Daugiausia neatitikimų nustatyta sutarčių nuostatose, susijusiose su įstaigų atsakomybe už neautorizuotas mokėjimo operacijas, pirmadienį pranešė Lietuvos bankas.

„Mokėjimo paslaugų teikėjai turi užtikrinti, kad sutartys atitiktų galiojančius teisės aktų reikalavimus. Jas reikia nuolat peržiūrėti ir atnaujinti. Be to, sutartys turi būti aiškios ir suprantamos vartotojui“, – pranešime sakė Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.

Pasak centrinio banko, ketvirtadalyje vertintų sutarčių nurodomi trumpesni nei nustatyta įstatyme terminai, iki kada mokėtojas turi pranešti apie neautorizuotą, netinkamai inicijuotą arba įvykdytą mokėjimo operaciją. Taip pat ketvirtadalis įstaigų nepagrįstai iš dalies vartotojams perkelia atsakomybę už neautorizuotas ar netinkamai autorizuotas mokėjimo operacijas.

Daugiau nei pusėje LB vertintų sutarčių pateikiama tik bendra nuostata apie įstaigos atsakomybę už įsipareigojimų vykdymą arba tiesioginių nuostolių atlyginimą, neišskiriant, kad įstaiga yra atsakinga už tinkamą mokėjimo operacijų inicijavimą arba įvykdymą.

Pasak LB, vertintose sutartyse taip pat dažnai nedetalizuojamos arba visiškai nenurodomos gavėjo ar per gavėją inicijuotų mokėjimo operacijų sumų grąžinimo mokėtojui sąlygos.

Teigiama, kad dalis įstaigų nurodo įstatymo neatitinkančius sutarties pakeitimo ir nutraukimo terminus, numato galimybę didinti komisinį atlyginimą nesilaikant sutarties keitimo tvarkos. Sutarties nutraukimo atvejais vartotojo iniciatyva numatomi sąskaitos uždarymo mokesčiai arba papildomos sąlygos, kurių neturėtų būti.

Taip pat vertintose sutartyse įstaigos numato teisę blokuoti mokėjimo priemonę, tačiau dažnu atveju neprisiima pareigos informuoti vartotoją apie mokėjimo priemonės blokavimą ir jo priežastis prieš mokėjimo priemonės blokavimą ar iškart po to, kai ji yra užblokuojama.

LB pastebėjo, kad įstaigų sutartys dažnai yra pakankamai ilgos, naudojama vartotojams nedraugiška kalba, be to, dalyje sutarčių nėra numeracijos arba ji pernelyg paini. Sudarydamos sutartis su vartotojais anglų kalba, įstaigos neretai vartoja Lietuvos teisei nebūdingas sąvokas, kurios apsunkina vartotojų galimybes suprasti sutarties sąlygas.

V. Cibo teigimu, LB kreipėsi į įstaigas, kurių bendrosios mokėjimo paslaugų sutarčių nuostatos neatitinka įstatymo, kad šios nedelsdamos pašalintų neatitikimus.

„Mūsų atliktos Stepukonio sąskaitos analizė dar kartą patvirtino, kad „Paysera“ turi netinkamą požiūrį ir atlieka netinkamus veiksmus, kai kalbame apie pinigų plovimą ir teroristų finansavimo prevenciją“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.

Anot jo, analizė atskleidžia pinigų srautus tarp Š. Stepukonio ir įvairių asmenų.

„Parengėme ir Stepukonio sąskaitos operacijų srautų vizualizaciją, kuri labai aiškiai parodo srautus ir sąsajas tarp Stepukonio ir įvairių asmenų“, – sakė V. Cibas.

LB „Payseros“ informacijos apie Š. Stepukonio sąskaitas paprašė vasarį, analizės išvados pateiktos Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai ir „Payserai“.

Didžiąją dalį pasisavintų pinigų Š. Stepukonis, pasak prokurorų, pralošė lošimų bendrovėse „Olympic Casino Group Baltija“ bei Estijos „OB Holding 1“ lošdamas per „Payseros“ sąskaitas.

Parengėme ir Stepukonio sąskaitos operacijų srautų vizualizaciją, kuri labai aiškiai parodo srautus ir sąsajas tarp Stepukonio ir įvairių asmenų.

 

Vasario pradžioje Vilniaus apygardos prokuratūra atnaujinto tyrimą dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, kuris susijęs su įtartina finansine operacija už neva akcijų pardavimą iš Lenkijos įmonės, kai į Š. Stepukonio „Paysera“ sąskaitą 2022 metų kovą buvo pervesta 3,9 mln. eurų.

„Paysera“ apie šią operaciją buvo informavusi teisėsaugą, tačiau įvertinus šiuos duomenis ir konstatavus, kad pavedimas buvo teisėtas, ikiteisminį tyrimą 2022 metais buvo nutarta nutraukti.

V. Cibas pirmadienį sakė, kad Lietuvos bankas nemato ir nekontroliuoja viso pinigų srauto, einančio per finansų sistemą, už tai atsakingos finansų įstaigos.

„Pats pinigų srautas eina per finansų įstaigas (...) ir būtent jos mato visus gyventojų ir įmonių pinigų srautus ir būtent jos yra įpareigotos įstatymu nagrinėti operacijas ir jeigu nustato įtartinas operacijas, jas pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Taip veikia sistema“, – sakė V. Cibas.

Anot jo, Lietuvos bankas neprižiūri ir Vengrijos vertybinių popierių prekybos platformos „Interactive Brokers“, kuriai kartu su Š. Stepukoniu „BaltCap“ infrastruktūros fondo bendrovės „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ bei „BaltCap“ fondo įmonė Lenkijoje „En Efficiency“ pateikė 5,48 mln. eurų ieškinį.

„Mes šitos įstaigos (...) neprižiūrime, už jos priežiūrą atsakinga ta šalis, kurioje ji yra steigta. Mano žiniomis, tai yra Vengrija“, – sakė V. Cibas.

Š. Stepukonis įtariamas pasisavinęs bent 27 mln. eurų iš fondo įmonių. „BaltCap“ atstovai sako, jog iš fondo įmonių galėjo dingti apie 40 mln. eurų.

„Įmonė, kuri valdo šį infrastruktūros fondą, ji taip pat registruota Estijoje. Savo esme tai yra irgi neprižiūrima Estijos priežiūros institucijos įmonė, tačiau ji yra registruota įmonė. Tokia prievolė yra pagal direktyvos reikalavimus ir tokios įmonės, kurios valdo alternatyvaus investavimo fondus, jos turi registruotis ir pranešti apie savo valdomus fondus“, – penktadienį FNTT surengtoje spaudos konferencijoje teigė V. Cibas.

„BaltCap“ valdymo įmonė yra registruota Estijoje, tačiau ji taip pat neprižiūrima Estijos priežiūros institucijos. Neprižiūrima tai nėra visiškai absoliutus atsakymas, nes registracija ne šiaip sugalvota, o tam, kad tokios įmonės, kurios valdo neprižiūrimus, alternatyvaus investavimo fondus, jos kas metus pateiktų Estijos priežiūros institucijai kokio dydžio tie fondai yra“, – kalbėjo jis.

V. Cibas pažymėjo, kad pagal europinės direktyvos reikalavimus, kai visi jos fondai pasiekia 0,5 mlrd. eurų dydį, tada įmonė tampa prižiūrima.

BaltCap“ valdymo įmonė yra registruota Estijoje, tačiau ji taip pat neprižiūrima Estijos priežiūros institucijos.

 

„Pagal direktyvos reikalavimus, kai visi tos įmonės valdomi fondai pasiekia 0,5 mlrd. eurų dydį, tada tokia įmonė įgyja prievolę gauti licenciją ir nuo jos gavimo įmonė tampa prižiūrima. Šiuo metu nei fondas yra prižiūrimas, nei įmonė, bet Estija pačią įmonę stebi, kad iš anksto numatytų, kada atsiras tai įmonei prievolė turėti licenciją“, – kalbėjo LB atstovas.

„Mes sakėme, kad už šių įmonių priežiūrą, kurios yra registruotos Estijoje, tiek fondas, tiek valdymo įmonė, yra atsakinga Estijos priežiūros institucija. Taip ir yra, klausimas kiek intensyvi priežiūra ir kaip ji daroma“, – aiškino jis.

Galiausiai LB atstovas tikino, kad dar per anksti atsakyti į klausimą, ar yra reikalingi pokyčiai europiniame reguliavime, jog būtų išvengta panašių atvejų.

„Manau, kad klausimas yra ankstyvas. Tas fondas ir valdymo įmonė, apie kuriuos mes kalbame, jos įregistruotos Estijoje, veikia pagal europinį reguliavimą. Kalbame ne apie Lietuvos, Estijos, o apie europinį reguliavimą. Ar reikia jį keisti, tai labai ankstyvas klausimas“, – sakė V. Cibas.

ELTA primena, kad „BaltCap“ šiuo metu susiduria su reputacijos problemomis, po to, kai pernai lapkritį nutraukė sutartį su buvusiu „BaltCap Infrastructure Fund“ partneriu Šarūnu Stepukoniu. Jis įtariamas pasisavinęs apie 30 mln. eurų, bent dalį kurių galėjo pralošti kazino.

Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis tvirtina, kad Š. Stepukonis šiuo metu savanoriškais pagrindais kariauja Ukrainoje.

Vilniaus apylinkės teismas priėmė gana retą nutartį Lietuvoje – skyrė baudą už pasinaudojimą neatskleista informacija, prekiaujant vertybiniais popieriais. Teismo duomenimis, slapta informacija išsprūdo iš žinomos finansų maklerio įmonės "Orion securities".

Kaina šoko į viršų

Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs Lietuvos banko Priežiūros tarnybos surašytą Administracinio teisės pažeidimo protokolą, skyrė 1,6 tūkst. eurų baudą vertybinių popierių prekybos pasaulyje gana gerai žinomam Mantui Galiniui. Teismas nustatė, kad jis pažeidė Finansinių priemonių rinkų įstatyme įtvirtintą draudimą naudotis viešai neatskleista informacija ir ją perduoti. Teismo sprendimą M.Galinis gali apskųsti per 20 dienų.

Praėjusią savaitę dienraštis jau rašė, kad M.Galinis pasinaudojo viešai neatskleista informacija apie būsimą bendrovių "Agrowill Group" ir "Baltic Champs" susijungimą. Ši informacija vieša tapo tik 2014 m. vasario 20 d., kai per vertybinių popierių biržos "Nasdaq OMX Vilnius" naujienų sistemą buvo pranešta, kad pasirašyta susijungimo sutartis. Tačiau biržoje parduodamų "Agrowill Group" akcijų vertė ėmė sparčiai kilti likus kone metams iki paskelbiant sandorį. Bendrovės akcijos per keletą mėnesių pabrango daugiau negu dvigubai.

Susekė internete

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba tyrimą pradėjo po to, kai, atlikdama kasdienę viešosios erdvės stebėseną, atkreipė dėmesį į vieno iš vartotojų žinutes populiarioje investuotojų diskusijų svetainėje traders.lt. Žinučių turinys rodė, kad jas rašiusiam asmeniui buvo žinoma informacija apie vykstančias derybas dėl bendrovių sujungimo. Nustatyta, kad žinučių autorius – M.Galinis. Lietuvos bankas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kad šis leistų paimti duomenis iš M.Galinio kompiuterio. Aptikta, kad apie bendrovių sujungimo derybas M.Galinis per programą "Skype" bendravo su sandorį rengusios "Orion securities" apskaitos skyriaus vertybinių popierių apskaitininke Kristina Buteikiene.

Dėl to ji taip pat šiuo metu mina Vilniaus miesto apylinkės teismo slenksčius, tačiau teismas nutarties dar nėra paskelbęs.

Nei "Baltic Champs", nei "Agrowill Group" oficialiai pretenzijų dėl akcijų kainų išpūsto burbulo niekam nepateikė. Teigiama, kad nei bendrovės, nei jos akcininkai finansiškai nenukentėjo. Kiek vertybinių popierių biržoje besiverčiančių žmonių dėl to prarado pinigų ir kiek uždirbo, nėra žinoma. Tačiau, dienraščio duomenimis, ir M.Galinis, ir su juo kartu prieš kainos kilimą "Agrowill Group" akcijų prisipirkę finansų rinkų žinovai vertybinius popierius išpardavė iškart po "Baltic Champs" ir "Agrowill Group" sandorio paviešinimo.

Dalyviai nekalba

"Orion securities" su žurnalistais apie "Agrowill Group" ir "Baltic Champs" sujungimą ir įtartiną akcijų kainų kilimą kalbėti nesutiko. Atsakymų į klausimus nepavyko gauti ir iš M.Galinio.

Jis finansų maklerio licencijos neteko 2011-ųjų kovą, kai pasinaudojo viešai neatskleista informacija apie Lenkijos "Cersanit" sprendimą teikti oficialų siūlymą supirkti "Dvarčionių keramikos" akcijas. Už šį pažeidimą M.Galiniui tuometė Vertybinių popierių komisija buvo skyrusi 434 eurų (1,5 tūkst. litų) baudą.

Retas atvejis

Dienraštis jau rašė, kad tokios bylos teismus pasiekia gana retai, nes neteisėtą pasinaudojimą neatskleista informacija labai sunku įrodyti.

"Dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant ne vieša informacija, per metus pradedami vienas–penki tyrimai, dauguma jų nutraukiami dėl įrodymų nepakankamumo ar nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, t.y. nesurinkus pakankamai objektyvių ir subjektyvių duomenų, kurie liudytų apie asmenų padarytus pažeidimus. Pridursiu, kad per metus vidutiniškai nustatoma penki–dešimt įtartinų atvejų, dėl jų atliekama išsami analizė, bet ne visi jie pradedami tirti dėl to, kad įtarimai nepasitvirtina", – pripažino Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Reguliuojamos rinkos priežiūros skyriaus viršininkas Vaidas Cibas.