Oro kokybės tyrimų (OKT) stotelių duomenimis, kovo 1–15 d. Šilutės pl. OKT, Centro OKT bei uosto teritorijoje esanti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) stotelė nenustatė kietųjų dalelių paros normos viršijimo.

Kietųjų dalelių ore vidutinė paros ribinė vertė yra 50 mg/m3. Didžiausią kietųjų dalelių koncentraciją, neviršijančią ribinės vertės, kovo 1–15 d. – 33 mg/m3 – užfiksavo Centro OKT. Mažiausia dalelių koncentracija – 4,28 mg/m3 nustatyta uosto teritorijoje esančioje KVJUD stotelėje.

Pastarąjį kartą padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis Klaipėdos mieste buvo nustatytas vasario pabaigoje. Vasario 22–23 d. padidėjusį užterštumą užfiksavo Šilutės pl. OKT, Centro OKT bei KVJUD stotelė. Šiomis dienomis kietųjų dalelių koncentracija ore svyravo nuo 50 iki 80 mg/m3.

Tokį oro užterštumą Klaipėdoje ir visoje šalyje, meteorologų teigimu, lėmė į Lietuvą atkeliavusios Sacharos dykumos dulkės. Neįprasto reiškinio metu virš šalies praskriejęs smėlio dulkių debesis ir itin mažas kritulių kiekis turėjo reikšmingos įtakos oro kokybei, kvėpavimo problemų turintiems žmonėms buvo rekomenduojama vengti pasivaikščiojimų lauke ir likti namuose.

OKT stotelių duomenimis, vasario 24 d. kietųjų dalelių paros norma visoje Klaipėdoje stabilizavosi, nukrypimų nefiksuota iki pat kovo 15-osios.

Stengėsi nuraminti

Pirmadienio rytas uostamiesčio savivaldybėje prasidėjo posėdžiu, kuriame tikėtasi išgirsti atsakymą į šalia uosto gyvenančius klaipėdiečius jaudinančius klausimus.

Žmonės nerimauja, nesuprasdami, kaip gyventi užterštoje teritorijoje, dar labiau juos išgąsdino praėjusios savaitės pabaigoje "Stop" juosta aptvertos teritorijos šalia Vitės progimnazijos.

Visuomenės sveikatos specialistai ėmėsi raminti susirinkusiuosius, tikindami, kad ekstremalios situacijos nėra, o neseniai skelbta iki 12 kartų viršijanti normą tarša šiuo sunkiuoju metalu mažėja.

Tyrimus atlikęs ir taršos mastą konstatavęs geochemikas Ričardas Taraškevičius iš Vilniaus Gamtos tyrimų centro spėjo, kad užteršimas chromu uosto kaimynystėje yra likutinė tarša.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Uostininkai turi savo versiją

Bendrovės KLASCO atstovas ėmėsi tikinti, kad įmonė nesikrato atsakomybės. Sykiu uosto bendrovės atstovas tvirtino, kad nesibaiminama tyrimų rezultatų ir įtariama, jog užterštumas šiuo metalu gali būti likęs nuo 2003–2006 m., kai šalia Vitės mokyklos buvo kraunami geležies lydiniai, kuriuose buvo ir chromo.

Neturėtume demonizuoti esamos padėties, kartu neverta užmiršti, kad grėsmė išlieka.

Esą po to jokie chromo gaminiai įmonės teritorijoje nebuvo kraunami.

Gyventojų tokie aiškinimai neįtikina, jie turi ne tik įtarimų, bet ir renka įrodymus, kad kasdien atvirai vykdoma krova jiems kenkia.

Darbo ėmėsi prokuratūra

Posėdžio metu konstatuota, kad pavojus vis dar nėra atšauktas, gyventojai ir toliau raginami dažnai plauti rankas, vengti pasivaikščiojimų labiausiai užterštoje teritorijoje, nešiurenti nukritusių lapų.

Vitės progimnazijos direktorė Renata Venckienė bandė raminti klaipėdiečius, kad vos prieš kelias savaites kieme padengta nauja asfalto danga, todėl į mokyklą einantiems vaikams pavojaus lyg ir nėra.

Lietingas ruduo taip pat padeda apsaugoti gyventojus nuo pavojingo chromo poveikio, kuris į organizmą patenka dulkėdamas sausu metu. Specialistai patikino, kad šiuo metu baimintis išeiti į lauką Vitės kvartalo gyventojams nereikėtų.

"Neturėtume demonizuoti esamos padėties, kartu neverta užmiršti, kad grėsmė išlieka. Taršos šaltinio paieškų ėmėsi prokuratūra. Mes turime galvoti apie tai, ką daryti, kad taršos nebūtų, ir kaip ją pašalinti", – kalbėjo miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Žaluma gelbsti aplinką

Specialistai tikino, kad pereiti per aptvertą stadioną nereikėtų bijoti, esą chromas yra nusėdęs dirvožemyje, mėginiai, kurie parodė užterštumą, buvo paimti iš 10 cm gylio.

Posėdyje pranešta, kad žmones išgąsdinę tyrimų rezultatai tėra tarpiniai, galutiniai turėtų paaiškėti lapkričio 25 d.

Tada ketiname pateikti tikslesnes rekomendacijas, ką daryti su stadionu.

Jau anksčiau ne kartą kalbėta, kad viršutinį sluoksnį teks nukasti ir išgabenti.

Tai, kad dalis užterštos teritorijos yra apželdinta, o metalas yra nusėdęs dirvožemyje, yra teigiama situacijos pusė, konstatuota, kad augalija apsaugo žmones.

Savivaldybės vadovai pranešė, kad yra nusiteikę išleisti pinigų geoekologiniams tyrimams labiausiai užterštoje teritorijoje. Jų tikėtina sulaukti tik kitų metų pavasarį.

Gavus šių tyrimų rezultatus bus numatytas taršos naikinimo veiksmų planas.