Buvusi „Automagistralės“ buhalterė bei trys „Utenos regiono kelių“ darbuotojai liepą buvo atleisti už šiurkščius pažeidimus, tačiau Darbo inspekcijos darbo ginčų komisijos mano, kad jų atleidimas buvo neteisėtas.

„Kelių priežiūros įmonėse apsivalymo procesas nebus nei lengvas nei paprastas. Tačiau ministerija pasinaudos visomis teisinėmis priemonėmis, kad būtų užtikrinta, jog sektoriuje dirbtų tik asmenys, kurių reputacijos neteršia korupcijos šešėlis“, - komentare BNS sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Laikinasis „Automagistralės“ vadovas Mindaugas Rinkevičius BNS teigė, kad įmonė skųs darbo ginčų komisijos sprendimą dėl įmonės buhalterės, o laikinoji „Utenos regiono kelių“ vadovė Jurgita Kazakevičienė BNS teigė, kad įmonė svarsto, kokių teisinių veiksmų imtis.

Įtaria padarius šimtatūkstantinę žalą

„Automagistralės“ buhalterė Birutė Rankauskienė iš pareigų atleista liepos pradžioje, tuo pat metu atleistas ir įmonės vadovas Vladislavas Molis. Automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis liepą BNS teigė, kad jie atleisti dėl galimo turto iššvaistymo, darbuotojams nemokamų atlyginimų, neteisingai apskaičiuojamų darbo valandų.

BNS turimi dokumentai rodo, kad daugiau nei 20 metų „Automagistralėje“ dirbusi B. Rankauskienė atsakinga už įmonei padarytą 100 tūkst. eurų žalą, keturiskart brangiau nei rinkos vertė įsigyjant nekilnojamąjį turtą Vievyje. Be to, likus 4 mėnesiams iki gimdymo, ji įdarbino savo marčią, naudojosi tarnybiniu transporto savo reikmėms, važiavo apsipirkti į Lenkiją.

Pasak M. Rinkevičiaus, Darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija rugsėjo pabaigoje nutarė, kad B. Rankauskienė iš pareigų atleista neteisėtai ir nurodė, kad „Automagistralė“ privalo jai išmokėti kompensaciją - BNS duomenimis, beveik 10 tūkst. eurų už priverstinę pravaikštą bei 23,6 tūkst. eurų kompensaciją.

Pasak dokumentų, komisija nutarė, jog sprendimą dėl NT įsigijimo priėmė speciali komisija, kurioje B. Rankauskienė nedirbo, ji taip pat neturėjo galimybių gilintis į tai, ar pirkimo kaina yra pagrįsta.

Kaip BNS informavo laikinasis „Automagistralės“ vadovas, atleidimą darbo ginčų komisijai skundė ir V. Molis, tačiau komisija jo skundą atmetė.

Remontuojant pastatus, siekė asmeninės naudos

Liepos pradžioje už viešųjų pirkimų pažeidimus atleisti trys „Utenos regiono kelių“ darbuotojai - įmonės Kelių priežiūros ir saugaus eismo skyriaus viršininkas Jonas Kuliešius, sutarčių inžinierė Danguolė Rukšėnienė ir vyriausioji buhalterė Lina Balsevičienė.

Darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija rugsėjo pabaigoje patenkino J. Kuliešiaus skundą, nurodė jį grąžinti į darbą, o „Utenos regiono keliams“ - išmokėti 2,8 tūkst. eurų už priverstinę pravaikštą.

Kitų dviejų įmonės darbuotojų - D. Rukšėnienės ir  L. Balsevičienės skundai šią savaitę taip pat buvo patenkinti - komisija pripažino, kas jos atleistos neteisėtai, BNS informavo laikinoji įmonės vadovė J. Kazakevičienė.

Susisiekimo ministerija skelbė įtarianti, jog pirkdami brangesnes paslaugas, bendrovės darbuotojai siekė asmeninės naudos.

Pasak BNS turimų dokumentų, jos neprašė būti gražintos į darbą, norėjo gauti 6 mėnesių vidutinio atlyginimo kompensacijas, o šiurkštaus pažeidimo motyvą pakeisti į šalių susitarimą. Darbo ginčų komisija šiuos prašymus patenkino.

Susisiekimo ministerija skelbė įtarianti, jog pirkdami brangesnes paslaugas, bendrovės darbuotojai siekė asmeninės naudos. Liepą atleisti dar 7 giminystės ryšiais susiję ir viešuosius bei privačius interesus supainioję įmonės darbuotojai.

Balandį pradėtas įmonės veiklos auditas atskleidė, kad remontuojant jos administracinius pastatus Utenoje ir Molėtuose, darbų kainos buvo padidintos beveik 89 tūkst. eurų. Pastato Utenoje remontui per pastaruosius metus išleista beveik 470 tūkst. eurų, o įmonei priklausanti Molėtų kelių tarnyba per 10 metų 7 kartus už 360,4 tūkst. eurų remontavo pastatus.

Įtarimus sustiprino ir faktas, kad įmonės bei tarnybos ir beveik 400 tūkst. eurų vertės jų užsakymų gavusios tiekėjos „Vasarkelis“ vadovai yra susiję artimais giminystės ryšiais. Buvęs „Vasarkelio“ vadovas Žilvinas Žalėnas (įmonei vadovavo nuo 2010 iki 2016 metų) yra „Utenos regiono kelių“ direktoriaus pavaduotojo Leono Paulausko žentas, o Molėtų kelių tarnybos viršininkas Marius Paulauskas - jo sūnus.

Darbo inspekcija nekomentuoja, ministras žada tikrinti

Valstybinė darbo inspekcija nekomentuoja darbo ginčų komisijų sprendimų. Inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėja Irina Janukevičienė BNS tik patvirtino, kad B. Rankauskienės ir J. Kuliešiaus skundus nagrinėjusios komisijos pripažino jų atleidimą neteisėtu.

„Mes negalime atskleisti sprendimų motyvų. Prašymas buvo patenkintas, tai susiję su atleidimo iš darbo, darbo drausmės pažeidimais, bet mes neturime teisės plačiau komentuoti. (...) Tai susiję su asmens duomenimis, darbo santykiais, ir tai yra privati informacija“ - BNS sakė I. Janukevičienė.

Pasak jos, komisijos nagrinėjo daugiau panašių tų pačių įmonių darbuotojų skundų - dalis atleidimų pripažinti neteisėtais, dėl dalies pasiektas taikos susitarimas, kai darbuotojai skundus atsiėmė.

Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis žada atlikti vidinį patikrinimą.

„Reikia pasitarti su Darbo departamento vadovais, kaip geriausiai elgtis šioje situacijoje, bet pojūtis yra, kad reikia atlikti nepriklausomą vidinį vertinimą ir po to sprendimus daryti. Aš apie tą įsitempusią situaciją esu girdėjęs, bet asmeniškai iki manęs jokie faktai nei per mūsų ministeriją, nei per kitą ministeriją (Susisiekimo - BNS), nei iš pačių įmonių ar darbuotojų nėra atėję, aš neturiu jokio oficialaus kreipimosi, todėl nepradėjau jokių veiksmų“, - BNS sakė L. Kukuraitis.

Jis pripažino situaciją aptaręs su susisiekimo ministru Roku Masiuliu.

„Sukrečiantys“ audito rezultatai

Praėjusią savaitę Susisiekimo ministerija paviešino „Automagistralės“ audito rezultatus, kuriuos R.Masiulis pavadino sukrečiančiais. Paaiškėjo, kad įmonei padaryta daugiau nei 200 tūkst. eurų žalos, įmonės vadovybė pirko prabangius automobilius, kūrė fiktyvias pareigas, pavyzdžiui, viešųjų pirkimų specialisto-sandėlininko padėjėjos, už įmonės pinigus vyko atostogų ir kitaip švaistė pinigus bei siekė asmeninės naudos.

Neskaidrius „Automagistralės“ NT pirkimus tiria Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Balandį teisėsauga pradėjo tyrimą, įtariant, kad „Automagistralės“ vadovai ir vienos didžiausių šalyje kelių ir tiltų statybos bendrovių „Panevėžio keliai“ darbuotojai galėjo piktnaudžiauti kelių remonto viešuosiuose pirkimuose.

Iki šių metų pabaigos Susisiekimo ministerija ketina pertvarkyti 10 regioninių kelių priežiūros įmonių ir „Automagistralę“ - įmones ketinama prijungti prie „Kauno regiono kelių“, kurie bus pervadinti į „Kelių priežiūrą“. Į naują valstybės įmonę bus perkelta visa šiuo metu įmonių valdoma technika ir personalas, o kelių valdymas perduotas Kelių direkcijai.

„Kelių priežiūros įmonės valosi – auditai pradėti visose įmonėse, viešinsime visus auditorių aptinkamus pažeidimus. Situacija Utenoje – tik vienas konkretus pavyzdys. Minimi asmenys buvo atsakingi už įmonės viešųjų pirkimų, statybos ir remonto darbų organizavimą, priežiūrą ir finansų kontrolę. Nustatyta, kad viešieji pirkimai vyko neskaidriai, pažeidžiant pagrindinius pirkimų principus ir painiojant viešuosius ir privačius interesus ir, kaip įtariama, siekiant asmeninės naudos. Veiksmai, kai kenkiama valstybei, negali būti toleruojami, iš kaltų asmenų bus reikalaujama atlyginti nuostolius“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Sudaryta komisija valstybės įmonėje „Utenos regiono keliai“ atliko darbo drausmės pažeidimo tyrimą po to, kai Susisiekimo ministerija inicijavo vidaus auditą, kurio metu buvo nustatyta statybos ir remonto darbų vykdymo bei viešųjų pirkimų organizavimo pažeidimų.

Nepriklausomi ekspertai, patikrinę faktiškai atliktų statybos ir remonto darbų kiekius ir palyginę šių darbų sąmatas su rinkos kainomis, nustatė, kad įmonės administracinio pastato Utenoje ir Molėtų kelių tarnyboje atliktų statybos ir remonto darbų kainos padidintos beveik 89 tūkst. eurų.

Susisiekimo ministerija dėl padarytos materialinės žalos įmonei ir valstybei kreipsis į teisėsaugos institucijas.

Kilus įtarimams dėl galimai netinkamo ir neefektyvaus valstybės biudžeto lėšų naudojimo, bus tikrinama ir „Utenos regiono keliams“ priklausanti Molėtų kelių tarnyba, pranešė Susisiekimo ministerija.

Per pastaruosius 10 metų Molėtų tarnyboje 7 kartus už 360,4 tūkst. eurų remontuoti pastatai ir statiniai - audito metu bus aiškinamasi, ar lėšos buvo panaudotos skaidriai ir efektyviai. Įtarimus sustiprino ir faktas, kad „Utenos regiono kelių“, Molėtų kelių tarnybos ir beveik 400 tūkst. eurų vertės jų užsakymų gavusios tiekėjos „Vasarkelis“ vadovai yra susiję artimais giminystės ryšiais.

Buvęs „Vasarkelio“ vadovas Žilvinas Žalėnas (įmonei vadovavo nuo 2010 iki 2016 metų) yra „Utenos regiono kelių“ direktoriaus pavaduotojo Leono Paulausko žentas, o Molėtų kelių tarnybos viršininkas Marius Paulauskas - jo sūnus. Tai BNS patvirtino patys Paulauskai.

Kol vyksta tyrimas, L.Paulauskas BNS sakė nenorintis komentuoti ministerijos teiginių, kad dėl šių giminystės ryšių galėjo būti netinkamai naudojamos „Utenos regiono kelių“ lėšos. Daugiau informacijos apie patikrinimą sakė negalintis suteikti ir M.Paulauskas.

„Šiuo metu vyksta tyrimas, todėl kažką plačiau pakomentuoti negaliu. Kai bus tyrimo išvados, tada jas ir bus galima komentuoti (...) Mes viską darėme, laikydamiesi įstatymų reikalavimų“, - BNS sakė M.Paulauskas.

Paklaustas, ar Molėtų kelių tarnyba yra turėjusi sutarčių su „Vasarkeliu“, M.Paulauskas pabrėžė, kad ji tiesiogiai sutarčių su paslaugų ir prekių tiekėjais nepasirašo.

Portalo kontraktai.eu duomenimis, „Vasarkelis“ nuo 2011 metų yra pasirašęs viešųjų pirkimų sutarčių už 1,063 mln. eurų, iš jų 377,2 tūkst. eurų vertės 15 sutarčių - su „Utenos regiono keliais“, dar 686 tūkst. eurų vertės - su Lietuvos automobilių kelių direkcija.

„Utenos regiono keliams“ bendrovė nuomojo krovinines transporto priemones, teikė kelių priežiūros žiemos metu bei birių krovinių pervežimo paslaugas, įrengė bei remontavo kelių atitvarus.

„Utenos regiono kelių“ vidaus auditas šią savaitę pradėtas dėl galimai neskaidraus lėšų naudojimo, remontuojant įmonės administracinį pastatą - įmonė per pastaruosius metus tam išleido 466,1 tūkst. eurų.

Susisiekimo ministerija šiemet Vyriausybei pasiūlė pertvarkyti kelių priežiūros įmones. Praėjusią savaitę ministrų kabinetas šiai reformai pritarė iš esmės, tačiau dar turės pritarti posėdyje, o vėliau reformai turės pritarti ir Seimas.

Ministerija siūlo, kad dar šiemet vietoje valstybės įmonės „Automagistralė“ ir 10-ies regioninių priežiūros įmonių turėtų atsirasti viena valstybės įmonė „Kelių priežiūra“. Ministerijos skaičiavimais, centralizavus įmones, bus galima sutaupyti iki 8,5 mln. eurų. Į naują valstybės įmonę ketinama perkelti visą įmonių valdomą techniką ir personalą, o jos būstinė bus ne Vilniuje. Pagal planą kelius valdyti numatoma perduoti Lietuvos automobilių kelių direkcijai.

Didžiųjų valstybės valdomų įmonių valdybas jau nuo rugsėjo pradžios turėjo papildyti nepriklausomi nariai, bet Ūkio ministerija nespėja įgyvendinti šio tikslo, rašo "Lietuvos žinios".

"Procesas užsitęsė iš dalies dėl užtrukusio teisės aktų priėmimo, iš dalies - dėl patirties, vykdant atrankas, nebuvimo. Nepaisant nedidelio vėlavimo, visos atrankos jau vyksta ir spalio mėnesį, manau, turėsime galutinius rezultatus", - nurodė ūkio viceministras Gediminas Onaitis.

Dabar nepriklausomi valdybų nariai yra išrinkti tik į valstybės įmonę "Visagino energija", kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Ūkio ministerija. Kitoms didžiosioms valstybės įmonėms - Registrų centrui, "Regitrai", Lietuvos oro uostui, "Automagistralei", "Kauno regiono keliams", "Panevėžio regiono keliams", "Šiaulių regiono keliams", "Utenos regiono keliams", "Vilniaus regiono keliams", Lietuvos naftos produktų agentūrai nepriklausomų valdybų narių dar teks palaukti.

Šiuo metu norą dalyvauti valdymo koordinavimo centro paskelbtoje atrankoje yra pareiškę 90 asmenų.