Šalies vadovai šią poziciją išreiškė ketvirtadienį po susitikimų su Lietuvoje viešinčia Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

Kaip nurodė Prezidentūra, G. Nausėda akcentavo būtinybę tęsti ES sankcijų Rusijai politiką ir toliau jas griežtinti. Pasak prezidento, 14-as sankcijų paketas turi taikytis į skausmingiausias Rusijos ekonomikai vietas.

Šalies vadovas taip pat sveikino pasiektą ES susitarimą dėl pelno, gauto iš užšaldytų Rusijos lėšų, perdavimo Ukrainai.

„Privalome Ukrainai reikiamą karinę pagalbą teikti greitai ir efektyviai, turime stiprinti ES gynybos pramonę tam, kad agresorius būtų nugalėtas. Negalime leisti Rusijos agresijai ir toliau keroti Europoje. Jeigu nesustabdysime Putino Ukrainoje, karas ateis į kiekvieno europiečio namus. Neleiskime, kad tai įvyktų“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.

Prezidentas su EK pirmininke taip pat aptarė ES plėtros klausimus. Šalies vadovas akcentavo, kad būtina šių metų birželį pradėti derybas dėl narystės ES su Ukraina ir Moldova.

Susitikime aptarta ir kova su Rusijos skleidžiama dezinformacija. Pasak G. Nausėdos, svarbu skirti ypatingą dėmesį istorinei atminčiai ir Europos visuomenių atsparumui didinti.

Su EK vadove susitikusi premjerė pabrėžė, jog nepaisant Rusijos mėginimų įtikinti Vakarų sankcijų neefektyvumu, jų poveikis yra matomas ir „spaudimas turi būti didinamas“.

„Naujas ES susitarimas dėl iš užšaldytų Rusijos lėšų gauto pelno perdavimo Ukrainai yra teisinga ir tęstina kryptis“, – pažymima Vyriausybės pranešime.

Ji taip pat ragino dėti visas pastangas remiant nuo Rusijos agresijos besiginančią Ukrainą „iki jos pergalės“.

Susitikime su U. von der Leyen premjerė taip pat aptarė paramos Ukrainai stiprinimą, ES plėtros klausimus, dėmesio skyrė Rusijos vykdomos dezinformacijos, globalaus ES konkurencingumo stiprinimo, ES žaliosios transformacijos tikslų įgyvendinimo temos.

U. von der Leyen Lietuvoje vieši šaliai minint Europos dieną ir narystės ES 20-metį.

„Man didelė garbė švęsti šią ypatingą dieną su jumis, čia, Lietuvos demokratijos namuose. Tai vieta, kurioje pasakėte „ne“ okupacijai. Tai vieta, kurioje atkūrėte savo nepriklausomybę. Iš čia savo tautą sugrąžinote į Europos centrą ir euroatlantinį saugumą. Tai – išminties ir vizijos namai“, – Seime vykusiame Lietuvos narystės ES 20-mečio minėjime sakė U. von der Leyen.

„Tai buvo 1991 m. sausio 13-osios naktis. Sovietų tankai ir kariai judėjo per Vilnių, pasirengę įsiveržti į šį pastatą ir sugriauti jūsų demokratiją. Tačiau čia susirinko daugiau kaip 50 tūkstančių žmonių iš visos Lietuvos. Visą naktį iki ryto jie stovėjo petys petin – dainavo, skandavo ir meldėsi. Vienintelis jų ginklas buvo meilė laisvei. Jie sulaikė baisiausią kariuomenę Žemėje. Tokie yra Lietuvos gyventojai. Tokia yra Lietuvos dvasia: bebaimė ir laisva“, – pabrėžė ji.

EK pirmininkė pabrėžė, kad praėjus vos daugiau nei dešimtmečiui Lietuvos žmonės vėl buvo permainų priešakyje.

Dėl jūsų pasipriešinimo istorijos Lietuvos tauta tapo unikali.

„Daugiau kaip 90 proc. lietuvių balsavo už stojimą į Europos Sąjungą. Šis pasirinkimas pakeitė ne tik jūsų šalį, bet ir visą Europą. Nes jums įstojus į ES, mūsų Sąjunga grįžo prie savo šaknų. Dėl jūsų pasipriešinimo istorijos Lietuvos tauta tapo unikali. Unikali savo meile laisvei, parama kitoms laisvę branginančioms tautoms ir nepakantumu bet kokios formos prievartai“, – sakė ji.

„Nuo to laiko kai įstojote, priminėte mums, kas visada buvo Europos projektas. Tai mūsų žemyno kelias į laisvę. Tai jaunų ir senų demokratijos šalių stiprėjimo kartu istorija. Taigi Europos diena yra skirta jums“, – pabrėžė U. von der Leyen.

Ji akcentavo, kad Lietuva visą laiką buvo Europos istorijos centre.

„Visada puoselėjote glaudžius ryšius ne tik su artimiausiais kaimynais, bet ir su Skandinavija, Vidurio Europa ir dar tolesniais, prie Juodosios jūros. Visa tai tapo neįmanoma dėl geležinės uždangos. Tačiau dabar Lietuva atgavo savo teisėtą vietą Europoje. Ir tai – grįžimas namo. Nes net jei esate prie mūsų Sąjungos geografinės sienos, esate Europos gyvenimo šerdis“, – savo kalboje teigė EK pirmininkė.

U. von der Leyen Lietuvos dvidešimtmetį ES vadino puikia sėkmės istorija.

„Europos sėkmės istorija ir Lietuvos sėkmės istorija, nes pavertėte realybe savo viziją ir svajones. Esate novatorių ir verslininkų šalis. O jūsų talentas dabar pripažįstamas visame žemyne. Jūsų startuoliai išsiplėtė gerokai už jūsų sienų ir užkariavo Europos rinkas. Jūsų sostinė Vilnius yra augantis technologijų centras, pritraukiantis žmones ir investicijas iš užsienio“, – teigė ji.

EK pirmininkė renginio metu taip pat pripažino, kad Europa ilgą laiką neįsiklausė į Lietuvos perspėjimai dėl Rusijos keliamų pavojų. Visgi ji pabrėžė, kad ES šiandien tvirtai stovi prieš Rusijos agresiją.

„Jau daugelį metų Lietuva įspėjo Europą apie Rusijos keliamus pavojus. Po 2014 m. pasakėte, kad Vladimiras Putinas nesustos. Ir Europai reikėjo paklausyti! Mums prireikė per daug laiko, kad atsibustume ir pamatytume V. Putino Rusijos grėsmę. Tačiau šiandien mūsų Sąjunga tvirtai stovi greta jūsų už laisvę ir prieš agresiją“, – akcentavo U. von der Leyen.

„Dabar vėl suvienijome jėgas, kad sustiprintume savo gynybos pramonę, Seimui priėmus teisės aktus, kurie atitinka mūsų Europos gynybos pramonės strategiją. Nes jūsų gynyba yra Europos gynyba. Jūsų laisvė yra Europos laisvė. Šiandien labiau nei bet kada anksčiau Lietuva gali pasikliauti Europa. Lygiai taip pat Europa gali pasikliauti jumis“, – akcentavo ji.

Gegužės 9-ąją Lietuvoje ir visoje Europoje minima Europos diena. Šia proga ketvirtadienį Lietuvoje lankosi EK pirmininkė U. von der Leyen, sostinėje vyksta minėjimai ir šventiniai renginiai.

„Dėl to ką patyrėme, ir šiandien, minėdami Lietuvos narystės ES 20-etį ir švęsdami Europos dieną, esame mintimis su Ukraina, šalimi ir tauta, kuri krauju gina savo laisvę gyventi europietiškoje šalyje“, – sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Ji pabrėžė, kad Lietuva visuomet palaikė ir palaiko Ukrainos narystės ES siekį.

„Palaikome praėjusių metų gruodį ES valstybių ir vyriausybių vadovų priimtą istorinį sprendimą pradėti derybas dėl Ukrainos ir Moldovos narystės ES. Naudodamasi proga, kad šiandien Seime su mumis yra Europos Komisijos pirmininkė, norėčiau paraginti, neatidėlioti derybų pradžios ir siekti, kad jos būtų pradėtos jau birželio mėnesį“, – teigė Seimo vadovė.

Minėjime Seime dalyvavusi Ukrainos Aukščiausiosios Rados Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą komiteto pirmininkė Ivanna Klympuš-Cincadzė sakė, kad jau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo suformuota Europos idėja.

„Jūs įrodėte, kad svajonės pildosi“, – sakė ji, kalbėdama apie Lietuvos eurointegracijos kelią, ir tvirtino, jog lietuviai yra įkvepiantis pavyzdys ukrainiečiams.

I. Klympuš-Cincadzė akcentavo, kad Ukraina, kaip tauta ir kaip valstybė, yra apsisprendusi dėl narystės ES.

Jūs įrodėte, kad svajonės pildosi.

Europarlamentaras, buvęs Lietuvos premjeras Andrius Kubilius sakė, kad artimiausią dešimtmetį ES neturės didesnio rūpesčio nei atkurti tvarią taiką visame Europos žemyne.

„To nebus galima pasiekti kokiomis nors derybomis dėl trumpalaikio ugnies nutraukimo ar sutariant dėl taikos Putino sąlygomis. Tvari taika Europos žemyne yra galima tik tada, jeigu geopolitinės transformacijos įvyks plačiame Europos rytinės dalies regione, įskaitant Rusiją ir Baltarusiją. O tam reikia, kad Rusija pralaimėtų karą Ukrainoje ir Kremliuje žlugtų Putino režimas“, – kalbėjo politikas.

Anot jo, artimiausias dešimtmetis bus „Ukrainos dešimtmetis“, nes tik Ukrainos sėkmė – tai yra, jos pergalė prieš Rusiją, jos atstatymas ir modernizacija, jos narystė Europos Sąjungoje ir NATO – padės transformuotis platesniam Europos Rytų regionui.

„Todėl Ukrainos pergalė ir tapimas Europos Sąjungos nare yra reikalinga ne tik pačiai Ukrainai, tai yra reikalinga ir visai Europos Sąjungai. Nes tvarios taikos reikia ne tik Ukrainai, jos reikia visiems europiečiams“, – sakė A. Kubilius.

Jis akcentavo, kad dabartinė situacija fronte rodo, jog Vakarų parama Ukrainos pergalei per metus turi siekti ne 40 mlrd. eurų, o mažiausiai 100 mlrd. eurų, arba 0,25 proc. bendro Vakarų bendrojo vidaus produkto.

Pasak europarlamentaro, ES taip pat turi imtis įgyvendinti plačią Europos Rytų erdvės transformacijos strategiją, kuri apimtų visas paramos Rusijos ir Baltarusijos politinės transformacijai priemones, įskaitant paramą tų šalių pilietinei visuomenei ir opozicijai.

„Tokia ES strategija yra reikalinga tam, kad Vakaruose būtų įveiktos Rusijos pralaimėjimo ir Putino režimo griūties baimės, Vakarams nerimaujant, kad po Putino režimo griūties Rusijoje bus tik blogiau. Tokios baimės ir yra pagrindinė kliūtis, stabdanti Vakarų ryžtą suteikti didesnę karinę paramą Ukrainai“, – tvirtino jis.

Buvęs eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis savo ruožtu sakė, kad negalima nematyti, jog į politinę tikrovę grįžta šovinizmas, nacionalistinis egoizmas, vis labiau pasigirsta balsai, kad Europos reikia mažiau.

„Kraštutinės dešiniosios jėgos eksploatuoja žmonių baimes ir gali rimtai pasipriešinti tolesnei solidarios ir efektyvios Europos Sąjungos plėtrai“, – įspėjo jis.

Politikas ragino patiems nemenkinti Europos vardo, savo prastus sprendimus ar nepadarytus darbus pridengiant fraze „Briuselis liepė“.

„Ir vis piešiame tą baisią Briuselio biurokratiją, net nepasakydami, kad visos ES institucijos sudarytos iš visų šalių narių atstovų, kad be Lietuvos dalyvavimo nė vienas sprendimas nėra priimamas“, – sakė jis.

„Ir dar – atrodo, kad vienintelis tikslas – tai kaip išmušti daugiau pinigų iš to Briuselio. Dažnokai girdžiu, kad štai Orbanas tai moka pasipriešinti Briuselio diktatūrai. Tai gražiai įpakuotas melas. Reikia aiškiai pasakyti, kad Europos Sąjungos jokiais automobiliais neparsigabensi, neparsiveši jos gražiais įpakuotos, euro banknotais aplipdytos“, – kalbėjo V. P. Andriukaitis.

Visateise ES nare Lietuva tapo 2004 metų gegužės 1 dieną.

Į minėjimo renginius atvyksianti EK vadovė susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda, Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, premjere Ingrida Šimonyte, sakys sveikinimo kalbą Seime, Lukiškių aikštėje dalyvaus iškilmingoje Europos Sąjungos (ES) vėliavos pakėlimo ceremonijoje.

„Šalies vadovas su EK pirmininke aptars paramos Ukrainai, Europos Sąjungos plėtros, gynybos pramonės stiprinimo klausimus“, – pranešė Prezidentūra.

Švenčiant Europos dieną, Vilniaus gatvė sostinėje vienai dienai virs „Europos gatve“. Čia skambės gyva muzika, bus rodomas kinas po atviru dangumi, tiesiogiai transliuojamas antrasis „Eurovizijos“ dainų konkurso pusfinalis.

Ketvirtadienį taip pat rengiamas Europos egzaminas – žinių apie ES viktorina. Jį bus galima laikyti nuo 8 val. iki 23.59 val. interneto svetainėje https://europosegzaminas.lrt.lt.

Egzamino dalyviai turės atsakyti į dešimt klausimų su pasirenkamais atsakymų variantais apie Europos Sąjungą. Jame dalyvauti gali visi norintys.

Pernai egzaminą laikė 67 tūkst. žmonių.

Visateise ES nare Lietuva tapo 2004 metų gegužės 1 dieną.

„Sąžiningai žaidžianti Kinija gerai mums visiems“, – sakė U. von der Leyen po Paryžiuje įvykusių trišalių derybų su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) ir Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu).

„Europa nedvejodama priims sunkius sprendimus, reikalingus jos ekonomikai apsaugoti ir jos saugumui“, – sakė EK vadovė.

U. von der Leyen teigė, kad „disbalansas išlieka didelis“, ir tai „kelia didelį susirūpinimą“.

Ji paminėjo Kinijos subsidijas „Europos rinką užtvindžiusiems“ elektriniams automobiliams ir plienui.

Be to, pasak EK vadovės, Kinija ir toliau „masiškai remia savo gamybos sektorių“, kurio produkcijos pertekliaus negali absorbuoti kitos pasaulio šalys.

U. von der Leyen taip pat sakė, kad Kinija neleidžia ES bendrovėms sąžiningai patekti į savo rinką.

Ji sakė esanti įsitikinusi, kad derybose gali būti padaryta pažanga, tačiau pabrėžė, kad „esame pasirengę pasinaudoti visomis mūsų prekybos apsaugos priemonėmis, jei to prireiks“.

„Europa negali sutikti su rinką iškraipančiais veiksmais“, – pabrėžė EK pirmininkė.

Tuo metu Xi Jinpingas pirmadienį per derybas Paryžiuje neigė, kad Kinijos pajėgumų perteklius pasaulinėje prekyboje yra problema.

„Vadinamoji „Kinijos pajėgumų pertekliaus problema“ neegzistuoja nei lyginamojo pranašumo, nei pasaulinės paklausos požiūriu“, – Kinijos užsienio reikalų ministerija citavo prezidentą.

Jo teigimu, Kinija ir Europa turėtų spręsti nesutarimus dėl prekybos „dialogo ir konsultacijų būdu ir atsižvelgti į teisėtus viena kitos nuogąstavimus“.

E. Macronas jau anksčiau ragino su valstybiniu vizitu Prancūzijoje viešintį Xi Jinpingą pritarti sąžiningoms pasaulinės prekybos taisyklėms.

„Mūsų žemyno ateitis labai aiškiai priklausys nuo mūsų gebėjimo toliau subalansuotai plėtoti santykius su Kinija“, – sakė E. Macronas.

„Turime imtis veiksmų, kad konkurencija būtų sąžininga ir nebūtų iškraipoma“, – nurodė U. von der Leyen likus kelioms valandoms iki jos, Xi Jinpingo ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) susitikimo Paryžiuje.

Ji pridūrė, jog ankstesniuose susitikimuose Kinijos prezidentui buvo nurodžiusi, kad dabartinis patekimo į rinką disbalansas yra netvarus ir jį reikia spręsti.

Pastaraisiais mėnesiais EK, kuri yra atsakinga už Europos Sąjungos prekybos klausimus, pradėjo keletą su konkurencija susijusių tyrimų prieš Kiniją.

Praėjusio mėnesio pabaigoje Pekinas įspėjo, kad ES daro žalą jo įvaizdžiui, reaguodamas į tai, kad blokas pradėjo tyrimą dėl medicinos reikmenų viešųjų pirkimų Kinijoje.

Pekiną taip pat papiktino ES tyrimas dėl Kinijos vėjo turbinų tiekėjų Europos rinkai. Atliekant kitus tyrimus daugiausia dėmesio skiriama Pekino subsidijoms saulės moduliams, elektra varomoms transporto priemonėms ir traukiniams.

Pirmadienį EK pirmininkė dar kartą priminė Bendrijos poziciją, kad ES turi mažinti savo priklausomybę nuo Kinijos tiekėjų, bet ne visiškai izoliuotis blokuojant prekybos srautus svarbiausiuose sektoriuose ar taikant jiems sankcijas.

Labai aiškiai vertiname savo santykius su Kinija, kurie yra ne tik vieni sudėtingiausių, bet ir vieni svarbiausių.

 

„Labai aiškiai vertiname savo santykius su Kinija, kurie yra ne tik vieni sudėtingiausių, bet ir vieni svarbiausių“, – sakė U. Von der Leyen.

„Per pastaruosius metus du kartus buvau susitikusi su prezidentu Xi [Jinpingu], praleidome nemažai laiko aptardami ES ir Kinijos santykius – nuo prekybos iki klimato, nuo pasaulinių reikalų iki skaitmeninių klausimų“, – pridūrė ji.

EK pirmininkė taip pat atkreipė dėmesį į perteklinių pajėgumų Kinijoje problemą ir į tai, kad ES bendrovės negali konkuruoti su Kinijos prekėmis, įvežamomis į Bendriją labai mažomis kainomis.

„Šiuo metu Kinija, naudodamasi didžiulėmis subsidijomis, gamina daugiau, nei parduoda dėl silpnos vidaus paklausos. Dėl to susidaro per didelė Kinijos subsidijuojamų prekių, pavyzdžiui, elektromobilių ir plieno, pasiūla, o tai lemia nesąžiningą prekybą“, – teigė ji.

„Europa negali pritarti tokiai rinką iškraipančiai praktikai, kuri gali lemti Europos deindustrializaciją“, – pridūrė U. von der Leyen.

Ji pridūrė, kad susitikime Pekinas bus skatinamas spręsti šių perteklinių pajėgumų problemą, ir pareiškė, kad ES bendradarbiaus su kitomis turtingomis ir kylančiomis ekonomikomis, kurias „vis labiau veikia Kinijos rinkos iškraipymai“.

Gruodžio viduryje Suomija uždarė savo rytinę sieną, nuo rugpjūčio per sienos su Rusija perėjas atvykus kone tūkstančiui vizos neturinčių migrantų.

Suomija ir Rusija turi bendrą 1 340 km ilgio sieną. Helsinkis yra sakęs, kad didesnį prieglobsčio prašytojų srautą surežisavo Rusija, bet ši tai neigia.

„Nuo to laiko, kai 2021-ųjų lapkritį Baltarusija pradėjo hibridinę ataką prieš Latviją, Lenkiją ir Lietuvą, mes visi žinome, kaip Putinas ir jo sąjungininkai pasitelkia migrantus, kad išbandytų mūsų gynybą ir pamėgintų mus destabilizuoti“, – penktadienį žurnalistams sakė U. von der Leyen.

„Dabar Putinas nukreipė dėmesį Suomiją“, – pridūrė ji.

Baltarusija 2021 metais surežisavo migrantų srautą į kaimynines Lenkiją, Lietuvą ir Latviją. Dėl to labai pablogėjo Europos Sąjungos santykiai su Minsku.

U. von der Leyen kalbėjo po susitikimo su suomių ministru pirmininku Petteri Orpo (Peteriu Orpu) Suomijos mieste Lapenrantoje, esančiame už maždaug 30 km nuo Rusijos sienos. Jiedu aptarė, „ką Suomija ir ES gali padaryti, kad užkirstų kelią įrankiu paverstai migracijai prie Suomijos rytinės sienos“, sakoma išplatintame pareiškime.

Aštuonių Suomijos pasienio punktų uždarymas kelis kartus buvo pratęstas, o šį mėnesį vyriausybė paskelbė, kad punktai liks uždaryti iki atskiro pranešimo, nes padėtis nepasikeitė.

EK vadovė sakė, kad Rusijos hibridinė ataka, „be abejo, yra atsakas į jūsų (Suomijos) tvirtą paramą Ukrainai ir įstojimą į NATO“.

Suomijos santykiai su Rusija pablogėjo Maskvai 2022-ųjų vasarį pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą.

Maskva įspėjo dėl „atsakomųjų priemonių“, Suomijai atsisakius dešimtmečius vykdytos karinio neprisijungimo politikos ir 2023-iųjų balandį įstojus į NATO.

Be visiško sienos uždarymo Suomija taip pat rengia įstatymą dėl migracijos apribojimo.

„Turime padaryti viską, kas įmanoma, kad visos šalys susilaikytų nuo eskalacijos regione“, – per vizitą Suomijoje žurnalistams sakė U. von der Leyen ir pridūrė: „Visiškai būtina, kad regionas išliktų stabilus ir kad visos šalys susilaikytų nuo tolesnių veiksmų“.

„Pasaulis yra toks pavojingas, koks nebuvo per kelių kartų gyvenimo laikotarpį, o Europa yra jo viduryje“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė vienoje Briuselio konferencijoje.

U. von der Leyen atkreipė dėmesį į „naują autoritarų lygą“, į kurią įeina Rusija, Iranas ir Šiaurės Korėja, siekiančią „ištempti mūsų demokratijas iki lūžio taško“.

„Štai kodėl atėjo laikas Europai pabusti gynybos ir saugumo srityje“, – sakė ji.

2022 metais Rusijos surengta invazija į Ukrainą tuo metu buvo vadinama žadintuvo skambučiu Europai, po Šaltojo karo dešimtmečius nepakankamai investavusiai į savo gynybą.

Nuo to laiko ES ėmėsi iniciatyvų didinti karinę gamybą.

Tačiau praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo plataus masto karo pradžios, Rusija savo ekonomiką perkėlė ant karo bėgių, bet ES šalims vis dar sunkiai sekasi patenkinti Ukrainos poreikius ir tuo pat metu stiprinti savo pajėgas.

Ukrainos pajėgoms susiduriant su vis didesniais sunkumais fronto linijoje, daugėja būgštavimų, kad Maskvos pergalės atveju Europą gali apimti platesnis konfliktas.

„Karo grėsmė gal ir nėra neišvengiama, bet ji nėra neįmanoma. Turėtume būti pasiruošę“, – sakė U. von der Leyen.

„Tai prasideda nuo neatidėliotino poreikio atkurti, papildyti ir pertvarkyti valstybių narių ginkluotąsias pajėgas“, – teigė ji.

Skubos jausmą Europoje sustiprino tai, kad po lapkričio mėnesį įvyksiančių JAV prezidento rinkimų į Baltuosius rūmus gali sugrįžti izoliacionistas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).

„Europos suverenitetas niekada nebus užtikrinamas mūsų partnerių ir draugų sąskaita. Ir tai tikrai niekada neturės įtakos mūsų NATO aljanso svarbai ir poreikiui“, – sakė U. von der Leyen.

Praėjusį mėnesį Briuselis parengė 1,5 mlrd. eurų vertės strategiją, skirtą gynybos produktų gamybai plėsti, tačiau pareigūnai teigia, kad to nepakanka.

„Ar to pakanka – ne. Ar mums reikia daugiau – taip“, – pabrėžė vidaus rinkos eurokomisaras Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas), kuris vadovavo šiai gynybos iniciatyvai.

Prancūzija, Estija ir kitos šalys atkreipia dėmesį, kad reikia kurti didesnę programą, kuri būtų finansuojama bendrai skolinantis. Jos apimtis galėtų siekti 100 mlrd. eurų.

Tačiau vadinamosios taupiosios šalys su Vokietija priešaky šaltai sutiko tokį siekį.

Iki birželį vyksiančio bloko viršūnių susitikimo Briuselis turi pateikti naujų pasiūlymų dėl gynybos.

Simbolinis ir neįpareigojamas balsavimas buvo nukreiptas prieš vokiečių europarlamentaro Markuso Pieperio (Markuso Pyperio) paskyrimą EK pasiuntiniu smulkiajam ir vidutiniam verslui.

U. von der Leyen konservatyvi Europos liaudies partija (ELP) nepritarė siūlymui, bet pritariančiųjų buvo daugiau.

U. von der Leyen konservatyvi Europos liaudies partija (ELP) nepritarė siūlymui, tačiau už jį balsavo 382, o prieš – 144 parlamentarai.

Tekste prašoma, kad EK „ištaisytų padėtį ir atšauktų paskyrimą“ bei tikrai skaidriai organizuotų konkursą šioms pareigoms užimti.

Vadinamoji Pypergeito („Piepergate“) byla susijusi su tuo, kad į šį postą buvo pasirinktas M. Pieperis, kuris taip pat priklauso ELP, nors teigiama, kad dvi kandidatavusios moterys buvo daug tinkamesnės.

Viena iš atmestų kandidačių, Čekijos europarlamentarė Martina Dlabajova, nusišalino nuo balsavimo dėl interesų konflikto.

„Skaidrumas ir viešasis interesas visada turi būti pirmoje vietoje, o tai, atrodo, ne visiems komisijos nariams priimtina“, – pareiškė M. Dlabajova.

Keturi aukšto rango ES pareigūnai – užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis), už vidaus rinką atsakingas eurokomisaras Thierry Bretonas (Tjeri Bretonas), už ekonomikos klausimus atsakingas eurokomisaras Paolo Gentiloni (Paolas Džentilonis) ir už darbo vietas ir socialines teises atsakingas eurokomisaras Nicolas Schmitas (Nikolas Šmitas) – išsakė priekaištų M. Pieperio paskyrimui.

Abejonių dėl U. von der Leyen nešališkumo kilo ne pačiu tinkamiausiu metu, jai intensyvinant savo kampaniją dėl antrosios kadencijos EK vadovo kėdėje po birželį įvyksiančių Europos Parlamento rinkimų.

Skaidrumas ir viešasis interesas visada turi būti pirmoje vietoje, o tai, atrodo, ne visiems komisijos nariams priimtina.

Laikas, regis, pasirinktas neatsitiktinai, o paskyrimo tikrintojų priešakyje – U. von der Leyen politiniai varžovai.

„Tai buvo būdas sutramdyti Europos įstatymų leidėją, kuris buvo vienas didžiausių Ursulos von der Leyen kritikų“ Krikščionių demokratų sąjungoje (CDU), priklausančioje ELP, sakė Vokietijos žaliųjų europarlamentaras Danielis Freundas (Danielis Froindas).

D. Freundas pateikė siūlymą, dėl kurio balsavo Europos Parlamentas.

Nors tikimasi, kad ELP išliks didžiausia frakcija naujos sudėties Europos Parlamente, vien jos parama negarantuoja U. von der Leyen dar vienos penkerių metų kadencijos.

EK vadovas ir jo ar jos kolegos, užimsiantys kitas aukščiausias ES pareigybes, paaiškės po rinkimų vyksiančiose derybose ir turės būti patvirtinti įstatymų leidėjų.

EK susiskaldžiusi

Kovo 31 dieną M. Pieperis pasirašė sutartį dėl tapimo už mažas ir vidutines įmones (MVĮ) atsakingu ES pasiuntiniu. Šias pareigas jis turėtų pradėti eiti nuo balandžio 16 dienos. Kadencija trunka ketverius metus.

Paklaustas, ar M. Pieperis vis dar laikomas geriausiu kandidatu į šias pareigas ir ar jis pradės dirbti nurodytą dieną, EK atstovas Ericas Mameris (Erikas Mameris) atsakė: „Taip ir taip“.

EK tvirtino, kad buvo laikomasi visų taisyklių.

Už MVĮ atsakingo pasiuntinio pareigybė yra 15 kategorijos – vienos aukščiausių ES hierarchijoje, – o jo mėnesinis bruto darbo užmokestis siekia apie 18 400 eurų.

Praėjusią savaitę keturi eurokomisarai raštu kreipėsi į U. von der Leyen ir iškėlė „klausimų dėl paskyrimo proceso skaidrumo ir nešališkumo“.

Praėjusį mėnesį Th. Bretonas, priklausantis Europos liberalų ir demokratų frakcijai „Atnaujinkime Europą“, sukėlė sąmyšį savo įrašu socialiniuose tinkluose, kuriame suabejojo, ar labai remiama U. von der Leyen kandidatūra.

Tuo metu J. Borrellis, P. Gentiloni ir N. Schmitas priklauso Socialistų ir demokratų frakcijai, kuri remia N. Schmitą ir norėtų, kad būtent jis, o ne U. von der Leyen, taptų kitu EK pirmininku.

Jų raginimu trečiadienį eurokomisarų kolegija maždaug valandą aptarinėjo šiuos klausimus.

Pasak šaltinio, susipažinusio su derybomis, su ELP susiję eurokomisarai vieningai palaikė U. von der Leyen ir gynė M. Pieperį.