Pasak jo, šių įmonių valdymo skaidrumas yra tebesitęsiantis procesas, jis turi toliau vykti stiprinant nepriklausomas ir profesionalias valdybas, o atsisakyti kadencijų apribojimo yra vis dar per anksti.

„Reforminiai įmonių valdysenos pokyčiai negali būti paremti tuo, kad vienai ar kitai valstybės ar savivaldybės įmonei sudėtinga pritraukti į atrankas kvalifikuotų kandidatų į vadovus. Įstatymo pakeitimo iniciatoriai taip pat nepagrindžia teiginio, jog siūlymas padėtų įmonių vadovams motyvuotai siekti jiems antrojoje kadencijoje iškeltų veiklos uždavinių“, – rašoma BNS perduotame prezidento komentare.

Anot jo, įmonių valdymo problemos turi būti sprendžiamos skirtingomis taikliomis priemonėmis, o vadovų kadencijų apribojimo atsisakymas šiais atvejais nebūtų jokia panacėja.

Vadovų kadencijų apribojimas iki dviejų, siekiant veiklos skaidrumo bei atsinaujinimo, įvestas 2017 metais. Pasak G.  Nausėdos, būtina atlikti ex post vertinimą, kiek tokia tvarka nulėmė teigiamų pokyčių, įskaitant skaidresnę įmonių veiklą, nepotizmo mažinimą.

„Tik tokio vertinimo pagrindu galima įrodymais grįsti poreikį keisti vadovų kadencijos tvarką. Neatlikus tokio vertinimo nėra pagrindo manyti, kad vadovų kadencijų neribojimas būtų efektyvus ir nesukurtų rizikų įmonių valdymo skaidrumo užtikrinimui“, – teigia šalies vadovas.

Praėjusį ketvirtadienį parlamentarams susiginčijus dėl būtinybės nebetaikyti ribojimų, Seimas Valstybės ir savivaldybės įmonių bei Akcinių bendrovių įstatymų pataisų svarstyme padarė pertrauką.

Idėją panaikinti draudimą bendrovių vadovams eiti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės pasiūlė aštuoni konservatoriai, „valstietis“ Juozas Vaižgalys, liberalas Juozas Baublys ir socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) Seimui pateiktoje išvadoje nurodo, kad siūlomi pakeitimai gali turėti įtakos galimai neskaidriai įmonių vadovų veiklai, nepotizmo ar kronizmo įsigalėjimui.

Už pertrauką balsavo 43 Seimo nariai, prieš buvo 44, o susilaikė šeši. 

Seimas svarsto Valstybės ir savivaldybės įmonių nei Akcinių bendrovių įstatymo pataisas, numatančias nuo liepos liberalizuoti valstybinių įmonių, jų antrinių bendrovių ir jų grupių vadovų kadencijas.

„Mes kalbame apie vadovus, kurie gerai dirba ir kelia pasitikėjimą“, – teigė konservatorius Antanas Čapanonis.

„Dirbtinai apriboti kadencijomis nėra reikalo“, – pridūrė socialdemokratas Gintautas Paluckas.  

Pakeitimai leistų bendrovėms, kurių daugiau kaip pusė akcijų priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovauti tam pačiam žmogui neribotą kadencijų skaičių. Viena kadencija tęstųsi penkerius metus.

Dirbtinai apriboti kadencijomis nėra reikalo.

Sprendimą dėl esamo vadovo tinkamumo vadovauti toliau priimtų bendrovės valdyba, stebėtojų taryba, arba akcininkų susirinkimas, bet to, būtų įvertinta, ar įmonė ar grupė pasiekė veiklos tikslus.

Seimas taip pat svarstys, ar žodį „kadencija“ keisti į „laikotarpį“. Kaip teigiama Vyriausybės išvadoje, pastarojo žodžio reikšmė labiau atitiktų siūlomą teisinį reguliavimą.

„Kadencija yra sietina su tuo, kad jai pasibaigus įmonės vadovas atšaukiamas, įmonės valdyba ir stebėtojų taryba  atsistatydina, o suėjus laikotarpiui, kuriam asmuo buvo paskirtas, jis privalomai neturi būti atšaukiamas“, –  sakoma Vyriausybės išvadoje.

Dabar tas pats vadovas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės – 10 metų.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos parengtoms Muziejų įstatymo pataisoms, jomis taip pat supaprastinama ir savivaldybių muziejų vadovų skyrimo į pareigas antrai kadencijai tvarka: jie galės būti skiriami antrai penkerių metų kadencijai be konkurso, jeigu jų kasmetinė veikla tos kadencijos metu buvo vertinama gerai arba labai gerai.

„Jeigu yra nuogąstavimų, kad kažkokie negeri merai norės susidorot su vienu ar kitu vadovu, pagal esamus įstatymus ir taip yra tie dalykai. Tai yra daugiau atliepimas lūkesčių, kur dažniausiai nėra kažkokių konfliktinių situacijų, kaip tik, yra problema, kai yra jauni vadovai juos yra sunku išlaikyti (...). Buvo ilgos diskusijos su sektoriumi, savivaldybių atstovais. Manau, rastas kelias, kuris visus tenkina“, – Vyriausybės posėdyje sakė ministras Simonas Kairys.

Ministerija taip pat pažymi, kad patobulinta muziejų finansavimo sistema leis išvengti nelygiavertės konkurencijos tarp skirtingo lygmens muziejų, pretenduojančių į Lietuvos kultūros tarybos programų finansavimą bei sudarys geresnes sąlygas siekti finansavimo nevyriausybiniam sektoriui.

Projektas bus teikiamas Seimui.

Anot S. Kairio, įstatymas keičiamas iš esmės, nes dabartinė redakcija patvirtinta 2003-iaisiais ir iš esmės nebuvo peržiūrėta, nors per du dešimtmečius įstaigos ir visuomenės poreikiai pasikeitė.

„Turime laikytis kelių svarbių principų: ieškoti, kaip sumažinti biurokratiją, padaryti kuo aiškesnę finansavimo sistemą, sudaryti prielaidas, kad ir juridiškai NVO įsitrauktų į sąveiką su biudžetiniu sektoriumi, taip pat skatinti įvairias bendradarbiavimo formas, kalbant apie regioninį bendradarbiavimą tarp kelių savivaldybių, apie bendradarbiavimą su kitomis įstaigomis, atskirais sektoriais, galvojant apie skirtingų finansavimo šaltinių pritraukimą“, – pristatydamas projektą kalbėjo S. Kairys.

Naujoje įstatymo redakcijoje yra apibrėžta muziejų misija, susiejant ją su visuomenės kultūrinio švietimo ir mokymosi tikslais, siekiu įgyti naujų žinių bei turiningai leisti laisvalaikį. Taip pat įtvirtinami pagrindiniai muziejų veiklos principai – atsakomybė, atvirumas ir nediskriminavimas, kompetencija, kūrybiškumas, skaidrumas ir viešumas.

Keičiamas ir muziejų vadovų pavaduotojų-vyriausiųjų fondų saugotojų pareigybės pavadinimas į vyriausiojo muziejaus rinkinių kuratoriaus, nustatoma, kad į šias pareigas skiria ir iš jų atleidžia muziejaus vadovas.

Projektu keičiamas respublikinio muziejaus pavadinimas į valstybinio muziejaus. Įstatymo lygiu įtvirtinamas principas, kai muziejaus veiklų valdymo tobulinime dalyvauja muziejaus taryba, kurios sudėtyje yra ir įvairių sričių išorės ekspertai. Ši praktika buvo taikoma nacionaliniuose ir valstybiniuose muziejuose, tačiau nuo šiol įtvirtinus įstatymo lygiu ją siūloma taikyti ir savivaldybių muziejuose.

Naujojoje redakcijoje patikslinamos esamos sąvokos „muziejus“, „muziejinė vertybė“, kaip neaktualios atsisakoma sąvokos „muziejų fondas“. Įstatymas papildomas tokiomis sąvokomis kaip „nuolatinė ekspozicija“, „saugojimas“, „muziejaus vyriausiasis rinkinių kuratorius“. Atsisakoma neaktualių ir perteklinių nuostatų – muziejų klasifikacijos ir skirstymo į rūšis, muziejų rinkinių skirstymo į pagrindinį ir pagalbinį fondus, perkeliant šias nuostatas į poįstatyminius teisės aktus.

Kartu sudaromos teisinės galimybės muziejų kompetencijų centrų, kaip atskirų juridinių asmenų, steigimui. Vis dėlto S. Kairys pažymi, kad ministerija nežada steigti atskirų vienetų artimiausiu metu.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) trečiadienį apsvarstė atitinkamus pasiūlymus Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymui.

Po šios procedūros įstatymo projektas galės grįžti į Seimo plenarinių posėdžių salę priėmimui.

Anksčiau komitete šiuo kausimu buvo padaryta pertrauka, argumentuojant, kad „dėl kai kurių įstatymo nuostatų reikalinga platesnė diskusija“.

Sprendimas tuomet priimtas už balsavus septyniems nariams, prieš buvus keturiems ir vienam susilaikius.

Komiteto vadovas konservatorius Antanas Matulas tuomet susilaukė kritikos, kad nenusišalino nuo klausimo, nes pakeitimai gali būti aktualūs jo sūnui. Parlamentaro sūnus Vismantas Matulas vadovauja sostinės Karoliniškių poliklinikai.

Trečiadienį komitete balsuojant dėl projekto A. Matulas jau nusišalino.

Seime šiuo metu svarstomas pasiūlymas apriboti kadencijas sveikatos priežiūros įstaigų vadovams iki dviejų iš eilės.

Įstatymo pakeitimai numatytų, kad valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovai į darbą priimami penkerių metų kadencijai.

Šį siūlymą inicijavo Laisvės partijos atstovės Ieva Pakarklytė ir konservatorė Jurgita Sejonienė.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas jį siūlė atmesti, argumentuodamas, kad apribojus kadencijas regionuose gali pritrūkti specialistų užimti vadovų pozicijas, tačiau Seimas per svarstymą pritarė minėtam dviejų Seimo narių pasiūlymui.

Siūlymą pristačiusi I. Pakarklytė teigė, jog šiuo metu sveikatos priežiūros įstaigose vadovai dirba po kelis dešimtmečius, o neribojant kadencijų „sukuriama tam tikra vadovo neliečiamybė“, įstaigoje sukuriamos sąlygos išvešėti mobingui.

Seimo narės siūlymą dėl kadencijų įregistravo po „Laisvės TV“ paskelbto tyrimo apie problemas gydymo įstaigose.

„Jos (vadovų rotacijos – BNS) yra reikalingos, bet kad jų vienų pakaktų, tai tikrai ne“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė A. Dulkys.

Antradienį Seime svarstymo stadijoje pritarta sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projektui, kuriame numatytos gydymo įstaigų vadovų kadencijos.

Pasak ministro, reikia peržiūrėti medikų rengimo aukštosiose mokyklose programas, vystyti medicinos darbuotojų socialines ir emocines kompetencijas.

„Kai mes kalbame, kaip atpažinti, ar kolega turi polinkį į savižudybę, konfliktų sprendimą, ar turi vadovavimo gebėjimą, tai šių dalykų mokoma arba per mažai, arba išvis nemokoma“, – teigė A. Dulkys.

Ministro teigimu, mobingo prevencija turi atsispindėti ir metiniame gydymo įstaigų vadovų vertinime.

„Vadovų metinio vertinimo dokumentuose turi atsirasti žiūrėjimas, ką jie daro dėl savo žmonių, ar jie rūpinasi jų psichologine būsena, ar daromi organizacijose tyrimai“, –  sakė ministras.

Jis teigė, jog vasario–kovo sandūroje sveikatos apsaugos ministerija viešame renginyje žada pristatyti dešimtyje Lietuvos gydymo įstaigoje atliktų su mobingo prevencija susijusių bandomųjų projektų rezultatus.

„Vasario–kovo mėnesių sandūroje ruošiamės padaryti viešą renginį, kur norėsime papasakoti kaip mums tie pilotiniai dalykai beveik dešimtyje Lietuvos gydymo įstaigų sekėsi, ir ką mes galime padaryti tose teritorijose, kur yra mobingas, patyčios“, – kalbėjo A. Dulkys.

Teisėsauga vis dar aiškinasi Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbusios jaunos medikės gegužę įvykusios savižudybės aplinkybes, tačiau daugiau detalių neatskleidžia. Anot žiniasklaidos, nelaimė galėjo įvykti dėl mobingo darbo vietoje.

Šis pasiūlymas – vienas iš būdų spręsti įsisenėjusią mobingo problemą sveikatos apsaugos sistemoje, per pastaruosius metus kainavusią ir jaunų medikų gyvybes.

I. Pakarklytė pažymi, kad emocinio, o kartais net fizinio ar seksualinio smurto ratas medikus įsuka nuo studijų metų, kai studentus baugina ir žemina dėstytojai, bei tęsiasi pradėjus dirbti sveikatos priežiūros įstaigose. Anot parlamentarės, čia įsitvirtinusi hierarchija ir nuožmi konkurencija sukuria dažnai nepakeliamas darbo sąlygas. Seimo narės teigimu, smurtas patiriamas tiek dėl įstaigų, tiek dėl jų padalinių ar filialų vadovų abejingumo, todėl teikiamas pasiūlymas apims abiejų grandžių vadovų kadencijų skaičiaus ribojimą.

„Geriausios“ sovietmečio tradicijos santykius darbe grįsti smurtu sėkmingai tęsiamos ir nepriklausomoje Lietuvoje, perduodamos iš kartos į kartą.

„Geriausios“ sovietmečio tradicijos santykius darbe grįsti smurtu sėkmingai tęsiamos ir nepriklausomoje Lietuvoje, perduodamos iš kartos į kartą. Kai patys vadovai kuria smurtinę kultūrą įstaigoje, tai persiduoda ir į žemesnes grandis, o smurtas tampa iškreipta norma visoje sveikatos priežiūros sistemoje. Neribojant vadovų kadencijų skaičiaus, sukuriama tam tikra vadovo neliečiamybė, o valdymui užsitęsiant keliasdešimt metų, mažėja pokyčių tikimybė, taikstomasi su esama situacija“, – teigia Seimo narė.

Anot I. Pakarklytės, ligoninių ir padalinių vadovų kadencijų skaičiaus ribojimas bei rotacija yra vienas iš būdų pradėti keisti susidariusią situaciją. Įvedus rotaciją, įstaigų ir jų padalinių vadovai taps labiau suinteresuoti pasiekti kuo geresnių rezultatų kaupiant patirtį, galinčią būti naudinga jau kitoje gydymo įstaigoje. Manoma, kad naujas vadovas taip pat galės geriau įvertinti situaciją įstaigoje iš šalies bei pritaikyti gerąsias praktikas, veikusias ankstesnėse darbovietėse.

Laisvės frakcijos narė pažymi, kad daugelyje viešojo sektoriaus įstaigų – nuo Valstybės kontrolės, teismų iki švietimo įstaigų – kadencijų trukmė bei skaičius jau yra ribojama, todėl sveikatos apsaugos įstaigos neturėtų būti išimtis. Be to, sveikatos priežiūros vadovų kadencijų skaičiaus ribojimas, jos nuomone, didins sistemos skaidrumą ir spręs nepotizmo problemą.

Pagal teikiamą siūlymą vienas asmuo negalės vadovauti įstaigai, jos padaliniui ar filialui daugiau nei dvi penkerius metus trunkančias kadencijas iš eilės.

Šiuo metu įstaigų vadovams numatyta 5 metų kadencija, o jų skaičius neribojamas, todėl ketinama nustatyti, kad vadovauti tai pačiai įstaigai būtų galima ne daugiau kaip dvi kadencijas. Tiesa, mažoms įstaigoms, kuriose dirba iki 10 specialistų, kadencijų skaičiaus siūloma neriboti.

Gydymo įstaigose turėtų atsirasti valdybos, kurios bus sudarytos iš nepriklausomų kompetentingų ir nepriekaištingos reputacijos žmonių. Ten, kur nebus valdybos, veiks stebėtojų tarybos, kurių nariams galios nepriekaištingos reputacijos kriterijai.

Tuo pačiu siūloma steigti ir merų vadovaujamas Regionų tarybas, kurios, kaip teigiama, „būtų aukščiau“ gydymo įstaigų nepriklausomų valdybų.

„Prieštaros tikrai nėra (tarp valdybų ir regionų tarybų – BNS). Valdyba įstaigoje skirta padėti įstaigą valdyti, prižiūrėti, padėti vadovui skaidriau priimti efektyvesnius sprendimus. Regionų tarybos yra skirtoms tam, kad regionų atstovai – merai ar kokie kiti savivaldybių atstovai – kartu su ligonių kasomis, kitais atstovais galėtų susėsti prie bendro stalo ir tartis, kaip organizuoti paslaugas tame regione“, – teigė pataisų projektus spaudos konferencijoje pristatęs sveikatos ministras Aurelijus Veryga.

Siūlomose tarybose bei valdybose turėtų dalyvauti ir verslo atstovai, tačiau spaudos konferencijoje dalyvavęs Verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus teigia, kad verslas jose „nedominuos“, o tik teiks siūlymus ir rekomendacijas, kaip tobulinti sistemą.

„Svarbu, kad nepriklausomų narių tuose valdymo organuose būtų. Kas man patinka šiose pataisose, kad matomas visas paveikslas – regionų tarybos, valdybos ir stebėtojų tarybos mažesnėse įstaigose (...) Manau, kad verslas nedominuos tose tarybose. Ir neturėtų dominuoti. Mes tiesiog išsakysim savo poziciją, kuri nebūtinai bus politiškai patraukli, tačiau atspindės realijas ir bus subalansuota valdybos požiūriu“, – teigė V. Sutkus.

Ministras A. Veryga tikino, kad verslo įmonių į gydymo įstaigų valdybas deleguoti asmenys negalėtų priimti sprendimų.

„Nemanau, kad būtų rizikinga, todėl, kad vienas iš verslo deleguotas žmogus negalėtų priimti sprendimų. Valdybos labiau teiks rekomendacijas ir vertins viešuosius pirkimus, kurių sumos yra didesnės, bet tai nereiškia, kad jie priims kažkokį sprendimą patys“, – sakė ministras.

Praėjusį lapkritį Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) paskelbė savo tyrimą, kuriuo nustatyta, kad kai kuriuos ligoninių viešuosius pirkimus laimi įmonės, suteikusios paramą arba tiesiogiai perkančiajai organizacijai arba su ja susijusiems paramos gavėjams. Ministras teigia, kad situacija sprendžiama, tačiau įžvelgia ir daugiau dalykų, kurie kelia nerimą.

„Sieksim sudėliot tvarkas, kad ateityje panašūs dalykai nesikartotų (...) Mums labai neramu, ar tikrai nesusikūręs toks mechanizmas, kad tie žmonės gali ne tik su pirkimais būti susiję, jie gali formuoti nuomonę, kažkokius reikalavimus. Čia yra problema“, – žurnalistams sakė ministras.

Anot spaudos konferencijoje dalyvavusios Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Astos Kubilienės, komitetas dėl STT išvadų kreipėsi į Vyriausybę, kad ši parengtų pataisas, užkertančias kelią tokiems atvejams.

„Mes kreipėmės į Vyriausybę, kadangi ten sudaryta darbo grupė ir kaip tik pirmas posėdis planuojamas šį ketvirtį. Paprašėme parengti pataisas, kurios užkirstų kelią tokiems dalykams. Ir aš pati dirbu su Viešųjų pirkimų tarnyba ir mes ieškome bendro sprendimo dėl šitų pataisų formuluočių, nes tai nėra taip paprasta“, – teigė A. Kubilienė.

Verslo konfederacijos prezidentas V. Sutkus įsitikinęs, kad verslininkai neturėtų dalyvauti remiamų gydymo įstaigų viešuosiuose pirkimuose, o „rimtas“ verslas nenori dalyvauti neaiškiose veiklose.

„Neturi verslas remti mokesčių inspekcijos, teisingai? Neturi vairuotojai remti kelių policijos. Negalima sėdėti abiejose stalo pusėse. Taip atsiranda tam tikras elementas manipuliuoti“, – žurnalistams sakė V. Sutkus.

„Rimtas verslas nori, kad būtų aiškios taisyklės (...) Joks rimtas verslas nenori patekti į pilkąją zoną, kurioje nėra aiškių žaidimo taisyklių, nėra aiškūs žaidėjai ir pati veikla – ant įstatymo ribos. Valstybės pareiga yra sukurti aiškias taisykles. Vienas iš kriterijų – jeigu tu teiki paramą, tai nieko neparduodi, o jeigu tu kažką parduodi, tai sorry, tu neteiki paramos bent jau tai pačiai įstaigai“, – pridūrė jis.

Siūlymus dėl gydymo įstaigų valdymo šeštadienį rengiamasi pateikti svarstyti Seimui.

Pertvarka kelia nerimą specialistams

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengta pavaldžių įstaigų pertvarka kelia nerimą specialistams, kad ji pakenks įstaigų veiklai, o ne pagerins ją.

Ketvirtadienį Seimo Sveikatos reikalų komiteto klausymuose dalyvavę įvairių įstaigų atstovai kritikavo ministerijos planą ir išsakė jam nepritarimą.

Prieš pertvarką pasisakė Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos, Nacionalinio kraujo centro, Nacionalinio transplantacijos biuro, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centro, kitų įstaigų, suinteresuotų visuomeninių organizacijų atstovai.

Daugelis jų tvirtino, kad pasiūlytas reorganizacijos planas įstaigų veiklą padarys ne efektyvesnę, bet kaip tik apsunkins. Jie tvirtino nesuprantantys, kam reikalinga tokia pertvarka.

Pagal SAM planą, iš šiuo metu jai pavaldžių 19 įstaigų iki kitų metų pradžios turėtų likti 12, vietoj 3110 pareigybių – 2940.

Ministerija skaičiuoja, kad visa pertvarka galbūt leis 2020 metais sutaupyti iki 450 tūkst eurų.

Planuojama išvis panaikinti dvi įstaigas – Lietuvos medicinos biblioteką, turinčią 55 pareigybes, ir Valstybinį psichikos sveikatos centrą su 37 pareigybėmis.

Į vieną įstaigą turėtų būti reorganizuojamas Higienos institutas, Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras bei Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą siūloma prijungti prie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Nacionalinį transplantacijos biurą sujungti su Nacionaliniu kraujo centru.

Valstybinę teismo medicinos tarnybą ir Valstybinę teismo psichiatrijos tarnybą planuojama perduoti Teisingumo ministerijai, o Lošimų priežiūros tarnybą perimti iš  Finansų ministerijos ir sujungti su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu, įkuriant vieną priklausomybių sritį koordinuojančią ir prižiūrinčią valstybės įstaigą.

Ekstremalių situacijų sveikatai centrą norima sumažinti ir perkelti į Kauną.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos laikinoji vadovė Vaiva Martinkienė tvirtino, kad įstaigos perdavimas Teisingumo ministerijai iškeltų grėsmę ekspertų nepriklausomumui, šios ministerijos specialistai negali teikti specialistams metodinės pagalbos, nes neišmano medicinos, kils sunkumų rasti kompetentingų darbuotojų ir išlaikyti esamus.

Transplantacijos biuro ir Nacionalinio kraujo centro atstovės aiškino, kad nors šias įstaigas vienija donorystė, jų veiklos pobūdis – skirtingas, todėl sujungimas nėra tikslingas. Klausymuose dalyvavę gydytojai transplantologai įspėjo, kad biuro reorganizacija mažiausiai metams sutrikdytų jos veiklą.

Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis pabrėžė, kad įstaigų funkcijų naikinti neketinama, siūloma optimizuoti tik jų vadybą.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė konservatorė Irena Degutienė vis teiravosi, ar dabartinės įstaigos blogai dirba, jeigu reikia jas pertvarkyti, kokių rezultatų tikimasi iš pertvarkos, ir stebėjosi, kodėl reikia ką nors keisti, jeigu neprognozuojamas kokybiškas veiklos pagerėjimas.

Komiteto narys „valstietis“ Raimundas Martinėlis taip pat teigė nematąs argumentų SAM siūlomai reformai.

„Nematau, kad stiprėtų kurios nors funkcijos. Ar galite pasakyti, kuo pasikeistų kokybiniai rodikliai. Girdėjome, kad vienos įstaigos išeitinėms kompensacijoms reikia daugiau lėšų negu tie 300 tūkst. eurų, kurie yra įsipareigojimas Vyriausybei“, – sakė jis.

Prezidentės patarėjai Linai Antanavičienei pristačius šalies vadovės veto motyvus, pagal Seimo statutą buvo balsuojama – grąžintą įstatymą svarstyti iš naujo su šalies vadovės pasiūlymais ar laikyti nepriimtu.

Suabejota praktišku pritaikymu

35-iems Seimo nariams balsavus, kad įstatymas būtų svarstomas iš naujo, o 47-iems – už tai, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtas, kadencijos biudžetinių įstaigų vadovams neįteisintos, pasilikta prie dabartinio teisinio reguliavimo.

Seimas gegužės pradžioje priėmė dar praėjusios kadencijos Vyriausybės pateiktą Biudžetinių įstaigų įstatymo projektą iš esmės jį pakeisdamas – numatydamas kadencijas biudžetinių įstaigų vadovams, bet neribodamas jų skaičiaus. Vyriausybė siūlė nustatyti, kad biudžetinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, gali eiti vadovo pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Šalies vadovė grąžino įstatymą su siūlymu įstaigų vadovams nustatyti penkerių metų kadenciją bei įtvirtinti, kad tas pats asmuo vadovu būtų skiriamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, o po pirmos kadencijos pretenduodamas toliau eiti pareigas, jis privalėtų iš naujo dalyvauti konkurse.

„Priimtas įstatymas sudaro visas galimybes eiti pareigas vienoje institucijoje amžinai, keičiant vieną kadenciją po kitos, nebus užtikrintas skaidrus biudžetinių įstaigų vadovų skyrimo ir veiklos vertinimo procesas. Toks skaidrumas būtinas, nes pirmiausia nuo vadovo priklauso, ar vyksta būtini pokyčiai viešajame sektoriuje. Deja, šiandien turime pripažinti, kad daugelio biudžetinių įstaigų vadovų negebėjimas keistis ir priešinimasis reformoms tampa labai sunkiai įveikiama kliūtimi“, – pristatydama veto sakė L.Antanavičienė.

Ji taip pat pabrėžė kad vadovų kadencijos yra ribojamos daugelyje viešojo sektoriaus institucijų, ir nėra priežasčių, kurios viešajame sektoriuje „pateisintų vieningos vadovų priėmimo į darbą tvarkos nebuvimą“.

„Daugelyje šalių aukščiausieji valstybės tarnautojai ir viešųjų įstaigų vadovais skiriami fiksuotam laikui. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, Danijoje, Italijoje, Švedijoje, Belgijoje, Nyderlanduose. Ir tas sąrašas tikrai yra ilgesnis, aukščiausio lygio tarnautojams yra suteikiama galimybė vienoje vadovaujančioje pozicijoje išdirbti dvi kadencijas. Vėliau yra privalomas horizontalus jo judėjimas į panašaus lygio pareigas kitoje institucijoje“, – argumentavo patarėja.

Tuo metu Seimo nariai kėlė klausimus, kodėl reikia keisti gerai dirbančius vadovus, ką jie veiktų pasibaigus kadencijų laikui, ar bus rasta pamaina į jų vietą, abejojo dėl rotacijos principo tikslingumo.

Man atrodo, jūs čia kalbate tokius teorinius dalykus, lyg egzistuotų koks nors stebuklingas tas ribotų kadencijų metodas, kuris esmingai pagerina padėtį.

Konservatorius Mykolas Majauskas sakė, kad Konstitucija apibrėžia kadencijas vienintelei institucijai – prezidento, ir klausė, kodėl „prezidento institucija nori pritaikyti tą patį principą visiems kitiems – akcinėms bendrovėms, valstybės įstaigoms, kultūros įstaigoms, biudžetinėms įstaigoms?“.

„Kad kadencijos ir ne tik kadencijos, bet ir jų ribojimas yra labai veiksminga priemonė efektyvinant viešojo valdymo sektoriaus institucijų darbą, tikrai sugalvojo ne Lietuvos prezidentė. Yra daugybė tyrimų, yra daugybė studijų, yra daugybė tarptautinių organizacijų rekomendacijų, kad tai yra veiksminga priemonė ir tai yra plačiai tarptautinėje praktikoje taikoma priemonė. Tikrai yra ne vienas darytas EBPO tyrimas, kad kadencijų įvedimas, vadovų mobilumas, jų pastovus judėjimas tikrai duoda teigiamų rezultatų“, – atsakė L.Antanavičienė.

„Man atrodo, jūs čia kalbate tokius teorinius dalykus, lyg egzistuotų koks nors stebuklingas tas ribotų kadencijų metodas, kuris esmingai pagerina padėtį“, – replikavo konservatorius Jurgis Razma ir vardijo jo apygardoje Plungėje dirbančius įstaigų vadovus klausdamas, kas juos pakeis įsigaliojus naujai tvarkai.

Konservatorius Edmundas Pupinis kalbėdamas dėl motyvų tvirtino, kad rotacijos mechanizmas galimas didžiuosiuose miestuose, bet „to praktiškai neįmanoma (įgyvendinti) mažuosiuose miestuose, kur žmonės yra gana pririšti prie savo vietos“.

Jo frakcijos kolega M.Majauskas ragino „baigti žaisti su tomis kadencijomis“ ir balsuoti už tai, kad įstatymas būtų nepriimtas, tam, „jog sekančiame raunde nereikėtų kalbėti apie 71 balsą“. Tiek balsų reikia norint atmesti prezidento veto – tokiu atveju lieka galioti Seimo priimtas įstatymas.

Seimas gegužės pradžioje priimdamas įstatymą nustatė, kad biudžetinių įstaigų vadovai į darbą priimami konkurso būdu 4 metų kadencijai, neribojant jų skaičiaus. Pasibaigus pirmajai kadencijai, darbo sutartis būtų pratęsiama antrajai, po šios iš pareigų atleistas vadovas turi teisę iš karto vėl dalyvauti konkurse.

Prezidentės D.Grybauskaitės veto dėl biudžetinių įstaigų vadovų kadencijų kritikavo atstovai tiek iš valdančiųjų, tiek iš opozicijos. Kritikai teigė, valstybės vadovės siūlymas nepasiektų norimo rezultato, bet sukurtų naujų problemų regionuose.

Vadovų mobilumas – įprastas dalykas Europoje

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja Lina Antanavičienė sako apgailestaujanti, kai Seimas ketvirtadienį nusprendė nenagrinėti prezidentės pasiūlymų vetuotam Biudžetinių įstaigų įstatymui, likdamas prie dabartinės tvarkos ir išvis atsisakydamas vadovų kadencijų.

„Tiesiog gaila. Buvo tikėjimo, kad ši sritis eis pažangos keliu, mes siekiame efektyvesnio, geresnes paslaugas žmonėms teikiančio viešojo valdymo sektoriaus, tokie sprendimai turbūt ne link šito siekio veda“, – po balsavimo Seime BNS sakė L.Antanavičienė.

Prezidentės patarėja sakė neabejojanti, kad anksčiau ar vėliau kadencijos viešojo sektoriaus įstaigose bus įvestos, ir pabrėžė tai esant gerajai Europos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių praktika.

„Tai (kadencijų įvedimas) yra neišvengiamas procesas, tai nėra Lietuvos išradimas, kadencijos, vadovų mobilumas yra įprastas dalykas Europos, EBPO šalyse. Tai, kad greit bus svarstomas Švietimo įstaigų vadovų kadencijų nustatymas, aš net neabejoju, kad ta kryptimi ir toliau bus dirbama“, – sakė L.Antanavičienė.