Lietuvoje veikiančios užsienio kontroliuojamos įmonės didesnius negu vidutinis sektoriaus darbo užmokestis moka visose ekonominės veiklos srityse.

„Į šalies rinką atėjusios užsienio kapitalo įmonės sparčiai plečia veiklą, o tam reikia greitai pritraukti didelį kiekį darbuotojų, todėl jos yra linkusios siūlyti aukštesnius atlyginimus. Taip pat šios įmonės dažniau veikia didžiuosiuose šalies miestuose, kuriuose ir bendras pajamų vidurkis yra didesnis. Tad didesnius atlyginimus iš dalies galima aiškinti rinkos ir konkurencinėmis sąlygomis, kurios didžiuosiuose miestuose ir regionuose skiriasi“, – pranešime cituojamas STRATA Studijų politikos ir karjeros analizės skyriaus vadovas Gintautas Jakštas.

Akcentuojama, kad šešėlinės ekonomikos, kurios paplitimas skirtingose veiklos srityse nėra vienodas, mastas tyrime nėra įvertinas.

Kaip nurodoma pranešime spaudai, tyrime analizuotos užsienio kapitalo įmonės aukštesnį išsilavinimą įgijusiems darbuotojams yra linkusios mokėti gerokai didesnius atlyginimus negu Lietuvos vidurkis. Užsienio kapitalo įmonėse dirbantys mokslo daktarai uždirba vidutiniškai 3,16 tūkst. eurų.

Eksportuojančiose įmonėse karjeros siekiantys doktorantūros absolventai uždirba 1,88 tūkst. eurų, inovatyviose – 1,62 tūkst. eurų, vidutinis mokslo daktarų atlyginimas Lietuvos įmonėse siekia – 1,58 tūkst. eurų. Magistro ar bakalauro laipsnį įgiję darbuotojai užsienio kontroliuojamose įmonėse taip pat uždirba daugiau negu kito tipo įmonėse.

Užsienio kontroliuojamos įmonės išsiskiria ir aukščiausiais didžiausias pajamas gaunančių darbuotojų atlyginimais. Šiose įmonėse vidutinis 1 proc. aukščiausias pajamas gaunančių darbuotojų atlyginimas siekia 7,23 tūkst. eurų, Lietuvos vidurkis – 4,58 tūkst. eurų.

Žemiausias pajamas gaunančių darbuotojų vidutinis atlyginimas užsienio kapitalo įmonėse siekia 861 eurą, Lietuvos vidurkis – 554 eurai.

Analitinėje apžvalgoje „Užsienio kapitalo, eksportuojančių ir inovatyvių įmonių žmogiškieji ištekliai“ analizuotos įmonės sudarė apie 16 proc. visų 2018 metais Lietuvoje veikusių įmonių. Tyrime pateikiami 2018 metų lapkričio mėnesio atlyginimų duomenys, nurodant darbo užmokestį prieš mokesčius.

Paskutinį rudens mėnesį Vilniaus užsienio kapitalo įmonių gretas papildė „Alchemetrics“ ir „Railsbank“ iš Jungtinės Karalystės, „seca“ iš Vokietijos, „Terasky“ iš Izraelio, „Arctic Adventures“ iš Islandijos bei „Paytend Technology“ iš Kinijos. Bendrai jos žada samdyti apie 250 specialistų. Biurus sostinėje tuo pačiu laikotarpiu atidarė dvi norvegų kapitalo bendrovės - „Yara“ bei jau Lietuvoje įsikūrusi „Visma Lietuva“, paskelbusi, kad papildomai samdys 150 darbuotojų.

Iš viso, per 2018 m. užsienio kapitalo bendrovėse dirbančių žmonių skaičius didėjo 3 tūkst. bei š. m. spalio 31 d. viršijo 100 tūkst., o tai sudaro apie trečdalį visų dirbančiųjų Vilniaus mieste, rodo „Sodros“ ir Lietuvos statistikos departamento duomenys. Vilniuje darbuotojų skaičius užsienio kapitalo bendrovėse 2017 m. pabaigoje buvo 97,5 tūkst. Panašus augimas fiksuotas ir užpernai.

Tarp intensyviausiai komandą šiemet plėtusių užsienio kapitalo bendrovių – „Swedbank“, „Danske Bank“, „Booking.com“, „Thermo Fisher Scientific Baltics“. Tuo tarpu,  šiemet Vilniuje įsikūrę investuotojai,  kurie planuoja samdyti daugiausiai darbuotojų - norvegų kapitalo „Yara“ (250), Šveicarijos „Mera“ (200), islandų kapitalo „Arctic Adventures“ (75), JAV kapitalo „Baazarvoice“ (70).

„Tai, kad Vilnių atranda vis daugiau naujų investuotojų, sostinėje duris veria nauji biurai, o jau esamose užsienio kapitalo įmonėse darbuotojų skaičius auga, nėra atsitiktinumas. Intensyviai dirbame, kuriame bei tvarkome miestą tam, kad jis būtų patogus ir patrauklus čia jau įsikūrusiems talentams ar dar tik svarstantiems pasirinkti Vilnių. Kuo daugiau mieste turime talentų, vietinių ir užsieniečių, tuo lengviau pritraukti naujus investuotojus bei plėsti jau esamų įmonių pajėgumus“, - sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

„Lapkritį sulaukėme net šešių investuotojų. „Brexit“ fone didėjant verslų iš Jungtinės Karalystės susidomėjimu galimybėmis Vilniuje, sostinėje padalinius atidarė dvi šios šalies kompanijos, viena iš jų – „Railsbank“ - užsiima finansinėmis technologijomis. Taip pat, matyti, kad Vilnius žengia į brandesnę investicinės aplinkos fazę – sostinėje daugėja užsienio kapitalo biurų, užsiimančių aukštos pridėtinės vertės veikla. Iš viso šešios naujai lapkritį įsikūrusios bendrovės Vilniuje žada įdarbinti apie du šimtus penkiasdešimt aukštos kvalifikacijos specialistų“, - teigia Inga Romanovskienė, Vilniaus miesto turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ direktorė.

Daugėja britų investicijų

Lapkritį padalinį Vilniuje atidarė „Railsbank“, pirmaujanti Jungtinės Karalystės atvirosios bankininkystės ir reguliavimo technologijų (regtech) platforma. Naujuoju biuru įmonė didina savo programuotojų komandą. Vilniuje „Railsbank“ jau priėmė septynis programuotojus, ir planuoja ženkliai plėsti padalinį per artėjančius kelis metus. Tą patį mėnesį, planuodama sparčią įmonės plėtrą ir modernizaciją, padalinį Vilniuje atidarė ir kita bendrovė  iš Jungtinės Karalystės, vartotojų duomenų platformų specialistė „Alchemetrics“. Vilniuje įsteigtas naujasis padalinys sustiprins esamus įmonės pajėgumus, išplės siūlomų paslaugų asortimentą ir suteiks pagrindą tolimesniam augimui.

Vilniuje nuosekliai auga užsienio kapitalo įmonių skaičius. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pernai metų pabaigoje sostinėje buvo 3340 užsienio kapitalo įmonių. Tai sudarė 83 proc. visų tarptautinio kapitalo įmonių šalyje tuo metu. Užsienio investicijos sostinėje 2017-aisiais, palyginti su užpernai, augo 5 proc. ir sudarė 10 mln. eurų bei 67 proc. visų investicijų šalyje pernai. Pagal tiesiogines užsienio investicijas vienam gyventojui Vilniuje rezultatai daugiau nei tris kartus viršijo šalies vidurkį ir 2017 m. siekė 18 tūkst. eurų vienam gyventojui.

Neigiamai investuotojų nuotaikai didžiausios įtakos turėjo politinio stabilumo stoka ir toliau augantis atotrūkis tarp atlyginimų bei darbo našumo.

Nuo 2014 m. reguliariai vykdomo keturioliktojo tyrimo duomenimis, investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ūkio perspektyvomis ketvirtąjį šių metų ketvirtį siekė 1,140 balo iš 2 galimų. Šis rodiklis žemesnis buvo tik 2015 m. pradžioje.

„Nepalankų emocinį investuotojų foną kuria tiek užsienyje, tiek Lietuvoje tvyrantis netikrumas. Viena vertus, jį lemia prekybos karai, „Brexit“, neatslūgstanti geopolitinė įtampa Rytų Europoje, kurią aštriai iliustruoja Ukrainoje įvesta karo padėtis. Kita vertus, reiškiamas nepalankus dalies Seimo narių ir valstybės tarnautojų požiūris į verslą, kontraversiški valdžios sprendimai, politiką vis labiau persmelkiančios ateinančių metų rinkimų nuotaikos - šie ir kiti Lietuvoje stebimi procesai kuria mažiau patrauklios verslui ir investicijoms šalies įvaizdį“, - komentuoja asociacijos „Investors' Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.

Tyrimo duomenimis, trečdalis, 34 proc. apklaustų užsienio kapitalo įmonių politinį stabilumą Lietuvoje laiko žemu.

Investuotojams nerimą kelia ir augantis atotrūkis tarp darbo jėgos našumo ir darbo užmokesčio: 23 proc. respondentų šią sritį pripažįsta esant problemiška. Šiose dviejose srityse respondentai pagerėjimo artimiausiu metu nesitiki. Net 39 proc. tyrimo dalyvių mano, kad politinio stabilumo mažės ir toliau, o 41 proc. apklaustųjų mano didėsiant atotrūkį tarp darbo jėgos kaštų ir produktyvumo.

Ketvirtą ketvirtį iš eilės investuotojai mano, kad švietimo sistema ir jos tobulinimas turėtų sulaukti daugiausiai valdžios dėmesio. Tokios nuomonės ketvirtąjį šių metų ketvirtį laikosi 66 proc. respondentų.

„Šių dienų aktualijos - mokytojų streikai ir pokyčiai Vyriausybėje, švietimo srityje, deja, artimiausiu metu neleidžia tikėtis proveržio. Apskritai, valstybės ir viešojo sektoriaus veikla, stebinantys ir nepamatuoti politikų pareiškimai, pavyzdžiui, dėl šalyje veikiančių privačių bankų ir daugelis kitų aplinkybių investuotojų bendruomenei kelia rimtą susirūpinimą“, - mano „Investors' Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė.

Jos teigimu, krenta į akis konservatyvus ir lėtas valstybės valdomų įmonių privatizavimo ir akcijų kotiravimo biržoje procesas, pastarojo meto diskusijos dėl mažmeninės prekybos reguliavimo ir apskritai perteklinis valdžios siekis riboti bei reguliuoti verslo procesus, politikavimas ir nesibaigiančios parlamentinės komisijos. Šiuos veiklos aspektus, o ne sutelktą siekį spręsti strateginius šalies iššūkius mato verslo atstovai, ir tai neigiamai veikia investuotojų lūkesčius.

Vis dėlto, pasak „Investors' Forum“ vadovų, tyrimo duomenys dar nereiškia, jog investuotojai nusivilia Lietuva.

Daugiau nei du trečdaliai (73 proc.) verslo bendruomenės Lietuvą laiko užsienio investuotojams atvira valstybe. Didžiausiais šalies privalumais investuotojai tradiciškai laikė telekomunikacijų, logistikos ir transporto infrastruktūrą, darbuotojų gebėjimą pritaikyti užsienio kalbas darbe.

Nors artimiausio laikotarpio šalies perspektyvas investuotojai vertina gana skeptiškai, jų pačių verslo planai išlieka ambicingi: 43 proc. apklaustųjų artimiausią ketvirtį ketina samdyti naujų darbuotojų, o 50 proc. respondentų planuoja išlaikyti esamą darbuotojų skaičių. Bene du trečdaliai (64 proc.) investuotojų užsibrėžę didinti atlyginimus savo darbuotojams. Be to, 68 proc. įmonių tikisi augsiant savo produktų ir paslaugų paklausą.

Atliekant tyrimą Lietuvoje veikiančių investuotojų buvo paprašyta įvertinti sprendimą kitąmet rengti referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Net 78 proc. respondentų išreiškė palaikymą šiai iniciatyvai. Vis dėlto, didesnė dalis, 84 proc., apklaustųjų išreiškė nuomonę, jog viešos informacijos apie artėjantį referendumą nėra pakankamai. Investuotojai neišreiškė aiškios nuomonės, kokį poveikį dviguba pilietybė turės darbo jėgos pasiūlai: 43 proc. apklaustųjų mano, kad tai padėtų mažinti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, tačiau trečdalis laikosi priešingos nuomonės.

Investuotojų teirautasi ir kaip jie vertina šią vasarą Seimo priimtus ir prezidentės vetuotus įstatymus, kuriais siekiama reformuoti sveikatos apsaugos sistemą. Apklausos rezultatai rodo, kad net 79 proc. investuotojų pritaria siekiui optimizuoti valstybinių ligoninių tinklą ir efektyviau panaudoti šalies išteklius. 64 proc. apklaustųjų mano, kad privačios ir valstybinės gydymo įstaigos turėtų veikti ir finansavimas joms turi būti skiriamas vienodomis sąlygomis.