Uoste dominuojantys teršalai

Šiuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra paskelbusi uosto akvatorijos grunto iš dugno nuosėdų tyrimo konkursą. Visame uoste iš dugno ir net gilesnių grunto sluoksnių, taip pat vandens, planuojama paimti per 300 mėginių.

Bus atliekami ne tik grunto fiziniai, biologiniai, aiškinantis ar yra grunte salmonelių, helmintų kiaušinėlių, bakterijų, ar organiniai tyrimai. Bus ieškoma ir sunkiųjų metalų, kaip kadmis (Cd), chromas (Cr), varis (Cu), švinas (Pb), nikelis (Ni), cinkas (Zn), gyvsidabris (Hg), arsenas (As). Uosto grunte gali būti ir naftos produktų junginių, polichorbifelinų, policiklinių aromatinių angliavandenilių.

Ne veltui kažkada teigta, kad dėl laivų statyboje ir remonte naudojamų įvairių cheminių medžiagų uoste, ypač po dokais, galėjo būti visa Mendelejevo periodinė cheminių elementų lentelė.

Užterštumas uoste mažėjo

Vienas aktualiausių teršalų Klaipėdos uoste būdavo aukšta tributilalavo (TBA) koncentracija. Pagal 2016 m. Klaipėdos universiteto pristatytą tyrimų medžiagą TBA Klaipėdos uoste sudarė 63,4 proc., kadmis 12,7 proc., gyvsidabris 10,2 proc., švinas 7,3 proc., varis 3 proc., cinkas 1,9 proc. ir policikliniai aromatiniai angliavandeniliai 1,5 proc. visų uosto teršalų. Klaipėdos universiteto mokslininkų bendra išvada buvo tokia, kad nuo 2000 m. dugno nuosėdų užterštumas Klaipėdos uosto sąsiauryje turi tendenciją mažėti.

Problema išlieka dėl nuotekų išleistuvų į Klaipėdos sąsiaurį. Iš 100 nuotekų išleistuvų net 65 nuvesti į Klaipėdos sąsiaurį. Dėl problemų, kurios susijusios su išleistuvais, pastaraisiais metu buvo itin ryškių incidentų.

Įtaką Klaipėdos sąsiaurio taršai daro ir dulkėta kai kurių krovinių, ypač birių, krova. Tačiau mokslininkai akcentuoja, kad tiek kietųjų dalelių, tiek angliavandenilių iš naftos krovos įmonių vidutinės paros koncentracijos neviršija leistinų normų. Taip pat neviršijamos ir didžiausios oro taršos paros normos iš atplaukiančių laivų.

Iš oro nusėda 25 tonos

Daug sunkiųjų metalų Klaipėdos uoste buvo iškasta kartu su gruntu iš po dokų ir sandėliuojama specialiuose maišuose pietinėje uosto dalyje.

Atliekami nauji tyrimai gali atskleisti, kad uosto gruntas yra švaresnis, nei daugelis skeptikų mano. Tačiau gali būti ir atvirkščiai, nes nežinoma, kiek užteršto grunto iš po dokų galėjo pasklisti uoste plačiau. Neaišku, kiek teršalų galėjo nusėsti uoste dėl pastarųjų metų rezonansu nuskambėjusios taršos iš išleistuvų.

Klaipėdos universiteto mokslininkai yra akcentavę, kad nemaža dalis taršos atkeliauja ir nusėda į Klaipėdos sąsiaurį, o vėliau į gruntą iš oro. Vien su krituliais per metus į uosto akvatoriją patenka apie 25 tonos įvairių teršalų. Dar nemaža dalis teršalų atkeliauja Nemunu ir Kuršių mariomis.