„Ne tik pandemijos metu didesni nuomos sandoriai sudrebina rinką kaip griaustinis žiemą. Kauno biurų  rinka – ne išimtis. Tačiau informacinių technologijų sektorius yra vienas atspariausių šiai krizei ir kartu dėl didelės konkurencijos kelia pačius aukščiausius standartus darbuotojų gerovei ir darbo vietai. Šis sandoris – tai dar vienas įvertinimas BLC verslo centrui, kurio 13-kos aukštų korpusas jau bus visiškai užpildytas nuomininkais, o bendras 20 000 kv. metrų ploto verslo centro užimtumas pasieks 90 procentų“, – sako „Urban Inventors“ valdybos pirmininkas L. Šepetys.

Prieš 5 metus įkurtą „Blaster“ klasterį sudaro keturios žinomos informacinių technologijų bendrovės: „TeleSoftas“, „SneakyBox“, „Adeo Web“ ir „Tandemum“. Pasak L. Šepečio, tokie klasteriai kaip „Blaster“ yra viso miesto variklis, nes IT paslaugas globaliu mastu teikiančios įmonės sparčiai auga ir nuolat jaučia gerų specialistų alkį.

„Keičiantis situacijai pasaulyje turime būti lankstūs, keisti darbo stilių ir bendruomenės įpročius. Pasibaigus karantinui ir persikėlus į naujas patalpas, „TeleSofto“ darbuotojai ir toliau galės rinktis darbo nuotoliniu būdu bei darbo biure kombinaciją. Biuro vidaus erdvių išdėstymas rengiamas teikiant prioritetą sveikos ir saugios darbo aplinkos užtikrinimui – atsisakysime atviro išplanavimo, viename aukšte įsikurs ne daugiau nei  2-3 komandos“, – sprendimą persikelti į BLC komentavo „TeleSofto“ vadovas Algirdas Stonys.

„Be to, turime ambicingų planų ateičiai – norime augti ir prisidėti prie Kauno miesto vystymo. Siekiame, kad Kaune būtų kuriama geriausia pasaulyje programinė įranga, o komandą nuolat papildytų aukščiausios klasės specialistai.  Dairėmės naujų erdvių, kurios leistų ne tik toliau plėsti komandą, bet ir puoselėti bendruomeniškumą. Simboliška, kad iš naujojo biuro atsiveria vaizdas į Vienybės aikštę, kuri leidžia sujungti darbą ir laisvalaikį. Ateityje planuojame sulaukti nemažai užsienio svečių, tad džiaugiamės, kad įsikursime strategiškai patogioje ir reprezentatyvioje vietoje pačiame Kauno centre.“

„Kadangi šiuo metu esame atsakingi už „Blaster“ veiklą, esame tikri, jog persikėlimas į BLC atvers naujų galimybių klasterio nariams kurti kartu. Taip pat tikimės, jog naujos erdvės suteiks daugiau progų pristatyti mūsų veiklas visuomenei ir įtraukti į naujas su IT technologijomis ir skaitmenizacija susijusias iniciatyvas, – pasakojo Liudas Ubarevičius, studijos „SneakyBox“ vadovas ir „Blaster“ koordinatorius. – Ypač džiugu, kad visa tai įvyks jau šiais metais, o kadangi su „Blaster“ esame „Kaunas 2022“ partneriai, bus puiki proga įsilieti į Europos kultūros sostinės programą ir pasiūlyti tiek savo darbuotojams, tiek svečiams išskirtinių veiklų.“

Pasak „Urban Inventors“ komercijos vadovo G. Muliuolio, nuomininkų darbuotojų žodis pasirenkant biurą įgyja vis didesnį svorį, o būtent savijauta darbe ir biure yra vienas svarbiausių motyvuojančių veiksnių.

„Rūpestis darbuotojais, jų darbo sąlygomis, poilsiu bei sveikata tampa ne tik nuomininkų, bet ir biurų plėtotojų rūpesčiu. BLC verslo centras siekia tapti pirmuoju Lietuvoje, įvertintu „Fitwel“ sertifikatu, kuris patvirtina, jog šiame pastate daugiausiai dėmesio skiriama darbuotojų fizinei ir emocinei savijautai,“ –  teigia „Urban Inventors“ komercijos padalinio vadovas Giedrius Muliuolis. Anot jo, naujasis biuras verslo centre BLC klasteriui „Blaster“ bus įrengtas iki vasaros.

BLC verslo centrą Kaune, šalia SBA atnaujintos Vienybės aikštės, plėtoja bendrovė „Urban Inventors“, Vilniuje valdanti verslo slėnį „Green Hall“. SBA investicijos į BLC 2 ir Vienybės aikštę siekia apie 40 mln. eurų.

Apie „Blaster“

Klasteris „Blaster“ buvo įkurtas 2015 m. ir jį šiuo metu sudaro šios kompanijos: „TeleSoftas“, „SneakyBox“, „Adeo Web“ ir „Tandemum“. Jose dirba daugiau nei 300 skaitmeninio pasaulio ekspertų.

Klasteris vienija sparčiai augančias IT kompanijas, kuriančias aukštos pridėtinės vertės technologinius produktus ir paslaugas. „Blaster“ tikslas – didinti inovacijų potencialą, tarptautinį konkurencingumą ir pardavimų apimtis, vystyti patrauklų produktų ir paslaugų paketą įvairiems klientams. Klasterio narių sprendimai naudojami įvairiose pramonės šakose: telekomunikacijos, sveikatos priežiūros, logistikos, finansinių paslaugų, edukacijos ir kitur. „Blaster“ yra bendruomenė kūrybiškiems ir iššūkius mėgstantiems technologijų specialistams, padedanti realizuoti jų idėjas.

Apie SBA

SBA verslo grupė yra viena didžiausių šalyje. Jai priklauso NT inovacijų bendrovė „Urban Inventors“, plėtojanti verslo slėnį „Green Hall“ Vilniuje ir BLC verslo centrą Kaune, taip pat  investicijų valdymo bendrovė „Capitalica Asset Management“, kuri Kaune valdo verslo centrą „Kauno Dokas“, Vilniuje  – „135“ ir plėtoja modernų biurų kompleksą „Verde“ Rygos centre Skanste rajone. SBA baldų gamybos grupę sudaro „SBA baldų kompanija“, valdanti „Klaipėdos baldus“, „Šilutės baldus“, „Germaniką“, „Visagino liniją“, „Mebelain“, „Laminn“, taip pat minkštųjų baldų gamintojas „Kauno baldai“. SBA tekstilės sektorių sudaro „Utenos trikotažas“ kartu su „Šatrija“ ir „Mrija“.

65 proc., arba apytiksliai du iš trijų, biurų darbuotojų atstumą nuo namų iki savo darbovietės laiko didžiausiu prioritetu. Rinkos tyrimų bendrovės „Synopticom“ atliktos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos biurų darbuotojų apklausos duomenimis, 51 proc., arba kas antras, norėtų, kad ji būtų patogiai pasiekiama nuosavu automobiliu ir tik 43 proc. įvertintų, jei susisiekimas geras viešuoju transportu.

„Galėdami rinktis daugybę įvairių dalykų, tarp kurių pėstute iš darbo pasiekiamos prekybos bei paslaugų vietos, taip pat kavinės bei restoranai, prestižinė miesto dalis ar galimybė dirbti gryname ore, daugiausiai apklausos dalyvių žymėjo būtent susisiekimą ir atstumą nuo namų. Akivaizdu, kad tankiausiai apgyvendintų didžiųjų šalies miestų darbdaviai turi geresnius šansus pritraukti darbuotojus, tačiau ir juos miestų viduje riboja ta pati sąlyga – ar darbuotojui neteks vykti per toli“, – sako apklausą inicijavusios nekilnojamojo turto bendrovės „Urban Inventors“ komercijos padalinio vadovas Giedrius Muliuolis.

Giedrius Muliuolis/„Urban Inventors“ nuotr.

Sėsliausi – klaipėdiečiai

Nors įprastai nuolatinėse transporto spūstyse dūsta Vilnius, būtent Klaipėdos biurų darbuotojai labiausiai nelinkę nutolti nuo namų. Didžiausia dalis, arba iš viso 73 proc., apklausoje sudalyvavusių klaipėdiečių patvirtino, kad renkantis darbą jiems svarbiausias atstumas iki jo. Vilniuje taip galvojančių buvo 65 proc., o Kaune – 59 procentai.

Tikėtis, kad nauja karta bus mobilesnė, atviresnė toliau įsikūrusių darbdavių galimybėms – dar anksti.

„Vertinant nuosavo automobilio išnaudojimą nepralenkiami yra kauniečiai. Patogus atvykimas savu automobiliu svarbus 61 proc. biurų darbuotojų Kaune, Klaipėdoje – 51 proc., na o Vilniuje – 47 proc. Žinoma, klausimas – kiek toli iš tikrųjų yra toli, lieka neatsakytas. Prieš kelis metus darytoje apklausoje lietuviai atskleidė, kad jeigu transportu į darbą pasirūpintų darbdavys, 43 proc. apklaustųjų sutiktų į darbovietę keliauti 11-30 minučių, kas penktas – sutiktų į darbovietę keliauti 31-60 minučių. Visgi akivaizdu, kad šansų pasisamdyti norimą darbuotoją daugiau, jei jis yra darbovietės „kaimynas“, – pastebi G. Muliuolis.

Pasak jo, labiau prigijusi alternatyvių keliavimo priemonių kultūra Vilniuje šio miesto dirbančiuosius daro atviresnius ir kitokioms vykimo į darbą galimybėms. Sostinėje palankiausiai vertinamas viešasis transportas: patogus nuvykimas juo iki darbo būtų aktualus 48 proc. Vilniaus, 41 proc. Klaipėdos ir 35 proc. Kauno biurų darbuotojų.

Jaunimui darbovietė irgi turi būti „po ranka“

Su amžiumi atstumas iki darbovietės tampa vis svarbesnis, bet šiuo klausimu jauniausių dirbančiųjų grupė beveik neatsilieka nuo vyresnių.

„Synopticom“ apklausos duomenimis, 62 proc. 18-29 metų amžiaus žmonių nori darbuotis arti namų. Tarp 30-39 metų tokių jau yra 64 proc., tarp 40-49 metų – 65 proc., o tarp 50-60 metų – 69 procentai.

Visi be išimties vyresni nei 60 metų amžiaus dirbantieji darbą arti namų laiko neabejotinu privalumu.

„Urban Inventors“ nuotr.

„Tenka konstatuoti, kad jaunimo prioritetai atstumo iki darbovietės klausimu iš esmės nesiskiria nuo vyresnio amžiaus dirbančiųjų. Todėl tikėtis, kad nauja karta bus mobilesnė, atviresnė toliau įsikūrusių darbdavių galimybėms – dar anksti. Akivaizdu, kad ir miestuose formuojasi savotiški kaimynų „burbulai“, kuomet darbdaviai yra pasirenkami remiantis visiškai subjektyvia ir nuo jų niekaip nepriklausančia aplinkybe – atstumu iki darbuotojo namų“, – sako G. Muliuolis.

Tyrimų bendrovės „Synopticom“ apklausoje dalyvavo 528 Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos biurų darbuotojai, dirbantys valstybiniame, viešajame ir privačiame sektoriuje, klientų aptarnavimo, informacinių technologijų, gamybos, transporto ir kitose srityse.

„Dirbdami išmaniųjų mokėjimų srityje matome, jog sparčiai pastarųjų metų rinkos plėtrai papildomą impulsą suteikia ir karantino metu pasikeitę vartotojų įpročiai, kuomet iš esmės vyravo elektroniniai atsiskaitymai. Kaune plėsti globalų verslą palanku dėl aukštą kvalifikaciją turinčių darbuotojų gausos. Siekdami patenkinti jų poreikius ieškojome modernaus biuro, kuris galėtų augti kartu su bendrove. Miesto širdyje, šalia atgaivintos Vienybės aikštės esantis BLC 2 verslo centras puikiai atitiko mūsų poreikius, todėl išsirinkome dvigubai erdvesnį biurą nei turėjome iki šiol“, – sako „Tribe Payments“ vadovė Rūta Petravičienė.

Bendrovė „Tribe Payments“ BLC verslo centre B korpuse įsikurs per visą aukštą, o kaip įrengti pačias patalpas galėjo spręsti patys darbuotojai. Besiplečiančiame „Tribe Payments“ Lietuvos padalinyje šiuo metu dirba 60 darbuotojų.

„Kaune matome potencialą FinTech ir informacinių technologijų bendrovių plėtrai. Todėl neseniai pabaigtas statyti BLC 2 verslo centras gali pasiūlyti naujas A klasės patalpas, atitinkančias įmonių strateginius tikslus ir plėtros planus. FinTech rinka plėtojasi dinamiškai, todėl biurus naujakuriams pagal jų pageidavimus įrengiame per trumpiausią įmanomą laikotarpį. Planuojame, kad „Tribe Payments“ į BLC 2 įsikels jau rugsėjį. Iš viso naujajame BLC verslo centre išnuomota ir rezervuota apie 60 proc. ploto“, – sako SBA NT bendrovės „Urban Inventors“ vadovas Lionginas Šepetys.

Rūta Petravičienė ir Lionginas Šepetys

Jo teigimu, atlaisvinant karantino apribojimus nuomininkai etapais grįžta į biurus, suaktyvėjo ir derybos dėl nuomos naujajame BLC verslo centre. Šiuo metu deramasi su tarptautinio verslo atstovais, IT bendrovėmis, startuoliais, taip pat su nedidelėmis vietos įmonėmis, kurių poreikiai biurų dydžiui skirtingi – nuo keliasdešimties iki tūkstančio ir daugiau kvadratinių metrų.

Pasak L. Šepečio, naujai pastatytame 13 tūkst. kv. metrų nuomojamo ploto verslo centre naudojamos pažangiausios technologijos ir užtikrinamos geriausios sąlygos produktyviam darbui, o dėl strategiškai patogios vietos nuomininkams bus paprasta suderinti darbą ir poilsį. BLC 2 įrengtos 2 konferencijų salės ir 4 posėdžių kambariai. Pirmajame pastato aukšte jau pilnai veikia restoranų zona. Ant C korpuso stogo bus įrengta terasa su vaizdu į SBA atnaujintą Vienybės aikštę ir išskirtinėmis

Kauno panoramomis, kuria galės naudotis visi nuomininkai. Po Vienybės aikšte greta BLC verslo centro įrengta 500 vietų automobilių stovėjimo aikštelė.

Šalia SBA atnaujintos Vienybės aikštės Kaune įsikūręs verslo centras BLC 2 įvertintas A+ energetine klase. SBA investicijos į šio verslo centro ir Vienybės a. atnaujinimą siekia 40 mln. eurų.

Kaune plėsti globalų verslą palanku dėl aukštą kvalifikaciją turinčių darbuotojų gausos.

„Tribe Payments“ – Didžiosios Britanijos mokėjimų startuolis, turintis technologijų padalinį Lietuvoje. „Tribe Payments“ – finansinių technologijų kūrėjai, keičiantys žaidimų taisykles mokėjimų ekosistemoje. Įmonė kuria sėkmingus produktus skirtus FinTech sektoriui, tarp kurių elektroninės piniginės, mokėjimo kortelių atsiskaitymų apdorojimo procesoriaus, įmokų surinkimo internetu, pinigų pervedimo projektai. Įmonės pagrindinis biuras įsikūręs Londone, „The Shard“ dangoraižyje. „Tribe Payments“ padalinys šiemet numato tolesnę plėtrą.

SBA grupė yra viena didžiausių Lietuvoje, veikianti NT, tekstilės ir baldų gamybos sektoriuose. Grupės įmonėse dirba arti 5000 žmonių. SBA priklauso NT inovacijų bendrovė „Urban Inventors“, plėtojanti verslo slėnį „Green Hall“ Vilniuje ir BLC verslo centrą Kaune, taip pat investicijų valdymo bendrovė „Capitalica Asset Management“, kuri Kaune valdo verslo centrą „Kauno Dokas“, Vilniuje – „135“ ir plėtos modernių biurų kompleksą „Verde“ Rygos centre Skanste rajone. SBA baldų gamybos sektoriui priklauso minkštųjų baldų gamintoja „Kauno baldai“, taip pat „SBA baldų kompanija“, valdanti 5 gamybos įmones: „Klaipėdos baldus“, „Šilutės baldus“, „Germaniką“, „Visagino liniją“, „Mebelain“. SBA tekstilės sektorių sudaro „Utenos trikotažas“ kartu su bendrovėmis „Šatrija“ ir „Mrija“. SBA pernai įsigijo robotikos sprendimus siūlančią bendrovę „Robotex“.

Ketvirtąją karantino savaitę bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad pandemijos metu iš namų dirbo didžioji dalis – apie 41 proc. – visų dirbančiųjų.

Apie 30 proc. iš namų dirbti galimybės neturėjo, o 20 proc. nedirbo, nes darbo po karantino neteko, buvo prastovoje arba turėjo laikiną nedarbingumą. Apklausa atskleidė, kad gyventojų, kurių namai pandemijos metu tapo biurais, nusiteikimas grįžti įprastinę darbo vietą radikaliai skiriasi pagal amžiaus grupes.

„Net du trečdaliai 30-49 m. amžiaus iki karantino biuruose dirbusių Lietuvos gyventojų dar nesibaigus pirmam karantino mėnesiui jau norėjo grįžti į biurą. Kiek daugiau nei pusė šių asmenų teigė grįžti norintys, nes pasiilgo ofiso atmosferos ir bendravimo. Nedaug mažesnė gyventojų dalis teigė, kad namie tiesiog negali susikaupti dėl vaikų ar kitų namiškių. Kitaip nusiteikę 50 m. ir vyresni gyventojai. Iš jų tik 23 proc. pareiškė norą grįžti į ofisą. Pagrindinis nenorinčiųjų grįžti argumentas – namuose niekas netrukdo“, – apklausos rezultatus apibendrina „Baltijos tyrimų“ Rasa Ališauskienė.

Pasak jos, jauniausių – 18-29 m. amžiaus grupėje – taip pat daugiau nei pusė (53 proc.) asmenų norėjo grįžti į darbą biure. Čia taip pat dominavo pasiilgtos biuro atmosferos ir bendravimo argumentas. Tarp jaunimo didelio skirtumo ar dirbti iš namų, ar biure nematė 27 proc. respondentų.

„Įdomi tendencija, kad tarp visų amžiaus grupių „ofisiuko“ labiau buvo pasiilgę vyrai, taip pat asmenys, dirbantys privačiame sektoriuje. Nenustebino, kad į biurus greičiau nori grįžti žmonės, kurių šeimą sudaro trys ir daugiau asmenų. Darbas iš namų su vaikais, kurie taip pat mokosi nuotoliniu būdu, – daugeliui buvo ir yra rimtas išbandymas“, – sako verslo centrus „Green Hall“ Vilniuje ir BLC Kaune valdančios „Urban Inventors“ vadovas Lionginas Šepetys.

Remdamasis apklausos duomenimis, jis prognozuoja, kad švelnėjant karantino sąlygoms klientų grįžimas į biurus vyks laipsniškai, o radikalių pokyčių darbo kultūroje artimiausiais metais neturėtų būti.

„Karantinas suteikė galimybę daugybei žmonių išbandyti privilegija laikytą darbą iš namų. Apklausa rodo, kad vyresniems ši galimybė patiko, kita dalis priešingai – suprato, kad biuras jų produktyvumui ar savijautai yra geresnis pasirinkimas. Prognozuotume, kad po tokio masto eksperimento, ateityje darbdaviai lanksčiau suteiks galimybę dirbti iš namų, tačiau didelis biuro pasiilgusių žmonių skaičius indikuoja, kad tai bus labiau papildoma, nei pagrindinė darbo forma“, – sako L. Šepetys.

Apklausa taip pat atskleidė, kad net ir turėdamas galimybę dirbti iš namų, kas dešimtas žmogus karantino metu darbavosi biure. Pasak L. Šepečio, biurai bet kuriuo metu yra pasirengę priimti grįžtančius nuomininkus: įgyvendintos visos būtinos saugaus darbo priemonės, jau nuo pat pandemijos pradžios ypatingas dėmesys skiriamas dezinfekcijai, valymui, vėdinimui.

SBA grupė yra viena didžiausių Lietuvoje, veikianti NT, tekstilės ir baldų gamybos sektoriuose. Grupės įmonėse dirba arti 5000 žmonių. SBA priklauso NT inovacijų bendrovė „Urban Inventors“, plėtojanti verslo slėnį „Green Hall“ Vilniuje ir BLC verslo centrą Kaune, taip pat investicijų valdymo bendrovė „Capitalica Asset Management“, kuri Kaune valdo verslo centrą „Kauno Dokas“, Vilniuje – „135“ ir plėtos modernių biurų kompleksą „Verde“ Rygos Skanste rajone, netoli miesto centro. SBA baldų gamybos sektoriui priklauso „SBA baldų kompanija“, valdanti „Klaipėdos baldus“, „Šilutės baldus“, „Germaniką“, „Visagino liniją“, „Mebelain“, taip pat „Kauno baldai“. SBA tekstilės sektorių sudaro „Utenos trikotažas“ kartu su bendrovėmis „Šatrija“ ir „Mrija“. SBA pernai įsigijo robotikos sprendimus siūlančią bendrovę „Robotex“ ir įsteigė „SBA Modular“, kuri Lietuvoje planuoja gaminti modulinius daugiaaukščius namus.

Reprezentatyvią gyventojų apklausą bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko 2020 metų balandžio 5 – 8 d. Apklausta 510 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių) visoje Lietuvoje. Tyrimo duomenys sverti tam, kad atspindėtų 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę.

„Aikštė jau atvira, miestiečiai gali ja naudotis. Tik kai kuriose zonose aikštės pakraščiuose ir palei verslo centrą „BLC2“ dar vyksta darbai. Visus darbus aikštėje siekiame baigti kuo greičiau. Tikimės, kad iki pavasario, tačiau tai priklausys ir nuo oro sąlygų“, – BNS informavo SBA grupės bendrovės „Urban Inventors“ vadovas Lionginas Šepetys.

Pasak L. Šepečio, esminiai rekonstrukcijos ir įrengimo darbai jau baigti, o šiuo metu atliekami „smulkesni, kruopštumo reikalaujantys darbai“.

Šiuo metu galima iš K. Donelaičio gatvės pro anksčiau gruodį baigtą statyti „Urban Inventors“ verslo centrą „BLC 2“ patekti į V. Putvinskio gatvę, ties aikšte sugrąžinta pėsčiųjų perėja.

„Vienybės aikštės rekonstrukcijos laikas koregavosi dėl užsitęsusių įvairių procesų ir derinimų. Ilgai užtruko granito pirkimo konkursai, vėlavo jo pristatymas. Kloti aikštėje jis pradėtas tik birželį. Darbus koreguoja ir nepalankios oro sąlygos“, – sakė L. Šepetys.

Granitą Vienybės aikštei pagal sutartį tiekia Kauno miesto savivaldybė. Darbai užsitęsė, nes ne iš pirmojo karto pavykto įvykdyti granito viešąjį pirkimą.

Aikštėje turėtų atsirasti keli vandens telkiniai, taip pat fontanas. Čia bus pasodinta keletas didelių medžių, metančių šešėlį, taip pat dešimtys mažesnių želdinių.

Vienybės aikštė taip pat išlaikys reprezentacinę funkciją: čia išliks erdvės renginiams, koncertams, ceremonijoms ir susibūrimams.

Aikštės erdvės kaina – per 10 mln. eurų, iš jų apie 5 mln. eurų sudaro aikštės viršutinės dalies darbai, antra tiek – požeminė 500 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. Joje pagal sutartį su savivaldybe 50 vietų bus skirta miestiečiams.

Savivaldybė už granito dangą savivaldybei priklausančioje aikštės dalyje sumokėjo apie 1 mln. eurų.

Atgims kairysis Nemuno krantas

„Nepelnytai užmiršta buvusi pramoninė teritorija virs gyvu ir organišku rajonu gamtos apsuptyje. Rengdami architektūrinę koncepciją išnaudojame unikalią galimybę kurti miestą veidu atsisukus į Nemuną. Darniai sujungus gyvenamąją, biurų ir paslaugų funkcijas, naujojo kvartalo laikrodis su žmonėmis tiksės 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Ir visa tai – didžiausios Lietuvos upės, Aleksoto šlaitų miškų, Nemuno salos ir Kauno senamiesčio kaimynystėje“, – sako R. Palekas.

Pasak jo, naujojo rajono koncepcija parengta atsižvelgiant į kompleksinę kairiojo Nemuno kranto urbanistinę viziją, kuri visuomenei pristatyta šių metų pradžioje. Pagal šią pradedamą įgyvendinti viziją, šalia SBA grupės vystomo naujojo rajono teritorijos ateityje bus gausu traukos objektų. Kairiajame Nemuno krante miestas planuoja koncertų centrą. Kaimynystėje esančioje Nemuno saloje, kurioje jau yra „Žalgirio arena“, numatoma statyti vandens sporto centrą bei Mokslo muziejų. Salą su projekto teritorija taip pat numatoma sujungti nauju pėsčiųjų-dviratininkų tiltu. Šiuo metu jau įvykęs architektūrinis konkursas, išrinktas laimėtojas, pradėti parengiamieji darbai.

Naujasis rajonas „pasmerktas“ tapti prestižiniu dėl vietos, vientisos plėtros vizijos, aukščiausios kokybės, organiškos architektūros pastatų ir jaukių viešųjų erdvių.

Rajonas – gamtos apsuptyje

Naujasis rajonas bus lengvai pasiekiamas ir labai arti miesto centro, tačiau apsuptas gamtos – natūralių Nemuno krantinių, vieno didžiausių Kauno parkų – Nemuno salos ir Aleksoto šlaitų žaluma.

R. Paleko teigimu, gamtos artumas diktavo ir architektūrinius naujojo rajono sprendinius. Siekiant sukurti projektuojamos teritorijos vizualinį ir emocinį ryšį su Nemunu, pirmojo vystymo etapo

teritorijoje išnaudotas natūralus krantinės reljefo kitimas ir numatytos besileidžiančios upės link pėsčiųjų gatvelės. Atsižvelgiant į natūralios gamtos apsuptį bei dominuojančius tolimus apžvalgos taškus, pasirinkta nuosaiki architektūra ir atpažįstamo silueto pastatai. Parenkant pastatų apdailos medžiagas ir gerbūvio elementus, siekiama darnios integracijos į aplinką ir kartu išsaugoti vieno seniausių Lietuvoje buvusio upių uosto nuotaiką.

„Kiekvienas pastatas yra atitrauktas vienas nuo kito tokiu atstumu, kad būtų užtikrinta natūrali šviesa, ir būtų sukurtos properšos vaizdams ir gamtos įsiliejimui į kvartalą. Butai bus projektuojami taip, kad gyventojai pro langus ir iš lodžijų galėtų stebėti upės tėkmę arba žvelgti į miškingus Aleksoto šlaitus“, – sako R. Palekas.

„Naujasis rajonas „pasmerktas“ tapti prestižiniu dėl vietos, vientisos plėtros vizijos, aukščiausios kokybės, organiškos architektūros pastatų ir jaukių viešųjų erdvių. Pagal koncepciją, pirmajame 2,5 ha teritorijos vystymo etape H. ir O. Minkovskių gatvėje iškils tvarus biurų pastatas bei penki gyvenamieji namai ant Nemuno kranto. Juose bus įrengti 145 butai. Arčiau gatvės suplanuoto verslo centro plotas sudarys apie 10 000 kv. metrų. Visą pastatų kompleksą sujungs požeminė automobilių aikštelė“, – sako naująjį kvartalą vystančios SBA grupės įmonės „Urban Inventors“ vadovas Lionginas Šepetys.

Dėmesys viešosioms erdvėms

Jo teigimu, būsimajame kvartale projektuojamas biurų pastatas atspindės šiuolaikiškas ir inovatyvias architektūros, statybos technologijų tendencijas. Ypač didelis dėmesys skiriamas pastato funkcionalumui, lankstumui, logiškam išplanavimui ir patogiam darbuotojų bei lankytojų srautų užtikrinimui. Verslo centras bus ergonomiškas, taupantis energiją ir draugiškas aplinkai.

Išskirtinė kairiojo kranto savybė yra neribotas priėjimas prie Nemuno. Stiprinant šią vertybę, tarp gyvenamųjų namų ir upės projektuojama viešoji krantinės erdvė – promenada, pritaikyta pėstiesiems ir dviračių eismui. Šalia gyvenamųjų namų numatyta vaikų žaidimų aikštelė, žaliuojantys kiemai.

Šiuo metu naujojo rajono architektūriniai pasiūlymai yra viešinami. „Urban Inventors“ statybas numato pradėti kitų metų antroje pusėje. Iš viso į 2,5 ha sklypo H. Ir O. Minkovskių g. vystymą SBA grupė numačiusi investuoti apie 50 mln. eurų, o detalios investicijos pirmojo etapo darbams paaiškės po galutinio architektūrinės koncepcijos patvirtinimo.

SBA grupė yra viena didžiausių Lietuvoje, veikianti NT, tekstilės ir baldų gamybos sektoriuose. Grupės įmonėse dirba per 5000 žmonių. SBA priklauso NT inovacijų bendrovė „Urban Inventors“, vystanti verslo slėnį „Green Hall“ Vilniuje ir BLC verslo centrą Kaune, taip pat investicijų valdymo bendrovė „Capitalica Asset Management“, kuri Kaune valdo verslo centrą „Kauno Dokas“, Vilniuje – „135“ ir vysto modernių biurų kompleksą „Verde“ Rygoje. SBA baldų gamybos sektoriui priklauso „SBA baldų kompanija“, valdanti „Klaipėdos baldus“, „Šilutės baldus“, „Germaniką“, „Visagino liniją“, „Mebelain“, o taip pat minkštų baldų gamintojas „Kauno baldai“. SBA tekstilės sektorių sudaro „Utenos trikotažas“ kartu su bendrovėmis „Šatrija“ ir „Mrija“. SBA neseniai įsteigė bendrovę „SBA Modular“, kuri Lietuvoje planuoja statyti fabriką ir gaminti modulinius daugiaaukščius namus. Taip pat šiemet įsigijo robotikos ir automatikos sprendimus siūlančią bendrovę „Robotex“.

„Gera vieta tuščia nebūna. Nuo pat projekto pradžios jaučiame aktyvų verslo susidomėjimą BLC projektu. Tas dėmesys natūralus. Progresyvios įmonės jaučia poreikį aukštesnės klasės biurams Kaune, kurių pasiūla laikinojoje sostinėje buvo ribota. O antros tokios patogios, gyvos vietos su fantastiška laikinosios sostinės panorama tiesiog nėra“, – sako BLC centrą vystančios SBA bendrovės „Urban Inventors“ vadovas Lionginas Šepetys.

Laikinoji sostinė turi milžinišką potencialą – vertinant miesto infrastruktūrą, susisiekimo patogumą ir išnaudojant visus didmiesčio privalumus.

Pasak jo, susidomėjimą įsikurti naujame BLC šiuo metu yra pareiškę daugiau nei 50 įmonių ir organizacijų. Bendrovių, su kuriomis toliau deramasi, darbuotojų skaičius svyruoja nuo kelių iki kelių šimtų, o jų biurų ploto poreikiai – nuo 50 iki 3 000 kv. metrų ir daugiau. Buvusiam pagrindiniam nuomininkui pakeitus planus, BLC yra likę kiek mažiau nei 8 tūkst. kv. m ploto nuomai. Anot L. Šepečio, planuojama, kad dalis klientų BLC pradės kurtis jau antroje vasaros pusėje, o pats centras bus atidarytas rudenį.

„Susidomėjusių įmonių įvairovė atspindi verslo centro lankstumą: BLC atviras priimti ir mažas ir dideles bendroves, nes pastatų išdėstymas ir vidaus architektūros sprendimai suteikia galimybes nuomos plotą pritaikyti individualiai ir leidžia biurui augti kartu su verslu“, – sako L. Šepetys.

Pasak jo, potencialūs klientai akcentuoja, kad keltis į naują biurą juos skatina noras išlaikyti ir pritraukti talentus, o būsimos bendradarbystės erdvės, jaukios poilsio zonos ir viską apjungsianti gyva Vienybės aikštė su restoranais, kavinėmis bei kūrybingo laisvalaikio erdvėmis atliepia jų lūkesčius. Vienas išskirtinių BLC bruožų bus visiems verslo centro darbuotojams skirta atvira maždaug 1000 kv. metrų ploto terasa ant pastato stogo, nuo kurios atsivers įstabi Kauno panorama.

Kauno miesto savivaldybės ir „Urban Inventors“ rekonstruojama Vienybės aikštė, aplink kurią ir išsidėstę BLC pastatai, praėjusių metų pabaigoje pirmą kartą šalies istorijoje buvo apdovanota tarptautiniuose Vokietijos dizaino apdovanojimuose. Aikštės architektūrinė koncepcija pripažinta nugalėtoja kategorijoje „Miesto erdvė“.

Šalia naujojo BLC verslo centro veikia ir anksčiau statytas verslo centras, kurio visas 7 tūkst. kv. m plotas yra išnuomotas.

„Urban Inventors“ dėl verslo centro nuomos pernai buvo pasirašiusi sutartį su JAV sveikatos apsaugos ir paslaugų kompanijos „Intermedix Corporation“ padaliniu Lietuvoje. Pastarąją įsigijus kitai JAV technologijų bendrovei „R1 Revenue Cycle Management“ (R1 RCM) bendrovė pranešė keičianti ir veiklos strategiją Lietuvoje bei atsisakanti ankstesnių plėtros planų. Nuomos sutartis nutraukta taikiu šalių susitarimu.

„Augančiai Kauno verslo centrų rinkai šis užsienio kompanijos žingsnis neturės esminės įtakos. Laikinoji sostinė turi milžinišką potencialą – vertinant miesto infrastruktūrą, susisiekimo patogumą ir išnaudojant visus didmiesčio privalumus“, – teigia „Urban Inventors“ vadovas.

Be BLC verslo centro Kaune, SBA grupei priklausanti nekilnojamojo turto inovacijų bendrovė „Urban Inventors“ taip pat vysto biurų kompleksą Vilniuje „Green Hall“, kurio pastatai yra pelnę ne vieną apdovanojimą, įskaitant pripažinimą Metų architektūros kūriniu. Kaune bendrovė taip pat planuoja investuoti apie 50 mln. eurų į biurų kompleksą O. ir H. Minkovskių gatvėje, šalia planuojamo M. K. Čiurlionio koncertų centro. „Urban Inventors“ veiklą grindžia žaliųjų pastatų filosofija, ypatingą dėmesį skirdama darniam pastatų įsiliejimui į aplinką.

Be „Urban Inventors“ SBA grupei priklauso baldų, tekstilės, bei investicijų valdymo sričių bendrovės. Baldų gamybos grupę sudaro „SBA baldų kompanija“, valdanti „Klaipėdos baldus“, „Šilutės baldus“, „Germaniką“, „Visagino liniją“, „Mebelain“, taip pat „Kauno baldai“. SBA tekstilės sektorių sudaro „Utenos trikotažas“ kartu su „Šatrija“ ir „Mrija“. SBA grupei taip pat priklauso investicijų valdymo bendrovė „Capitalica“, kuri Kaune valdo verslo centrą „Kauno Dokas“, Vilniuje – „135“ ir plėtos modernių biurų kompleksą Rygos Skanste rajone, netoli miesto centro.

„Viršutinės Vienybės aikštės dalies įrengimas priklausė nuo granito dangos viešųjų pirkimų procedūrų. Esame pasiruošę bet kurią akimirką tęsti darbus, kai tik prasidės granito tiekimas, o aikštė būtų baigta rudenį“, – BNS atsiųstame komentare sako „Urban Inventors“ vadovas Lionginas Šepetys.

Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas BNS sakė, kad šiuo metu baigiamos granito pirkimo procedūros ir jį greičiausiai galų gale pavyks nupirkti iš trečio karto.

„Buvo trys ar keturi dalyviai, bet vienas dalyvis, kuris ir kainą pasiūlė, ir kokybę, kuri atitiko mūsų reikalavimus, su juo ketinama pasirašyti sutartis“, – BNS šią savaitę sakė V. Šiliauskas.

Sutartis turėtų būti pasirašyta per kelias artimiausias savaites, kai bus baigtos tiekėjo tikrinimo procedūros.

„Granitas turėtų po sutarties pasirašymo per mėnesį, per du atvykti“, – sakė administracijos vadovas.

Kol kas konkurso laimėtojas ir detalesnė informacija apie pirkimą nėra atskleidžiama.

Vienybės aikštės rekonstrukciją vykdo koncerno SBA nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Urban Inventors“. Pagal sutartį, savivaldybė tiekia granitą aikštės sutvarkymo darbams, o „Urban Inventors“ po aikšte įrengtoje dviejų aukštų požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje gyventojų reikmėms suteiks 50 automobilių stovėjimo vietų.

Pasak L. Šepečio, požeminė aikštelės įrengimas jau yra „finišo tiesiojoje“.

„Šiuo metu jau visiškai baigti pagrindiniai darbai: išlietos dviejų aukštų parkingo perdangos, įrengti įvažiavimai ir išvažiavimai, sužymėtos automobilių stovėjimo vietos, įrengta elektros instaliacija bei apšvietimas, baigtos kitos būtinosios inžinerinės sistemos. Liko paskutinieji, su pridavimu ir dokumentacija susiję darbai“, – sakė jis.

Užsitęsęs granito pirkimas gali pavėlinti ir darbų Vienybės aikštėje pabaigą. Ar juos pavyks spėti padaryti laiku, paaiškės pasirašius sutartį dėl granito tiekimo.

Pirmasis konkursas granitui nupirkti vyko pernai gegužę, jį nuspręsta nutraukti, nes pakeitus rekonstravimo projektą, pakito ketinamos įsigyti dangos techniniai parametrai ir jos kiekis.

Antrasis pirkimas rugpjūčio pabaigoje, atmetus visus keturis pateiktus pasiūlymus, paskelbtas neįvykusiu.

Bendruomenė, o ne pastatas

Šiuo metu tai bus Baltijos šalyse analogų neturintis verslo centras, kuris kuriamas pagal šiuolaikinio darbuotojo gyvenimo ritmą ir poreikius.

"Centre bus patogu ir dirbti, ir leisti laisvalaikį. Siekiame kurti bendruomenę, kur dalijamasi žiniomis, kur veikia savita ekosistema. "Urban Inventors" visada vadovaujasi filosofija pirmiausia galvoti apie pastate būsiančius žmones, o "Business Leaders Center" bus ryškiausias to pavyzdys. Čia sukursime erdves, kurios skatintų susitikti, bendradarbiauti ir įkvėptų kurti kasdien", – apie naują verslo centrą pasakojo "Urban Inventors" generalinis direktorius Lionginas Šepetys.

"Business Leaders Center" 2019 m. pradžioje duris atvers vietoje senojo "Pramprojekto" pastato, esančio greta Vienybės aikštės. "Mūsų projektas yra išskirtinis vien jau tuo, kad Lietuvoje nėra tokių verslo centrų, esančių prie pagrindinių miesto aikščių. Tai sukuria verslo partneriams unikalią galimybę būti ten, kur vyks daug veiksmo, kuris susijęs ne tik su darbu, bet ir laisvalaikiu bei kūryba, integracijomis į kitas veiklas", – tęsė L.Šepetys.

"Business Leaders Center" veiks kūrybinis klasteris – čia bus konferencijų centras, neformalių diskusijų ir interaktyvios erdvės.

"Mes kuriame bendruomenę̨, skatiname sinergiją̨, galimybių̨ ir žinių̨ sklaidą̨. Tikime, Tikime, kad asmeninė realizacija yra motyvacijos variklis, todėl "Business Leaders Center" ir yra vieta, kurioje bus daug dinamikos ir energijos. Juk darbo produktyvumas auga, kai jautiesi laimingas", – sakė L.Šepetys.

Nuo vienos kėdės

"Paties pastato architektūra mums padiktavo tam tikrus sprendimus, kurie leido pastatą padaryti labai įvairų. Šis verslo centras turės ir didelių, ir mažų erdvių, taip pat užpildytą aukštutinę dalį. Tai bus unikali vieta, pasižyminti savo universalumu", – kalbėjo "Urban Inventors" vadovas.

"Business Leaders Center" sudarys keturi skirtingi pastatai. Verslo erdvių nuomininkai galės rinktis ir vienos darbo vietos nuomą "Verslo viešbutyje", ir 70–300 kv. m VIP biurą su išskirtine Kauno panorama už lango, ir lanksčiai planuojamas įprastinės nuomos paslaugos patalpas pagal pageidaujamą kvadratūrą. Tai bus didžiausias biurų pastatas Kaune – nuomos plotas sieks apie 14 tūkst. kv.m, čia iš viso galės įsikurti apie 2 tūkst. darbuotojų.

"Mes orientuojamės ir į mažus verslus, individualiai dirbančius žmones, todėl "Verslo viešbutyje" žmonės galės darbo vietą išsinuomoti tam laikui, kuriam reikia. Kitaip sakant, čia bus galima dirbti ir dešimt metų, ir vieną valandą", – nuomos galimybes pristatė L.Šepetys.

"Verslo viešbutyje" veiks bendradarbystės ir atviro biuro erdvė. Čia bus siūlomos ir lengvai performuojamos biuro erdvės. Tai leis nuomotis tiek ploto, kiek reikia darbui, o pasikeitus darbuotojų skaičiui, erdvės bus lengvai pritaikomos naujai komandai.

"Kodėl vadiname verslo viešbučiu? Nes išsinuomoti darbo vietą čia bus taip pat paprasta, kaip ir viešbučio kambarį, o čia dirbdamas gausi visas kokybiško viešbučio paslaugas", – pridūrė bendrovės "Urban Inventors" direktorius.

Dar vienas verslo centro išskirtinumas – 1 tūkst. kv. m stogo terasa ir restoranas 12 aukšte, iš kurio atsivers įspūdingi Kauno senamiesčio ir Naujamiesčio vaizdai.

Viename "Business Leaders Center" korpuse veiks ir medicinos klasteris, kuriame įsikurs odos, šeimos, kineziterapijos ir kitos klinikos. Tai leis pasirūpinti čia dirbančių ir ateinančių lankytojų sveikata bei gera savijauta.

Šiame centre veiks ir mobilioji aplikacija, kuri leis patogiai patekti į automobilių stovėjimo aikštelę, užsisakyti staliuką restorane ar pasinaudoti kita papildoma paslauga. Verslo centro darbuotojai galės naudotis dviejų aukštų požemine automobilių stovėjimo aikštele. Prie centro veiks automobilių ir dviračių dalijimosi paslaugos, bus elektromobilių įkrovimo aikštelė. Pastatas turės A energinio efektyvumo klasę.

Darbuotojai galės dirbti ir greta esančioje Vienybės aikštėje – čia veiks belaidis internetas. Be to, aikštė skatins ir turiningai praleisti poilsio pertaukėlę: joje veiks interaktyvūs fontanai, džiazo kiemelis vilios koncertais, bendruomenės renginiais ar konferencijomis, o vasaros vakarais bus rodomas kinas po atviru dangumi. Visais šiais dalykais mėgautis galės visi kauniečiai ar miesto svečiai.

Tai sukuria unikalią galimybę būti ten, kur vyks daug veiksmo, kuris susijęs ne tik su darbu, bet ir laisvalaikiu bei kūryba.

"Sugalvojome sujungti daug skirtingų dalykų, kurie šį projektą padaro išskirtinį. Tikime, kad tai bus didelis pranašumas mūsų klientams. Jau dabar yra rezervuota pusė nuomojamo ploto, o pirmieji nuomininkai į "Business Leaders Center" verslo centrą įsikels jau 2019 m. pirmą ketvirtį", – tikino projektą vystančios bendrovės "Urban Inventors" direktorius.

Modernizmo žavesys

"Business Leaders Center" architektai yra bendrovė "Giedraitis ir architektai". Prie projekto prisideda ir vokiečių architektų biuras "3Deluxe".

Architektas Rimantas Giedraitis pasakojo, kad nors buvęs "Pramprojekto" pastatas nėra įtrauktas į paveldo registrą, jis atstovauja vėlyvojo modernizmo pavyzdžiams. Per laiką pastatas patyrė invazijų, todėl buvo apgadinti to laikmečio atspindžiai. "Visada lengviau pastatą nugriauti ir statyti naują, tačiau įgyvendindami "Business Leaders Center" verslo centro idėją mes kaip tik norėjome sugrąžinti vėlyvojo modernizmo žavesį ir santūriai prie jo prisiliesti šiuolaikinės architektūros detalėmis, kurios iš esmės nekeičia pastato veido, bet įveda šiek tiek intrigos", – kalbėjo architektas.

Pastato fasadas bus baltas, toks, koks buvo originalus. Eksterjere bus šiek tiek metalo, akmens, medienos detalių, kurios pereis ir į pastato interjerą. Svarbi projekto detalė – ir stogai. "Jie yra tarsi penktoji architektūros detalė. Šio verslo centro stogai tikrai matomi iš tam tikrų Žaliakalnio vietų, todėl terasos taps puošmena. Tad pastatas miesto gyvenime dalyvaus ir nuo gatvės, ir iš viršaus", – sakė R.Giedraitis.

Bendrovė "Urban Inventors" į verslo centrą ir Vienybės aikštės rekonstrukciją investuos 30 mln. eurų: 20 mln. eurų skirta "Business Leaders Center", dar 10 mln. eurų – Vienybės aikštei sutvarkyti ir požeminiam garažui įrengti. "Urban Inventors" yra SBA koncerno dalis.

Nuomonė už 20 eurų

Vakar savivaldybės mažojoje salėje verslininkai ketino surengti Vienybės aikštės pristatymą, tačiau kilus skandalui jis buvo atšauktas.

Dar renginio išvakarėse "Facebook" vartotojai atskleidė, kad į šią diskusiją ieškoma žmonių, kurie už 20 eurų užduotų tinkamus klausimus ir viešai salėje reikštų pritarimą.

Koncerno SBA įmonė šiam renginiui surengti buvo pasamdžiusi reklamos agentūrą "Partizanas". Būtent šios bendrovės atstovai ir siūlė atlygį.

"Ateikite į renginį šiek tiek anksčiau. Atvykę galėsite apsitarti, ką kas komentuos/klaus. Dėl apmokėjimo klausimų kreiptis per FB į Karolis Butkevičius. Jis sutvarkys finansinius reikalus iš "Partizano" pusės". Primenu, kad jūsų rolė – atvykti į renginį, išklausyti pristatymą, užduoti klausimų ir teigiamai sureaguoti", – taip privačiame pokalbyje socialiniame tinkle "Partizano" atstovai aiškino apie Vienybės aikštės rekonstrukcijos projekto teigiamos nuomonės formavimo taisykles.

Šiuos "Partizano" darbuotojos Julijos pokalbius socialiniame tinkle paviešino kaunietis Rokas Laurinaitis. Įrašas žaibiškai paplito. Žmonės piktinosi, kad tokiais būdais siekiama sudaryti klaidingą įspūdį, kad kauniečiai vieningai pritaria vienos svarbiausių miesto aikščių projektui.

Griežtai atsiribojo

Į kilusį skandalą griežtai sureagavo ir Kauno savivaldybės atstovai, patikslinę, kad jie nebuvo šio renginio organizatoriai, o tik suteikė patalpas.

"Užbėgant spekuliacijoms už akių griežtai atsiribojame nuo šios situacijos. Vienintelis dalykas, mus siejantis su šia situacija, yra tai, kad pristatymas vyks Kauno savivaldybės patalpose. Projektą vykdo ir pristatymu rūpinasi "Urban Inventors", kurie į renginio organizavimo pagalbą pasikvietė reklamos agentūrą "Partizanas". Pamačius šiuos jų protu nesuvokiamus "tiesioginio marketingo metodus", nedelsiant atšaukiame leidimą rengti šį Vienybės aikštės projekto pristatymą Kauno savivaldybės patalpose", – toks atsakas dar trečiadienio vakarą buvo patalpintas Kauno miesto savivaldybės "Facebook" puslapyje.

(Vilmanto Raupelio nuotr.)

Nieko nežinojo?

"Kauno dieną" Vienybės aikštės projekto vystytojų bendrovės "Urban Inventors" atstovai bandė įtikinti, kad apie bandymus nupirkti palankias nuomones nieko nežinojo ir  juos esą šokiravo "Partizano" naudojama strategija.

Panašu, kad mūsų komunikacijos partneriai, agentūra "Partizanas", skaudžiai suklydo.

"Bet koks bandymas manipuliuoti tomis nuomonėmis diskredituoja pačią pristatymo idėją ir mums yra visiškai nepriimtinas. Panašu, kad mūsų komunikacijos partneriai, agentūra "Partizanas", skaudžiai suklydo", – tikino SBA koncerno Korporatyvinės komunikacijos direktorė Vilija Railaitė.

Anot jos, vėliau bus organizuojamas kitas susitikimas. Tik kur garantija, kad į jį taip pat nebus kviečiami "nuomones reiškiantys už 20 eurų"?

V.Railaitė teigė, kad per 2017 metus "Urban Inventors" organizavo keletą viešų susitikimų su specialistais, architektais ir visuomene, kuriuose buvo pristatomi Vienybės aikštės rekonstrukcijos projekto etapai, galimi sprendimai.

Paaiškinimas neįtikino

Agentūra "Partizanas" socialiniame tinkle išplatino paaiškinimą, kuriuo visą kaltę bandyta suversti vienai jaunai projekto vadovei.

"Jauna projektų vadovė nesugebėjo tinkamai, kritiškai ir adekvačiai įvertinti situacijos ir leido darbinėms ambicijoms bei rezultatų siekimui paimti viršų. Neatsižvelgdama į etinius ir moralinius aspektus, kurie yra pamatinės tiek verslo, tiek visuomenės vertybės", – teigiama išplatintame pasiaiškinime.

Tačiau šis agentūros bandymas manipuliuoti pareiškimu neįtikino kauniečių, kurie įsitikinę, kad visa reklamos agentūros vadovybė ir užsakovai turėjo žinoti apie tokius rinkodaros būdus, nes jauni žmonės nemokėtų pinigų iš savo kišenės.

"Man užkliuvo agentūros pozicija. Jų teigimu, jauna ir ambicinga, nepatyrusi projektų vadovė priėmė tą pokalbiuose matomą sprendimą. Ir apie tai nežino agentūros projektų direktorius ar kažkas? Arba kas rengia pasiūlymus ir tvirtinasi biudžetus su klientu? Čia toliau irgi įdomiai eina viskas. Agentūra palieka visą projektą ir klientą absoliučiai nepatyrusiam (juk dabar ją taip vadina) žmogui ir visiškai nesidomi, kaip jai sekasi, su kokiais iššūkiais susiduria, kaip juos sprendžia. Tikiu, kad Kauno savivaldybė apie šitą komunikacijos išnarą tikrai nežinojo. Tikiu, kad "Urban Inventors" apie "evil plan" ("velnio planą" – red. past.) galėjo nežinoti, tačiau niekaip netikiu, kad apie tai nežinojo "Partizanas", – po reklamos agentūros įrašu komentavo Dovilė T.

"Dar žemiau puolėte kaltindami komandos narę. Pakaktų atsiprašyti ir pasakyti, kad suklydote komunikuodami. Turbūt turite kietą vadovą, o ne lyderį", – rašė kitas socialinio tinklo vartotojas Gerardas S.

Savivaldybė laukia atsakymų į klausimus

Paaiškėjus skandalingiems faktams apie Vienybės aikštės pristatymą, vieni pirmųjų sureagavo Kauno miesto savivaldybės atstovai. Kauno mero patarėjo Tomo Grigalevičiaus teigimu, tokie veiksmai, kai bandoma už pinigus nupirkti nuomonę, yra netoleruotini.

Labai apmaudu, kad ne savo noru buvome įtraukti į tokią nemalonią situaciją, su kuria neturime absoliučiai nieko bendro.

- Kaip savivaldybė vertina tokią situaciją, kad į viešinimo procedūras žmonės kviečiami už pinigus?

- Sužinoję apie tai, buvome priblokšti. Kauno miesto savivaldybė yra diskusijas ir skirtingus požiūrius vertinanti organizacija. Labai apmaudu, kad ne savo noru buvome įtraukti į tokią nemalonią situaciją, su kuria neturime absoliučiai nieko bendro. Sužinoję apie tai, tą patį trečiadienio vakarą atšaukėme leidimą pristatymui naudoti savivaldybės patalpas. Tikimės, kad pristatymą organizavę atsakingi asmenys atsakys į absoliučiai visus visuomenei iškilusius klausimus.

- Ar įtikino koncerno SBA ir "Partizano" atstovų paaiškinimai, kad kalta tik viena jauna vadybininkė?

- Šioje situacijoje yra per daug neaiškumų, kad būtų galima daryti kažkokias tvirtas išvadas. Tikimės, kad visi neatsakyti klausimai bus atsakyti.

- Vienybės aikštės projektas yra laba svarbus miestui. SBA įmonė ir toliau viešins projektą. Kaip užtikrinti, kad į naujas diskusijas nebus kviečiami reiškiantys nuomonę ne už pinigus?

- SBA koncernas yra puikią reputaciją turinti kompanija, kurios skaidrumu ir taikomais etikos standartais neturėjome progos suabejoti. Tikimės ir tikime, kad tolimesni projekto viešinimo etapai bus surengti maksimaliai skaidriai.

Sulaukė nemažai kritikos

Apie Vienybės aikštės projektą jau ne kartą bandyta diskutuoti su visuomene. Paskutinį kartą pristatyti kompiuteriniai vaizdai ir garsiai pareikšta, kad po rekonstrukcijos aikštė pasikeis neatpažįstamai: čia susijungs istorija ir šiuolaikiški sprendimai.

Vis dėlto projektas sulaukė ir nemažai kritikos. Tarp kritikų – ir Nacionalinės premijos laureatas, poetas Kęstutis Navakas:

– Ir ką gauname už tai tame besitvarkančiame ir kultūros perpildytame Kaune? Kuo džiugiausią valdininkų krykštavimą, kad jau šiais metais Vienybės aikštė taps kažkuo panašaus į akvaparką. Ar jie tikrai taip stipriai mišrainių persivalgė, ar kas čia? Net nekaltinu valdininkų, ne jie projektą kūrė, tačiau štai zuikis puikis sukūrė, gal ir pažaisdamas, valdininkas tik brykšt parašiuką ir – turim. Šitaip nesuvokti istorinio, architektūrinio, urbanistinio, pagaliau – žmogiškojo konteksto reikia ypatingų gabumų. Jei jau taip dubaizuojame vieną svarbiausių Kauno vietų, ten šalia visų meldų ir baseinėlių tetrūksta dviejų palmių. Į vieną įkeltume plastikinį Steponą Darių, į kitą – Stasį Girėną, kad būtų išlaikytas ryšys su istorija, tik reikėtų prieš tai nupurkšti akrilais, nes kris iš projekto visumos. Tas primuiluotas pastatas, suvizualizuotas šalia V.Putvinskio gatvės, – dar dar, nors ir tas geriau stovėtų kokiuose Užliedžiuose. Tačiau tai, kas su džiaugsmo putomis ant tarnybinio švarko atlapų pristatoma kaip galima dovana kauniečiams, yra absoliutus helovinas, pereinantis į baltąją karštinę.

(Vilmanto Raupelio nuotr.)