Kaip pranešė ambasada, Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos (Andžejaus Dudos) skirtus apdovanojimus Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska (Uršula Doroševska) įteikė penkiems asmenims.

Ordinu „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ karininko Kryžiumi už išskirtinius nuopelnus plėtojant lenkų ir lietuvių bendradarbiavimą muziejininkystės srityse, Lenkijos ir Lietuvos kultūros ir istorijos sklaidą apdovanotas Vydas Dolinskas.

Auksiniu Kryžiumi „Už nuopelnus“ plėtojant lenkų ir lietuvių kultūrinį bendradarbiavimą apdovanota ilgametė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Fortepijono katedros vedėja, profesorė Veronika Vitaitė.

Auksiniu Kryžiumi „Už nuopelnus“ Lietuvos lenkų bendruomenės labui ir lenkų kultūros bei istorijos sklaidą apdovanotas Trakų kultūros rūmų direktorius Edward Kiejzik (Edvardas Keizikas), o sidabriniais kryžiais – Senųjų Trakų A. Stelmachvskio pagrindinės mokyklos direktorius Romuald Grzybowski (Romualdas Gžybovskis) ir Lietuvos lenkų medikų draugijos pirmininkas Dariusz Żybort (Dariušas Žybortas).

Susirinkusiuosius pasveikinusi Lenkijos ambasadorė Lietuvoje U. Doroszewska pažymėjo, kad prieš 231 metus lenkai ir lietuviai dėjo milžiniškas pastangas valstybės modernizavimui.

„1791 m. gegužės 3-iąją Konstitucija garantavo mūsų valstybės piliečiams demokratiją, lygias teises, toleranciją. Deja, visas tas vertybes atmetė ir su jomis žiauriai susidorojo mūsų galingieji kaimynai, visų pirma imperinė Rusija. Vos po ketverių metų Lenkijos ir Lietuvos Respublika – demokratijos sala autoritarinėje tų laikų Europoje – vėl buvo padalinta ir išnyko iš Europos žemėlapio ilgiems 123 metams “, – sakė ambasadorė.

Anot jos, šie praeities įvykiai šiandien karo akivaizdoje visiems skamba kaip įspėjimas.

Pasak ambasadorės, „net jei blogio jėgos neriboja savęs jokiomis teisės konvencijomis ar aktais, žinome, kad stipri ir šviesi Ukraina galiausiai privalo laimėti, kaip tai padarė mūsų protėviai po Pirmojo pasaulinio karo“.

Lenkijoje gegužės 3-oji yra svarbi valstybinė šventė, tuo metu Lietuvoje ši data minima kukliau, nes Konstitucija, kai kuriais vertinimais, sumažino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą bendroje valstybėje su Lenkija.

Toks ambasadorės pasisakymas gali būti vertinamas kaip žinia Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovams, kurie ne kartą dalyvavo gegužės 9-osios minėjimuose Vilniuje.

„Antrojo pasaulinio karo pabaigos šventimas gegužės devintąją neatitinka tiesos, nes žinome, kad tą dieną nei Lenkija, nei Lietuva nelaimėjo. Tai nėra proga tą dieną linksmai švęsti karo pabaigą“, - spaudos konferencijoje Vilniuje sakė ambasadorė Urszula Doroszewska (Uršula Doroševska).

Tokią poziciją ambasadorė praeitą mėnesį išsakė ir susitikime su Lietuvos lenkų bendruomenės nariais, įskaitant tiek LLRA lyderį Valdemarą Tomaševskį, tiek jo oponentus, sakė susitikimo dalyviai.

Per vieną iš gegužės 9-osios minėjimų V. Tomaševskis Vilniuje pasirodė įsisegęs vadinamąją Georgijaus juostelę. Jos naudojimas kritikuojamas, nes šį ženklą aktyviai naudoja Rusijos remiami separatistai rytų Ukrainoje.

Rusijoje ir rusų bendruomenėse užsienyje gegužės 9 - ąją kasmet vyksta iškilmingos šventės, minint pergalę prieš nacistinę Vokietiją. Vakarų Europa, įskaitant Lietuvą, karo pabaigą pamini diena anksčiau, gegužės 8- ąją.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija rinkimuose paprastai dalyvauja kartu su Rusų aljanso atstovais.

Po Antrojo pasaulinio karo Lietuva liko okupuota Sovietų Sąjungos, o Lenkijai primestas komunistinis režimas.

Naujoji Lenkijos ambasadorė Vilniuje Šaltojo karo metais komunistinėje Lenkijoje dirbo pogrindžio spaudoje.

U. Doroszewska spaudos konferencijoje įvardijo tris pagrindinius prioritetus: karinis bendradarbiavimas, transporto ir energetikos projektai bei rūpestis tautinių mažumų teisėmis.

Trečiadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė jos skiriamuosius raštus.

U.Doroszewska ambasadorės pareigose keičia nuo 2013 metų Lenkijos ambasados Lietuvoje vadovu dirbusį diplomatą Jaroslawą Czubinskį (Jaroslavą Čubinskį).

Prezidentės spaudos tarnyba pranešė, kad D.Grybauskaitė su naująja ambasadore aptarė bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityse, energetinio saugumo stiprinimą, dvišalius ryšius.

Anot Prezidentūros, Lenkijai ir Lietuvai būtina ir toliau glaudžiai bendradarbiauti siekiant nuolatinio Jungtinių Valstijų ir kitų sąjungininkų buvimo regione, sprendimų dėl regioninės oro gynybos, kovojant su propaganda bei kitomis hibridinėmis grėsmėmis.

„Abi valstybės vienodai supranta būtinybę stiprinti Europos energetinį saugumą ir mažinti Europos Sąjungos (ES) priklausomybę nuo rusiškų dujų. Elektros tinklų sinchronizacija, atsakas į Astravo atominės elektrinės keliamas grėsmes – tai bendri Lietuvos ir Lenkijos interesai“, – rašoma pranešime.

Naujoji Lenkijos ambasadorė yra dirbusi prezidento Andrzejaus Dudos (Andžejaus Dudos) patarėja Rytų politikos klausimais, buvo Lenkijos ambasadore Gruzijoje, dirbo 2010 metais per lėktuvo katastrofą žuvusio prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačinskio) kanceliarijoje.

Paskutinį dešimtmetį Vilniaus ir Varšuvos ryšius temdė ginčai dėl tautinių mažumų padėties bei Lenkijos investicijų į naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose.

Lenkija ir Lietuva sutaria dėl daugelio saugumo klausimų, tačiau gerokai skiriasi abiejų šalių vizijos dėl Europos Sąjungos ateities.

Lenkijos valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ daug griežčiau kritikuoja Vokietijos ir Briuselio pareigūnų veiksmus ir atsisako priimti pabėgėlius pagal ES programą. Lietuva labiau pabrėžia ES solidarumo svarbą ir užmezgė itin glaudžius santykius su Vokietija, o Europos Komisijos ir Lenkijos ginčuose stengiasi laikytis neutraliai.