Rengtis sąmoningai

Visame pasaulyje įsigyjamų ir išmetamų drabužių kalnai auga, o vadinamoji greitoji mada vis dar nepraranda populiarumo. Europos Parlamento pateikta statistika tai patvirtina: ES šalyse per pastaruosius kelis dešimtmečius perkamų drabužių kiekis vienam asmeniui išaugo beveik 40 proc.

Priežastį nesunku suprasti: mažos kainos, patogus apsipirkimas, nuolatos atnaujinamas, naujausias mados tendencijas atitinkantis asortimentas pratina visuomenę vartoti kuo daugiau.

Vis didesnė atsvara tam tampa tvari mada, skatinanti atsakingą drabužių gamybą iri vartojimą. Tvarios mados kūrėjams svarbu ne tik panaudoti ekologiškas medžiagas, kurių gamybos metu tausojama aplinka, taupomi energijos ir vandens ištekliai, bet ir naudoti medžiagas racionaliai, mažinant gamybinių atliekų kiekius.

Lietuvoje tvarios mados pradžią paskelbė iniciatyva "Upcycled by LT". Mados profesionalai Tomas Baranauskas, Vida Strasevičiūtė, Inga Jurkevičiūtė ir menininkė Lina Žvirblytė susibūrė ne tik šviesti visuomenę apie upcycling metodą, bet ir apie vartojimo atsakomybę.

Žodžio "upcycling" atitikmenį lietuvių kalbos žodyne sunku rasti, nes jis reiškia pakartotinį panaudojimą to, kas lieka po gamybos. "Daugelis tai palaikytų šiukšlėmis, tačiau upcycling šiems likučiams sukūria vertę ir gražina į vartojimo ratą", – aiškina V.Strasevičūtė.

Dizainerė teigia, kad tvari mada gali padėti žmonėms suprasti, kad svarbu yra ne įsigijamų drabužių kiekis, o jų kokybė ir ilgaamžiškumas. "Lietuvoje vis daugiau žmonių garsiai kalba, kad pavargsta nuo gausybės prastos kokybės daiktų, drabužiai – ne išimtis. Tikiuosi, kad greitai tai taps masiniu reiškiniu, sąmoningumo lygis tikrai augs", – apie tvarios mados poreikį kalba kūrėja.

Prieinama kiekvienam

Dažnai galima išgirsti, kad tvari mada pasiekiama ne kiekvienam.  V.Strasevičiūtė sako, kad taip teigiančių žmonių visų pirma paklaustų: kiek šiuo metu jie savo spintose turi drabužių, aksesuarų ir batų, kiek kartų per metus eina apsipirkti.

"Tuomet būtų aišku, ar jie tikrai negali sau to leisti, ar tiesiog mėgsta pirkti daug, dažnai ir pigiai. Žmonės neprisiriša prie daiktų, greitai juos keičia kitais", – aiškina pažnekovė.

Paklausta apie tai, kaip žmonės galėtų mažinti savo perkamų ir išmetamų drabužių kiekį, dizainerė siūlo kurį laiką iš viso nustoti pirkti.

"Nuodugniai peržiūrėkite savo spintą ir išsirinkite drabužius, kuriuos dėvite dažniausiai. Spintoje palikite tuos, kurie ten kabo, bet beveik nėra dėvimi. Pabandykite atvirai pasakyti sau, kodėl drabužis atsidūrė vienoje ar kitoje pusėje. Pamatysite, kad daugelio drabužių modeliai, audiniai jums netinka ar nepatinka, juos įsigijote gerai neapgalvoję. Atlikę tokią reviziją, galite sau leisti eiti į parduotuvę, nes rinksitės kur kas atsakingiau. O tuos drabužius, kurie liko atmesti, peržiūrėkite dar kartą. Gal juos galima persiūti, o gal dovanoti tiems, kurie tikrai jais džiaugsis", – patarimais dalijasi V.Strasevičiūtė.

Madinga keistis daiktais

Norint sumažinti namuose susikaupusio turto kiekį, keistis arba atiduoti galima ne tik drabužius, bet ir įvairiausios paskirties nenaudojamus daiktus. Tokia idėja nėra naujiena: internete galima rasti puslapių ir socialinių tinklų grupių, skirtų būtent šiam tikslui, o norintiems daiktais mainytis gyvai rengiami įvairiausio masto mainytuvių susibūrimai.

Mainų iniciatyva susižavėjo ir projekto "Kaunas Europos kultūros sostinė 2022" programos "Fluxus Labas! Centras" komanda, pačiame miesto centre surengę visiems norintiems prisijungti atvirą keitimosi daiktais renginį.

Programos koordinatorė Sandra Valavičiūtė sako, kad visi turime daug spintų ir sandėliukų, prigrūstų nenaudojamų daiktų, tad kodėl gi jais nepasidalijus su kitais?

"Vartotojiškumas vis dar klesti, tad norisi, kad mažiau pirktume naujų daiktų ir daugiau dalytumės. Iš to ir kilo mainytuvių idėja, noras pakviesti žmones pabendrauti ir apsikeisti ne tik daiktais, bet galbūt ir istorijomis", – apie sumanymą pasakojo pašnekovė.

Lietuvoje vis daugiau žmonių garsiai kalba, kad pavargsta nuo gausybės prastos kokybės daiktų, drabužiai – ne išimtis.

Kaunietė Kristina į mainytuves atsinešė ne tik perskaitytas knygas ir nenešiojamus drabužius, bet ir po po operacijos jai nebereikalingą kelio įtvarą. "Jeigu kam reikėtų, tai galbūt netgi nemainyčiau, o tiesiog dovanočiau", – tikino moteris.

Jauna pora Tomas ir Marija mainytuvėms buvo parengę savo pačių pieštų paveikslų, kuriuos iškeitė į kitus meno kūrinius. Teigė, esant galimybei, sugrįšiantys vėl.

S.Valavičiūtė džiaugėsi žmonių susidomėjimu ir atskleidė planuojanti daugiau panašių renginių. Ji pati iš mainytuvių parsinešė knygų, marškinėlius ir įdomaus dizaino lėkštę – šiems daiktams tikrai rasianti vietą savo namuose "Jeigu matysiu, kad gautus daiktus naudoju retai, kitą kartą galėsiu vėl juos atiduoti ar apkeisti kažkuo kitu", – mainytuvių pranašumą pabrėžė renginio organizatorė.

Atliekos tampa dovanomis

Atliekų tvarkymo centrai visoje Lietuvoje taip pat siūlo galimybę ne tiesiog atsikratyti savo nenaudojamų geros būklės daiktų, o atvežti juos į atliekų priėmimo aikšteles. Tokie daiktai čia sandėliuojami ir norintiems juos prikelti naujam gyvenimui atiduodami nemokamai.

Kauno regiono atliekų tvarkymo centro (RATC) direktorės Ingridos Valavičienės teigimu, populiariausi atiduodami daiktai šiuo metu yra vaikiški elektroniniai žaislai, dviračiai ir geros kokybės baldai. Jos manymu, tokia iniciatyva yra socialiai svarbi, nes taip ne tik atliekama atliekų prevencija, bet ir ugdomas žmonių sąmoningumas. "Pas mus atkeliavęs išaugtas dviratis gali džiuginti kitą vaiką", – sako I.Valavičienė.

Nors šiuo metu didžioji dalis daiktų yra atiduodami per įvairių socialinių tinklų grupes, Kauno RATC tikisi dar šiemet pastatyti būtent tam skirtus pasiėmimo taškus, į kuriuos žmonės galėtų atvykti ir gyvai apžiūrėti paliktus ir naudoti dar tinkamus baldus, žaislus ir buitinę techniką.

Švarios mintys – švarūs namai

Kovojant su pertekliniu daiktų kaupimu pasaulyje populiarėja ir su asketizmu siejama gyvenimo būdo filosofija, raginanti neprisirišti prie materialių dalykų ir stengtis gyventi tik su pačia būtiniausia nuosavybe.

Nors iš pirmo žvilgsnio šis gyvenimo būdas atrodo orientuotas į kuo mažesnį materialinio turto rinkimą, beveik prieš ketverius metus minimalizmą į savo gyvenimą įsileidusi tinklaraščio minimalistai.lt įkūrėja, stilistė ir iliustratorė Goda Pele teigia, kad minimalizmas pirmiausia gimsta galvoje, o daiktų atsisakymas yra tik šalutinis viso to poveikis.

"Dabar visi labai susikoncentravę į daiktų kiekį. Minimalistai renkasi tokius daiktus, kurie jiems malonūs, kadangi jų turi tik tiek, kiek reikalinga, dažniausiai tai nedidelis kiekis. Minimalizmas – brandos požymis. Imi tik tai, kas geriausia, o dar geriau, jei neimi", – šios filosofijos niuansus aiškina G.Pele.

Menininkė pripažįsta, kad, net ir vadindama save minimaliste, neatsisako pirkti daiktų, kurie reikalingi jos gyvenimo būdui, ir savo spintos turinio nėra sumažinusi iki vienaženklio skaičiaus. "Bet stengiuosi pirkti sąmoningai, renkuosi daiktą, kuris mane džiugina, labai daug daiktų mano namuose yra iš antrų rankų – tai sąmoningo vartojimo dalis", – teigia G.Pele.

Jos nuomone, žmonės, norintys mažinti savo vartotojiškumą ir siekti minimalistiškesnio gyvenimo, turėtų nebijoti skolintis ar įsigyti padėvėtų gaminių. "Iš kelionės gali parsivežti ne suvenyrų, o potyrių. Namų jaukumą gali kurti ne pigiais niekučiais, o pokalbiais ir žmonių santykiais. Naudoti mažiau, bet geresnės kosmetikos. Įvertinti, kiek gaminame maisto, ar tikrai virtuvėje naudojame visus rakandus? Pagaliau nustoti pirkti kavą vienkartiniuose puodeliuose ir nešiotis savo termosą. Mažesnis kiekis daiktų – didesnis džiaugsmas ir įvertinimas to, ką turi", – pataria pašnekovė.

Tvarios mados iniciatyva „Upcycled by LT” šiais metais šiuolaikinės mados mylėtojams pateikia dar vieną „upcycling“ metodu kurtą kolekciją, skirtą rudens-žiemos sezonui.

Šiais metais vykusioje „Mados Infekcijoje” žiūrovai galėjo išvysti naujosios šaltajam sezonui skirtos eksperimentinės kolekcijos anonsą. „Naujausios drabužių linijos idėja ir pagrindinė mintis susiformavo iš noro platesnei auditorijai pristatyti pakartotinį panaudojimą kaip kostiumo projektavimo metodą, drąsiai šnekėti apie tvarią madą, atkreipti vartotojų dėmesį į tai, ką ir kaip dėvime. Todėl pagrindinis kolekcijos įvaizdis turi daug simbolinių reikšmių, atspindinčių šiandien itin aktualias temas: subtilių spalvų troškimą, perėjimą nuo tamsos iki šviesos, iš žiemos sąstingio į pavasario prabudimą“, – prisimena vienas iš „Upcycled by LT” pradininkų Tomas Baranauskas (Thom Bara).

Šaltajam sezonui dizaineriai gerokai praplėtė savo asortimentą, kurį be jau matytų kailinių papildė bomber stiliaus striukės, paltai, taip pat drabužiai iš audinių: suknelės, kelnės, švarkai. Tarp aksesuarų mados mylėtojai galės rasti kailines rankines bei įvairius gaminius iš odos.  Urbanistines – militaristines uniformas primenantys ansambliai, postsovietinių drabužių,  kurie įrodo, jog gaminiai sukurti iš gamybinių likučių yra lygiaverčiai gaminamiems iš naujos žaliavos ir verti vartotojų dėmesio. Dizaineriai pastebėjo, kad po kurio laiko kolekcijos praranda aktualumą ir pirkėjo dėmesį bei prasitaria, jog klientų laukia trys kolekcijos dalys. Kol kas jie galės pamatyti tik pirmąją, o likusias laiko paslaptyje bei žadina smalsumą.

Kaip teigia „Upcycled by LT“ iniciatyvos pradininkai Vida Strasevičiūtė ir Thom Bara, šios kolekcijos kūrimą lydėjo iššūkiai. Pakartotinio panaudojimo esmė – kolekcijoje naudoti medžiagas, kurios kažkur ar kažkokiu būdu tapo nereikalingais likučiais ar atraižomis.

„Pirmasis iššūkis, su kuriuo susidūrėme, – gauti medžiagų atraižų Lietuvoje. Norėdami išlaikyti aukštus audinių kokybės standartus nusprendėme ieškoti galimybių gauti Lietuvos pramonės įmonių likučius. Džiaugiamės suradę įmones, patikėjusias mūsų idėjomis. Modeliams iš audinio buvo naudojami UAB „Lelija" gamybos likučiai, UAB „Omniteksas" trikotažo likučiai bei MB „Vilko studija" odos ir kailio atraižos“, – apie gamybos procesą pasakoja V. Strasevičiūtė.

Gavę medžiagų likučius, dizaineriai pasinėrė į kūrybinę dalį, kurioje taip pat laukė antrasis išbandymas. Laikantis „upcycling” metodo, drabužiai turėjo gimti iš turimų resursų. „Pagal tradicinį mados mechanizmą dizaineriai visų pirma išsirenka ir įsigyja medžiagas, o mes iš esamų audinių turėjome sukurti norimos kolekcijos vaizdą. Visa dizainerių komanda pasiskirstėme darbais: vieni kūrė bendrą kolekcijos kryptį, kiti siuvo kostiumus iš audinių likučių ar viršutinius drabužius, aksesuarus iš kailio ir odos atraižų. Labai norime padėkoti visiems prisidėjusiems, o ypatingai Marijai Kilčiauskaitei, Ingai Jurkevičiūtei bei Linai Žvirblytei“, –prisimena T. Bara.

„Upcycled by LT” kolekcijų reklaminių kampanijų idėja  taip pat paremta „upcycling” principais – sugrįžti į įvairias Lietuvos vietas, jas pateikiant naujai. Tai padaryti dizaineriams padeda fotografai Miglė ir Markas Cechanovičiai.

„Fotografuoti pavasario-vasaros sezono reklaminę kampaniją vykome į Kauno apylinkėse esančia Dubravos rezervatinę apyrubę. Ji garsi savo saugomais pelkynais bei nuolat atliekamais biologiniais tyrinėjimais. Šioje vietoje, pavyzdžiui, yra vienintelis Lietuvoje vabzdžiaėdis augalas – saulašarė. Įkvėpti įstabaus Lietuviškos gamtos grožio, nusprendėme ir antrąją kolekciją fotografuoti netikėtoje Lietuvos vietoje. Šaltajam sezonui pasirinkome daugumos mėgiamus kurortus – Palangą bei Šventąją. Fotografavome visiems gerai pažįstamose vietose, tokiose kaip Jono Basanavičiaus gatvė ar Zuzanos Pranaitytės „Žvejo dukros" skulptūros, ar senojo Šventosios molo. Tikimės, mados mylėtojai jas pamatys naujomis akimis”, – viliasi dizainerė V. Strasevičiūtė.

Tvarios mados iniciatyva „Upcycled by LT” – tai dizainerių ir menininkų sąjunga, kuri ne tik siūlo profesionalius mados dizaino produktus, bet ir ugdo vartotojų žinias apie atsakingą, beatliekę gamybą, vartojimą. Jau antrus metus gyvuojantis tvarios mados projektas stebina išrankius klientus. Naujausius iniciatyvos modelius galima išvysti Gedimino pr. 9, GO9 prekybos centre, LOCALS.LT parduotuvėje.

Projektas „Upcycled by LT“ – tai dizainerių ir menininkų sąjunga, kuri ne tik siūlo profesionalius mados dizaino produktus, bet ir ugdys vartotojų žinias apie atsakingą beatliekę gamybą, vartojimą.

Projekto pagrindas – medžiagų grąžinimas į vartojimo ratą.

Viena iniciatyvos pradininkių, dizainerė Vida Strasevičiūtė, pabrėžia, jog projektas, labiau nei norą pirkti, skatina prisidėjimą prie geresnio rytojaus. Pasak dizainerės, esminis „upcycling“ principas yra beatliekė gamyba ir didesnis vertės sukūrimas.

„Drabužiai, aksesuarai, įvaizdžiai ar kiti pristatomi kūriniai, – absoliučiai arba didžiąja dalimi gaminami iš to, kas dėl įvairių priežasčių yra išėję iš vartojimo rato. Audinių, kailių, odos pavyzdžiai, likučiai, atraižos. Tai, kas liko nereikalinga arba užmiršta, bet puikiai tinka kurti ir atkurti vertę žmogui. Beatliekė ir atsakinga gamyba, kurioje kiekvienas narys nuo siuvėjo iki dizainerio yra svarbus“, – apie naujai Lietuvoje atsiradusi gamybos metodą pasakoja V. Strasevičiūtė.

Vėluojama mados industrijoje

Dizainerė V. Strasevičiūtė, viena iš pirmųjų mados dizainerių Lietuvoje pradėjo kalbėti apie „upcycling“ metodą. Užaugusi mamos darbe mergina matydavo, kiek kailio atraižų lieka, o iš jų siuvami drabužiai, nepriklausomai nuo to, kad žmogus įdeda netgi daugiau darbo, yra parduodami kur kas pigiau.Tuomet kūrėja suprato, kad pirmuoju smuiku griežia rūbo dizainas, nes kailis, nors ir nevientisas, vis vien išlieka kailiu.

Po stažuotės pas vokiečių dizainerį Danielį Krohą, kuris kuria „upcycling“ metodu, V. Strasevičiūtė nusprendė pristatyti tai ir Lietuvoje, rašydama magistro studijų tiriamąjį teorinį darbą Vilniaus dailės akademijoje.

Drabužiai, aksesuarai, įvaizdžiai ar kiti pristatomi kūriniai, – absoliučiai arba didžiąja dalimi gaminami iš to, kas dėl įvairių priežasčių yra išėję iš vartojimo rato. Audinių, kailių, odos pavyzdžiai, likučiai, atraižos. Tai, kas liko nereikalinga arba užmiršta.

„Lietuvoje kiek vėluojame su naujovėmis – visame pasaulyje vyksta ne tik Eko mados savaitės, bet ir atidaromi butikai, prekiaujantys tik „upcycling“ metodu sukurtais drabužiais bei aksesuarais. Pavyzdžiui, pagal 2009 m. „Mintel” ataskaitą apie etinę madą tvarios mados pardavimai Didžiojoje Britanijoje per penkerius metus padidėjo keturgubai, lyginant su 2008-aisiais išaugo nuo 40 mln. svarų iki 175 mln svarų“, – pasakoja dizainerė.

Suvienijo skirtingus menininkus

Skirtingus menininkų braižus ir stilius po vienu stogu vienija būtent „upcycling“ metodas. Pirmąją šio projekto kolekciją pristato daugelio tarptautinių mados dizaino konkursų dalyvis, jaunųjų mados dizainerių konkurso „Injekcija 2015“ nugalėtojas, Vilniaus dailės akademijos magistrantūros studentas ir dėstytojas, dizaineris Tomas Baranauskas (prekės ženklas „Thom Bara“). Jo „Upcycled by Thom Bara“ 2016 metų rudens/žiemos siūlymas – kailiniai. Pagaminti iš kailio gabaliukų, jie ne tik išlaiko savo šilumines savybes, tačiau faktūrų ir siluetų žaismu laužo nusistovėjusį kailinių stereotipą.

Šio dizainerio kailinių kolekciją jau galima rasti „Locals.lt“ parduotuvėje, prekybos centre GO9, Gedimino pr. 9, Vilniuje.

Netrukus savo „upcycled“ dizainą pristatys ir kiti projekto dalyviai – dizainerės Inga Jurkevičiūtė, V. Strasevičiūtė ir menininkė Lina Žvirblytė.