„Rengdami įstatymo projektą įvertinome Europos Sąjungos (ES) teisės reikalavimus, Europos šalių patirtis, kur taip pat nustatytos tam tikros išimtys. Be to, užsienio leidinių, kuriuose yra alkoholio reklama, kiekis yra nedidelis, todėl pakeitimai nedarys reikšmingo poveikio konkurencijai ir alkoholio vartojimo skatinimui“, - pranešime teigia ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Siekiant užkirsti kelią mėginimams išvengti draudimo, numatyta, kad išimtis alkoholio reklamai bus taikoma reklamai tik tuose Lietuvoje platinamuose užsienio leidėjų išspausdintuose leidiniuose, kurie atitinka visus nustatytus reikalavimus: jie yra spausdinami užsienio kalba, jų leidėjas yra užsienio asmuo, jie platinami kitose valstybėse ir nėra skirti platinti išimtinai Lietuvoje, o pagrindinis leidinių tikslas nėra alkoholio reklama.

Pasak ūkio ministro V. Sinkevičiaus, tai sudarys sąlygas Lietuvoje užsienio leidinius platinančioms įmonėms neatsisakyti tokių leidinių sklaidos ar rūpintis reklamos šalinimu iš leidinių įvairiais būdais.

Visuomenėje pasipiktinimas kilo po to, kai šių metų sausį buvo įvestas visiškas alkoholio reklamos draudimas, kuriuo remiantis iš užsienio leidinių buvo plėšomi puslapiai su alkoholio reklama.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė tokiam Ūkio ministerijos pasiūlymui.

„Siūlome pritarti įstatymo projekto tikslui, tačiau pasiūlyti Seimui įstatymo projekto nesvarstyti, nes Vyriausybė pavasario sesijoje pateiks svarstyti Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame bus pasiūlytos pagrįstos, tinkamos ir ES teisę atitinkančios problemos sprendimo priemonės“, – trečiadienį Vyriausybės posėdyje kalbėjo ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.

Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų iniciatoriai, tarp kurių yra konservatoriai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Andrius Kubilius, siūlo įtvirtinti išimtį, kad alkoholio reklama nelaikomas importuotas leidinys užsienio kalba, kurio leidėjas yra užsienio juridinis asmuo. Jie teigia, kad vartotojus pasiekia leidiniai su išplėštais lapais arba užklijuota alkoholioreklama.

V. Sinkevičiaus teigimu, priėmus tokį projektą, išimtis nebūtų taikoma Europos Sąjungos valstybių leidiniams, kadangi ES teisės kontekste žodis „importas“ reiškia prekių įvežimą iš trečiųjų šalių. Pasak jo, pataisose yra spragų, galinčių sudaryti prielaidas išvengti reklamos draudimo.

Vyriausybė ketina siūlyti, kad kitoje ES valstybėje teisėtai leidžiami ir teisėtai iš trečiųjų šalių importuoti leidiniai būtų be apribojimų tiekiami ir Lietuvos rinkai.

Nuo šių metų pradžios įsigaliojus visiškam alkoholio reklamos draudimui, prekybos vietose pasirodė užsienyje išleisti žurnalai su išplėšytomis, užtušuotomis arba lipdukais apklijuotomis alkoholio reklamomis. Platintojai taip elgėsi baimindamiesi baudų už alkoholio platinimą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra teigusi, kad įsigaliojus visiškam alkoholio reklamos draudimui Lietuvai gėdą daro faktas, jog užsienietiškų leidinių platintojai yra priversti iš jų plėšti lapus su tokia reklama ar kitaip ją slėpti.

Premjeras Saulius Skvernelis buvo siūlęs užsienietiškų žurnalų Lietuvoje platintojams neplėšyti juose publikuojamos alkoholio reklamos.

Ūkio ministerija pirmadienį registravo Vyriausybės nutarimo projektą, kad nebūtų pritarta konservatorių siūlomai įstatymo pataisai, numatančiai užsienietiškiems žurnalams išimtį leisti spausdinti tokią reklamą.

Pasak viceministro Gintaro Vildos, parlamentarų siūlomas įstatymo projektas turi teisinių klaidų.

„Mes sakome, kad pati valia yra gera, mes nieko prieš ketinimą, (...) tačiau tas įstatymas yra parengtas nekorektiškai ir poveikio, kurio iš jo tikimasi, jis nepadarys“, – BNS pirmadienį sakė viceministras.

Ministerijos registruotame projekte rašoma, kad Vyriausybė šį pavasarį turėtų pateikti siūlymus dėl reklamos draudimo išimties.

Konservatoriai išimtį inicijavo užsienietiškų žurnalų platintojams Lietuvoje paskelbus, kad jie priversti plėšyti ar kitaip slėpti ten esančią alkoholio reklamą.

Šiuo metu Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas už alkoholio reklamą užsienietiškuose leidiniuose nebaudžia.

Ar įmanoma įstatymu sudaryti išlygą užsienio leidiniams bei kokios įtakos tai galėtų turėti lietuviškų leidinių rinkai, preliminaraus vertinimo Konkurencijos tarybos specialistai neteikia. Savo atsakymą Ūkio ministerijai taryba planuoja pateikti šią savaitę.

ELTA primena, kad, nuo šių metų įsigaliojus visiškam alkoholio reklamos draudimui, puslapiai su alkoholio reklama iš užsienio leidinių prekybos vietose buvo išplėšiami, tušuojami ar užklijuojami. Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad iš žurnalų plėšomos reklamos daro gėdą Lietuvai, ir paragino tobulinti įstatymus. Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio teigimu, turi būti vadovaujamasi protingumo principu, todėl už reklamas užsienio leidiniuose neturėtų būti baudžiama.

Alkoholio kontrolės įstatymas grįžo į Seimą, ir sausį Seimo nariai po pateikimo pritarė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės pateiktoms įstatymo pataisoms, kuriose siūloma numatyti reklamos draudimo išimtį leidiniams užsienio kalba, leidžiamiems užsienyje registruoto juridinio asmens. Pagal projektą, reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus leidiniuose užsienio kalba, kurio leidėjas yra užsienyje registruotas juridinis asmuo. Seimas prie šio projekto grįš pavasario sesijoje. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento bei platintojų atstovai priėmė sprendimą, kad iki tol užsienio leidinių platintojai nebus baudžiami ir bus leidžiama nedengti reklamų.

Parlamentarai paprašė Vyriausybės įvertinti įstatymą. Rekomendacijų buvo prašoma Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento. Departamento Stebėsenos ir analizės skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Žala sako, kad į klausimo sprendimą įsitraukė ir Ūkio bei Sveikatos apsaugos ministerijos. Jos, savo ruožtu, prašo kitų institucijų išvadų, ministerijų ir atsakingų institucijų atstovų susitikimas, ieškant bendrų pasiūlymų, bus rengiamas gavus jų išvadas. Seime įstatymo pataisos toliau turėtų būti svarstomos kovą.

Šeštadienį Seimo nariai po pateikimo pritarė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narės Radvilės Morkūnaitė-Mikulėnienės pateiktoms Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, kuriose siūloma numatyti reklamos draudimo išimtį importuotiems leidiniams užsienio kalba, leidžiamiems užsienyje registruoto juridinio asmens.

Pagal projektą, reklama nelaikoma informacija apie alkoholinius gėrimus importuotuose leidiniuose užsienio kalba, kurio leidėjas yra užsienyje registruotas juridinis asmuo.

Už įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 83 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė 5 parlamentarai. Seimas prie šio projekto grįš pavasario sesijoje. Dėl įstatymo pataisų parlamentarai paprašė Vyriausybės išvados.

Viešojoje erdvėje pastarosiomis dienomis kilo visuomenės pasipiktinimas dėl užsienio žurnalų niokojimo išplėšiant puslapius su reklaminiais alkoholio pranešimais ar vizualizacijomis.

Kaip ELTA jau skelbė, užsienio leidinių platintojai bent laikinai galės neplėšyti ar kitais būdais neslėpti alkoholio reklamos Lietuvoje pardavinėjamoje spaudoje. Tokį kompromisą sausio 12 d. pasiekė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento bei platintojų atstovai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra pareiškusi, kad iš žurnalų plėšomos reklamos daro gėdą Lietuvai, ir paragino tobulinti įstatymus.

Nuo Naujųjų metų Lietuvoje uždrausta alkoholio reklama. Dėl to užsienio leidinių platintojai pradėjo tušuoti arba išplėšti iš užsienietiškų leidinių alkoholio reklamas.

– Naujasis Alkoholio kontrolės įstatymas priimtas prieš pusmetį, pakeitimai buvo gerai žinomi. Pone Bartaševičiau, ar anksčiau jūs kalbėjote su politikais ar leidėjais užsienyje ieškant labiau civilizuotų sprendimų nei lapų plėšymas?

V. Bartaševičius: Su užsienio leidėjais mes nelabai galime kalbėtis, kadangi tiražai pakankamai maži ir niekas dėl mūsų atskirų tiražų be alkoholio reklamos nespausdins. O Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentui pirmą laišką išsiuntėme pernai spalio 31 dieną ir paklausėme, ką turėtume daryti su užsienyje leidžiamais leidiniais, kai įsigalios reklamos draudimas.

Lapkričio 10 dieną gavome atsakymą, kad departamentui nesuteikta teisė aiškinti įstatymų ir kad ūkio subjektai, vykdantys žurnalų, laikraščių ir kitų spaudos leidinių platinimą, turi užtikrinti įstatymo vykdymą. Negavęs aiškaus atsakymo, lapkričio 14 dieną parašiau laišką Seimo Sveikatos reikalų, Kultūros, Ekonomikos, Teisės ir teisėtvarkos, Žmogaus teisių komitetams. Laiške labai aiškiai įvardinau, kad mes neradome kito kelio ir svarstome įvairius variantus, pradedant puslapio išplėšimu su alkoholio reklama, lipduko užklijavimu ir baigiant užsienietiškų leidinių atsisakymu.

Prašiau, kad Seimas į tai atsižvelgtų ir kažką padarytų, nes laiko dar buvo. Iš Seimo kanceliarijos gavau žinią, kad mano laiškas gautas, o po kelių dienų atėjo atsakymas iš Kultūros komiteto, kad mano laiškas persiųstas komiteto nariams susipažinti. Daugiau jokio atsakymo iš Seimo nebuvo.

– Kiek leidinių jūs platinate?

V. Bartaševičius: Apie 800. Iš jų užsienietiškų apie 600, o 300 iš jų papuola į vadinamąją pavojingą zoną, kur gali būti alkoholio reklama.

– Kaip vyksta procesas? Jūsų darbuotojai perverčia žurnalą, sužymi puslapius su reklama ir tada susirinkusi cenzorių grupė plėšo po lapą arba klijuoja lipduką?

V. Bartaševičius: Imame beveik 200 puslapių žurnalą ir verčiame kiekvieną puslapį. Sužymime lipdukais puslapius su reklama, kuri yra labai įvairaus dydžio. Jei reklama per visą puslapį arba tai galinis viršelis, pavyzdžiui žurnale „Newsweek“, puslapį išplėšiame. Jei reklama degtukų dėžutės dydžio, ją markeriu užtušuojame. Jei reklama didesnė, klijuojame lipduką.

– Pone Puklevičiau, situacija mažų mažiausiai absurdiška. Žurnaluose reklama neretai yra tik ant vienos lapo pusės, kitoje pusėje – tekstas. Vadinasi, pirkėjas nusiperka sugadintą prekę?

Taip, situacija kvaila, nes žmogus, nusipirkęs žurnalą, negauna viso turinio, už kurį sumokėjo.

A. Puklevičius: Man ši situacija primena atvejį su Mikelandželo „Dovydo“ skulptūra Florencijoje. Ten religingi žmonės sugalvojo, kad nuogam „Dovydui“ reikėtų kelnaites užmauti. Sovietiniais metais erotiniuose žurnaluose tos vietos, kurių, esą, žmonės neturėtų matyti, taip pat buvo užtušuojamos. Taip, situacija kvaila, nes žmogus, nusipirkęs žurnalą, negauna viso turinio, už kurį sumokėjo. Žmonėms ribojama teisė į kokybišką leidinį.

– Turbūt žmonės kreipsis į vartotojų teisių tarnybas?

A. Puklevičius: Taip. Ir platintojas gali sulaukti skundų iš klientų, kad pirko vienokį žurnalą, o gavo kitokį, išdraskytą.

– Kaip visai tai gali atrodyti užsienio leidėjams? Turbūt juos pasiekia naujienos?

A. Puklevičius: Noriu tikėti, kad ypatingai šis dalykas nenuskambės, nes atrodysime kvailokai, kaip davatkų valstybė, bandanti būti šventesnė už popiežių. Duok Dieve, kad taip neįvyks, nes užsienio leidinių tiražai nėra dideli.

– Pone Bartaševičiau, tiek politikai, tiek kontrolieriai jau puolė raminti, kad kol kas baudos nebus taikomos, kad pavasario sesijoje bus grįžta prie šio įstatymo pataisų. Ar jus tai nuramino? Gal jau nebeplėšysite reklamų iš užsienio leidinių?

V. Bartaševičius: Gal aš senamadiškas, bet vadovaujuosi įstatymais. O kol kas niekur nėra parašyta, kad leidiniuose alkoholio reklama yra leidžiama. Jei gausiu raštą iš atsakingų institucijų, kad leidžiama, tada svarstysime, nes nenorime nutraukti tų leidinių platinimo. Bet kol pasakyta tik interviu metu, kad, neva, galimai galima, man tai yra galimai negalima, nes jau esame užsidirbę baudų, nors, manau, ir nebuvome kalti. Pasakymas šiuo atveju mums nieko nereiškia. Mes tikrai labai rimtai svarstome importo nutraukimą, kadangi puslapių plėšymas mums labai nepatinka, leidėjams taip pat nepatiks. Yra pardavėjų, kurie netgi atsisako tokius leidinius parduoti.

– Yra keliamas ir galbūt pagrįstas klausimas, ar šis lapų plėšymas nėra provokacija? Ar tai nėra protesto išraiška? Galbūt lapų plėšyti nereikia, galima užklijuoti, užtušuoti reklamą?

Kol kas nematome kito būdo, tik leidinių platinimo stabdymą. Beje, prenumeratos taip pat.

V. Bartaševičius: Sakykite, kiek formatų lipdukų aš turėčiau paruošti, kad galėčiau apklijuoti keletą tūkstančių skirtingo formato leidinių per savaitę? Tai yra neįmanoma. Kai reklama ant viso lapo, mes jį išplėšiame. Mes tikrai nenorime niokoti leidinių, tai ne mūsų tikslas. Mes norime juos parduoti, kad žmonės skaitytų, bet mums niekas nedavė jokio patarimo, kaip turėtume elgtis.

A. Puklevičius: Juk buvo kreiptasi dar spalio pabaigoje, bet net du mėnesius žmonės, priėmę įstatymą, nesiteikė nieko atsakyti, kaip jis bus taikomas. Ir tik dabar, kai žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose visa tai buvo paviešinta, ir tam tikros įstatymo nuostatos tapo patyčių objektu, buvo susizgribta ir pradėta raminti, kad nieko nebus. O kur jūs buvote 2 mėnesius?

– Pone Bartaševičiau, kokį matote sprendimą?

V. Bartaševičius: Šiuo metu mes labiausiai linkstame prie užsienio leidinių platinimo nutraukimo, nes įstatymas negali būti pakeistas anksčiau negu kovo 1 dieną. O iki kovo dar pusantro mėnesio, per šį laiką pas mus bus daug leidinių. Plėšydami reklamas ir klijuodami lipdukus mes tikrai susilauksime nemalonumų iš leidėjų. To tikrai nenorime. Taip pat nenorime, kad Lietuvos vardas būtų minimas neigiamai. Kol kas nematome kito būdo, tik leidinių platinimo stabdymą. Beje, prenumeratos taip pat. Jeigu užsisakote, pavyzdžiui, „National Geographic“, jums jį pristatome mes, platintojai. Ir jei jūs nueisite į Narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolės departamentą  ir pasakysite, kad žurnale yra alkoholio reklama, mes iš karto gausime baudą.

Buvo galima pasirinkti labiau civilizuotą būdą

Plėšyti lapus su alkoholio reklama iš užsienietiškų žurnalų nėra Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento nurodymas, LRT RADIJUI sako G. Belian. Anot jos, apie šį įvykį girdėta įvairių versijų: „Sakoma, kad vos ne departamento darbuotojai kažkur sėdi ir plėšo lapus. Tikrai taip nėra. Tiesiog nuo sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo alkoholio reklamos draudimas. Įstatymas nenumatė kažkokių išlygų leidiniams, spausdintiems užsienio valstybėse.“

Pasak G. Belian, leidinių platintojai Lietuvoje buvo informuoti apie pasikeitusį alkoholio reklamos reglamentavimą. „Jie tiesiog pasirinko tokį būdą, koks buvo panaudotas. Buvo galima pasirinkti kitą civilizuotą būdą – tartis su kiekvieno leidinio leidėju, informuoti apie tai, kas Lietuvoje pasikeitė, kad dabar kitokios sąlygos. Žurnalai naudoja skirtingas strategijas, priklausomai nuo vietinės rinkos. Turinys yra adaptuojamas vietinėms rinkoms gerbiant tų šalių įstatymus, draudimus. Manau, kad sprendžiant šią situaciją Lietuvoje pritrūko geranoriškumo“, – aiškina pašnekovė.

G. Belian sako, kad greičiausiai iš žurnalų lapus išplėšia ir atitinkamo turinio skrajutę įdeda leidinių platintojai, tačiau patvirtinti to negalima. Paklausta, ar šiuo atveju Lietuvoje nepersistengiama, specialistė teigia, kad žmonėms, rizikingai vartojantiems alkoholį, negali padėti nei alkoholio reklamos draudimas, nei prekybos alkoholiu laiko sutrumpinimas: „Kai kuriems jau reikia pagalbos, gydymo, motyvacijos. Manau, kad draudimai, priimti ir įsigalioję nuo sausio 1 d., orientuoti į plačiąją visuomenę, normalius žmones.“

Primena visišką tabako reklamos draudimą

Paklausta, ar žurnalų lapai nebebus draskomi, G. Belian tikina, kad tai nepriklauso nuo departamento pozicijos. „Platintojai pasirinko tokią taktiką, strategiją, kuri, pasakysiu dar kartą, nepriklauso nuo mūsų departamento. Įstatymo nuostata yra labai aiški, įstatymo draudimų reikia laikytis nepriklausomai nuo to, ar leidinys atspausdintas Lietuvoje, ar užsienyje. Jei padarytume išlygą užsienyje spausdintiems leidiniams, Lietuvoje sulauktume situacijos, kai būtų platinami vaikiški žurnalai su alkoholio reklama“, – įsitikinusi pašnekovė.

G. Belian sako, kad ši situacija negali būti siejama su cenzūra, kaip teigia kai kurie žmonės: „Dar 1997 m. Konstitucinis Teismas labai aiškiai pasisakė, kad tais atvejais, kai kalbama apie visuomenės sveikatą, tam tikrą informaciją galima riboti įstatymu. Šiuo atveju, įstatyminiu pagrindu ir buvo pasirinktas komercinės alkoholio reklamos ribojimas ir draudimas. Atrodo, kad nuo 1995 m. galioja absoliutus tabako reklamos draudimas, kažkokių ypatingų nusiskundimų per visą tą laikotarpį tikrai negaliu prisiminti.“

G. Belian, kalbėdama apie situaciją po alkoholio pardavimo ir reklamos pasikeitimo, sako, kad viskas palaipsniui gerėja. „Pagrindinis dėmesys dabar skiriamas būtent vadinamiesiems pseudobarams, girdykloms. Kai kurios iš tiesų apribojo savo veiklą. Kai kurios vietos piktybiškai nesilaiko įstatymų ir nuo sausio 1 d. organizuojami reidai visoje Lietuvoje kartu su policija, siekiant eliminuoti visą naktinę prekybą, išnešimą iš prekybos vietų. Manome, kad tai yra vienas pagrindinių prioritetų, į kurį turime orientuoti veiklą. Su tokiomis girdyklomis, kurios save vadina barais, atrodome necivilizuotai. Skiriame tam dėmesio, reaguojame į gyventojų skundus. Viskas turėtų būti tikrai neblogai“, – aiškina pašnekovė.

Mano, kad keliamas triukšmas dėl idiotiškų dalykų

A. Puklevičius, komentuodamas situaciją, sako, kad keliama daug triukšmo dėl dalykų, kurie patys savaime yra idiotiški ir juokingi: „Pavyzdžiui, G. Belian prisiminė tabako reklamos draudimą. Tačiau juk visais tais metais į Lietuvą atkeliaudavo „Playboy“ žurnalo numeriai su cigarų reklama, ir niekam tai neužkliūdavo. Dabar sukeltas didelis vajus dėl alkoholio reklamos, platintojai persigando, kad jiems bus taikomos baudos, todėl pradėjo patys kupiūruoti puslapius. Todėl ir turime tokią idiotišką situaciją.“

Yra būdų, kaip apeiti įstatymą. O ta įstatymo nuostata nei kariauja su tuo, kuo reikia, nei pasiekia rezultatą, nei apskritai ką nors padaro, tik kelia žmonių susierzinimą.

Publicistas kritikuoja ir G. Beliant nuomonę apie tai, kad su žurnalų leidėjais dėl turinio pritaikymo reikia tartis civilizuotai. „Tokiems milžinams kaip „Vanity Fair“ ar „Harper`s Bazaar“ Lietuvos rinka apskritai neegzistuoja. Jie net negalvoja apie tokias rinkas, visi skaitytojai jiems vienodi. Niekas nesugalvos keisti žurnalo turinio vien dėl to, kad Lietuvoje sugalvota priimti tokį įstatymą“, – tvirtina A. Puklevičius.

Daugybė žmonių prenumeruoja ne popierines, o elektronines žurnalų versijas, akcentuoja A. Puklevičius. Anot jo, elektroniniuose žurnaluose vis tiek bus alkoholio reklama: „Yra būdų, kaip apeiti įstatymą. O ta įstatymo nuostata nei kariauja su tuo, kuo reikia, nei pasiekia rezultatą, nei apskritai ką nors padaro, tik kelia žmonių susierzinimą.“

A. Puklevičius/V. Skaraičio (BFL) nuotr.

Norėta tik pasižymėti, kad nuveiktas svarbus darbas

A. Puklevičius teigia, kad, priimant nuostatą dėl alkoholio reklamos draudimo, buvo nepagalvota dėl turinio, kuriamo už Lietuvos ribų. „Mano komentaras – tai elementari durnystė. Manau, kad kažkam norėjosi pasižymėti, užsidėti varnelę, kad nuveiktas didelis darbas. O nueita lengviausiu keliu. Todėl ir turime tokią situaciją, kai žmonės nervinasi, pyksta dėl dalykų, kurių buvo galima išvengti, jei koks gudragalvis būtų šiek tiek labiau pasukęs galvą“, – teigia pašnekovas.

Paklaustas, kaip galima būtų sušvelninti tokio nepasitenkinimo pasekmes, A. Puklevičius aiškina, kad pirmiausia reikia suprasti, jog į Lietuvą importuojamų žurnalų skaičiai – juokingi ir liūdni: „Dar liūdna ir dėl to, kad Lietuvoje mažai žmonių prenumeruoja rimtesnę ir kokybišką užsienio spaudą. Taigi, jei kalbame apie juokingus skaičius, nedarančius jokios įtakos kovai su girtavimu, būtų dvi išeitys. Pirma, modifikuoti įstatymo nuostatą numatant, kad šis apribojimas netaikomas turiniui, sukurtam už Lietuvos ribų, neskirtam Lietuvos rinkai. Antra išeitis – užmerkti akis žinant, kad tai vis tiek nepadarys kokybinės ar kiekybinės įtakos kovai su girtavimu.“