„Esame dėkingi Europos Sąjungai už iki šiol parodytą solidarumą. Raginame imtis tolesnių greitų ir ryžtingų veiksmų Baltarusijos atžvilgiu. Priešingu atveju, Baltarusijos režimo vykdomų provokacijų ir išpuolių tik daugės“, – teigė A. Anušauskas.

Bendraudamas su ES gynybos ministrais, A. Anušauskas akcentavo ir ES bei NATO praktinio bendradarbiavimo svarbą.

„Jau patyrėme praktiškai, kaip dvi organizacijos gali papildyti viena kitą ir veiksmingai veikti panaudodamos turimus instrumentus. Kalbu apie „Frontex“ paramą ir NATO kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos komandą, kuri buvo atvykusi į Lietuvą rugsėjį. Tai rodo, kaip svarbu toliau stiprinti bei plėsti ES ir NATO bendradarbiavimą, pagrįstą atvirumo ir papildomumo principais“, – sakė A. Anušauskas.

Ministras užsiminė, kad ES patariamoji mokymo misija Ukrainoje galėtų būti dar viena galimybė stiprinti dviejų organizacijų bendradarbiavimą. Anot A. Anušausko, Lietuvos sąjungininkai turi paremti Ukrainos parodytą ryžtą reformuoti gynybos sektorių, nes tai turės esminę įtaką ne tik Ukrainos, bet ir visos Europos saugumui bei stabilumui.

Lapkričio 15-16 dienomis vykusiame Užsienio reikalų tarybos posėdyje gynybos klausimais ES gynybos ministrai aptarė einamuosius reikalus ir ES karines mokymo misijas, Europos taikos priemonės paramos priemonių klausimus. Bendrame susitikime su užsienio reikalų ministrais, kaip teigiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime, aptartas šiuo metu rengiamas Europos Sąjungos strateginis kompasas.

Susitikimo metu taip pat pasirašyti susitarimai dėl karinio judėjimo oru ir sausuma leidimų procedūrų supaprastinimo, kuriuos parengė Lietuvos pirmininkaujama Europos gynybos agentūros darbo grupė.

„Europa turi labiau ruoštis Rusijos informaciniam karui“, - sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Vokietijos laikraščiui „Neue Osnabruecker Zeitung“. Kai kurios ES partnerės, anot jo, per „naiviai“ vertina Rusijos politiką.

„Vakaruose informacinė Rusijos įtaka vis dar nepakankamai vertinama. Melas nėra tiesiog kitas tiesos variantas. Tinkamai ir plačiai naudojamas melas yra stiprus ginklas“, - pabrėžė ministras ir pridūrė: „Didžiulis vokiečių nepasitikėjimas JAV taip pat yra Rusijos propagandos ir smegenų plovimo, vykstančio įvairiais kanalais, rezultatas“.

Būtų naivu tikėtis, „kad tik Rytų Europos šalys susiduria su tiesiogine ar netiesiogine įtaka iš Maskvos“, - kalbėjo L. Linkevičius. Žmonės jo gimtinėje esą yra didesni realistai.

Ministras pasisakė už tai, kad būtų laikomasi griežtos sankcijų pozicijos Rusijos atžvilgiu. „Kas nieko nedaro, kas neturi aiškios pozicijos Rusijos atžvilgiu, tas išprovokuoja elgesį, sukeliantį vis naujų problemų“, - sakė jis.

Ragino didinti paramą Ukrainai

L. Linkevičius pirmadienį paragino Europos Sąjungą (ES) padidinti paramą Rusijos paveiktiems ukrainiečių kontroliuojamiems Azovo jūros regionams.

„Šalis dirbtinai destabilizuojama, susiduriama su ekonominiais nuostoliais, auga grėsmė atsinaujinti kariniam konfliktui. Ministras L. Linkevičius kvietė atkreipti dėmesį, kad ir tokiomis sudėtingomis sąlygomis reformų procesas Ukrainoje tebevyksta, bei kvietė didinti tikslinės pagalbos teikimą Rusijos veiksmų paveiktiems Azovo jūros regionams“, – teigiama ministerijos pranešime.

Anot jo, tokį raginimą L. Linkevičius išsakė per Briuselyje vykusį ES užsienio reikalų ministrų posėdį.

Šalis dirbtinai destabilizuojama, susiduriama su ekonominiais nuostoliais, auga grėsmė atsinaujinti kariniam konfliktui.

Rusija prieš kelis mėnesius prie Kerčės sąsiaurio lapkritį apšaudė ir perėmė tris Ukrainos laivus, mėginusius iš Juodosios jūros nuplaukti į ukrainiečių Mariupolio uostą Azovo jūroje, taip pat suėmė jų įgulų narius.

Kijevas kaltina Rusiją trikdant ekonominę laivybą Ukrainos pietuose, taip destabilizuojant šalies ekonomiką.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad Rusija toliau ignoruoja Minsko susitarimus, vykdo agresiją Rytų Ukrainoje ir Juodojoje Jūroje, blokuoja laisvą navigaciją Azovo jūroje, taiko ir įveda naujas ekonomines sankcijas.

„Būtinas veiksmingas, proporcingas ir politiškai atsakingas ES atsakas į Rusijos agresiją Ukrainoje/Kerčės sąsiauryje – sulaikyti jūrininkai dar laikomi nelaisvėje, nėra užtikrinta netrikdoma laivyba per Kerčės sąsiaurį ir Azovo jūroje“, – pranešime cituojamas L. Linkevičius.

„Negalime toleruoti Rusijos siekių pasisavinti Azovo jūrą, turime reikalauti tarptautinių konvencijų dėl laisvos laivybos vykdymo. Vertiname ES pasiektą politinį sutarimą dėl individualių sankcijų išplėtimo Rusijos pareigūnams, susijusiems su įvykiais Juodojoje jūroje“, – pridūrė jis.

Ministras taip pat paragino ES konkrečiomis priemonėmis įtvirtinti Krymo aneksijos nepripažinimo nuostatas.

Rusija šį pusiasalį aneksavo 2014 metų kovą. Po kelių mėnesių Rytų Ukrainoje prasidėjo konfliktas tarp Maskvos remiamų separatistų ir Ukrainos pajėgų.

ES užsienio reikalų ministrai taip pat pasveikino Ukrainos pažangą vykdant reformas.

Gruzijos rinkimų administracija nusprendė balsavimą rengti lapkričio 28 dieną – trečiadienį.

Nors ši diena Gruzijoje yra nedarbo, kritikai sako, kad ši data sudarys sunkumų balsuoti kai kuriems rinkėjams.

„Rinkimų data mus kiek nustebino, nes daryti tai viduryje savaitės yra kiek netradiciška“, – žurnalistams Briuselyje sakė L. Linkevičius.

„Nežinau, ar tai iš tikrųjų skatina laisvą ir skaidrų dalyvavimą balsavime, todėl tai kelia tam tikrų abejonių“, – pridūrė jis.

Rinkimų Gruzijoje datą smarkiai kritikuoja opozicija ir keletas didelių pilietinės visuomenės organizacijų. Jie teigia, kad balsavime bus sunkiau dalyvauti emigrantams ir gruzinams, kurie gyvena kitose vietovėse, nei yra deklaravę.

Antrajame prezidento rinkimų ture varžysis du buvę užsienio reikalų ministrai Salomė Zurabišvili ir Grigolas Vašadzė. Pastarasis yra Jungtinio nacionalinio judėjimo kandidatas, o S. Zurabišvili palaiko valdančioji partija „Gruzijos svajonė“.

Pasak ministro, reikia užtikrinti tinkamą dėmesį Rytų partneriams, nes demokratinė, liberali ir stabili kaimynystė kuria stipresnę ES.

Pirmadienį L. Linkevičius dalyvavo Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų tarybos (URT) posėdyje. Jo metu pagrindinis dėmesys buvo skirtas aptarti, kaip įgyvendinami Rytų partnerystės Briuselio viršūnių susitikimo sprendimai, kaip rengiamasi šių metų spalio mėnesį Liuksemburge vyksiančiam Rytų partnerystės užsienio reikalų ministrų susitikimui.

Ministras L. Linkevičius kvietė savo kolegas strategiškiau žvelgti į Rytų partnerystės politiką, neapsiribojant kelių praktinių pasiekimų planavimu kelerių metų laikotarpiui, bet turėti ilgalaikę viziją, atspindinčią ir pažangiausių Rytų partnerystės valstybių integracijos į ES siekius.

Pasak ministro, būtina stiprinti ES dialogą su asocijuotais partneriais - Ukraina, Sakartvelu ir Moldova, bei užtikrinti, kad vienas kertinių Rytų partnerystės principų - „daugiau už daugiau“ būtų geriau įgyvendinamas praktikoje - tiek politiniu lygiu, tiek kalbant ir apie praktinę paramą.

„Turime užtikrinti tinkamą dėmesį mūsų Rytų partneriams. Jų sėkmė yra ir mūsų sėkmė, nes demokratinė, liberali ir stabili kaimynystė kuria stipresnę ES. Greitai pažymėsime Rytų partnerystės dešimtmetį. Tai ambicinga programa, bet kartu ir labai sėkminga. Partneriai dėl savo europinio pasirinkimo patiria daugybę sunkumų, penkiose iš šešių programos dalyvių vyksta aktyvūs ar „užšaldyti“ konfliktai. Privalome šioms šalims padėti, tęsti Rytų partnerystės programą, toliau padėti europinių ambicijų turinčioms partnerėms artėti prie Europos Sąjungos“, - sakė L. Linkevičius.

Praėjusių metų lapkričio mėnesį vykusiame Rytų partnerystės Briuselio viršūnių susitikimo metu valstybių vadovai sutarė dėl 20-ies tikslų, kurių bus siekiama iki 2020 metų. Šiais tikslais norima sustiprinti ES bendradarbiavimą su šešiomis Rytų partnerystės valstybėmis ir užtikrinti jų pažangą gerinant valdymą, stiprinant ekonomiką, plečiant jungtis su ES ir stiprinant visuomenę.

URT metu ministrai apžvelgė 20-ies tikslų įgyvendinimo pažangą, įvardino sėkmingai vystomo bendradarbiavimo pavyzdžius ir nurodė, kuriose srityse būtini aktyvesni veiksmai tiek iš Rytų partnerių, tiek ir ES pusės.

Ministrai taip pat aptarė Šiaurės Korėjos ir Libijos klausimus.

Tikisi, kad laikysis NATO pozicijos

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako tikįs, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) susitikime su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu laikysis bendros NATO pozicijos.

„Prezidentas D. Trumpas turi gerą progą susitelkti ties principais ir vertinimais, dėl kurių prieš kelias dienas sutarė NATO lyderiai, įskaitant ir prezidentą D. Trumpą“, – žurnalistams Briuselyje pirmadienį sakė L. Linkevičius.

„Tikėkimės, kad tuo keliu bus nuosekliai einama per viršūnių susitikimą Helsinkyje“, – prieš ES užsienio reikalų ministrų susitikimą teigė ministras.

NATO lyderiai praeitą savaitę bendroje deklaracijoje paskelbė, kad Rusijai tenka atsakomybė dėl pablogėjusios saugumo situacijos – dokumente minima Rusijos neteisėta Krymo aneksija ir destabilizuojantys veiksmai Rytų Ukrainoje bei karinis aktyvumas prie NATO sienų, įskaitant Karaliaučiaus militarizaciją.

Tačiau D. Trumpas pirmadienį, likus kelioms valandoms iki susitikimo su V. Putinu, pareiškė, kad kaltė dėl prastų dvišalių santykių tenka pačioms Jungtinėms Valstijoms. JAV teisėsaugos tyrimą dėl Rusijos kišimosi į rinkimus jis pavadino „suklastota raganų medžiokle“.