygmenyje priimti kitą sprendimą. Jeigu tas kitas sprendimas bus balsuoti už konservatorių parengtą projektą, tuomet taip ir elgsimės“, – kalbėjo A. Sysas.

ELTA primena, kad pagrindinio šalies įstatymo keitimo poreikis atsirado po to, kai balandžio 19 d. Konstitucinis Teismas paskelbė, jog tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“. Šis nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., vadinasi, šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.

Reaguodama į KT sprendimą, Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen tuomet inicijavo Seimo frakcijų seniūnų susitikimą, kuriame parlamentarams pavyko rasti sutarimą dėl Konstitucijos 119 straipsnio keitimo, siekiant išsaugoti tiesioginių merų rinkimų tvarką. Seimo pirmininkė tuomet teigė, kad atitinkamos pataisos pateikimo ji tikisi jau šioje pavasario sesijoje ir optimistiškai įvertino galimybę surinkti 94 būtinus palaikymo balsus.

Tačiau jau antrajame frakcijų seniūnų susitikime, kuriame buvo toliau aptarinėjamas tiesioginių merų rinkimų tvarkos reglamentavimas, išsiskyrė parlamentarų nuomonės, siekiant apibrėžti tiesiogiai renkamo mero įgaliojimus. Seimo pirmininkė ir konservatoriai tuomet siūlė merą laikyti vykdomosios valdžios atstovu savivaldoje, o Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija, kurios siūlymą iš esmės palaikė valdančioji Laisvės frakcija, Mišri Seimo narių grupė bei opoziciniai „valstiečiai“, siūlė merą laikyti tarybos vadovu, taip iš esmės paliekant galioti dabar veikiantį modelį.

Todėl Seimo pirmininkė, ieškodama sutarimo, gegužės viduryje prakalbo apie tai, kad yra rengiama kompromisine vadinama Konstitucijos 119 straipsnio formuluotė, kurią priėmus pavyktų išsaugoti tiesioginius merų rinkimus. Parlamento pirmininkė aiškino, kad siūloma įtvirtinti tiesioginius merų rinkimus, tačiau pagrindiniame šalies įstatyme nenustatyti, koks yra mero ir tarybos galių santykis. Tokia formuluotė, pasak V. Čmilytės-Nielsen, būtų mažiausia įmanoma blogybė, siekiant surinkti 94 balsus, reikalingus Konstitucijos pakeitimui. Tačiau toks siūlymas opozicinėje LSDP iš karto iškėlė klausimų dėl savivaldos institucijų stabilumo, todėl pastarieji į Seimo salę atnešė atskirą projektą, kuriame mero įgaliojimai būtų apibrėžti pagal jų siūlomą modelį.

Vyriausybės skiriama Drausmės bylų kolegija, įsteigta 2017 metais siekiant drausminti teisėjus, yra dalis kontroversiškų teismų sistemos reformų, vykdomų nuo Lenkijos dešiniojo sparno partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) atėjimo į valdžią 2015 metais.

„Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegija tebevaržo lenkų teisėjus ir kelia pavojų jų nepriklausomumui“, – pareiškime nurodė ES teisingumo komisaras Didier Reyndersas (Didjė Reindersas).

„Esu pasiryžęs imtis ryžtingų veiksmų, siekdamas užtikrinti, kad visi Europos Sąjungos teismai galėtų vykdyti savo įgaliojimus visiškai nepriklausomai, kaip to reikalauja ES teisė“, – pabrėžė jis.

EK liepė Lenkijai per mėnesį „imtis būtinų priemonių ES teisės laikymuisi užtikrinti“. Kitu atveju Briuselis pagrasino apskųsti Varšuvos veiksmus Europos Teisingumo Teismui (ETT).

„Šiandien priimtas sprendimas yra dar vienas žingsnis, kuris, esu tikras, duos vaisių“, – pažymėjo D. Reyndersas.

Šis ES žingsnis yra dalis balandį Lenkijos atžvilgiu inicijuotos „pažeidimo procedūros“ dėl šalyje vykdomos teismų sistemos pertvarkos. Tai yra jau ketvirtas kartas, kai Briuselis imasi veiksmų, nuo to laiko, kai konservatyvioji vyriausybė ėmė dėti pastangas kontroliuoti teisėjų veiklą.

„Komisija mano, kad Lenkija pažeidžia ES teisę, leisdama Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijai, kurios nepriklausomumas ir nešališkumas nėra garantuoti, priimti sprendimus, turinčius tiesioginį poveikį teisėjams ir jų funkcijų vykdymo būdui“, – rašoma trečiadienį paskelbtame pareiškime.

„Vien faktas, kad teisėjams tenka stoti prieš instituciją, kurios nepriklausomumas nėra garantuotas, turi neigiamų pasekmių teisėjams ir gali pakirsti jų pačių nepriklausomumą“, – priduriama dokumente.

Drausmės bylų kolegijos veikla jau ir taip yra ginčų objektas, nes ETT balandį nurodė Lenkijai sustabdyti šios institucijos darbą, kol bus paskelbtas galutinis nutarimas dėl klausimų, susijusių su jos nešališkumu.

PiS teigimu, teisinės sistemos reformos yra būtinos norint pažaboti korupciją teismų sistemoje, tebetemdomoje komunizmo šešėlio, tačiau kritikai pačioje Lenkijoje ir užsienyje tvirtina, kad tokios iniciatyvos kelia pavojų teisės viršenybei.

2017 metais Europos Sąjunga dėl šių reformų Varšuvos atžvilgiu pradėjo precedento neturinčią procedūrą, po kurios šalis gali netekti savo balso Bendrijos institucijose.

Anksčiau šį mėnesį Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja nustatė Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai dviejų savaičių terminą atsistatydinti, nutraukti smurtą ir paleisti politinius kalinius. Priešingu atveju, perspėjo ji, nuo pirmadienio bus rengiamas visuotinis streikas.

Baltarusijos „Telegram“ kanalai ir žiniasklaida praneša, kad svarbiose Baltarusijos bendrovėse – „Grodno Azot“, Minsko ratinių vilkikų gamykloje (MZKT), Minsko traktorių gamykloje (MTZ), Minsko elektrotechnikos gamykloje – vyksta darbuotojų susirinkimai.

Pasak „Telegram“ kanalų, pirmadienio rytą buvo gauta daugiau nei 100 pranešimų apie streiką.

Portalo tut.by duomenimis, „MTZ darbuotojai kolona eina per cechus, renka žmones į streiką. Administracija liepė uždaryti cechus priešais koloną“.

„MTZ, kalvių cechas. Darbuotojai išėjo, ploja ir skanduoja: „Prisijunk“, – praneša portalas.

„Laisvės radijas“ informavo, kad „į „Grodno Azot“ teritoriją įvažiavo dvi didelės mašinos su OMON'o pareigūnais. Žmonės įkalbinėjami pradėti dirbti. Iškelta raudonai baltai raudona vėliava“.

Tuo metu koncernas „Belneftechim“ paneigė platformoje „Telegram“ platinamą informaciją apie streiką „Grodno Azot“.

Pramonės ministro padėjėjas Česlavas Šulha savo ruožtu pareiškė, kad pirmadienio rytą Baltarusijos pramonės bendrovės dirba įprastu režimu.

„Šiuo metu neturime informacijos, kad įmonės streikuoja. Visos įmonės veikia normaliai“, – sakė jis.

Baltarusijoje jau trečią mėnesį vyksta masiniai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais.

LRT televizijos kalbintiems čia gyvenantiems sutuoktiniams siūloma 27 tūkst. eurų. Jie nerimauja, kad už tokią sumą būstą įsigytų nebent bendrabutyje.

Gyventojai teigia, jog jie tik norėjo, kad būtų pagerintos jų gyvenimo sąlygos: renovuotas namas arba sustabdyti traukiniai.

Pasak savivaldybės atstovo, turto vertintojų nustatyta vertė ir taip padidinta trečdaliu: siūloma apie 750–850 eurų už kvadratinį metrą.

„10 proc. prideda dar prie šitos rinkos vertės savivaldybė, o 20 proc. prideda uosto įmonės, kurių veikla galimai daro neigiamą įtaką ten gyvenančių žmonių gyvenimo sąlygoms“, – sakė Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis.

Gyventojai apsispręsti turi iki sausio 4 dienos. Vėliau butai bus paimami visuomenės poreikiams.

Gyventojai žada nepasiduoti ir didesnių sumų už savo turtą reikalauti teisme.

BNS primena, jog išpirkti dviejų Nemuno gatvėje esančių namų gyventojų butus Klaipėdos savivaldybė nusprendė pernai spalį.

Savivaldybės duomenimis, uosto pašonėje esančiuose Nemuno gatvės 113 ir 133 numeriais pažymėtuose namuose yra atitinkamai 9 ir 12 butų, taip pat kelios negyvenamosios patalpos.

Savivaldybės administracijos užsakymu atlikus nekilnojamojo turto vertės nustatymą paaiškėjo, kad turtas yra vertas kiek daugiau nei 593 tūkst. eurų.

Įsigijusi šiuos namus savivaldybė ruošiasi juos nugriauti.

Namai stovi šalia geležinkelio bėgių, kuriais dieną ir naktį važiuoja traukiniai, keliantys didelį triukšmą ir vibraciją.

Šio sprendimo rengėjai tuomet nurodė, kad didelį triukšmą čia kelia ir laivų krovos bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ vykdomi darbai: sunkvežimių judėjimas visą parą, dispečerių signalai, leidžiami garsiakalbiais.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamentas, savivaldybės duomenimis, čia ne kartą nustatydavo garso ir vibracijos normų pažeidimus ir teikė išvadą, kad gyventojai, esant tokiam triukšmui ir vibracijos lygiui, gyventi negali.

Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Abbasas Mousavi (Abasas Musavis) žurnalistams sakė, kad Iranas daugiau nebesiūlys „jokių terminų“ susitarimui išgelbėti.

Sekmadienį Irano pareigūnai sakė, kad šalis po termino imsis tolesnių veiksmų atsisakydama savo įsipareigojimų pagal šį susitarimą.

Iranas jau viršijo susitarime numatytus urano sodrinimo ir atsargų limitus.

Pasak A. Mousavi, Iranas tebėra atviras deryboms su partneriais Europoje. Atstovas taip pat išreiškė viltį, kad jie „žengs žingsnių į priekį“ įgyvendindami savo įsipareigojimus.

Iranas spaudžia partnerius Europoje surasti būdą apeiti JAV sankcijas ir tesėti susitarime numatytą pažadą dėl ekonominių sankcijų sušvelninimo.

JAV iš susitarimo vienašališkai pasitraukė prieš metus.