Galimybe dalyvauti kuriant sveikatos centrą Klaipėdoje jau susidomėjo daugiau nei trys dešimtys miesto gydymo įstaigų. Prie sveikatos centro veiklos jungsis visi savivaldybės pavaldumo pirminės sveikatos priežiūros centrai, psichikos sveikatos centras, vaikų bei medicininės slaugos ligoninės, visuomenės sveikatos biuras bei norą išreiškę privatūs medicinos centrai.

Įstaigos bendradarbiautų tarpusavyje ir taip užtikrintų, kad gyventojams būtų prieinamos visos sveikatos centrui privalomos teikti sveikatos priežiūros paslaugos. Įstaigos, išreiškusios norą jungtis į kuriamą sveikatos centrą susitarė dėl bendradarbiavimo sąlygų ir aptarė sutarties projektą, o centro veiklą koordinuosiančia įstaiga bendru sutarimu išrinkta Klaipėdos miesto poliklinika, vadinama 3-ioji poliklinika.

Sveikatos centro kūrimas nieko bendro neturi su naujos poliklinikos statybomis ar remontu.

„Suvieniję jėgas su medicinos įstaigomis, tikiuosi, užtikrinsime didesnį paslaugų prieinamumą ir išspręsime valstybiniame sektoriuje trūkstamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, įrangos bei atitinkamų specializacijų medikų klausimą. Gaila, kad šia informacija manipuliuojama ir pateikiama kaip faktas, kad poliklinikos įsikurs po vienu stogu. Atsakingai pasakau, kad sveikatos centro kūrimas nieko bendro neturi su naujos poliklinikos statybomis ar remontu. Priešingai, sveikatos centro įkūrimas, kurio veikloje dalyvaus ir privačios įstaigos, pacientams užtikrins kokybiškas, šiuolaikines ir visiems prieinamas paslaugas skirtingose miesto vietose. Prie centro įkūrimo prisijungusios medicinos įstaigos yra įsikūrusios visoje Klaipėdoje ir tai atveria kelius pacientams gauti paslaugas kiekvienam patogioje vietoje“, – sakė Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Numatoma, kad dalyvavimas Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotoje reformoje Klaipėdoje atvers didesnes galimybes sutelkti trūkstamų specializacijų medikus, medicinos įrangos resursus, didinti gyventojams reikiamų paslaugų prieinamumą. Sveikatos centras apjungs pirminę ir antrinę sveikatos priežiūrą. Praėjusią savaitę susitarus dėl visų reikalingų paslaugų teikimo, jau šią savaitę bus registruojamas sprendimo projektas dėl galutinio sprendimo priėmimo savivaldybės taryboje dėl tokio centro atsiradimo. 

„Sveikatos centras Klaipėdoje kuriamas funkcinio bendradarbiavimo būdu. Šio centro veikloje dalyvaus ir 7 savivaldybei pavaldžios įstaigos. Tai reiškia, kad reikalingos paslaugos gyventojams bus užtikrintos įstaigoms bendradarbiaujant tarpusavyje. Jau dabar matome, kad tai padidins galimybes gyventojams gauti reikalingas paslaugas, patekti pas specialistus“, – sakė Klaipėdos vicemerė Vaida Raugelė.

Kurdama sveikatos centrą savivaldybė lygiagrečiai vertina savo pavaldumo įstaigų resursus ir infrastruktūrą. Siekiant pagerinti sąlygas paslaugoms teikti, planuojamas didžiausio miesto pirminės sveikatos priežiūros centro – Klaipėdos miesto poliklinikos pastato remontas. Analizuojamos galimybės racionaliai išnaudoti visas pastato erdves, mažinti nenaudingus plotus, į kitus pastatus perkelti šiuo metu poliklinikos pastate veikiančias kitas įstaigas, kuriose iš viso dirba iki 300 darbuotojų. Numatoma, kad kapitalinis remontas poliklinikoje startuos 2026 metais, pastatas galės būti remontuojamas dalimis, todėl poliklinikos veikla remonto metu nesutriks.  Atlikus viso pastato kapitalinį remontą, apie 2028 metus, atsivers galimybės čia sutelkti dar didesnį skaičių reikalingų specialistų ir paslaugų, analizuojamos galimybės sukurti stiprų medicinos centrą.  

Kaip pranešė Klaipėdos savivaldybė, įstaigoje diegiama .

„Klaipėdoje pradės veikti vienas telefono numeris, kuriuo bus galima gauti visą informaciją dėl reikalingos socialinės paramos. Tai palengvins žmonių, kuriems prireikia socialinės pagalbos, bet jie nežino, kur kreiptis, dalią. Gauti reikiamą informaciją bus greičiau ir patogiau“, – sako vicemerė Vaida Raugelė.

Anot savivaldybės, įdiegus sistemą, gyventojai, norėdami gauti išsamią informaciją apie socialinės paramos skyriuje teikiamas paslaugas, paskambinę telefonu 8 (46) 41 08 40, galės pasirinkti norimą temą ir bus sujungti su tą sritį aptarnaujančiu specialistu.

Jei visi specialistai bus užimti, per sistemą bus teikiamos nuorodos, kur galima rasti informaciją rūpimais klausimais, taip pat bus nurodyti elektroninio pašto kontaktai pateikti savo klausimą.

Sistema leis valdyti ir analizuoti skambučių srautus, taikyti priemones gerinti gyventojų aptarnavimo kokybę.

Sutarties kaina – 26 tūkst. eurų, 85 proc. šios sumos finansuojama ES lėšomis. Sistemai įdiegti pasirašyta sutartis su telekomunikacijų bendrove „Telia Lietuva”.

Anot savivaldybės, dėl sistemos diegimo darbų trečiadienį iki vidurdienio galimi laikini skambučių sutrikimai.

V. Raugelė turi daugiau kaip 10 metų politinės patirties, taip pat daugiau kaip 10 metų vadovaujamo darbo patirties biudžetiniame bei privačiame sektoriuje, yra edukologijos bakalaurė, turi teisinių žinių, projektų valdymo patirties. Vicemerė pradėdama darbus priskirtose srityse akcentuoja siekį telkti bendruomenes ir politikus „Tik susitelkę, nepriklausomai nuo to, kas kokioje pozicijoje esame ar kokiai politinei jėgai priklausome, galime susikoncentruoti į idėjas, iškeltus tikslus, spartesnį proceso organizavimą ir geriausius darbus miestiečiams“, – sako V. Raugelė.

L. Šukytė-Korsakė yra baigusi visuomenės sveikatos ir slaugos mokslus, turi magistro laipsnį, yra dėsčiusi universitete, dirbusi slaugos srityje, turi politinės patirties. Startuodama vicemerės pozicijoje L. Šukytė-Korsakė sako, jog visi koalicinėje programoje numatyti darbai yra svarbūs, tačiau savo veikloje ypatingą prioritetą ketina skirti aplinkosaugai.

Vicemerių kandidatūroms buvo pritarta balandžio 20 d. vykusiame pirmajame naujos kadencijos savivaldybės tarybos posėdyje, į pareigas jos paskirtos balandžio 25 d. mero potvarkiu.

Abi vicemerės buvo išrinktos į savivaldybės tarybą: V. Raugelė – su politiniu komitetu „Ištikimi Klaipėdai“, L. Šukytė-Korsakė – su partija „Laisvė ir teisingumas“. Vicemerės pagal naują Vietos savivaldos įstatymo redakciją nebegalės būti tarybos narėmis, todėl jau atsisakė savo mandatų, kurie atiteks toliau jų atstovaujamuose sąrašuose esantiems politikams.

Sužinojo paskutinieji

Laisvės partijos (LP) valdyba gruodžio 15 d., kaip rašoma susirinkimo protokole, vadovaudamasi partijos įstatų punktais, nusprendė nutraukti Klaipėdos skyriaus veiklą.

Klaipėdos skyrių nuspręsta įtraukti į steigtinų skyrių sąrašą bei įsteigti Klaipėdos skyriaus narių suvažiavimo organizavimo veiklos grupę, veiklos grupės koordinatoriais skiriant LP administracijos vadovę Astą Padagaitę ir pirmininkės pavaduotoją Mindaugą Tarnauską.

Už LP Klaipėdos skyriaus veiklos nutraukimą balsavo 12 valdybos narių, o trys susilaikė, prieš balsavusiųjų nebuvo.

Žinia apie Klaipėdos skyriaus likvidavimą vienintelei šios partijos atstovei uostamiesčio taryboje V.Raugelei buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus.

Kur? Į LP? Esu laisvas apsispręsti.

"Kaip LP steigėja, Klaipėdos skyriaus įkūrėja ir buvusi pirmininkė, užtikrintai galiu pasakyti, kad ne taip suprantu laisvės ir demokratijos sąvokas. Nors gerą pusmetį nedalyvavau aktyvioje skyriaus ir partijos veikloje, švelniai tariant, nustebino toks nedemokratiškas, nieko bendra su LP deklaruojamomis vertybėmis neturintis sprendimas", – tvirtino V.Raugelė.

Ne ką mažesnis šokas ištiko ir LP Klaipėdos skyriaus vadovą Tadą Petroką.

Esą jokių pastabų iš partijos vadovybės dėl skyriaus veiklos iki tol nebuvo gauta.

"Ir staiga prieš porą dienų gavome net ne kvietimą į susirinkimą dėl veiklos stabdymo, o pranešimą, kad skyriaus veikla stabdoma. Motyvus mums pateikė po paros, bet jie labai abstraktūs ir neparemti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Esu tikras, kad oficiali versija yra tik dėl akių, o tikrosios priežastys, manau, kažkur kitur", – tvirtino T.Petrokas.

"Skyriui labai nesisekė"

Susirinkime Klaipėdos skyriaus veiklos nutraukimo klausimą pristatęs M.Tarnauskas teigė, kad šis sprendimas buvo priimtas, "atsižvelgus į jau ilgą laiką gaunamus kolegų pastebėjimus dėl destruktyvios šio skyriaus vadovybės veiklos, nepagarbaus elgesio su kitais skyriaus nariais, nepatenkinamus rinkimų rezultatus, iškeltų užduočių rinkimams neįvykdymą".

"Skyriui iškeliant savo kandidatus rinkimams, labai nesisekė. Taip pat abejonių sukėlė ir tai, kad 197 narius turinčio skyriaus vadovybės rinkimai liepos mėnesį vyko balsuojant vos 20 narių. Partijos valdybos posėdyje taip pat buvo nutarta įtraukti Klaipėdos skyrių į steigtinų skyrių sąrašą bei įsteigti Klaipėdos skyriaus narių suvažiavimo organizavimo veiklos grupę", – paaiškino M.Tarnauskas.

Šios grupės pagrindiniai tikslai esą yra įsteigti Klaipėdos skyrių ir pateikti partijos valdybai konkretų veiksmų planą dėl tolesnės skyriaus veiklos.

"Labai daug tikimės iš būsimo partijos skyriaus. Nė viena narystė partijoje nebuvo nutraukta ar sustabdyta, tad žiūrime į tai kaip į naują pradžią", – teigė M.Tarnauskas.

Meras stos į partiją?

V.Raugelės teigimu, LP Klaipėdos skyrius pastaruoju metu kėlė itin aktualius miestui klausimus – dėl Girulių miško likimo, dėl politikų balsavimo duomenų atvirumo ir viešinimo kreipėsi į miesto tarybos Reglamento komisiją.

"Tai sulaukė itin didelio visuomenės susidomėjimo ir palaikymo, deja, iš miesto valdžios – didžiulio nepasitenkinimo. Ne paslaptis, kad Klaipėdos miesto meras rėmė ir palaikė LP rinkimuose į Seimą, o dabar tas pats LP Klaipėdos skyrius drįsta turėti savo kitokią nuomonę ir drąsiai ją komunikuoti", – tikino V.Raugelė.

Esą tai įrodo ir mero atstovo, miesto tarybos sekretoriaus Modesto Vitkaus, nesančio nei partijos, nei Klaipėdos skyriaus nariu, dalyvavimas partijos valdybos posėdyje.

Jo dalyvavimas bei pasisakymas būtent Klaipėdos skyriaus likvidavimo klausimu valdybos susirinkime fiksuotas oficialiame protokole.

"Akivaizdu, kad pradedama ruoštis būsimiems savivaldos rinkimams. Parlamentinė ir valdžioje esanti partija kažkam, matyt, labai reikalinga, kaip būsima platforma kandidatuoti. Meras Vytautas Grubliauskas garsiai yra deklaravęs, kad nebekandidatuos į merus, tačiau rinksis, su kokiu sąrašu eiti į miesto tarybą. Pasirinkimas juk ne toks ir didelis", – svarstė V.Raugelė.

Klaipėdos mero pasiteiravus, ar jis ketina stoti į LP, ar galbūt jau įstojo, V.Grubliauskas nustebo:

"Kur? Į LP? Esu laisvas apsispręsti. Tiesa, šį naratyvą girdžiu jau ne pirmą kartą. Todėl jį skleidžiantiesiems palinkėsiu – žmonės, nesipykite patys su savimi. Neturiu daugiau nė ką pridurti. Nors suintrigavote. Stoti į partiją, kaip ir tikėti ar netikėti virusu, yra kiekvieno asmeninis reikalas. Bet tikrai nesu jokios partijos narys", – tvirtino meras.