ULAC duomenimis, paskutinius dešimt metų vidurių šiltinė Lietuvoje registruojama retai, dažniausiai įvežama iš endeminių vietovių. 2015 m. užregistruoti 2 atvejai įvežti iš Pakistano ir Indijos, 2016 m. – vienas atvejis – iš Indijos ir šiemet – 2 atvejai iš Indonezijos, rašoma pranešime spaudai.

Vidurių šiltinė yra ūminė infekcinė liga, kurią sukelia bakterija Salmonella typhi. Liga pasireiškia ilgai trunkančiu karščiavimu, stipriais galvos skausmais, bendru silpnumu, apetito stoka, vidurių užkietėjimu arba viduriavimu. Dažnai gali būti lengvų ir atipinių ligos formų. Negydomiems ligoniams po kelių savaičių gali atsirasti žarnyne opos, dėl kurių gali būti kraujavimas iš žarnyno arba įvykti žarnos prakiurimas (perforacija).

Vidurių šiltinės infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus ar vidurių šiltinės bakterijų nešiotojas, kuris ligos simptomų neturi, tačiau su išmatomis išskiria sukėlėjų. Žmogus užsikrečia, kai vidurių šiltinės bakterijos per burną dažniausiai su užterštu maistu, vandeniu, per užterštas rankas ir aplinkos daiktus. Užsikrėtus ligos simptomai dažniausiai atsiranda po dviejų savaičių.

Vidurių šiltinės sukėlėjai gali ilgai išbūti gyvybingi ant aplinkos daiktų, vandenyje, pasidauginti maiste, todėl užsikrėsti keliaujant šalyse, kur ši liga paplitusi, nėra sunku.

Pasaulyje kasmet registruojama apie 17 mln. vidurių šiltinės atvejų, apie 600 tūkst. mirties nuo šios infekcijos atvejų. Vidurių šiltinė paplitusi šilto klimato šalyse – Azijoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje.

Keliaujantiems į šias ir kitas endemines šalis rekomenduojama pasiskiepyti. Kitos nespecifinės profilaktikos priemonės – kuo dažniau plauti rankas su muilu, rinktis patikimas maitinimo vietas, valgyti termiškai apdorotą maistą ir gerti saugų geriamąjį vandenį – sumažins užsikrėtimo  riziką ne tik vidurių šiltine, bet ir kitomis žarnyno infekcijomis.

Atsiradus vidurių šiltinei būdingų negalavimų, ypatingai užtrukus karščiavimui, kuo skubiau kreipkitės į gydytoją.