Kaip BNS informavo užsienio reikalų ministro atstovė Paulina Levickytė, pareiškimą dėl atsistatydinimo M. Adomėnas pateikė pirmadienį, jį šiuo metu atostogaujantis ministras Gabrielius Landsbergis pasirašys kitą savaitę grįžęs į darbą.

Sritis, už kurias ministerijoje buvo atsakingas M. Adomėnas, perims kiti viceministrai, šią savaitę vyks darbų perdavimas, sakė ministro atstovė.

Apie tai, jog buvo sustabdytas neblaivus, šeštadienį savo „Facebook“ paskyroje informavo pats politikas.

Jis pareiškė, jog gailisi ir atsiprašo dėl šios klaidos bei atsistatydina iš pareigų.

Užsienio reikalų ministras ir premjerė jo sprendimą atsistatydinti įvertino teigiamai.

M. Adomėnas užsienio reikalų viceministru dirbo nuo 2020-ųjų gruodžio vidurio, kai po Vyriausybės suformavimo į pareigas buvo paskirtas kartu su kitais viceministrais.

Nuo 2000 iki 2018 metų ji buvo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nariu. Tų metų birželį partijos Priežiūros komitetas jį pašalino iš partijos už nederamus ryšius su koncernu „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“).

M. Adomėnas 2008–2020 metais buvo Seimo narys, 2020-aisiais jis pralaimėjo rinkimus Raudondvario vienmandatėje apygardoje.

Diplomatas naujas pareigas pradės eiti nuo penktadienio, jis pakeis Lietuvos nuolatiniu atstovu Europos Sąjungai (ES) paskirtą buvusį viceministrą Arnoldą Pranckevičių.

R. Karoblis kuruos ES politikos formavimo ir įgyvendinimo, santykių su ES institucijomis klausimus bei dvišalius santykius su Europos šalimis, Lietuvos užsienio prekybos politikos, strateginės komunikacijos klausimus, taip pat pasirengimą Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai.

„R. Karoblis jungiasi prie Užsienio reikalų ministerijos politinės komandos itin sudėtingu laikotarpiu. Nuolatinis glaudus ryšis ir strateginės konsultacijos su partneriais Briuselyje bei kitose Europos sostinėse – šiandien mums tikriausiai viena svarbiausių užduočių“, − pranešime cituojamas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

R. Karoblis 2016–2020 metais ėjo Lietuvos krašto apsaugos ministro pareigas, prieš tai – Lietuvos nuolatinio atstovo ES, nuolatinio atstovo prie Pasaulio prekybos organizacijos pareigas.

Jis taip pat yra vadovavęs URM Ekonomikos departamentui bei Užsienio prekybos politikos departamentui.

Pasibaigus krašto apsaugos ministro kadencijai, R. Karoblio kandidatūra svarstyta į ambasadorius ES, tačiau tuomet prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad tiek jam, tiek buvusiam užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui reikalingas „politinio atšalimo“ laikotarpis.

Pernai spalį G. Nausėda nurodė, jog yra pasirengęs rimtai svarstyti R. Karoblio kandidatūrą, mat nuo Seimo rinkimų praėjo metai.

Galiausiai ambasadoriumi šią savaitę paskirtas A. Pranckevičius.

„Smarkiai išaugę nelegalios migracijos srautai Lietuvos pasienyje – dar viena proga, kuomet Europos Sąjunga gali pademonstruoti vieną esminių savo vertybių – solidarumą“, – Užsienio reikalų ministerijos pranešime cituojamas A. Pranckevičius.

Viceministras nelegalios migracijos iš Baltarusijos suvaldymo klausimus trečiadienį aptarė su Graikijos užsienio reikalų pakaitiniu ministru, atsakingu už ES reikalus, Miltiadžiu Varvitsiočiu.

A. Pranckevičius padėkojo Graikijos ministrui už plataus masto ekspertinę pagalbą bei gerosios patirties, susijusios su panašaus pobūdžio krizių suvaldymu, perdavimą.

M. Varvitsiočius akcentavo šalies pasiryžimą suteikti visokeriopą pagalbą Lietuvai suvaldant kylančius nelegalios migracijos iššūkius, pabrėžė ilgalaikių ES sprendimų, siekiant suvaldyti migracijos iššūkius, svarbą. Konsultacijų metu abi pusės sutiko, jog ES privalo išnaudoti visus turimus svertus, siekiant efektyviai bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis migrantų readmisijos klausimais.

Dvišalių konsultacijų metu aptarti aktualūs ES darbotvarkės klausimai: COVID-19 pandemijos suvaldymas, Europos ekonomikos gaivinimo planas, ES santykiai su Rytų bei Pietų kaimynysčių valstybėmis bei Rusija, politinė situacija Ukrainoje. 

Ypatingas dėmesys konsultacijose skirtas nelegalios migracijos iš Baltarusijos klausimui.

Susitikimo metu abi pusės pabrėžė sparčių ir solidarių ES sprendimų svarbą, siekiant suvaldyti COVID-19 pandemiją, bendrai perkant vakcinas, o taip pat rengiant ES valstybių narių ekonomikos gaivinimo planus, kurie jau netrukus turės būti sparčiai įgyvendinami, siekiant ambicingų žalinimo ir skaitmeninimo tikslų.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, jis keičia ambasadoriumi Kanadai paskirtą buvusį viceministrą Darių Skusevičių.

Jis kuruos saugumo politikos formavimo ir įgyvendinimo, bendradarbiavimo su užsienio šalimis ir regionais, Rytų kaimynystės ir santykių su Rytų Europos, Pietų Kaukazo ir Vidurinės Azijos valstybėmis bei viešosios diplomatijos klausimus.

Viceministras D. Čekuolis buvo Lietuvos nuolatinės misijos prie Jungtinių Tautų vadovas, Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje, Portugalijoje, Danijoje, Belgijoje.

Jis taip pat ėjo Užsienio reikalų ministerijos sekretoriaus ir politikos direktoriaus pareigas. 

Posėdyje diskutuota apie 2021-2027 metų daugiametę finansinę programą, patvirtinta Tarybos 18 mėnesių programa, pristatyta kasmetė augimo apžvalga 2019 metams bei aptarti teisinės valstybės klausimai Lenkijoje ir Vengrijoje.

Pagal pranešimą, didžiausias dėmesys skirtas būsimam Sąjungos daugiamečiam biudžetui, kuris bus viena pagrindinių Europos Vadovų Tarybos temų.

„Rengiant būsimąjį daugiametį biudžetą turime siekti net tik sparčių derybų, bet, svarbiausia, užtikrinti biudžeto kokybę. Lietuvai yra ypač svarbu užtikrinti sanglaudos ir žemės ūkio politikų tęstinumą, išvengiant drastiško sanglaudos paramos mažėjimo ir užtikrinant tiesioginių išmokų žemdirbiams konvergenciją. Kartu turime siekti platesnio visų ES valstybių narių dalyvavimo programoje „Europos horizontas“, numatyti pakankamą finansavimą infrastruktūros projektams ir Ignalinos AE uždarymui, taip pat išlaikyti atskirą Europos kaimynystės instrumentą naujojoje programoje“, - pabrėžė užsienio reikalų viceministras A. Zananavičius.

Rengiantis Europos Vadovų Tarybos diskusijoms, taip pat akcentuota ambicija šalinti likusias kliūtis ES vieningos rinkos funkcionavimui. Tam būtina užbaigti kiek galima daugiau teisėkūros iniciatyvų iki artėjančių Europos Parlamento rinkimų. Būtina skirti ypatingą dėmesį ir šių rinkimų skaidrumui.

„Pabrėžiame prievolę apsaugoti ES demokratines sistemas, pirmiausiai, užtikrinti kitų metų gegužę vyksiančių Europos Parlamento rinkimų skaidrumą, todėl privalome skirti ypatingą dėmesį Komisijos pristatyto Veiksmų plano kovai su dezinformacija įgyvendinimui“, - sakė A. Zananavičius.

Išorinių santykių klausimu Lietuva akcentavo būtinybę aptarti Rusijos agresiją prieš Ukrainą Azovo jūroje.

Tarybos posėdyje ministrai patvirtino trijų būsimųjų pirmininkaujančių Tarybai valstybių - Rumunijos, Suomijos ir Kroatijos - 18 mėnesių programą, Komisija pristatė kasmetę augimo apžvalgą 2019 metų Europos semestro kontekste, tęstos diskusijos dėl teisinės sistemos reformos Lenkijoje - buvo organizuoti tretieji klausymai, kurių metu Lenkija atsakė į ES valstybių narių užduodamus klausimus teisės viršenybės tema. Kartu ministrai tęsė diskusijas dėl Sąjungos vertybių situacijos Vengrijoje, o Tarybai pirmininkaujanti Austrija pristatė informaciją dėl 2018 metų lapkričio 15-16 dienomis vykusios subsidiarumo konferencijos rezultatų bei perdavė estafetę būsimai pirmininkaujančiai valstybei Rumunijai tęsti subsidiarumo principų Europos Sąjungoje tobulinimą.

Darbo partija iš naujo teiks Mantvydo Bekešiaus kandidatūrą į užsienio reikalų viceministrus, jo kandidatūra esą jau suderinta ir su užsienio reikalų viceministru Linu Linkevičiumi, ir su premjeru Algirdu Butkevičiumi, BNS sakė „darbiečių“ vadovė, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

„Jis patvirtintas ir prezidiume jau anksčiau. Mes dar kartą pertvirtinsime ir teiksime. Jo kandidatūra jau derinta ir su ministru, ir su premjeru“, - teigė L.Graužinienė.

Anksčiau L.Linkevičius yra pasipriešinęs M.Bekešiaus skyrimui viceministru. Ministras abejojo dėl jo kompetencijos.

Tuo metu Seimo pirmininkė teigia, kad jų kandidato kompetencija - labai aukšta.

„Metus man teko dirbti (su M.Bekešiumi - BNS), vertinu jo darbą labai gerai, tai be galo atsakingas žmogus, toje srityje srityje turi didelę kompetenciją, domisi ta sritimi, yra gerai vertinamas. Aš, kaip Seimo pirmininkė, esu patenkinta jo darbu ir iš užsienio kolegų esu sulaukusi padėkų už gerą organizacinį darbą“, - BNS tvirtino L.Graužinienė.

„Mes kalbėjome su ministru dalykine prasme, manau, kad jokių klausimų čia nebus“, - sakė ji.

Parlamento vadovė pabrėžė, kad reikia skatinti jaunus žmones užimti atsakingus postus.

„Tai jaunas, perspektyvus žmogus, turime žiūrėti į jaunimą, nes jie kurs Lietuvos ateitį“, - kalbėjo L.Graužinienė.

Ji tvirtino dar negalvojusi, kas M.Bekešių galėtų pakeisti Seimo pirmininkės sekretoriato vadovo pareigose.

Darbo partija teisę siūlyti užsienio reikalų viceministrą susigrąžino po prezidento rinkimų. Pagal pirminį valdančiųjų susitarimą po Seimo rinkimų, užsienio reikalų viceministro postas priklausė „darbiečiams“, bet nesutarus dėl kandidato L.Linkevičius ketvirtuoju viceministru pasirinko Lietuvos nuolatinėje atstovybėje prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) dirbusį Andrių Krivą. L.Linkevičiui „darbiečio“ nepriėmus į Užsienio reikalų ministeriją, socialdemokratai negalėjo skirti savo žmogus į žemės ūkio viceministrus.

Dabar partijos sutarė postais „atsikeisti“. Be to, viena viceministro kėdė Užsienio reikalų ministerijoje liko laisva, kai Vytautas Leškevičius buvo paskirtas Lietuvos atstovu prie Europos Tarybos.