Turėjo šiemet atidaryti
„Prieš rekonstrukciją skelbė, kad 2023-iųjų lapkritį atidarys. Iki šiol – tyla“, – į „Kauno dieną“ kreipėsi viena skaitytojų, pasigedusi žinių apie Mykolo Žilinsko dailės galerijos remonto eigą, o ypač – apie jo pabaigą.
Kreipėmės į Nacionalinį Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziejų, kuriam priklauso galerija. Kada gi atidarymas? Tačiau gerų žinių nėra. Pasirodo, planai buvo tyliai pristabdyti.
„Galerijos rekonstrukcija buvo sustabdyta dar neprasidėjusi, nes, pastatui tapus nacionalinio paveldo objektu, nebetiko paruošta paraiška finansavimui gauti. Todėl buvo atidėta kitam finansavimo etapui, kuriam dabar pateikta paraiška, laukiame vertinimo ir, jeigu viskas bus gerai, tik tuomet prasidės rekonstrukcijos darbai. Tai gali užtrukti iki 2030 m.“, – teigė muziejaus generalinė direktorė Daina Kamarauskienė.
Anot jos, „kol kas per tą laiką pavyko suremontuoti pastato stogą, kad jis visai nesugriūtų belaukiant finansavimo“.
Situacija: galerijos rekonstrukcija buvo sustabdyta dar neprasidėjusi. / Regimanto Zakšensko nuotr.
Uždaryta prieš KEKS nosį
Nepriklausomybės aikštėje esanti galerija pastatyta specialiai Mykolo Žilinsko Kaunui padovanotai 1 683 meno kūrinių kolekcijai saugoti ir eksponuoti. Pastatas iškilo 1978 m.
Išskirtinės architektūros statinys daug dėmesio sulaukė prieš trejus metus, kai, likus porai metų iki Europos kultūros sostinės metų, užvėrė duris. Titulą miestas turėjo atšvęsti be šio perlo.
Jau tuomet kilo daug klausimų, kodėl nebuvo galima palaukti. Visi jie buvo atremti argumentais, kad pastatas – apverktinos būklės. Šiandien kyla kitų klausimų – anksčiau niekaip nepradėtas, o paskui atidėtas remontas – visuomenės, atsakingų žmonių neveiklumo, o gal abejingumo įrodymas?
Kalbinti pašnekovai tragedijos neįžvelgia. Anot jų, šiuo metu svarbiausia, kad rekonstrukcija būtų atliekama tinkamai, o ne kuo skubiau.
Mato UNESCO sąraše
Architektas Audrys Karalius M. Žilinsko dailės galeriją įvardijo kaip vieną vertingiausių postmodernizmo pastatų Rytų Europoje.
„Jaučiu didelį susirūpinimą dėl jo autentiškumo išsaugojimo. Muziejininkai – nuostabūs žmonės, bet gali būti, kad dėl savo pragmatiškų muziejininkystės reikalų, uždavinių, jie gali netyčia, per neapsižiūrėjimą paaukoti tam tikrą architektūrinio autento praradimą. Tai kelia didelį nerimą“, – teigė A. Karalius.
Nesvarbu, per kiek laiko, svarbu, kad šitas Kauno deimantas būtų išsaugotas, kad liktų grynuolis, neprarastų autentiškumo.
Jis sakė esąs visiškai tikras, kad „prabėgs dar 10–20 metų ir mes šitą objektą turėsime UNESCO paveldo sąraše, kaip turime Kauno modernizmą“.
„Mano, kaip architekto, intuicija man kalba būtent tai. Labai norėčiau, kad per buitines rekonstrukcijas, pagerinimus – šildymo, kondicionavimo sistemų atnaujinimą – nebūtų prarastas autentiškumas“, – pridūrė architektas.
Jis užsiminė apie idėją steigti galerijos rekonstrukcijos priežiūros komitetą. Pasaulyje tokia praktika – įprasta. Tai, anot jo, galėtų padėti išvengti situacijos, kai „geresni kondicionieriai, geresnis patalpų klimatas ir daugiau ekspozicijų ploto, bet nebeturime architektūrinio šedevro“.
„Taip, pastato plotas didelis, o ekspozicinio tūrio mažai. Tačiau jį didinti reikėtų labai labai atsargiai“, – samprotavo pašnekovas.
Galerijos autentiškumo išlaikymo galimybes, anot jo, sunkina objekto pagrindinio autoriaus Eugenijaus Miliūno sveikatos būklė. „Buvau ką baigęs universitetą, teko laimė stebėti projekto gimimo baigiamąją fazę. Jaučiu labai aukštas šio objekto vibracijas. Ir esu suinteresuotas, kad jis išliktų ir patektų į UNESCO damkes, į aukščiausias lentynas“, – vaizdingumo kalbėdamas, kaip visada, nestokojo A. Karalius.
Pasak jo, tai, per kiek laiko bus atlikta rekonstrukcija, tikrai nėra vienas pagrindinių dėmenų. „Nesvarbu, per kiek laiko, svarbu, kad šitas Kauno deimantas būtų išsaugotas, kad liktų grynuolis, neprarastų autentiškumo“, – teigė architektas ir pasidžiaugė, kad galerija, nors ir paskutinę minutę, bet entuziastų pastangomis vis dėlto atsidūrė Nacionalinio paveldo sąraše, kuris garantuoja didžiausią įmanomą autentiškumo ir vertingųjų savybių apsaugą: „Pavyko šešėliniais judesiais pastūmėti objektą į Nacionalinio paveldo sąrašą.“
Regimanto Zakšensko nuotr.
Turėtų – pats duotų
Tarp kovotojų už pastato autentikos išsaugojimą – vienas galerijos autorių – architektas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Saulius Juškys.
„Neatsidarys, neatsidarys šiemet“, – užklausus apie Mykolo Žilinsko dailės galeriją, palingavo galva S. Juškys. Pasidalijome žinia, kad per trejus metus, kol buvo uždarytas pastatas, jame pakeistas tik stogas. „Ir dalis langų pakeista. Reikia visą ventiliacijos sistemą keisti, gerą apšvietimą įrengti, o po apačia, kaip norėjo muziejus, būtų lankomos fondų saugyklos“, – ėmė vardyti architektas, tačiau neįžvelgė rekonstrukcijos skubos poreikio.
„Kiek vyksta, tiek vyksta. Jeigu galėčiau, skirčiau pinigų ir atiduočiau 10 mln. eurų – darykite! Tiek reikia rekonstrukcijai. Neveiklumo neįžvelgiu. Nežinau, kaip dažnai Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus ministeriją krutina, ar dažnai tai daro. Gal reikėtų, kad dažniau pakrutintų?“ – svarstė S. Juškys.
Ar jį, kultūros žmogų, tenkina toks trypčiojimas, tokie tempai? „Manęs netenkina, bet kas iš to? Nesėdėkite redakcijoje, o nueikite į bet kurią galeriją – tuščia. Tuščia! Tai, kad Mykolo Žilinsko dailės galerija jau trejus metus neveikia – nedidelė netektis. Kai viskas bus įgyvendinta, bus labai faina. Klausimas, ar reikia ne tik muziejui? Kam dailės galerija iš viso reikalinga? Nei Kaunui, nei Lietuvai nelabai reikia. Iš tiesų tai reikia, bet tiesa tokia, kad čia ne Luvras, kuris minias žmonių pritraukia ne tik parodos atidarymo dieną“, – kalbėjo architektas ir pridūrė, kad nekaltina nei Vyriausybės, nei valdžios, – pinigų reikia visoms sritims: ir švietimui, ir medicinai.
Išskirtinis: A. Karaliaus teigimu, Mykolo Žilinsko dailės galerija – vienas vertingiausių postmodernizmo pastatų Rytų Europoje. / Vilmanto Raupelio nuotr.
Gal jau šįkart?
S. Juškys pabandė apžvelgti galerijos būklę, kuri buvo prieš jos uždarymą. Ilgiau veikti tikrai negalėjo. „Šildymas, vėdinimas buvo apverktinas. Apšvietimas – taip pat. Paveikslai – drėgnoje patalpoje… Personalas sėdėti nenori… Galų gale ir lankytojai nesiveržė“, – sakė architektas.
Muziejaus vadovė minėjo, kad finansavimas atidėtas, nes galerija įtraukta į svarbųjį sąrašą, tad paraiška nebeatitiko reikalavimų. Teko ruošti kitą.
„Į sąrašą būtinai reikėjo traukti. Buvo prasidėję tokie pasiūlymai... Klaikius pasiūlymus kai kurie projektuotojai atsiuntė. Viena firma iš viso buvo įregistruota Žirmūnų garažuose. Garažuose!“ – pabrėžė S. Juškys.
Laimei, atsiduso autorius, dabar pavojaus signalų nebėra. „Niekas negriaunama, neardoma. Buvimas sąraše suteikė teisinę apsaugą pastatui ir esamoms jo vertingosioms savybėms. Dabar reikia tik pinigėlių pasiūlymams įgyvendinti“, – laukimas kauniečio negąsdina.
Mykolo Žilinsko dailės galerija rekonstruoti uždaryta 2020 m. vasarą, o tų pačių metų spalį Kultūros paveldo departamento taryba nusprendė pastatą įtraukti į Kultūros vertybių registrą.
„Naujasis pastato statusas jo architektūrai garantuoja teisinę apsaugą, kuri neseniai renovuoti pradėtam Kauno postmodernistinės architektūros grynuoliui yra gyvybiškai svarbi“, – pranešta kartu su naujiena apie vietą svarbiame sąraše.
Kultūros ministerija į virtinę klausimų atsiuntė sausą atsakymą: „Mykolo Žilinsko dailės galerijos rekonstrukcijai suplanuotas finansavimas ES lėšomis. Visi paruošiamieji darbai tam yra atlikti, paraiška pateikta Centrinei projektų valdymo agentūrai (CPVA) ir šiuo metu laukiama CPVA sprendimo.“
Finansavimas galerijai rekonstruoti jau buvo skirtas 2000 m. Tačiau ekonominė situacija šiuos planus sustabdė. Viltys atgijo 2014 m. Ir vėl – štilis. Gal jau šįkart pavyks?
