„Investuotojai, žinoma, turi papildomų klausimų. Ir ne tik tie investuotojai, kuriuos mes kviečiame. Mes, tiesą sakant, labai daug dirbame su egzistuojančiais investuotojais, kad jie plėstųsi, kad jie neišeitų. Tai to darbo yra trigubai daugiau, neslėpsiu“, – sekmadienį žurnalistams Seime teigė A. Armonaitė.

Visgi ministrė mano, kad šie klausimai kyla ir dėl objektyviai besikeičiančios geopolitinės situacijos regione.

„Tai dirbame atsiraitoję rankoves. Aš iš tikrųjų esu giliai įsitikinusi, kad kuo daugiau Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bus čia Lietuvoje, tuo ekonomikai bus geriau, bet, tiesą sakant, ir saugumui bus geriau, nes bus motyvacijos ginti“ , – sakė A. Armonaitė.

Pastaruoju metu diskusijas apie šalies nacionalinį saugumą įžiebė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pareiškimai ir raginimai kaip įmanoma greičiau persvarstyti šalies gynybos koncepciją.

Lietuvos žvalgybos institucijų parengtoje naujausioje grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje nurodoma, kad Rusija skiria milžiniškus išteklius karui Ukrainoje, bet kartu ruošiasi ir ilgalaikei konfrontacijai su NATO.

Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) parengtame vertiname nurodoma – tikėtina, kad „Rusija artimoje perspektyvoje turės išteklių ir tęsti karą Ukrainoje, ir palaipsniui plėsti savo karinius pajėgumus Vakarų strategine kryptimi“.

Planuojama aptarti šalies ekonominę padėtį ir 2023 metų valstybės biudžeto projektą, taip pat verslo siūlymus dėl  mokesčių.

„Tikimės iš pirmų lūpų išgirsti, kaip ekonominę padėtį mato darbo vietas kuriantys užsienio investuotojai“, – BNS teigė BFK vadovas Mykolas Majauskas. 

Pasak opozicijai priklausančio „darbiečio“ Vytauto Gapšio, „Investuotojų forumas“ atstovauja didelei daliai užsienio kapitalo įmonių, todėl norima išgirsti jų nuomonę, kaip jie mato Lietuvos perspektyvas, kur įžvelgia stipriąsias puses ir kuriose srityse reiktų valstybei „pasitempti“.

„Kad ir jiems būtų patogu dirbti ir kad naujų investuotojų atsirastų. Investicijų pritraukimas yra ilgas darbas (...), todėl investicinė aplinka turi būti patraukti. Reikia sekti tarptautines tendencijas, o tarp dalyvaujančių bus nemažai tarptautinių kompanijų, kurios teikia įvairias konsultacines paslaugas ir mato tendencijas ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkui“, – BNS sakė V. Gapšys.

Parlamentaro teigimu, „kontaktas su verslu“ gali būti katalizatorius kai kuriems jo keliamiems mokesčių klausimams.

„Visą tą sąrašą esame pasiruošę dar kartą išgirsti ir pamatyti, kokiais klausimais ir kiek paėjėta į priekį“, – pridūrė V. Gapšys.

Susistikime dalyvaus „Investors‘ Forum“, įmonių „Sweco Lietuva“, „Rimi Baltic“, „Iki Lietuva“, „DSV Lithuania“, SEB, „ABOVO red“, „KPMG Lithuania“, „Interlux“, „Orion Global PET“, „Fabula Rud Pedersen Group“, „Idavang“, „Deloitte“, „Vėjo projektai“, „PwC Lietuva“, „Grant Thornton“, „Strategic Staffing Solutions“, „Lirema“, „E Energy“, JTI, „Ellex Valiunas“ vadovai ir atstovai.

Tokį sprendimą Michailas Mišustinas susiejo su plečiamų tarptautinių sankcijų Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą padariniais.

„Susiklosčius tai padėčiai dėl sankcijų užsienio investuotojai vadovaujasi ne ekonominiais motyvais, o politiniu spaudimu“, – sakė Rusijos premjeras.

„Kad verslas galėtų priimti pagrįstus sprendimus, rengiamas prezidento įsako projektas, kuriuo siekiama įvesti laikinus apribojimus kapitalo išplaukoms iš Rusijos“, – paaiškino M. Mišustinas.

„Daugiau apie įmonių planus, kad jos juos keičia, informacijos nėra. Yra nerimo, ir visi, žinoma tikisi, kad situacija deeskaluosis ir išsispręs, tai to paties tikimės ir mes", – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bei agentūros „Investuok Lietuvoje“ renginyje pirmadienį sakė A. Armonaitė. 

„Neprisidėjo prie investicinės aplinkos patrauklumo pastarojo meto įvykiai (Kinijos paskelbtos neoficialios sankcijos Lietuvos verslui dėl Taivaniečių atstovybės atidarymo Vilniuje pernai rudenį – BNS), bet mes tikimės, kad tai bus paskata Lietuvai priimti tokius sprendimus, kaip tuos, kuriuos aptarėme šiandien, kalbant, pavyzdžiui, apie talentus ir kai kuriuos kitus verslo aplinkos sprendimus", – pridūrė ji.

„Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis sakė taip pat neturintis informacijos apie pasikeitusius investuotojų Lietuvoje planus.

„Kas liečia dėl kažkokių investuotojų atsisakymų savo planų, tai mes tokių žinučių neturime. Bet, žinoma, tai labai neramina, jeigu tai užsitęs. Aš manau, kad reikia daugiau laiko, kad galėtume realiai suvokti, koks tai yra poveikis", –  pirmadienį BNS sakė E. Čivilis.

Užsienio žiniasklaida gruodį skelbė, jog Kinija spaudžia Vokietijos automobilių dalių gamintoją „Continental“ nebenaudoti jos gamykloje Lietuvoje pagamintų komponentų.

A. Armonaitė gruodžio pabaigoje delfi.lt patvirtino gavusi jai ir užsienio reikalų ministrui adresuotą Vokietijos įmonių asociacijos kreipimąsi apie patiriamą spaudimą iš Kinijos, tačiau abejojo, ar yra reali grėsmė, kad didelės tarptautinės verslo kompanijos trauksis iš Lietuvos.

E. Čivilis neseniai sakė, kad 40 proc. apklaustų Lietuvos įmonių patiria sunkumų dėl Kinijos sankcijų. Jis pripažino, kad užsienio investuotojai renkasi politiškai stabilias šalis, todėl Lietuva „kažkiek“ nusileis aplinkinėms valstybėms.

Pirmadienį pristatyta vadinamoji baltoji knyga „Globali kova dėl talentų. Galimybė Lietuvos proveržiui“, kurioje pateikiami siūlymai talentams į Lietuvą pritraukti – mokestinės ir finansinės paskatos, pritraukimo ir integracijos bei kitos priemonės.

Siekiant pritraukti talentus, siūloma bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, skatinti į Lietuvą sugrįžti aukštos kvalifikacijos specialistus, skatinti tikslinių talentų rekomendavimą, didinti darbdavių motyvaciją pritraukti talentus bei samdyti užsienio ir emigravusius Lietuvos specialistus.

Be to, siūloma peržiūrėti migracijos procedūras ir administracinę praktiką, rengti lietuvių kalbos kursus užsieniečiams, geriau integruoti užsienio studentus.

A. Armonaitė pirmadienį, be to, kartojo, jog Taivanas domisi lietuviškomis prekėmis bei investicijų Lietuvoje galimybėmis.

„Dėl Taivano, iš tikrųjų yra nemažas susidomėjimas tiek lietuviškomis prekėmis, kaip eksporto kryptimi, tiek ir investicijų", – sakė A. Armonaitė.

„Mes, žinoma, dirbame ties aukštos pridėtinės vertės sektoriais, tokiais, kaip puslaidininkiai. Paprastai tokie sektoriai reikalauja daugiau įdirbio, daugiau laiko. Tai šiuo metu tas vyksta darbas ir tikiuosi, kad tai duos apčiuopiamų rezultatų", – pridūrė ji.

Pasak „Investuok Lietuvoje“ vadovo, Taivanui ketinant investuoti Lietuvoje procesai gali užtrukti.

„Susidomėjimo tikrai yra daug. Tikrai tas politinis aktyvumas jaučiasi ir įmonių lygyje. Tačiau vėlgi, verslai nėra tokie inertiški, kad taip greitai priimtų vieną ar kitą sprendimą. Jeigu yra kalba apie kažkokias investicijas, tai yra procesas,  trunkantis kartais ir keletą metų", – teigė E. Čivilis.

Neseniai pranešta, kad Taivanas artimiausiu metu pasiūlys 1 mlrd. JAV dolerių paskolų fondą bendriems Lietuvos ir Taivano verslo projektams, be to, jis žada įsteigti 200 mln. JAV dolerių fondą, skirtą investicijoms į Lietuvos pramonę.

Kinija pastaruoju metu reiškė protestus dėl Lietuvos plėtojamų ryšių su Taivanu, šios salos atstovybės atidarymo Vilniuje.

Kinija rudenį sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas, be to, ji išbraukė Lietuvą iš muitinės sistemų, todėl lietuviški kroviniai negali patekti į šalį.

Biurus sostinėje tuo pačiu laikotarpiu atidarė dvi norvegų kapitalo bendrovės: „Yara“ bei jau Lietuvoje įsikūrusi „Visma Lietuva“, paskelbusi, kad papildomai samdys 150 darbuotojų.

„Lapkritį sulaukėme net šešių investuotojų. „Brexit“ fone didėjant verslų iš Jungtinės Karalystės susidomėjimu galimybėmis Vilniuje, sostinėje padalinius atidarė dvi šios šalies kompanijos. Taip pat matyti, kad Vilnius žengia į brandesnę investicinės aplinkos fazę - sostinėje daugėja užsienio kapitalo biurų, užsiimančių aukštos pridėtinės vertės veikla. Iš viso šešios naujai įsikūrusios bendrovės Vilniuje žada įdarbinti apie du šimtus penkiasdešimt aukštos kvalifikacijos specialistų“, - teigia Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ direktorė Inga Romanovskienė.

Iš viso šešios naujai įsikūrusios bendrovės Vilniuje žada įdarbinti apie du šimtus penkiasdešimt aukštos kvalifikacijos specialistų.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai metų pabaigoje sostinėje buvo 3340 užsienio kapitalo įmonių. Tai sudarė 83 proc. visų tarptautinio kapitalo įmonių šalyje tuo metu. Užsienio investicijos sostinėje 2017-aisiais, palyginti su užpernai, augo 5 proc. ir sudarė 10 mln. eurų bei 67 proc. visų investicijų šalyje pernai. Pagal tiesiogines užsienio investicijas vienam gyventojui Vilniuje rezultatai daugiau nei tris kartus viršijo šalies vidurkį ir 2017 m. siekė 18 tūkst. eurų vienam gyventojui.

Lapkritį padalinį Vilniuje atidarė „Railsbank“, pirmaujanti Jungtinės Karalystės atvirosios bankininkystės ir reguliavimo technologijų (regtech) platforma. Naujuoju biuru įmonė didina savo programuotojų komandą. Vilniuje „Railsbank“ jau priėmė septynis programuotojus, ir planuoja ženkliai plėsti padalinį per artėjančius kelis metus.

Tą patį mėnesį, planuodama sparčią įmonės plėtrą ir modernizaciją, padalinį Vilniuje atidarė ir kita bendrovė iš Jungtinės Karalystės, vartotojų duomenų platformų specialistė „Alchemetrics“. Vilniuje įsteigtas naujasis padalinys sustiprins esamus įmonės pajėgumus, išplės siūlomų paslaugų asortimentą ir suteiks pagrindą tolimesniam augimui.

Praėjusią savaitę Kinijos finansinių technologijų (fintech) bendrovė „Paytend Technology“ paskelbė apie Vilniuje atidaromą Europos būstinę. Finansinių paslaugų programinę įrangą kurianti ir parduodanti įmonė per trejus metus planuoja įdarbinti iki 50 aukštos kvalifikacijos produktų kūrimo, klientų aptarnavimo ir kitų specialistų.

Pasaulinėje rinkoje medicinos matavimo sistemų ir svarstyklių srityje pirmaujanti bendrovė „seca“ iš Vokietijos paskutinį rudens mėnesį paskelbė savo 15-ajam padaliniui pasirinkusi Vilnių. Tai bus pirmasis tik su įrangos kūrimu susijęs padalinys. Iš pradžių „seca“ įdarbins 10 IT specialistų, kurie kurs programinės įrangos sprendimus, padėsiančius bendrovei patekti į naujas medicinos veiklos sritis.

Pirmaujanti Izraelio pažangiųjų debesų kompiuterijos integravimo ir paslaugų teikimo bendrovė „TeraSky“ lapkritį taip pat paskelbė apie savo Europos filialo atidarymą Vilniuje. Bendrovė, kurios pagrindiniai klientai yra aukštųjų technologijų, finansų, gynybos, kibernetikos, telekomunikacijų ir kitų sričių pirmaujančios pasaulinės įmonės, planuoja samdyti kelias dešimtis vietos specialistų. Biuras Vilniuje bus atsakingas už programinės įrangos kūrimą, profesionalias paslaugas ir regioninę paramą.

Islandijos kelionių organizatorius „Arctic Adventures“ paskelbė apie planus savo pirmąjį užsienio padalinį atidaryti Lietuvoje. Įmonė per trejus ateinančius metus Vilniuje ruošiasi įdarbinti apie 75 darbuotojus. „Arctic Adventures“, įkurta 1983 m., veiklos pradžioje teikė plaukimo srauniomis upėmis paslaugas. Šiuo metu įmonė rengia įvairios trukmės ekskursijas po Islandiją - žygius ledynu, ekstremalius žygius pėsčiomis, nardymo ir kitas pramogas.

Palyginti su 2015 m., ne finansinę veiklą vykdžiusių įmonių skaičius padidėjo 9 proc. ir sudarė apie 2 proc. visų šalies nefinansinių įmonių. Daugiausia šių įmonių valdė Estijos (9 proc.), Vokietijos (8 proc.), Latvijos, Rusijos, Norvegijos, Švedijos ir Danijos (po 6 proc.) investuotojai, skelbia Statistikos departamentas.

2016 m. daugiausia užsienio investuotojų valdomų įmonių vykdė prekybos (34 proc.), profesinę, mokslinę ir techninę (13 proc.), apdirbamosios gamybos (11 proc.), nekilnojamojo turto operacijų (10 proc.) bei transporto ir saugojimo (9 proc.) veiklą.

83 užsienio investuotojų valdomos įmonės vykdė finansinę ir draudimo veiklą. Palyginti su 2015 m., finansinę ir draudimo veiklą vykdžiusių įmonių skaičius padidėjo 5 proc. ir sudarė apie 11 proc. visų šalyje veikusių finansinių įmonių. Finansų sektoriuje dominavo Švedijos, Estijos, Jungtinių Valstijų, Latvijos, Didžiosios Britanijos investuotojai.

2016 m. užsienio investuotojų valdomose įmonėse dirbo daugiau nei 165 tūkst. samdomų darbuotojų: 154 tūkst. ne finansinę ir 11 tūkst. finansinę ir draudimo veiklą vykdžiusiose įmonėse. Palyginti su 2015 m., samdomų darbuotojų skaičius padidėjo 6 proc. ir sudarė apie 15 proc. visų versle dirbusių darbuotojų.

2016 m. ekonominę veiklą užsienyje vykdė 975 Lietuvos ūkio subjektų valdomos įmonės, kurios uždirbo 5,4 mlrd. eurų pajamų. Palyginti su 2015 m., šių įmonių skaičius padidėjo 9 proc., jų pajamos - 5 proc. Lietuvos investuotojų valdomose užsienio įmonėse dirbo daugiau nei 46 tūkst. darbuotojų. Palyginti su 2015 m., darbuotojų skaičius išaugo 6 proc.

Daugiausia Lietuvos investuotojų valdomų įmonių buvo Latvijoje (293 įmonės), Estijoje (125), Baltarusijoje (110), Lenkijoje (94), Rusijoje (84) ir Ukrainoje (48). 2016 m. labiausiai Lietuvos investuotojų valdomų įmonių skaičius padidėjo Latvijoje, Lenkijoje ir Estijoje - atitinkamai 33, 18 ir 12 įmonių.

„Manau, kad reikėtų įsiklausyti į Kibernetinio saugumo centro rekomendacijas, vis dėlto tai yra savo srities profesionalai. Netgi aš, būdamas ūkio ministru ir visada džiaugdamasis užsienio investicijomis, kiekvienu euru ir kiekviena darbo vieta, sukurta ir investuota Lietuvoje, visada žiūriu atsargiai: tos investicijos, be jokios abejonės, negali turėti net mažiausios įtakos mūsų šalies nacionaliniam saugumui“, - interviu „Žinių radijo“ laidai „Pozicija“ sakė V. Sinkevičius.

Jo teigimu, saugumas, o ne darbo vietos ar kitos investicijos yra pats svarbiausias valstybės prioritetas.

„Jokios investicijos, jokios darbo vietos neturės prasmės, jeigu šalis nebus saugi. Galėsime turėti šauniausius ministrus, šauniausią verslo aplinką, bet jeigu investuotojai nesijaus saugūs (tai neturės prasmės, - ELTA). O šiandien jų saugumo garantas (Lietuvoje, - ELTA) yra NATO, ES, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Bet koks žingsnis į šoną nuo aukščiausio saugumo, kurį turime šalyje, yra kenksmingas, taip pat kenksmingas ir investicinei aplinkai“, - kalbėjo ministras.

V. Sinkevičius sakė besidžiaugiąs, kad Kibernetinio saugumo centras reagavo, išplatino pranešimus.

ELTA primena, kad rusiško kapitalo pervežimo paslaugas teikianti bendrovė „Yandex.Taxi“ veikti Lietuvoje pradėjo nuo liepos 26-osios.

Viešojoje erdvėje pasklido informacija, kad „Yandex. Taxi“ įkūrėjas Arkadijus Volažas galimai turi artimų ryšių su įtakingais Kremliaus asmenimis.

Dėl to Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Audronius Ažubalis liepos 26 d. kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) su prašymu atsakyti, ar VSD iš anksto žinojo apie „Yandex. Taxi“ atėjimą į Lietuvos rinką ir ar įvertino „potencialias grėsmes valstybės ir jos piliečių saugumui“ bei kaip ketinama jų išvengti.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius taip pat kreipėsi į VSD, prašydamas informuoti, ar bendrovės „Yandex. Taxi“ veikla Lietuvoje nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.

Be to, pirmadienį R. Šimašius kreipėsi į Konkurencijos tarybą dėl įstatymų reikalavimų galimai neatitinkančios „Yandex. Taxi“ reklamos. Anot kreipimosi, įmonė net nesikreipė į savivaldybę dėl leidimų vežti keleivius.

Eltai atsiųstame komentare „Yandex. Taxi“ tarptautinės plėtros vadovas Aramas Sargsianas sako, kad „Yandex. Taxi“ nėra vežėjas ir nevykdo pervežimo ar taksi paslaugų Lietuvoje bei kitose šalyse.

Jo teigimu, mobilioji programėlė vykdo veiklą su vietinėmis taksi įmonėmis ar su oficialiais vežėjais, kurie turi visus reikiamus leidimus, išduotus valstybinių institucijų.

Tuo metu Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) pirmadienį informavo, kad nuo liepos 26 d. Lietuvoje pradėta aktyviai platinti išmaniesiems įrenginiams skirta programėlė „Yandex. Taxi“ yra galimai nesaugi.

Pasak centro, programėlės poreikiai galimai sudaro sąlygas neteisėtam asmens duomenų rinkimui ir kaupimui, o tai kelia susirūpinimą dėl jų saugumo.

Lietuvos NKSC pareiškė, kad rekomenduoja nenaudoti pavėžėjimo programėlės „Yandex. Taxi“, kol bus atliktas išsamus jos tyrimas.

Tuo tarpu skirtingai nuo Lietuvos NKSC, Estijos tarnybų atstovai kur kas atlaidžiau žiūri į pavėžėjimo paslaugų programėlę „Yandex. Taxi“ ir neketina drausti ja naudotis, liepos 31 d. rašė Estijos laikraštis „Postimees“.

„Valstybinių informacijos sistemų departamentas nėra toks kategoriškas, kaip mūsų kolegos lietuviai, ir niekam nedraudžia naudotis programėle taksi iškviesti, taip pat ir valstybinių įstaigų tarnautojams. Suprantama, naudojantis ta ar kita programėle reikia apdairiai elgtis su savo asmens duomenimis“, - sakė leidiniui departamento kibernetinio saugumo padalinio CERT-EE vadovas Tonu Tammeris.

Rusijos kapitalo bendrovė „Yandex. Taxi“ pradėjo savo veiklą Estijoje šiais metais.

Pasak asociacijos atlikto tyrimo, Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indeksas pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 1,23 balo (iš 2 galimų) ir buvo aukštesnis nei ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, kuomet jis siekė 1,216 balo.

Pasak pranešimo, investuotojai kaip iššūkius nurodo politinę įtampą Seime, verslą reguliuojančių įstatymų trūkumus ir mokesčius darbo jėgai. Taip pat nedelsiant tobulintiną švietimo sistemą. Užsienio kapitalo įmonės svarbiausiais šalies pranašumais tradiciškai laiko puikiai išvystytą telekomunikacijų ir transporto infrastruktūrą, tačiau pasitikėjimo indekso kilimą jau ne pirmą ketvirtį iš eilės stabdo požiūris į politinę aplinką.

Tyrimo duomenimis, didesnė dalis, 63 proc. investuotojų, politinį stabilumą vertina prastai arba vidutiniškai. Dauguma, 89 proc., respondentų artimiausiu metu nesitiki teigiamų pokyčių šioje srityje, o trečdalis, 32 proc., apklaustųjų mano, kad stabilumo lygis ir toliau mažės.

„Matyti, kad investuotojų optimizmas vėl pamažu kyla. Užsienio kapitalo įmonės reiškia norą toliau kurti pridėtinę vertę Lietuvoje, daugelis jų planuoja steigti naujų darbo vietų, kelti atlyginimus darbuotojams. Tad siekdama toliau gerinti investicinį klimatą, valstybė dabar turėtų įrodyti esanti atvira dialogui, stabili ir nuspėjama. Deja, to kaip tik labiausiai ir trūksta – diskusijos apie išankstinius rinkimus, prieštaringos įstatymų leidimo iniciatyvos vietoje būtinų reformų, neigiami politikų komentarai verslo atžvilgiu pasauliui siunčia prastą žinią”, – pranešime teigė „Investors' Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.

Anot pranešimo, kitos investuotojų lūkesčius neigiamai veikiančios sritys – tai verslo reguliavimas ir įmonėms tenkanti mokesčių bei administracinė našta. 93 proc. apklaustųjų neigiamai arba vidutiniškai vertina verslo reguliavimo efektyvumą Lietuvoje. Ketvirtadalis, 23 proc., respondentų mano, kad dėl administravimo naštos ir sudėtingumo šalies mokesčių sistema nėra efektyvi.

Tyrimo duomenimis, siekdama gerinti verslo aplinką ir investicinį klimatą, valstybė didžiausią dėmesį turėtų skirti švietimo sistemai tobulinti. 73 proc. investuotojų įsitikinę, kad jai būtinos reformos, siekiant užtikrinti šiuolaikinės darbo rinkos poreikius atitinkančių kvalifikuotų darbuotojų rengimą. Kita svarbi sritis – darbo jėgos apmokestinimas. Daugiau nei du iš trijų respondentų teigia, kad darbuotojams ir darbdaviams tenkantys mokesčiai yra vienas svarbiausių verslo aplinkos iššūkių, ir nuo 2017 metų pabaigos taip manančių padaugėjo 36 procentiniais punktais.

81 proc. investuotojų pritartų visuotiniam nekilnojamojo turto mokesčiui, jeigu mainais būtų sumažinta darbo jėgai tenkanti finansinė našta. Be to, 69 proc. sutinka, kad papildomoms įplaukoms į biudžetą surinkti galėtų būti svarstomas automobilių mokestis.

Pirmojo 2018 metų ketvirčio tyrimo duomenys atskleidžia, kad vis ryškesnis iššūkis verslui tampa kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Daugiau nei 9 iš 10 apklaustųjų įsitikinę, kad kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla Lietuvoje nepakankama.

Daugiau nei du trečdaliai (68 proc.) užsienio įmonių planuoja didinti atlyginimus savo darbuotojams. Pusė, 52 proc., investuotojų artimiausią ketvirtį numato priimti naujų darbuotojų. Šiek tiek daugiau nei trečdalis investuotojų ateinantį ketvirtį tikisi pelno augimo, nors vos 30 proc. respondentų mano didinsiantys investicijas į įmonės technologinį atsinaujinimą.

Atliekant tyrimą respondentų buvo paprašyta įvertinti ir valstybės institucijų, įmonių bei organizacijų veiklą. Iki šiol palankiausio investuotojų vertinimo sulaukdavęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas lyderio pozicijas užleido bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Požiūris į šios bendrovės veiklos efektyvumą nuosekliai gerėjo nuo pat 2017 m. pradžios, ir šiemet 76 proc. investuotojų ESO vertina gerai. Dideliu veiklos efektyvumu, respondentų nuomone, pasižymi ir Registrų centras (74 proc.), minėtas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (73 proc.). Prasčiausiai investuotojų vertinamos institucijos – vieną ryškiausių nuosmukių patyręs Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos bei Nacionalinė žemės tarnyba.

Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimą atlieka asociacija „Investors' Forum“. Dvyliktasis LIPI tyrimas atliktas 2018 m. sausį. Tyrimo metu apklausta 62 Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių atstovai.

„Mes galbūt matome skirtingai būdus, kaip tai pasiekti, bet noras yra vienareikšmiškai, kad nebūtume ten, kur esame šiandien“, – po susitikimo su investuotojais kalbėjo premjeras Saulius Skvernelis.

Jis teigė, kad apie 50 užsienio investuotojų pasiūlymų yra numatyti įgyvendinti, o kitus Vyriausybė peržvelgs ir įvertins. S. Skvernelis pridūrė, kad dar anksti sakyti, kuriuos investuotojų pasiūlymus Vyriausybei pavyks įgyvendinti iki kadencijos pabaigos.

„Mes kalbame apie 50 pasiūlymų, kurie yra Vyriausybės darbotvarkėje arba pradėti, arba numatyti šių metų veiksmuose, o iš kitų 50, aš pasiskaitysiu ir gal atrasime (ką galima įgyvendinti – BNS)“, – tvirtino premjeras.

Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas žurnalistams kalbėjo, kad Vyriausybė ir forumas kol kas labiausiai nesutaria dėl tiesioginio susisiekimo tarp Vilniaus ir svarbiausių Europos sostinių.

„Turbūt su premjeru mes sutariame 90 proc. klausimų ir galbūt avialinijos yra vienas klausimų, kur mes dramatiškai nesutariame. Mes manome, kad skrydžių finansavimas galėtų būti puiki laikina priemonė. (...) Duokite mums politinę valią ir mes duosime sprendimus“, – teigė R. Valiūnas.

S. Skvernelis į tai atsakė, jog Lietuva negali laisvai finansuoti oro susisiekimo dėl Europos Sąjungos reglamentų.

„Čia aišku, yra Europos Komisijos teisinis reguliavimas. Tai yra reguliuojamas dalykas ir čia vien iš Lietuvos pusės sprendimo neužtektų“, – sakė premjeras.

Pati asociacija išskyrė 10 pagrindinių pasiūlymų: įvesti keturis vidutinius darbo užmokesčius atitinkančias „Sodros“ lubos, užtikrinti susisiekimą oro transportu tarp Vilniaus ir svarbiausių Europos miestų, skatinti lietuvių imigraciją atgal į šalį bei kvalifikuotos darbo jėgos bei talentų pritraukimą, gerinti viešojo sektoriaus paslaugų kokybę ir dalį stambių valstybės valdomų įmonių akcijų kotiruoti akcijų biržoje.

Taip pat Investuotojų forumas siūlo ES struktūrinių fondų lėšas naudoti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos ekonomikoms gerinti, didinti tikslinių priemonių finansavimą tiesioginių užsienių investicijų pritraukimui, paruošti ir įgyvendinti efektyvią švietimo reformą, pertvarkyti viešojo intereso gynimo praktiką ir teisinį reguliavimą bei mažinti šešėlinę ekonomiką ir korupciją.

Investuotojų forumas praėjusių metų kovą Vyriausybei pateikė 13 pasiūlymų, kaip gerinti verslo aplinką šalyje. Daugelis jų atitinka ir dabar pateiktus pagrindinius pasiūlymus.

Neretai Airija, kurios sėkmė atsitiesiant po 2008-ųjų krizės vadinama ekonomikos stebuklu, ir jos „receptai“ nurodomi kaip sektinas pavyzdys. Vienas tokių „receptų“ – idėja „ConnectIreland“, kurios esmė – skatinti užsienyje esančius airius į Airiją atvesti investicijų. Jei jiems tai pavyksta ir jų atvestas verslas Airijoje išbūna bent dvejus metus, už kiekvieną to verslo sukurtą darbo vietą „sujungėjas“ gauna 1,5 tūkst. eurų premiją.

Per penkerius projekto gyvavimo metus „sujungėjai“ padėjo sukurti per 3 tūkst. darbo vietų, o mokesčių pavidalu iš šių darbo vietų Airija kasmet gauna apie 347 mln. eurų. Ar toks modelis galėtų veikti Lietuvoje? Ar mūsų emigrantai turi tokį ryšį su Lietuva, kad norėtų taip prisidėti? O gal kritiškai daug mūsų emigrantų patys dirba samdomą darbą ir nėra pajėgūs padaryti kažko panašaus?

Išeivijoje – daug potencialo

SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda sako, kad ne visų užsienio lietuvių galimybės pritraukti investuotojų yra vienodos, tačiau motyvacinio mechanizmo egzistavimas būtų tam tikra paskata.

„Jei žmogaus verslo ryšiai leidžia atkreipti dėmesį į Lietuvą, tai, ko gero, be patriotinių paskatų, galėtų egzistuoti ir materialinės. Ne visi lietuviai emigracijoje dirba tik samdomą darbą prie konvejerio, nors net ir tokie žmonės įvairiais kanalais gali gerąją žinią perduoti.

Jei žmogaus verslo ryšiai leidžia atkreipti dėmesį į Lietuvą, tai, ko gero, be patriotinių paskatų, galėtų egzistuoti ir materialinės.

Tačiau yra ir daug verslo aukštumas pasiekusių žmonių, turinčių ryšių, kurie galėtų susidomėti tokia galimybe. Manau, daugeliu atvejų šie žmonės ir be tokių paskatų stengiasi užsienio investuotojus sudominti Lietuva, tačiau panaši į „ConnectIreland“ iniciatyva tai tik sustiprintų. Ir vargu ar Lietuvai tai daug kainuotų, juolab kad iš grįžtančių mokesčių, sukurtų darbo vietų tikrai būtų gauta su kaupu. Tai – viena iš tų idėjų, kuria tikrai galima pasinaudoti, nebūtinai kopijuojant, nebūtinai tikintis, kad ji bus 100 proc. tokia pat veiksminga“, – kalba G. Nausėda.

Savo ruožtu „Swedbank“ vyr. ekonomistas N. Mačiulis pažymi, kad užsienyje turime labai kvalifikuotų specialistų, įgijusių išsilavinimą geriausiuose pasaulio universitetuose, dirbančių mokslinėse laboratorijose arba pasaulinio lygio tarptautinėse organizacijose. Pašnekovo manymu, piniginės premijos nebūtų vienintelė paskata tokiems žmonėms padėti pritraukti investicijų.

„Tokių lietuvių galime suskaičiuoti ne dešimtimis ir net ne šimtais, o tūkstančiais. Jų yra beveik visose Europos šalyse, JAV, Australijoje. Šią diasporą būtų galima ir reikėtų kažkaip išnaudoti. Tačiau nesu tikras, ar tas mechanizmas, kurį naudojo Airija, yra pats tinkamiausiais. Dažnai žmonės ne dėl kelių papildomų eurų imtųsi tokios veiklos.

Turime suprasti ir tai, kad emigrantų galimybės pasakyti įmonei ar verslininkui investuoti Lietuvoje, o ne kažkurioje kitoje mūsų kaimyninėje valstybėje yra labai ribotos“, – tikina ekonomistas.

Svarbiau – patraukli investicinė aplinka

Pirmiausia, pasak N. Mačiulio, Lietuvoje reikia kurti patrauklią investicinę aplinką tiek vietiniams, tiek užsienio investuotojams.

„Kurdami patrauklią reguliacinę, mokestinę aplinką galime tikėtis beveik automatinio investicijų srauto. Esu tikras, kad Airijos sėkmė pritraukiant investicijas nebuvo susijusi su diasporai skirta programa. Tai galėjo prisidėti, tačiau lemiamas veiksnys buvo kitas – jie sukūrė labai patrauklią investicinę aplinką, ypač mokestinę. Manau, nereikėtų susitelkti ties priziniu fondu, tai turi būti tik vienas iš daugelio komponentų.

Talentingiausi, gabiausi mūsų emigrantai patys turi tikėti, kad aplinka ir perspektyvos čia investuoti yra geros.

Nesusidarykime klaidingo įspūdžio, kad bandant įdarbinti diasporą ir skatinant jos patriotiškumą reikia skirti papildomą biudžetą. Ne viskas susiveda į pinigus. Talentingiausi, gabiausi mūsų emigrantai patys turi tikėti, kad aplinka ir perspektyvos čia investuoti yra geros. Jei jie tikės, jiems nereikės nei tūkstančio, nei dviejų tam, kad ragintų savo pažįstamus investuoti. Sukurti investicijoms patrauklią valstybę yra sunkesnis kelias, tačiau be to tokie projektai nepadės“, – tikina pašnekovas.

Kas šiandieną vilioja investicijas į Lietuvą

Pasak G. Nausėdos, investicijos į Lietuvą ateina ne tik dėl palyginti patrauklios darbo jėgos kainos, čia esama nemažai už tai atsakingų institucijų įdirbio.

„Didžiosios pastarojo meto investicijos ateina dėl to, kad mes sugebame atkreipti į save dėmesį. Dalis vidutinių, smulkesnių investicijų kartais turi klaidingus lūkesčius, tikisi, kad čia galės mokėti 500 eurų algas „ant popieriaus“ Vilniuje ar kokiame kitame didmiestyje, bet net ir kai kurios jų, geriau apsižvalgiusios, vis tiek nenumoja ranka.

Tai yra kryptingo darbo rezultatas ir, manau, tas pradinis įdirbis, kuris buvo pasiektas pritraukiant milžiniškus vardus ar investicijas, lydinčias investicijas turėtų vynioti kaip siūlų kamuolį“, – kalba G. Nausėda.

Savo ruožtu N. Mačiulis pažymi, kad Lietuva turi ir daugybę natūralių privalumų, padedančių pritraukti investicijų. Tai – narystė ES, ekonominėje pinigų sąjungoje.

„Mes priklausome vienai didžiausių pasaulio rinkų, turinčių didelę perkamąją galią, su atviromis sienomis. Įstodami į euro zoną panaikinome valiutos kurso riziką. Darbuotojų kokybės ir kainos santykis yra labai geras.

Tačiau turime problemų, viena opiausių – darbuotojų trūkumas. Vienas iš Airijos sėkmės ingredientų buvo ir tas, kad ji buvo atvira imigracijai, pritraukė išsilavinusių, verslių žmonių. Čia mūsų galimybės – kol kas ribotos. Nesame tiek atviri, problema yra ir dirbtinė biurokratija, aukštas korupcijos lygis“, – teigia N. Mačiulis.