Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Ūkio ministerijos siūlymui šalyje trūkstamų profesijų sąrašą išplėsti nuo 27 iki 49-ių, BNS patvirtino ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Iš 22 į sąrašą siūlomų naujų profesijų devynios yra susijusios su informacinių ir ryšių technologijų verslu.
„Prie šio sąrašo grįšime trečiąjį ketvirtį, noriu, kad sąrašas būtų atnaujinamas kas tris mėnesius, kad nuolat matytume, ar sąraše yra tikrai tos profesijos, kurių reikia rinkai, kad informacija būtų nuolat atnaujinama, kad tas įrankis veiktų“, – BNS trečiadienį sakė V. Sinkevičius.
Ministras tikisi, kad nuolatinis sąrašo atnaujinimas paskatins ir verslo asociacijas bei Lietuvos darbo biržą nuolat teikti atnaujintus duomenis apie aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumą.
Užsienio investicijas skatinančios agentūros „Investuok Lietuvoje“ atliktos apklausos duomenys rodo, jog šalyje numatoma tolesnė informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus plėtra –0 jame 2018–2023 metais ketinama sukurti 4,33 tūkst. naujų darbo vietų.
„Investuok Lietuvoje“, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro ir asociacijos „Infobalt“ pernai atliktas tyrimas parodė, kad daugiau kaip 80 proc. informacinių ir ryšių technologijų įmonių iki 2020 metų jos numato įdarbinti beveik 1,2 tūkst. aukštos kvalifikacijos specialistų.
Į sąrašą įtrauktos kompiuterių sistemų specialisto, tinklo administratoriaus, ryšių ir duomenų bazių programuotojų, programinės įrangos kūrėjo ir projektuotojo, multimedijos programų kūrėjo ir kitos profesijos.
Sąrašas taip pat papildytas ir kai kuriomis gamybos srities profesijomis – mechanikos technologo, chemijos, automatikos elektros inžinierių, medienos apdirbimo technologo, laivo mechaninės įrangos, laivų statybos inžinierių profesijomis.
Vyriausybė trūkstamų 27 profesijų sąrašą patvirtino pernai vasarį. Šių specialybių žmones yra lengviau įdarbinti – jiems paprasčiau išduodami leidimai, o darbdaviams nebeliko prievolės mokėti tris kartus didesnį nei vidutinis darbo užmokestį, pakanka pusantro karto didesnės algos. Šios nuostatos galioja atvykėliams iš ne Europos Sąjungos šalių, pačioje bendrijoje visi piliečiai gali dirbti kitoje šalyje be leidimo.
Kai kurie politikai kritikuoja lengvesnio užsienio specialistų įdarbinimo iniciatyvas teigdami, kad taip gali būti atveriamas kelias pigesnei darbo jėgai, kuri stabdys Lietuvos gyventojų atlyginimų augimą.
Ūkio ministerija, remdamasi Migracijos departamento duomenimis, nurodo, kad 17 proc. iš visų pernai į Lietuvą atvykusių dirbti aukštos kvalifikacijos specialistų atvyko pagal sąrašo profesijas.
IT sektorius planus sveikina
Vyriausybės sprendimas beveik du kartus išplėsti lengvesnio užsieniečių įdarbinimo sąrašą padidintų Lietuvos konkurencingumą, teigia informacinių technologijų asociacijos „Infobalt“ direktorius Paulius Vertelka.
„Mes pradedame pragmatiškiau žiūrėti į trūkstamų specialistų atsivežimą į Lietuvą, tai yra labai teigiamas dalykas. Pasaulyje vyksta kova dėl talentų, ir jeigu mūsų mąstymas būtų užsitvėręs gynyba nuo talentų, tai būtų labai didelė bėda, nes nebūtų siekiama konkurencingumo didinimo“, – BNS sakė P. Vertelka.
Visų pirma, reikia gebėti įtikinti specialistą rinktis darbą Lietuvoje, o tada sugebėti įveikti biurokratiją, kuri jo laukia pakeliui. Šis Vyriausybės sprendimas tai supaprastintų, nes laukiančios biurokratinės procedūros kainuoja laiko ir darbdaviui, ir specialistui, kartais dėl kokio keistesnio reikalavimo, jos užstringa.
Anot jo, per artimiausius trejus metus Lietuvos rinkai reikės beveik 13,5 tūkst. papildomų informacinių technologijų (IT) specialistų, Lietuva viso poreikio patenkinti negalėtų, todėl galimybės atsivežti specialistus iš užsienio – būtinos.
P. Vertelka pridūrė, kad sąrašo išplėtimas supaprastintų biurokratines procedūras.
„Visų pirma, reikia gebėti įtikinti specialistą rinktis darbą Lietuvoje, o tada sugebėti įveikti biurokratiją, kuri jo laukia pakeliui. Šis Vyriausybės sprendimas tai supaprastintų, nes laukiančios biurokratinės procedūros kainuoja laiko ir darbdaviui, ir specialistui, kartais dėl kokio keistesnio reikalavimo, jos užstringa“, – teigė P. Vertelka.
Verslo plėtrą skatinančios agentūros „Versli Lietuva“ generalinė direktorė Daina Kleponė teigė, kad Vyriausybės sprendimas padėtų kurtis startuoliams.
„Tai yra puikus sprendimas, nes mes stengiamės pritraukti į Lietuvą startuolių, ir paprastai startuoliams, kuriuos norima prisitraukti iš užsienio šalių, reikia kažkokių specifinių kompetencijų, tačiau tų kompetencijų specialistų sąraše nėra“, – sakė D. Kleponė.
Ji pridūrė, kad sąrašo išplėtimas labai pagerintų IT sektoriaus vystymąsi.
„Lietuvoje mes turime didelį trūkumą, didelę skylę IT specialistų, ir tai net šiek tiek stabdo IT ir ICT sektorių vystymąsį. Kadangi tai vienas iš greičiausiai augančių ir pažangiausių sektorių, tai šis sprendimas būtų nuostabus sprendimas“, – teigė D. Kleponė.
Pasak jos, valstybių – iš kurių galėtų būti kviečiami specialistai – sąrašas, labai platus.
„Jeigu kalbame apie IT profesiją, tai nėra kažkokios vienos šalies. Jeigu specialistas puikiai moka anglų kalbą, jis gali būti iš bet kurios šalies – Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos, Turkijos ir kitų“, – sakė D. Kleponė.
Opozicijos atstovas, Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas palaiko Vyriausybės sprendimą, tačiau sako, kad Vyriausybė turi spręsti žemos kvalifikacijos darbuotojų iš trečiųjų šalių klausimą.
„Aukštos kvalifikacijos darbuotojams, pavyzdžiui, programuotojams, apribojimų turi būti kuo mažiau, tačiau Vyriausybė jau yra padariusi klaidų su darbo jėgos imigracija iš trečiųjų šalių ir turi jas išspręsti“, – teigė G. Paluckas.
Anot jo, žemos kvalifikacijos darbuotojai iš trečiųjų šalių, dirbdami prastesnėmis sąlygomis už mažesnį atlyginimą, stabdo Lietuvos darbo užmokesčio augimą.
