Agentūros žurnalistų parengtame straipsnyje rašoma, kad Lietuvos vyriausybės tvirtos prodemokratinės pozicijos šaknys glūdi dešimtmečius trukusiame priešinimesi sovietinei kontrolei.

AP primena, kad Lietuvos priėmė Baltarusijos opozicijos kandidatę prezidento rinkimuose Sviatlaną Cichanouskają ir nusprendė palengvinti baltarusių atvykimą humanitariniais tikslais.

Publikacijoje taip pat minimas prezidento Gitano Nausėdos susitikimas su baltarusių pilietiniais aktyvistais ir Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktorių pareiškimas, smerkiantis smurtą prieš žurnalistus ir siūlantis pagalbą nepriklausomai žiniasklaidai.

Straipsnio autorių teigimu, Lenkijos balsas ES lygiu susilpnėjo dėl nuostatos, jog pačios Lenkijos vyriausybė silpnina demokratijos standartus, leisdama įstatymus, suteikiančius valdančiajai partijai didesnę įtaką teismų sistemai, taip pat vartodama prieš LGBT nukreiptą retoriką.

Anksčiau Lenkija tvirtai pasisakė už demokratiją Sakartvele ir Ukrainoje, bet pastarosiomis dienomis lenkų apžvalgininkai atkreipė dėmesį, kad Lietuva perima vadovaujamą vaidmenį ES lygiu, kadaise turėtą Varšuvos.

„Lietuva perėmė Lenkijos vietą ES Rytų politikoje“, – ketvirtadienį skelbė liberalios pakraipos dienraščio „Gazeta Wyborcza“, griežtai kritikuojančio Lenkijos dešiniąją vyriausybę, antraštė.

Šiame straipsnyje žurnalistas Pawelas Wronskis (Pavelas Vronskis) argumentuoja, kad Lenkija atsisakė aktyvios diplomatijos Rytų Europoje, turinčios skleisti demokratiją.

„Lietuva yra šalis, kuri atidžiau klausėsi Baltarusijos ir siūlo aktyvesnę, darnesnę ir nuoseklesnę politiką savo pietinės kaimynės atžvilgiu“, – rašo jis.

Italijos prezidentui Sergio Mattarellai trečiadienį įpareigojus teisės profesorių Giuseppe Conte sukurti vyriausybę, Ciuricho dienraštis „Tagesanzeiger“ ketvirtadienį rašė: „Šalis gauna ministrą pirmininką, apie kurį dauguma italų dar prieš keletą dienų nieko nebuvo girdėję. Populistai jį pasirinko dėl to, kad jis nemeta jokių šešėlių ir atrodo lengvai diriguojamas.“

„G. Conte turės vykdyti programą, kurią abi partijos (Šiaurės lyga ir Penkių žvaigždučių sąjūdis) vadina „sutartimi“, bet prie kurios sudarymo jis pats neprisidėjo.  Jau ir ministrų sąrašas sudarytas, premjerui reikės tik jį patvirtinti.

G. Conte – puspremjeris, daugiau nurodymų vykdytojas nei jų sudarytojas ar vadovas. Galima tik viltis, kad profesorius įgis gerą vardą ir greit subręs į politinę asmenybę“, – rašė Šveicarijos didžiausio miesto laikraštis.

Pasak regioninio Prancūzjos dienraščio „Telegramme“, „Giuseppe Conte yra technokrato Mario Monti ir jauno buvusio premjero Matteo Renzi mišinys“ .

„Šiedu politikai iš dalies žlugo dėl to, kad bandė šią iš principo nevaldomą valstybę sudrausminti.

Penkių žvaigždučių sąjūdžio ir Šiaurės lygos partinis aljansas yra dar vienas veiksmas toje itališkojoje komedijoje, kuria Italijos politika visada buvo, bet kuria italai daugiau nebepasitiki“, – rašė šiaurės vakarų Prancūzijos laikraštis.

Nesidžiaugė ir Milano dienraštis „Corriere della sera“: „Palengvėjimas, jog pagaliau bus sudaryta nauja vyriausybė, negali išsklaidyti rūpesčių, kuriuos iškart sukėlė Penkių žvaigždučių sąjūdžio ir Šiaurės lygos suėjimas.“

„Taip, prezidentas S. Mattarella priėmė Giuseppės Contės kandidatūrą į naujuosius ministrus pirmininkus, tačiau kaip tik dėl to ir toliau lieka neaišku, ką susiblokavusių partijų vadovai Luigi Di Maio ir Matteo Salvini iš tiesų ketina pasiekti.

Jiedu prisistato kaip italų tautos gynėjai ir tuo pačiu griebiasi anti-europietiškos retorikos, tuo tarpu G. Conte pasireiškia kaip simbolinė figūra, pasisakanti už radikalius pokyčius.

Gal bent porą būsimos politikos bruožų bus galima įžvelgti, kai tik paaiškės numatomų ministrų sąrašas“, – vylėsi šiaurės Italijos nacionalinis laikraštis.

Ispanijos nacionalinio dienraščio „Pais“ nuomone, „kaip ten bebūtų, naujojo premjero laukia labai sudėtinga užduotis. Tai jau prasideda nuo jo vaidmens būti tarpininku tarp dviejų priešingų srovių vyriausybėje ir tęsiasi sunkiai įgyvendinamais rinkimų pažadais“.

„O kur dar būtinybė nuraminti rinkas ir savo europietiškąsias partneres, kurios labai nerimauja dėl naujos vyriausybės galimos populistinės, svetimšaliams nedraugiškos ir euroskeptiškos darbotvarkės.

Tokie šūkiai kaip „Pirmiausia – Italija“, kuriais Šiaurės lygos viršininkas Matteo Salvini, atsistodamas greta D. Trumpo, nesidrovi afišuotis, o ir šnekos apie Penkių žvaigždučių „trečiąją respubliką“ – europiečius vargiai ar paguos“, – rašė Madrido laikraštis.

Rio de Žaneiro dienraštis „O Globo“ pažymėjo, jog „2008 m. finansų krizė daugelyje Europos šalių sustiprino nacionalistinius, populistinius judėjimus. Ir nenuostabu, kad ir likusiam pasauliui po dviejų pasaulinių karų šoką sukelia tai, jog senajame žemyne vėl atbunda neapykanta svetimšaliams ir rasizmu pagrįstos ideologijos“.

„Dabar šitas nelemtas poslinkis palietė ir Italiją. Populistų iš dešinės ir iš kairės programa nieko gero Europos Sąjungai nežada. Jau neigiamai sureagavo akcijų rinka, o priešiškas imigracijai naujosios vyriausybės kursas taip pat sukels ginčų.

Nėra jokios abejonės – Italijos laukia audringi laikai“, – prognozavo Brazilijos laikraštis. 

Kitokią Italijos vertinimo perspektyvą atskleidė Belgijos sostinės dienraštis „Tijd“. Anot jo, „Italija dar ilgai lems Europos darbotvarkę – ne tik finansų rinkose, bet ir gilesniuose kabinetuose, kur priimami svarbūs  sprendimai“.

„Tarp Romos ir Briuselio užsimezgęs pokerio žaidimas greitai nesibaigs, nes juo visų pirma spręsis didžiulis Italijos valstybės įsiskolinimas. Tai ir yra šios šalies Achilo kulnas – ir kartu grėsmė eurozonos stabilumui“, – rašė Briuselio laikraštis.

Panašiai samprotavo ir Londono dienraštis „Times“. Pirmiausia jis pastebėjo, kad „chaoso Italijoje išdavos kol kas dar grynai politinės ir ribojasi tik ta viena šalimi“, tačiau įspėjo, kad „jeigu problema bus traktuojama nevykusiai, tai ja galės užsikrėsti jau ir taip susilpninta Italijos ekonomika, o tada to pasekmės galės išplisti po visą Europos Sąjungą.

„Iš Briuselio ir Europos Sąjungos šalių narių pusės būtų kvaila nepakankamai įvertinti itališkojo sąmyšio griaunamąjį potencialą. Ne paskutinėje vietoje dėl to, kad Briuselis ir tos šalys pačios prie to sąmyšio sukūrimo prisidėjo, bet ir dėl to, kad be jų pagalbos tą sąmyšį įveikti bus neįmanoma“, – teigė Jungtinės Karalystės sostinės laikraštis.

Maskvos dienraščio „Komsomolskaja Pravda“ nuomone, „kai tik Italijos politikoje išryškėjo vyriausybės su euroskeptikais sudarymo galimybė, iš visų Europos kampų pasipylė kaltinimai“.

„Europos valstybių sostinės siunčia nedviprasmišką signalą: poslinkiai Italijoje kelia pavojų visam žemynui. Dabar viskas priklauso nuo naujosios italų vyriausybės sprendimo: gali ji su Briuselio pareigūnais susitarti ar reikia jai atsiskirti nuo Europos Sąjungos tam, kad apgintų savo pačios šalies interesus.

Negalima atmesti galimybės, jog Roma, kaip ir ką tik Londonas, pasakys Europai „Ciao!“ – rašė Rusijos sostinės laikraštis.

Dėl galimybės, kad Roma išstos iš Europos pinigų sąjungos, Slovakijos sostinės dienraštis „Dennik N“ pasisakė taip: „Jeigu naujoji vyriausybė nuspręstų sugrįžti prie liros, tai ji tą galės padaryti tik taip ir tik tokiu būdu, kuris faktiškai reikštų paties euro sugriovimą.“

„O to pasekmės visai Europai būtų beveik neįsivaizduojamos. Šitaip naujoji Italijos vyriausybė gali tapti ligšiol pačiu didžiausiu Europos Sąjungos patvarumo išbandymu“, – teigė Bratislavos laikraštis.

Dabar pabaigoje visai kita tema. Jeigu Italija laikoma sunkiai valdoma šalimi, tai tuo labiau tai tinka Rusijai. O gal tą formuluoti reiktų taip: Rusijai valdyti reikia caro ar kokio nors despoto, normalių žmonių, kad ir itališko temperamento, valdžiai Rusijoje neužtenka ir nereikia.

Tai aišku iš pranešimų Vokietijos spaudoje, kuriuose komentuojama Nyderlandų vadovaujamos Jungtinės tyrėjų komandos ketvirtadienį paskelbta išvada, kad raketa BUK-TELAR, kuria 2014 m. liepos 17 d. virš Ukrainos teritorijos buvo numuštas reiso MH17 lėktuvas, priklausė ne Ukrainos, bet Rusijos 53-iajai priešlėktuvinių raketų brigadai, įsikūrusiai Kurske.

Halės dienraštis „Mitteldeutsche“ pažymėjo, kad „rusai atmeta bet kokius kaltinimus sau pagal principą, jog tai, kas neturėtų būti tiesa, akivaizdžiai  negali būti tiesa“.

„Bet kaip tik tai yra didžiausia problema, ir būtent pačiai Rusijai. Juk nėra taip, kad kitos šalys nedarytų karo nusikaltimų ar nenusikalstų kitais gėdingais veiksmais.

Skirtumas tik tas, kad jeigu vakarietiško tipo demokratijose veikia plačiai išsišakojusi kontrolės ir korektūros sistema, tai V. Putino Rusijoje egzistuoja tik neigimo ir užtušavimo tinklas“, – rašė buvusios Vokietijos demokratinės respublikos laikraštis.

Anot Liuneburgo šiaurės Vokietijoje dienraščio „Landeszeitung“, „Rytų Vokietijos žemių ministrai pirmininkai, nuo Bodo Ramelowo per Manuelą Schleswig iki Reinerio Haseloffo, kurie reikalauja nutraukti Rusijai taikomas sankcijas, dabar šios ataskaitos apie lėktuvo numušimą šviesoje turėtų savo poziciją dar kartą permąstyti“.

Departamentas tvirtina paliekantis protingą laiką užsienio spaudos platintojams prisitaikyti prie sausį Lietuvoje įsigaliojusio visiško alkoholio reklamos draudimo, tačiau tikslaus termino nedetalizavo.

„Tolerantiškai į tai žiūrime, ir tikrai nebūtų leidėjai, platintojai šitos produkcijos baudžiami už tokius pažeidimus. Artimiausiu metu tikrai nėra departamento tikslas ir prioritetas ieškoti tų užsienio leidinių ir bausti platintojus“, – BNS pirmadienį sakė institucijos vadovės pavaduotoja Gražina Belian.

Taip ji kalbėjo socialiniuose tinkluose pasirodžius informacijai, kad užsienietiškus leidinius platinančios bendrovės plėšo importuotų žurnalų puslapius su alkoholio reklama ar kitaip ją slepia.

Tuo metu už alkoholio kontrolę atsakingas departamentas ragina platintojus kreiptis į žurnalų leidėjus ir informuoti apie Lietuvoje pasikeitusius įstatymus. G. Belian tvirtina, kad daugelis leidėjų galėtų pasiūlyti žurnalus, kuriuose nebūtų alkoholio reklamos.

„Siūlome protingą laiką, per kurį rinka galėtų rasti civilizuotą sprendimą“, – kalbėjo ji.

„Leidėjai pakankamai segmentuoja ir adaptuoja savo tiražą skirtingoms nacionalinėms, vietos rinkoms, laikosi tose rinkose skelbiamos politikos, tradicijų, reikalavimų“, – pridūrė pareigūnė.

Didžiausio Lietuvoje užsienietiškų žurnalų platintojo „Press Express“ vadovas Vigintas Bartaševičius BNS sakė, kad šiuo metu visi bendrovės parduotuvėms ir prenumeratoriams tiekiamuose leidiniuose puslapiai su alkoholio reklama yra išplėšti, ji užtušuota arba užklijuota lipdukais.

Verslininkas tvirtino besitikintis, kad Seimas pakeis įstatymus ir numatys išimtį leisti alkoholio reklamą užsienio leidiniuose lygiai taip pat, kaip leidžiama visur kitur uždrausta tabako reklama. Jis teigė neketinantis naudotis Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento paskelbtu pereinamuoju laikotarpiu.

„Mažiausiai iki pavasario sesijos mes turbūt būsime priversti stabdyti importą. Dar svarstysime patys situaciją, bet perspektyva nieko gero nežada“, – teigė V. Bartaševičius.

Pasak jo, „Press Express“ šiuo metu Lietuvoje platina apie 600 žurnalų, apie pusėje jų gali būti alkoholio reklama.

Politikai žada taisyti įstatymą

Tuo metu valdantieji politikai ir opozicijos atstovai siūlo įvairius būdus numatyti, kaip Lietuvoje platinamuose užsienio leidiniuose alkoholio reklama galėtų likti.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis ragina Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą nebausti leidinių platintojų, kol parlamentarai pavasario sesijoje nepriims naujų Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų.

„Logiška būtų iki to laikotarpio, kada mes priimsime sprendimus, kad nebūtų baudžiama, o po to juos priėmus, kad nereiktų plėšyti. Kai sprendimai bus priimti, viskas bus paaiškinta“, – BNS sakė politikas.

Sudarkyta, cenzūruojama užsieninė spauda daro gėdą mūsų valstybei ir piktina kokybiškų leidinių laukiančius gyventojus.

Jis svarstė apie galimybę departamentui akredituoti leidinius, kuriuose yra alkoholio reklama, ir toliau ją leisti.

„Tiesiog rinkoje labai mažai tokių leidinių, ir kad juose būtų tokia reklama, ir problemos kaip ir neliktų“, – teigė R. Karbauskis.

Dešimt konservatorių parlamentarų pirmadienį pranešė registravę Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektą, kuriame siūlo numatyti reklamos draudimo išimtį importuotiems leidiniams užsienio kalba, leidžiamiems užsienyje registruoto juridinio asmens.

„Esame liudininkai didelio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos entuziazmo, tačiau akivaizdu, kad trūksta profesionalumo įgyvendinant alkoholio reklamos kontrolę. Sudarkyta, cenzūruojama užsieninė spauda daro gėdą mūsų valstybei ir piktina kokybiškų leidinių laukiančius gyventojus“, – pranešime cituojama viena pataisų teikėjų Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Nuo sausio įsigaliojo ir daugiau alkoholio prieinamumą ribojančių priemonių, pavyzdžiui, pardavimo amžiaus cenzo padidinimas iki 20 metų ar sutrumpintas pardavimo laikas.

Alkoholio rinkos prievaizdai, prekybininkai ir gamintojai prognozuoja, kad dėl naujų ribojimų ir padidinto akcizo alkoholio rinka šiemet gali smukti maždaug dešimtadaliu.

Pagyrimus žėrė populiarūs britų dienraščiai „Guardian“ ir  „Daily Mirror“, JAV, Italijos, Lenkijos, Estijos, Ukrainos ir kitų šalių žiniasklaida. „Google“ paieškos sistemoje – beveik 2 mln. rezultatų apie šiemetę Vilniaus eglę, dar milijonai peržiūrų ir tūkstančiai pasidalijimų socialiniuose tinkluose. Europos kelionių portalas „Europe Best Destinations“ išrinko Vilniaus eglutę gražiausia Europoje, o vienas žymiausių pasaulio kelionių portalų iš JAV „Conde Nast Traveller“ Vilniaus eglutę įtraukė į 15 gražiausių pasaulio Kalėdų eglių sąrašą.

„Vilniaus vardas jau visą mėnesį skamba šalia garsiausių pasaulio miestų vardų. Neeilinis atgarsis, kurį šiemet Vilniaus Kalėdų eglė sukėlė pasaulio žiniasklaidoje – nuo JAV iki Kinijos, nuo Italijos iki Didžiosios Britanijos – tai daugelio žmonių įdėto nuoseklaus darbo ir talentingos kūrybos rezultatas“, – sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Vienas didžiausių JAV kelionių portalų, beveik 5 milijonų skaitytojų auditoriją turintis „Travel + Leisure“, Vilniaus eglę įtraukė į įdomiausiųjų pasaulyje sąrašą kartu su ypatingo dizaino eglėmis, papuoštomis garsiajame Paryžiaus prekybos centre „Galeries Lafayette“, Londono „Viktorijos ir Alberto“ muziejuje, Amsterdamo valstybiniame muziejuje „Rijksmuseum“ ir kitose pasaulio  vietose.

Vilniaus vardas jau visą mėnesį skamba šalia garsiausių pasaulio miestų vardų. Neeilinis atgarsis, kurį šiemet Vilniaus Kalėdų eglė sukėlė pasaulio žiniasklaidoje – nuo JAV iki Kinijos, nuo Italijos iki Didžiosios Britanijos.

Vienas didžiausių Vokietijos visuomeninių TV kanalų „ZDF“ išsakė nuomonę, kad Vilniaus Kalėdų eglė savo grožiu nustelbė kitų Baltijos šalių sostinių egles. Ryga ir Talinas varžosi dėl seniausios Kalėdų eglės titulo – abu miestai tvirtina, kad pas juos XVI amžiuje buvo papuoštos pirmosios Europos Kalėdų eglės. „Kur du pešasi – trečias laimi“ – buvo teigiama gruodžio 18 d. visoje Vokietijoje transliuotame reportaže pristatant gražiausios iš visų – Vilniaus –  Kalėdų eglės įžiebimą.  

Per šias Kalėdas aplankyti Vilnių rekomendavo Vokietijos ir Lenkijos žiniasklaida, tarp kurių – populiaraus pasaulinio naujienų portalo „Huffington Post“ vokiška versija Huffingpost.de, Lenkijos naujienų portalas „Satkurier.pl“ ir kiti. Šiose šalyse buvo organizuota speciali komunikacijos kampanija, kurios tikslas – sudominti jų gyventojus galimybe aplankyti Vilnių kalėdiniu sezonu.

Vienas didžiausių Vokietijos naujienų portalų „Focus“, turintis daugiau nei 50 milijonų skaitytojų auditoriją, gruodžio pradžioje rašė: „Kalėdų magija ir meditacija vietoj pirkinių maratono ir dovanų medžioklės – visi to trokšta. Tačiau kur galima tai rasti? Pavyzdžiui, Vilniuje! Lietuvos sostinė yra UNESCO pasaulio paveldo vieta ir kviečia jus spontaniškam kalėdiniam savaitgaliui. Mėgstantys pasivaikščioti Senamiesčiu, naktinės pelėdos ir sporto mėgėjai – Vilniuje kiekvienas ras tai, ko ieško.“

Pasak Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ direktorės Ingos Romanovskienės, kalėdinis laikotarpis turizmo pasaulyje yra ir galimybė, ir iššūkis: „Kiekvienas miestas šiuo laikotarpiu paruošia kažką ypatingo, keliautojai ieško naujų patirčių – konkurencija iš tiesų didžiulė,“ – sakė ji.

„Vilnius gyventojams ir miesto svečiams paruošė kokybišką programą ir tradiciškai nustebino Kalėdų eglutės grožiu. Sutelkėme pastangas, kad mūsų eglutė sužibtų ne tik Vilniuje, bet ir pasaulio žiniasklaidoje, kad tiek apie ją, tiek apie kitus Vilniaus kalėdinės programos elementus – Kalėdų turgus ir turgelius, koncertus ir kitus renginius – sužinotų užsienio šalių gyventojai, – sakė I. Romanovskienė. – Džiaugiamės, kad kartu su partneriais – sostinės Kalėdų programą organizavusiu Vilniaus kultūros centru, Vilniaus savivaldybe, Valstybiniu turizmo departamentu ir kitais – pavyko sudominti svarbius JAV, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Lenkijos, Italijos, Norvegijos, Švedijos žiniasklaidos kanalus, didžiuosius kelionių portalus.“

Vilniaus Kalėdas pristatė ir vienas didžiausių Švedijos dienraščių „Aftonbladet“, turintis daugiau nei 200 tūkstančių skaitytojų auditoriją, didžiausias Norvegijos vyrams skirtas žurnalas „Vi Menn“, turintis 150 tūkst. skaitytojų auditoriją, Italijos nacionalinis radijas „105“, turintis daugiau nei 5 milijonų auditoriją, per 3 milijonus skaitytojų turinti Italijos naujienų svetainė „meteoweb“ ir kiti didieji Europos žiniasklaidos kanalai.

Vilniaus Kalėdų eglė sulaukė ir didelio socialinių tinklų vartotojų susidomėjimo: nuotraukomis dalijosi, Kalėdų eglės grožį gyrė Jungtinės Karalystės, Lenkijos, Italijos ir kitų šalių vartotojai. Vieno svarbiausių Italijos kelionių portalo „IlTurista“ „Facebook“ paskyroje publikuotos Vilniaus Kalėdų eglės nuotraukos sulaukė ne tik susižavėjusių skaitytojų komentarų, tokių kaip „Bellissima Vilnius“ (liet. „Gražuolis Vilnius“), bet ir palyginimų su šiemet daug kritikos sulaukusia Romos Kalėdų egle.

Apie aštuonis šimtus žurnalistų, daugiausia iš Europos šalių, dirbo ES Rytų partnerystės forume. Svarbiausias Lietuvos pirmininkavimo ES įvykis aprašomas, komentuojamas užsienio spaudoje, TV kanalų laidose, per radiją.

ES rytų partnerystės forumas plačiai nušviečiamas užsienio spaudoje, netrūksta jo dalyvių komentarų. Dėmesio centre – Ukraina.

Vokietijos „Spiegel“ cituoja Europos parlamento pirmininką Martiną Schulzą, kokios, jo nuomone, Ukrainos pokerio klaidos. Neva ES nepakankamai atsižvelgė į vidaus padėtį Ukrainoje, išgyvenančioje gilią finansų ir kitokią krizę.

Nors Rusijos spaudimu aiškinamas Ukrainos apsisprendimas nepasirašyti sutarties, Lenkijos laikraščio „Rzeczpospolita“ komentatorius atkreipia dėmesį į kitą medalio pusę – asmeninius prezidento ir aplinkso interesus.

Anot laikraščio, prie Dniepro sukurta politinės korupcijos sistema, kurios tektų atsisakyti. Tuo metu vadinamasis Maskvos modelis išsprendžia dvi problemas – būti perrinktam ir netrūkstamą pinigų srautą. Tačiau Ukraina negali balansuoti tarp civilizacijų. Ji – ne Šveicarija. Atsukęs nugarą Vakarams, Kijevas anksčiau ar vėliau atsidurs Rusijos glėbyje, nes Mastrichto sutarties reikalavimai – tai ne kaprizas, o kelias į ekonominį suverenumą.

„Kommersant“: „Rytų partnerystė pasisuko į Vakarus“                  

„ES teko skubiai ieškoti dublerės, kuri suvaidintų vietoje Kijevo. Pasirinkta Moldavija, viena vargiausių Europos šalių“, – rašė laikraštis „Kommersant“.

Laikraščio nuomone, prie Kišiniovo sėkmės iš dalies prisidėjo ir Rusija, kurios spaudimas verčia Briuselį nuolaidžiauti tiems, kurie toliau eina eurointegracijos keliu.

Su Kremlium siejama Rusijso agentūra „Regnum“ cituoja vieno ir Rusijos Dūmos komitetų pirmininko Sergejaus Gavrilovo pareiškimą, jog po Vilniaus forumo Rusija bus priversta pagreitinti separatistinės Padnestrės Moldovoje pripažinimą.

„Ginčas dėl Ukrainos ateities dar prisidės prie įtemptų Maskvos ir Briuselio santykių“, – rašo „NY Times“.

Vakarų vyriausybės deramai neįvertino Rusijos pasipriešinimo Europos ekonominės ir politinės įtakos plėtrai. Kai Europa siūlė daugiau siauram ratui suprantamą naudą, Rusija išvardijo labai aiškius pavojus – Ukrainos ekonomikai ir Armėnijos saugumui.

„NY Times“ pasidomėjo ir kuo Vilniaus forume per vakarienę buvo vaišinami lyderiai – pasak laikraščio, prie lėkščių su eršketu ir salierų putėsiais, elnienos su obuolių koše, lyderiai bandė išlikti optimistiški, jau vien dėl to, kaip pasikeitė Europa per pastaruosius dešimtmečius, rašo „NY Times“.