Kuo įdomiau, tuo geriau

Maisto gaminimas Vaidai visą laiką teikė didžiulį džiaugsmą. Smagiausia jai gaminti šeimai, draugams. Vaišes ji ruošia įvairiausioms progoms: gimtadieniams visi šeimos nariai užsisako pageidaujamus patiekalus, tortus. Pašnekovei skanaus maisto ruošimas artimiesiems ir draugams – meilės jiems išraiška.

Negana to, daug metų dirbdama logistikos srityje, kur situacija dažnai įtempta ir nuo tavęs nepriklausanti, moteris atrado: kuo sudėtingesnė diena – tuo ilgiau ji kuičiasi virtuvėje, tuo didesnį nusiraminimą jai suteikia maisto gaminimas. Jis Vaidai tapo savotiška terapija.

„Mes nebuvome šeima, kuri iš kartos į kartą dalijasi kažkokiais receptais, – tėvai daug dirbo, tad maistas buvo tik būtiniems poreikiams patenkinti, – dalijasi vaikystės prisiminimais pašnekovė. – Vis dėlto šiandien mano mama virtuvėje daro stebuklus. Gal gebėjimas mūsų šeimos moterims yra užkoduotas, tik anksčiau ji neturėjo galimybės atsiskleisti.“

Pradėjusi domėtis maisto gamyba, pašnekovė teigia žinias kaupusi po truputį, nuosekliai – ieškojo receptų, mokėsi, eksperimentavo. Gaminant kurį nors patiekalą pirmą kartą, didžiausia problema, anot Vaidos, būdavo neišsamūs ar nesuprantami receptai. Kiek kepti? Kaip kepti? Kada apversti? Kildavo gausybė panašių klausimų, atsakymus į kuriuos ji rasdavo pati bandydama, patirdama nuostolių.

Daug teko pavargti su azijietiškos virtuvės, kurią visa Vaidos šeima labai mėgsta, patiekalais: reikėjo skaityti, ieškoti informacijos, daug bandyti, kol pavyko atrasti, suvokti ir pajausti santykį tarp tokių skirtingų skonių – sūraus, saldaus, rūgštaus.

Man atrodo, visas maistas yra geras, jeigu skanus, o skanus jis tada, kai gerai ir su meile paruoštas.

Ar yra kažkas, ko Vaidai iki šiol nepavyko pagaminti taip, kaip norisi? „Gal ne. Yra tik patiekalų, kurių aš tiesiog negaminu, nes jie – labiau mamos: cepelinai, balandėliai, – sako pašnekovė. – Esu kartą gaminusi cepelinus, pavyko – užsidėjau sau varnelę, ir tiek. Ilgą laiką nedraugavau su desertais, bet ilgainiui pralaužiau ledus.“

Paklausta, kokie yra jos firminiai patiekalai, Vaida juokdamasi prisimena kažkada jos vyro Regimanto pasakytą frazę: „Pas tave žmonės juk ne keptos vištos ateina valgyti.“ Išties draugai, eidami pas ją į svečius, dažniausiai nujaučia, kad gaus paragauti kažko naujo, netikėto, įdomesnio.

Būtina įvairovė

„Man atrodo, visas maistas yra geras, jeigu skanus, o skanus jis tada, kai gerai ir su meile paruoštas“, – sako Vaida.

Dėmesio ji skiria ir tam, kad maistas būtų sveikesnis. Tai tapo svarbu gimus dukroms. Dabar vienai jau greitai bus keturiolika, kitai – dvylika. Marijos ir Adelės mama dabar džiaugiasi, kad dukros valgo labai įvairų maistą, daugelį stebindamos savo mitybos įpročiais.

„Dabar yra savotiška sveiko, veganiško maisto mada, bet aš nenoriu ja sekti. Sveikas maistas yra gerai, bet kartais nesveikas irgi labai gerai. Tiesa, sveikas maistas taip pat gali būti labai skanus, jeigu tik jis tinkamai paruoštas. Man patinka, kai mėsos mėgėjai, paragavę, tarkime, žalių brokolių salotų, negali patikėti, kad tai yra žali brokoliai, o valgydami kai kuriuos daržovių patiekalus mėsos net nepasigenda. Tai taip pat yra dalis maisto gaminimo džiaugsmo“, – sako pašnekovė.

Paklausta, kaip nusprendžia, ką šiandien gamins, Vaida prisipažįsta: šiuo klausimu ji labai chaotiška. Kartais atsidaro šaldytuvą ar šaldiklį ir žiūri, ko turi, ką jau reikėtų suvartoti. Idėjų semiasi ir ūkininkų turgeliuose. Juose negali atsispirti šviežiems žalumynams, daržovėms. Prisiperka įvairiausių, paskui galvoja, ką iš jų pagaminti.

Vis dėlto ji kategoriškai nusiteikusi prieš maisto švaistymą, todėl taip, kad tektų išmesti maisto produktus, jos namuose nutinka labai retai – dažniausiai šeimininkė sugalvoja, kaip viską sunaudoti.

Dideliam mamos džiaugsmui, apie dietas dukros dar negalvoja, nors yra produktų, kurių nevalgo nė iš tolo: mažoji – brokolių, vyresnioji – šviežių pomidorų. „Manau, nuo tų dietų ir apsaugo mano nuolatinės pastangos, kad šeima valgytų įvairų maistą“, – sako Vaida.

Kūryba – linksmas procesas

„Sulaukusi 40-mečio ir dar ištikus karantinui, pradėjau galvoti, o ką vis dėlto dar norėčiau nuveikti gyvenime? – pasakoja Vaida. – Maisto gaminimas man yra didžiausia aistra, terapija ir poilsis. Taip bekalbant su sese Vilma (ji turi savo dizaino kompaniją, bet yra baigusi fotografiją, kuri visą laiką buvo jos meilė), gimė tinklaraščio „Karšta košė“ idėja. Sumanėme, kad tai turėtų būti interneto puslapis, kuriame kiekvienas, norintis gaminti, rastų detalių receptų su gaminimo proceso tarpinėmis nuotraukomis ir daugybe patarimų, padėsiančių gaminti lengvai ir be streso.“

Tam tikra prasme maisto tinklaraštis gimė ir dėl viešai skelbiamų receptų netobulumo – paskatino noras suteikti žmonėms daugiau tikslumo. Ypač tai aktualu tiems, kurie bijo gaminti vien dėl to, kad neturi praktikos ir jiems kyla labai daug klausimų.

„Kartais girdžiu: aš niekada taip nesugebėčiau. Tačiau iš tiesų tai jokia alchemija ar aukštoji matematika. Man atrodo, norint skaniai gaminti, tereikia tikslaus recepto, kad būtų suprantamai paaiškinta, kaip ką padaryti“, – sako pašnekovė.

Į pagalbą seseriai atskubėjo Vilma, kuriai maisto fotografija taip pat buvo naujas, bet labai įdomus užsiėmimas. Viena sesuo gamina, kita fotografuoja tiek tarpinius patiekalo ruošimo etapus, tiek rezultatą. Meistriškos Vilmos nuotraukos – ne mažesnė paskata tinklaraščio skaitytojams išmėginti vieną ar kitą receptą. Šeimai tenka kantriai laukti ne tik kol bus pagaminta, bet ir kol bus pagautas geras kadras, nes tik tada visi sėda prie stalo.

„Man visas gaminimo, fotografavimo procesas labai smagus, savotiškas vakarėlis – juk galiausiai susėdame, ragaujame, kalbamės“, – sako Vaida.

Toli gražu ne visi jos išbandyti receptai pakliūna į tinklaraštį. Kad patiekalas jame atsirastų, reikia tiksliai išmatuoti proporcijas, aprašyti gaminimo procesą, suskaičiuoti minutes, kiek kas kepa, padaryti tarpines nuotraukas, nes norisi vizualizuoti visą procesą. Tam tenka skirti daug laiko. Patiekalų, kurie laukia savo eilės, – daug. Vaida teigia tiesiog negalinti nesidalyti su kitais, kai atranda kažką skanaus ir paprastai pagaminamo.

Ar būna, kad taip gaminti mėgstanti mama neparuošia šeimai pietų? „Visko būna, – sako pašnekovė. – Kartais mama tiesiog nenori gaminti – tada kažką užsisakome ar važiuojame kažkur pavalgyti. Dar turime nerašytą taisyklę: gimtadieniams kiekvienas renkasi ką nori, kad aš pagaminčiau, o aš per savo gimtadienį renkuosi negaminti – tai dalis mano dovanos.“

Keptų krevečių ir čioriso užkandis

V. Černiauskaitės nuotr.

Nevirtos šviežios arba šaldytos krevetės,

1 pakuotė plonais griežinėliais pjaustytos vytintos čioriso dešros,

kelios česnako skiltelės,

1 smulkiai supjaustyta raudonoji aitrioji paprika (jeigu aštriai nemėgstate, keiskite nedideliu gabalėliu raudonosios paprikos),

šiek tiek smulkiai sukapotų plačialapių petražolių,

šviežiai spaustų vienos citrinos sulčių,

alyvuogių aliejus,

druskos,

šviežiai maltų juodųjų pipirų,

prancūziško batono ar kitos šviesios duonos.

Paruoškite krevetes. Jeigu naudosite šaldytas, geriausia jas lėtai atitirpinti per naktį šaldytuve. Tačiau yra ir greitesnis būdas: krevetes sudėkite į sietelį ir 5 min. palaikykite po šalto vandens srove, tuomet palikite nuvarvėti, retkarčiais jas permaišykite ir po 10 min. vėl perliekite šaltu vandeniu ir palikite sietelyje, kad nuvarvėtų. Apytikriai po 20 min. krevetės turėtų būti atitirpusios. Jeigu krevetės su galvomis ir kiautu, jas išlukštenkite. Krevečių nugaroje yra matomas tamsus siūlelis (virškinimo traktas). Jeigu naudosite didesnes krevetes, būtinai pašalinkite jį, nes valgant gali jaustis kartumas. Aštriu nedideliu peiliu įpjaukite nugarą nuo kaklo iki pat uodegos ir švelniai atvėrę ištraukite žarnelę. Mažesnių krevečių žarnyno nešaliname, skoniui įtakos tai neturės. Paruoštas, išdarinėtas krevetes nuplaukite po šaltu vandeniu ir gerai nusausinkite popieriniu rankšluosčiu. Kuo geriau nusausinsite, tuo mažiau jos taškysis kepdamos.

Į dubenį sudėkite plonais griežinėliais supjaustytą česnaką, smulkiai supjaustytą aitriąją papriką arba paprastą papriką, įpilkite šaukštą alyvuogių aliejaus, įberkite žiupsnelį druskos, juodųjų pipirų ir išmaišykite. Į dubenį sudėkite krevetes, išmaišykite ir palikite pasimarinuoti (kol apkepsite čiorisą), bet ne ilgiau nei 20 min. – net 5 min. visiškai pakaks. Keptuvę be aliejaus įkaitinkite ant vidutinės ugnies. Kol kaista keptuvė, griežinėliais supjaustykite šviežią prancūzišką batoną (jeigu vakarykštis, geriau lengvai apskrudinkite). Į keptuvę vienu sluoksniu (jeigu reikia, geriau kepkite per kelis kartus, bet neperkraukite) sudėkite čioriso griežinėlius ir apkepkite iš abiejų pusių, kol gražiai apskrus ir ištekės visi riebaliukai. Atidžiai stebėkite procesą, kad nesudegintumėte, nes dešros griežinėliai labai ploni ir apkeps gana greitai. Apkeptą čiorisą iš karto, tiesiai iš keptuvės, dėkite ant batono riekelių: viena riekelė – du griežinėliai dešros. Į tą pačią keptuvę (su išsiskyrusiais čioriso riebalais) įpilkite šlakelį alyvuogių aliejaus ir padidinkite ugnį iki aukštos (ne maksimalios, bet labai aukštos).

Į gerai įkaitintą keptuvę sudėkite krevetes kartu su česnako griežinėliais ir aitriosiomis paprikomis, bet taip, kad jos jokiu būdu viena su kita nesiliestų. Kepkite iš vienos pusės 45–60 sek. (priklausomai nuo dydžio), tuomet kiekvieną atskirai apverskite (nemaišykite visų kartu) ir vėl kepkite apie 45–60 sek., kol krevetės truputį apskrus ir susiries į C raidę. Keptuvę nuimkite nuo ugnies, įpilkite šlakelį citrinos sulčių, suberkite smulkintas petražoles ir viską išmaišykite. Ruošiant didesnį krevečių kiekį, į keptuvę įpilkite papildomą šaukštą alyvuogių aliejaus ir visą procesą pakartokite nuo pradžių. Ant batono riekelių su čiorisu dėkite po vieną ar dvi krevetes, apkeptus česnako griežinėlius ir viską apšlakstykite kepimo aliejumi su aitriosiomis paprikomis. Galite papildomai apibarstyti smulkintomis petražolėmis ir trupučiu druskos dribsnių.

Keptas kalafioras su parmezano sūriu

V. Černiauskaitės nuotr.

1 vidutinio dydžio kalafioras,

1 vidutinio dydžio svogūnas,

4–5 neluptos česnako skiltelės,

3 šakelės šviežio čiobrelio arba 1 šaukštelis džiovinto,

1 gera sauja smulkiai tarkuoto parmezano sūrio (galite keisti „Džiugu“),

3 šaukštai alyvuogių aliejaus,

druskos, šviežiai maltų juodųjų pipirų.

Orkaitę įkaitinkite iki 220 °C. Kalafiorą nuplaukite, pašalinkite išorinius kietus lapus (mažus, švelnius lapelius galite palikti, kepti jie labai skanūs), išpjaukite kotą ir peiliu išskirstykite į nedidelius žiedynus. Svogūną nulupkite, nuplaukite ir supjaustykite vidutinio dydžio (ne itin plonomis) plunksnelėmis. Į kepimo skardą sudėkite kalafioro žiedynus ir lapus (jeigu naudosite), svogūnus, česnako skilteles (neluptas), čiobrelio šakeles arba 1 arbatinį šaukštelį džiovintų čiobrelių. Viską apibarstykite druska, šviežiai maltais juodaisiais pipirais, apšlakstykite alyvuogių aliejumi ir gerai išmaišykite (paprasčiausia tai padaryti rankomis).

Skardą pašaukite į orkaitę ir kepkite apie 20–25 min. Kas 5–7 min. pamaišykite. Orkaičių kaitra, kaip ir įvairių funkcijų ypatumai, dažnai skiriasi, todėl jeigu kalafioras per greitai skrunda, sumažinkite temperatūrą iki 210 °C. Jeigu kartu kepsite ir kalafioro lapelius, juos stebėkite (dažniausiai jie iškepa greičiau), todėl apskrudusius išimkite iš orkaitės anksčiau. Po 20 min. peiliu ar šakute patikrinkite kelis gabalėlius kalafioro, žiedynai jau turėtų būti minkšti, o koteliai dar šiek tiek kietoki, jeigu kalafioras labai kietas, kepkite dar 5 min.

Skardą išimkite iš orkaitės, viską apibarstykite smulkiai tarkuotu parmezano sūriu ir kepkite dar 10 min. arba kol sūris išsilydys ir gražiai apskrus. Keptus kalafioro žiedynus su svogūnais sudėkite į didelę lėkštę, česnako skilteles, jeigu jos visiškai nesuskrudo ir viduje yra minkštos, išspauskite ant viršaus. Patiekalą valgykite karštą arba šiltą, nors atvėsęs jis taip pat bus puikus. Valgykite su bulvių koše, žaliomis salotomis ar kitu mėgstamu garnyru.

Varškės ir obuolių skarelės

V. Černiauskaitės nuotr.

250 g pusriebės arba riebios varškės,

250 g šalto 82 proc. riebumo sviesto (iš šaldytuvo, ne kambario temperatūros),

250 g kvietinių miltų,

5 vidutinio dydžio obuoliai,

2 šaukštai cukraus,

1,5 šaukšto džiūvėsėlių (naudoju „panko“ džiūvėsėlius),

0,5 arbatinio šaukštelio malto cinamono,

žiupsnelis druskos.

Aptepti – 2 vidutinio dydžio kiaušinių tryniai.

Apibarstyti:

1,5 šaukšto cukraus,

1 šaukštelis malto cinamono.

Nedideliame dubenėlyje išplakite kiaušinių trynius, kitame sumaišykite apibarstyti skirtus produktus (cukrus, cinamonas). Obuolius nulupkite, išpjaukite sėklalizdžius, supjaustykite storesnėmis riekelėmis ir sudėkite į dubenį. Ant viršaus suberkite cukrų, džiūvėsėlius, cinamoną ir švelniai išmaišykite.

Paruoškite tešlą. Jeigu turite virtuvinį kombainą su kapoklės funkcija (du lenkti peiliai), pagreitės tešlos gamyba. Į kombaino indą suberkite persijotus miltus, kubeliais supjaustytą sviestą, varškę ir žiupsnelį druskos. Indą uždenkite dangčiu ir tešlą kapokite tol, kol susijungs visi produktai ir masė taps vientisa. Jeigu kombaino (kapoklės) neturite, į dubenį persijokite miltus, suberkite kubeliais supjaustytą sviestą ir trinkite tarp pirštų, kol gausite rupius trupinius. Tuomet įberkite žiupsnelį druskos, sudėkite varškę ir suminkykite vientisą tešlą. Ji turi būti elastinga ir ne itin lipni, jeigu reikia (tai priklauso nuo miltų rūšies), įberkite papildomą šaukštą miltų ir vėl išminkykite.

Orkaitę įkaitinkite iki 180 °C. Dvi kepimo skardas išklokite kepimo popieriumi. Dviejų reikia, nes, kol viena keps, į kitą galėsi dėti naują sausainių partiją. Stalviršį apibarstykite miltais, iš trečdalio tešlos iškočiokite apytiksliai 0,5 cm storio lakštą. Kočiodami tešlą kelis kartus apverskite vis pabarstydami miltais, kad mažiau liptų prie stalo. Tešlą supjaustykite trikampėliais, jie neturi būti idealiai vienodi, bet pageidautina, kad plačiausia trikampio dalis būtų obuolio skiltelės dydžio. Ant plačiausios trikampio dalies uždėkite obuolio skiltelę, iš šonų ją apspauskite tešla ir suvyniokite į ritinėlį, kad sujungimas būtų po sausainio apačia. Sausainius 5 cm atstumu sudėkite į skardą, aptepkite išplaktu tryniu ir apibarstykite cukrumi, sumaišytu su cinamonu. Kepkite apie 24 min. arba kol gražiai paruduos. Iš viso tešlos ir obuolių kiekio iškepsite tris skardas sausainių.