Populiarus tarp lietuvių
„Kai atvažiavau, daugiausia žmonės eidavo dirbti į statybas. Tik po truputėlį žmonės pradėjo vairuoti sunkvežimius, bet kai pradėjo, daugelis perėjo prie šio darbo. Daug lietuvių norėjo dirbti šį darbą“, – pasakoja Vaidas.
Dabar Vaidas, kaip ir keli tūkstančiai kitų lietuvių, didžiuliu vilkiku skersai išilgai naršo po visas Jungtines Amerikos Valstijas. Kai iš Lietuvos 1994 metais Vaidas išvyko, pats tiksliai nežinojo, ką suras už Atlanto. Jis prisipažįsta neturėjęs jokio konkretaus tikslo, tiesiog norėjo išmėginti atsiradusią galimybę. Jo pusbrolis jau buvo išvažiavęs dirbti į Ameriką. Mokslus baigęs vyras sumanė aplankyti pusbrolį ir apžiūrėti Ameriką. Vaidas teigia nebuvęs tikras, ar išties turėjo tikslų pats apsigyventi JAV. Sako, kad tiesiog taip susiklostė aplinkybės.
Galiu pasakyti, kad išsiskyrėm tikriausiai dėl šito darbo. Tikriausiai atpranti vienas nuo kito, atitolsti, atsiranda kažkoks vakuumas.
Tai, kad Amerika jį įsileido, buvo tarsi laimėjimas loterijoje. Tuo metu apie šią šalį svajojo tūkstančiai lietuvių, tačiau galimybę gaudavo tik retas. Vaidas buvo vienas jų. Jungtinių Valstijų ambasada patikėjo, kad ten jis keliauja tik kaip turistas.
„Mane lengvai praleido. Daug keliavau, kai dar gyvenau Lietuvoj: buvau Prancūzijoj, Vokietijoj buvau, Lenkijoj, Čekoslovakijoj. Kai nuvažiavau į konsulatą, konsulas pažiūrėjo, kad turiu daug vizų, todėl išdavė man vizą atvykti į Ameriką“, – savo sėkmę prisimena lietuvis.
Pasaulio šiek tiek matęs lietuvis prisipažįsta, kad nebuvo pamišęs dėl svajonių šalimi tituluotos Amerikos. „Daug kam Amerika atrodė kaip idealus pasaulis, o man tai buvo eilinė šalis. Ilgai jos negalėjau pamilti ir buvau čia tik todėl, kad uždirbčiau dolerių. Manęs Amerika nustebino. Lietuva jau buvo išsivadavusi iš tos stagnacijos, prekyboje – daugiau produktų, ne taip, kaip anksčiau, kokiais aštuoniasdešimt kažkelintais metais. Man labai didelio šoko nebuvo atvažiavus į Ameriką. Priėmiau viską normaliai“, – pirmuosius įspūdžius atvykus į svečią šalį prisiminė emigrantas.
Prieš daugiau nei dvidešimt metų susirasti darbo Amerikoje buvo itin paprasta. Ypač jeigu turėjai pažįstamų. Kai kas net keisdavo darbo vietas kartą per mėnesį. Kas nors nepatinka – pereini kitur. Tačiau Vaidas iškart gavo šiltą vietelę fabrike.
Iki šiol lengviausia Amerikoje gauti tokius darbus, kuriose reikia fizinės jėgos. Būtent tokias pareigas dažniausiai gauna atvykėliai iš Lietuvos. Amerikiečiai žino, kad mūsų šalies vyrai gerai fiziškai sudėti, kad jie nebijo didelių svorių ir niekada neverkia, kad kažkas jiems per sunku. Todėl iš baldų fabriko Vaidas pateko į geležinkelių fabriką, kur gamino bėgių pervažas ir jas montavo.
„Darbas kaip darbas. Nepasakyčiau, kad įdomus. Kiekvienas darbas turi savo pliusų ir minusų. Kai dirbau geležinkely, aišku, mažiau uždirbdavau, bet kiekvieną dieną būdavau namuose, grįždavau į namus. Dabar, kai važiuoju sunkvežimiu, išvažiuoju pirmadienį, o į namus grįžtu tiktai penktadienį“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Emigrantai“ pasakoja lietuvis.
Ilinojaus valstijoje, kur įsikūrė Vaidas, tapti tolimųjų reisų vairuotojais anksčiau ar vėliau užsinori kone visi čia atvykę gyventi lietuviai. Bendruomenėje sklando legendos, koks romantiškas ir kaip gerai apmokamas šis darbas. Jau daugybę metų mūsų šalies vyrai nardo logistikos versle. Kai kurie tampa vadybininkais, kai kurie sandėlininkais, daugiausiai – vairuotojais. Savo pusbrolio pėdomis pasekęs juo tapo ir Vaidas.
Daug kam Amerika atrodė kaip idealus pasaulis, o man tai buvo eilinė šalis. Ilgai jos negalėjau pamilti ir buvau čia tik todėl, kad uždirbčiau dolerių.
„Yra specialios mokyklos, kuriose mokslas tuo metu kainavo apie 2000 dolerių. Sumoki, išlaikai teoriją, po to būna praktinis vairavimas. Dabar tikriausia gal pabrango, net nežinau, kiek dabar kainuoja. Bet tikriausia maždaug tiek“, – sako emigrantas.
Sunkvežimis kaip antri namai
Sunkvežimis Vaidui tapo ne tik darbo vieta, bet ir antrais namais. Vairuoti ilgus atstumus su itin didelių gabaritų vilkiku – jam jau gyvenimo būdas. Tiesa, vyras prisipažįsta, kad niekada nebuvo pagalvojęs, kad taps tolimųjų reisų vairuotoju.
„Nelabai kas nori priimti į darbą, jeigu neturi patirties. Tada irgi, kai bandžiau darbintis, daug kompanijų apskambinau, jos norėjo mažiausiai dvejų metų darbo patirties. Aš neturėjau jokios patirties, todėl įsidarbinau pas lietuvį į kompaniją. Įgijau patirtį ir po to jau gali kur tu nori įsidarbinti. O iš pradžių, kol patirties neturi, ribotos galimybės, negali bet kokios kompanijos pasirinkti ir dirbti, kur nori“, – apie darbo paieškas pradžioje LRT TELEVIZIJOS laidai „Emigrantai“ pasakoja lietuvis.
Karjeros pradžioje Vaidui sekėsi sunkiai, buvo net tokių kurioziškų situacijų, po kurių net manė, kad praras darbą. Tačiau niekas negimė viską mokėdamas – vis kartoja vyras ir sako, kad per kelis dešimtmečius, praleistus už vairo, labai patobulėjo.
Pradėjo nuosavą verslą
Iš pradžių lietuvis dirbo transportavimo kompanijoje, tačiau nusprendė iš jos išeiti ir pradėti nuosavą verslą. Dabar jis save vadina nepriklausomu vairuotoju.
„Iš pradžių kai įsidarbinau kompanijoj, važiavau su kompanijos mašina. Jeigu nusiperki savo mašiną, dirbi lygiai tą patį darbą, tiktai sau ir uždirbi dvigubai didesnius pinigus“, – aiškina Vaidas.
Tokių vairuotojų, kurie dirba kaip atskiri verslininkai, vis daugėja, sako Vaidas. Svarbiausia turėti sau priklausantį vilkiką. Jų kainos žvėriškos, todėl tenka imti nemažą paskolą iš banko. Vaidas įsitikinęs, kad imti paskolą nebuvo jokios rizikos, nes turint savo sunkvežimį užsakymai tiesiog pradės plaukti. Nors vairuotojų Amerikoje labai daug, jų visą laiką trūksta, todėl darbo visiems užtenka ir net su kaupu.
„Čia pats viskuo užsiimi. Iš interneto gali imti krovinius, užsakymus, susimoki irgi internetu. Bet aš turiu pažįstamą žmogų, kuris man dispečeriauja. Jis internetu užsako krovinį, o man nurodo, kur aš turiu važiuoti. (...) Aš jam už tą krovinį sumoku 10 proc. nuo bendros sumos“, – savo darbo principus atskleidžia lietuvis.
Dispečeris – dar viena lietuvių itin pamėgta profesija Amerikoje. Jais tapę žmonės yra atsakingi už tolimųjų reisų vairuotojų užsakymus. Tai labai pelninga veikla, Vaidas sako, kad daugelis dispečerių per savaitę gali uždirbti apie 1000 dolerių ir net daugiau. Vairuotojams dispečeris naudingas tuo, kad gali nusiderėti. Tokia darbo schema yra ideali – sako Vaidas. Kada nori jis gali dirbti, kada nori – ilsėtis. Ir niekas niekada jam dėl nieko nepriekaištauja. Tačiau per daug tinginiauti vyras sau neleidžia. „Kol turiu sveikatos – noriu uždirbti kuo daugiau pinigų, kad vėliau galėčiau gyventi iš santaupų“, – sako Vaidas.
Susiduria su iššūkiais
Savo karjeros pradžioje Vaidas sunkiai galėjo įsivaizduoti, kaip visą savaitę nematyti namuose likusios žmonos, kaip nemiegoti savo lovoje. Tačiau galiausiai suprato, kad tokie žmogiški norai daug kainuoja. Tolimųjų reisų vairuotojo darbas labai romantiškas – įsitikinęs šis emigrantas. Ji sako, kad keliaudamas po šalį niekada nesijaučia vienišas, nuolat turi su kuo pakalbėti.
Paklaustas apie pavojus keliuose Vaidas tik nusišypso. Ir aiškina, kad Amerika – ne ta šalis, kurioje vilkikų krovinius kas nors vogtų. Čia per didelės bausmės, nusikaltėliai bijo rizikuoti.
„Jeigu pavargai, gali sustoti kur nori, aišku, yra įvairių rajonų ir čionai. Jeigu sustosi kokiam blogam rajone, gali visko nutikti. Bet jeigu važiuoji normaliame rajone, niekas tavęs neapiplėš, niekas neužpuls“, – saugumo situaciją apibūdina vyras.
Vaidas sako, kad vairuotojo kabina jam tarsi viešbučio apartamentai, kuriuose nieko netrūksta. Sunkvežimyje jis turi kelis fotelius, plačią lovą, šaldytuvą, spintelę, mikrobangų krosnelę. Vyrui nėra skirtumo, ar miegoti lovoje namuose, ar čia – savo vilkiko viduje. Komfortas toks pats.
Amerikiečiai vairuotojai nemėgsta tokių kaip Vaidas. Amerikiečiai nelabai tolerantiškai žiūri į emigrantus, sako lietuvis, ir atskleidžia, kad vietiniai dažnai numuša krovinių kainas ir įžūliai konkuruoja dėl užsakymų.
Dėl darbo sugriuvo pirma santuoka
Vaidas prisipažįsta, kad dėl savo darbo prarado pirmąją žmoną. Būtent jo ilgos kelionės sugriovė jų santykius. Ilgainiui dingo romantika ir jausmai. „Dabar gyvenu su antra žmona. Su pirma žmona gyvenau, man atrodo, irgi lygiai tokį patį gyvenimą. Buvo ką tik gimęs vaikas. Išsiskyrėm su pirma žmona, kai sūnui buvo 4 su puse metų. Galiu pasakyti, kad išsiskyrėm tikriausiai dėl šito darbo. Tikriausiai atpranti vienas nuo kito, atitolsti, atsiranda kažkoks vakuumas. Galiu pasakyti, kad Amerikoj labai daug žmonių išsiskiria, gal net šios specialybės atstovų daugiausia išsiskiria. (...) Daugiausia moterys inicijuoja skyrybas Amerikoj, o ne vyrai“, – savo patirtis LRT TELEVIZIJOS laidą „Emigrantai“ pasakoja lietuvis.
Su antrąja žmona vyras stengiasi nekartoti praeities klaidų ir bando nuolatos rodyti savo jausmus, sakyti komplimentus. Važinėti po Ameriką sunkvežimiu Vaidui neužtenka, į keliones jis leidžiasi ir su šeima. Sako, kad tai įspūdinga šalis, kurios valstijos – tarsi skirtingos šalys.
Anksčiau Vaidas stengėsi kuo daugiau laiko praleisti su lietuvių bendruomene JAV. Tačiau sako, kad bėgant laikui draugai išsiskiria ir bendri susitikimai tampa itin reti.
„Atsirado didelis atotrūkis tarp gyvenimo Lietuvoje ir čia... Amerikoje jau įpratau, įsigyvenau, čia kaip mano namai. Šiemet man sueis 50 metų, o anksčiau, kai visi buvom jauni (...) dažnai vieni pas kitus svečiuose lankydavomės, dažnai vieni pas kitus susibėgdavom, važiuodavom ir į gamtą, ir į kempingus kartu, ir laivais plaukdavom, valtis išsinuomodavome. Daug būdavo visokių aktyvių užsiėmimų. O dabar visiems apie 50 metų, (...) visi turi vaikus, kai kas jau turi anūkus. Dabar jau sėsliau pradėjo visi žmonės gyventi, labai retai kada susibėgam vieni pas kitus“, – apie pasikeitusius įpročius pasakoja emigrantas.
