Planuokite atsakingai

Pirmas iššūkis – kaip į nedidelį, vos 7–8 kv. m, kambarį sutalpinti skirtingas zonas.

„Kambaryje kiekviena zona – darbo, poilsio ir miego – turi rasti savo vietą. Suteikite tinkamą erdvę rašomajam stalui, kad jūsų vaikas neatliktų namų darbų ant lovos, o prie stalo jo neblaškytų žaislai ar kiti pašaliniai trukdžiai. Įrenkite atskirą kampelį žaidimams, kad išvengtumėte netvarkos miego ir poilsio zonoje“, – teigia interjero dizainerė.

Anot J. Sventickienės, kambarį suskirstyti į zonas galima ne tik baldais, bet ir apšvietimu – darbo stalui rinkitės vietą, į kurią patenka kuo daugiau natūralios šviesos, o poilsio zonoje įrenkite pritemdytą apšvietimą.

„Nepamirškite išlikti lankstūs. Rekomenduoju įsigyti laisvai pastatomus, o ne įmontuojamus baldus ar šviesos šaltinius. Tokiu atveju, keičiantis vaiko ar paauglio poreikiams, turėsite daugiau laisvės kambarį iš naujo perplanuoti“, – pasakoja J. Sventickienė.

Svarbu: rašomasis stalas turėtų stovėti ten, kur patenka kuo daugiau natūralios šviesos. / „Gintaro baldų“ nuotr.

Nepersistenkite su dekoru

Anot interjero dizainerės, daugelis žmonių, įrengdami kambarį vaikui, tikisi, kad jis tarnaus iki pat pilnametystės. Tačiau tokiu atveju labai svarbu nepersistengti su vaikišku dekoru.

„Verčiau pasirinkti neutralų baldą, o dekorui naudoti tokias detales kaip fototapetai, patalynė ar kilimas, kuriuos pakeisti vaikui augant bus žymiai paprasčiau ir pigiau. Tai ypač aktualu, jeigu viename kambaryje gyvena du vaikai, nes tokiu atveju neretai bandoma erdves atskirti skirtingomis spalvomis, pavyzdžiui, rožine ir žydra. Tačiau iš tokių spalvų vaikai labai greitai išauga. Jeigu kambario galimybės leidžia, verčiau rinktis dvi atskiras lovas, o ne vieną dviaukštę – iš mano patirties, vaikams ūgtelėjus, laipioti į antrą lovos aukštą nebenorima“, – pataria J. Sventickienė.

Taupykite vietą

Interjero dizainerė rekomenduoja atkreipti dėmesį į paauglio ar jaunuolio, kurie ypač vertina erdvę kambaryje, baldus.

„Jaunuoliams dažnai aktualu didesnė kambario erdvė, kur būtų galima užsiimti mėgstamais hobiais ar atsivesti draugų. Tokiu atveju galima pasvarstyti apie išskleidžiamus fotelius-lovas. Ir pamirškite apie senus sovietinius fotelius, kurie nepelnytai gadina naujų modelių įvaizdį“, – sako pašnekovė.

Geras pasirinkimas – išskleidžiama lova-fotelis, kur čiužinys yra vientisas ir neturi sujungimo siūlės. Tai nedidelis ir praktiškas baldas, kuris atlieka miegamąją funkciją, tačiau kartu sutaupo labai brangią kambario vietą.

Į nuomojamus butus J. Sventickienė rekomenduoja rinktis ne masyvius, o mažesnius baldus, kad prireikus būtų galimybė juos pervežti ar pritaikyti kitur.

„Vietoj trijų durų spintos verčiau rinktis dviejų durų ir vieną atskirą komodą. Taip pat rekomenduoju rinktis neutralių spalvų baldus, pavyzdžiui, baltos ar kreminės, be ryškių detalių ar rankenėlių. Jaunuoliui išvykus mokytis į kitą miestą ar pačiam kraustantis iš nuomojamo būsto, dalį baldų bus galima nesunkiai transportuoti“, – priduria J. Sventickienė.

Erdvė: vaiko ar jaunuolio darbo kambaryje kiekviena zona – darbo, poilsio ir miego – turi rasti savo vietą. / „Gintaro baldų“ nuotr.

Venkite atvirų spintų

Nuo pliušinių žaislų, stalo žaidimų iki knygų ar hobių – vaikai turi daug daiktų, kurie gali daryti netvarką. J. Sventickienė pataria kruopščiai apgalvoti daiktų laikymo erdves ir nesirinkti per daug atvirų lentynų.

„Dažnai vaikai turi smulkių daiktų, kuriuos nuolat kilnoti ir valyti dulkes gali būti tikra kančia. Verčiau rinktis daugiau uždarų spintų, į kurias sudėję visus smulkius daiktus išvengsime netvarkos“, – teigia interjero dizainerė.

Verčiau pasirinkti neutralų baldą, o dekorui naudoti tokias detales kaip fototapetai, patalynė ar kilimas, kuriuos pakeisti vaikui augant bus žymiai paprasčiau ir pigiau.

Specialistė priduria, kad dažnu atveju negilūs stalčiai mažiems vaikams yra patogesni nei lentynos. Juose galima greičiau surasti ir pamatyti norimus daiktus, todėl lengviau palaikyti tvarką ir juos organizuoti.

Įrenkite tinkamą darbo erdvę

Mokymosi zoną rinkite pagal apšvietimą – rašomasis stalas turėtų stovėti ten, kur patenka kuo daugiau natūralios šviesos. Skirtingai nei žaidimų erdvėje, neįkurkite mokymosi erdvės šalia tokių dėmesį blaškančių daiktų kaip televizorius, žaidimų konsolė ar kitas triukšmo šaltinis.

„Šiais laikais vis daugiau mokslų keliasi į virtualiąją erdvę, turime mažiau vadovėlių, įvairių spausdintų užduočių, mažėja ir kompiuteriai. Tad pačiai darbo vietai galima skirti ir mažiau vietos, verčiau paliekant daugiau erdvės daiktams sudėti – spintoms, lentynoms, daiktadėžėms ar stalčiams, kurie padės palaikyti tvarką. Netvarkinga studijų erdvė gali blaškyti ir trukdyti efektyviam mokymosi procesui“, – sako specialistė.

Anot J. Sventickienės, vertėtų atkreipti dėmesį ir į ergonominius aspektus: sėdint prie stalo vaiko keliai neturėtų būti sulenkti mažiau nei 90 laipsnių kampu, galvą reikėtų laikyti tiesiai, o kėdė turėtų turėti atramą nugarai.

Praktiška: spintos, lentynos, daiktadėžės ar stalčiai padeda palaikyti tvarką. Netvarkinga studijų erdvė gali blaškyti ir trukdyti efektyviam mokymosi procesui. / „Gintaro baldų“ nuotr.

Parinkite praktišką lovą

Anot J. Sventickienės, lova – tai baldas, kurį verčiau rinktis galvojant apie kelerių metų perspektyvą.

„Jeigu yra galimybė, rekomenduoju galvoti apie ateitį ir rinktis platesnę lovą, pavyzdžiui, ne 90 cm, o 120 cm. Tokiu atveju pats baldas tarnaus ilgiau, o norint atsinaujinti, visada bus galima pakeisti čiužinį“, – priduria ekspertė.

Anot specialistės, dėl higienos sumetimų vaiko lovą rekomenduojama kloti, nes dažnai ten prigulama su viršutiniais drabužiais. Tokiu atveju ypač svarbus lovos kriterijus – patalynės dėžės ar stalčiai.

„Norint miego zonoje sukurti daugiau erdvės daiktams laikyti, lovą galima statyti ne prie sienos ar į kampą, o centre prie sienos, kad lova būtų pasiekiama iš abiejų pusių. Tada daugiau lentynėlių ar spintelių bus galima pastatyti iš abiejų lovos pusių“, – priduria interjero dizainerė J. Sventickienė.

Tartis su vaikais

Nors būsimųjų pirmokų kambario pertvarka būtina, nerekomenduojama imtis staigių ir drastiškų pokyčių.

Vaikų ir paauglių psichologės Mildos Karklytės manymu, vaikų kambario pokyčius reikėtų planuoti kartu su atžalomis, drauge tartis, kaip jos norėtų matyti savo erdvę. Baldų ir daiktų pasirinkimas, pasak ekspertės, yra bendras šeiminis procesas.

„Žinoma, tėvai turi nustatyti tam tikras ribas, tačiau kartu ir padrąsinti vaiką, nes būtent jis gyvens tame kambaryje. Verta nuolatos kalbėtis ir paaiškinti, kodėl pokyčiai vyksta, kam jie reikalingi. Labai svarbus ir pertvarkos tempas. Štai vieni vaikai nori greitų ir didelių pokyčių, o kitiems prireikia juos atlikti etapais. Todėl patarčiau kuo daugiau kalbėtis, išgirsti mažųjų poreikius, norus ir priimti individualius sprendimus“, – pabrėžia psichologė.

Kad būtų lengva susitelkti

Vaikų erdvės pokyčiai psichologiškai yra labai asmeniški. Tačiau šiai pertvarkai galioja taisyklės, apibrėžiančios kambario įrengimo procesą.

„Vaiko mokymosi erdvėje neturėtų blaškyti pašaliniai objektai. Taigi žaislus derėtų padėti toliau nuo darbo stalo – taip vaikas galės lengviau susitelkti. Reikėtų atskirti žaidimų ir mokslo erdves, nepamiršti ir tinkamo apšvietimo, apgalvoti, kaip patogiai sudėti visus daiktus. Juk darbo erdvės patogumas ir funkcionalumas didina motyvaciją gerai atlikti užduotis. Kūrybiškumą paskatins pasiūlymas vaikui pakeisti turimus baldus – juos perdažyti, apklijuoti, kitaip suasmeninti. Pakeitęs erdvę pagal save, vaikas joje labiau norės mokytis, būti, žaisti, tobulėti“, – tikina M.Karklytė.

Paklausta, kokias spalvas šiame kambaryje geriausia rinktis, ji siūlo švelnius, bet ne tamsius ar ryškius atspalvius. Mat, tikina psichologė, mokytis tinkamiausia rami ir šviesi erdvė. Ji neapkrauna ir nedirgina vaiko, todėl pašnekovė pataria interjere naudoti pastelines, neaštrias, dėmesį sutelkiančias spalvas.

Kūrybiški sprendimai

Kaip vaikų kambario pokyčiai atrodo praktiškai? Šia patirtimi dalijasi „Instagram“ paskyros „Living in a farmhouse“ autorė, tinklaraštininkė Monika Zaborskienė. Ji tūkstančiams sekėjų socialinėje erdvėje pasakoja apie savo namus, interjerą, „pasidaryk pats“ projektus.

„Mes vaikų kambaryje neatlikome labai didelių pokyčių. Savo namuose seniai nusprendėme – turėsime darbo erdvę, kurioje bus rašomieji stalai, kompiuteriai, spausdintuvas, kitos būtinos priemonės. Dieną šiame kambaryje dirbs tėvai, po pamokų – vaikai. Tik dabar mūsų pirmokui pakabinome papildomų lentynų knygoms, galbūt ieškosime patogesnės darbo kėdės“, – pasakoja M.Zaborskienė.

Anot jos, vaikų poreikius šeima jau buvo apgalvojusi statydama namą. Kai atžalų amžius ir interesai pakis, kalba M.Zaborskienė, bus galima ir perplanuoti erdvę. Tačiau šiandien ji į viską žvelgia kūrybiškai, ragindama tai daryti ir kitus.

„Mūsų berniukai dalijasi vienu kambariu. Čia telpa ir daug žaislų, ir būsimojo pirmoko daiktų. Skirtingos dėžutės ir užrašai ant jų leidžia visus turimus daiktus lengvai susisteminti. Jeigu trūksta erdvės, darbo zoną galima įsirengti svetainėje arba balkone, kol orai tai leidžia. Mes į viską pažiūrėjome šeimyniškai. Turimoje darbo erdvėje suderinome skirtingus poreikius ir ja namuose dalijamės visi“, – šypsosi pašnekovė.

Apie tai, kaip greitai, stilingai ir taupiai atnaujinti vaiko kambarį, pasakoja „Senukų“ specialistė Simona Januškaitė.

Kambario atnaujinimas – vos per pusdienį

Vaiko ar paauglio kambarys – svarbi vaiko erdvė, kurioje jis ieško ramybės ir saugumo, tad svarbu, kad ši vieta skatintų vaiko kūrybiškumą, leistų atsiskleisti talentams ir netrukdytų susikaupti mokantis.

Anot S. Januškaitės, vienas greičiausių ir paprasčiausių sprendimų, norint atnaujinti vaiko kambarį, yra sienų perdažymas: „Sienų spalvą pakeisti galima vos per pusdienį, o tai sukuria visiško naujumo jausmą. Nauji tapetų raštai ar ryškesnė vienos sienos spalva gali tapti pagrindiniu vaikų kambario akcentu ir suteikti naują nuotaiką visai erdvei.“

Be to, sienų perdažymui ar tapetavimui nebūtina samdyti specialistų, tai nesunkiai galite padaryti ir patys. S. Januškaitė pataria į kambario atnaujinimo procesą įtraukti ir vaikus – prisidėję prie kambario įrengimo ar perdažymo darbų, mažieji dar labiau brangins ir saugos savo erdvę, jausis ją kūrę patys.

Ką rinktis: tapetus ar dažus?

Atnaujinant kambarį, rekomenduojama atsižvelgti į vaiko amžių, naudojamų medžiagų ekologiškumą ir atsparumą nešvarumams bei valymui.

Specialistė pastebi, kad tėveliai vaikų kambariams dažnai renkasi ekologiškus tapetus – juos paprasta užklijuoti, galima plauti, be to, pastelinių spalvų ir jaukumo suteikiančių raštų įvairovė itin didelė. Populiarėja ir skysti tapetai – jie vis labiau vertinami dėl to, kad leidžia sienoms kvėpuoti, izoliuoja garsus bei paslepia įvairius sienų nelygumus ir įtrūkimus.

Planuojantiems vaiko kambarį dažyti, S. Januškaitė pataria rinktis specialius dažus su sidabro jonais, apsaugančiais sienas nuo kenksmingų medžiagų, pelėsio ar grybelio atsiradimo.

Taip pat specialistė primena, kad skirtingo amžiaus vaikams rekomenduojamos ir skirtingos kambarių sienų spalvos.

DMN archyvo nuotr.

„Pačių mažiausių, iki 3 metų, vaikučių kambariams patariama rinktis švelniai rausvus, žalsvus, melsvus ar rusvus pastelinius atspalvius. Vaikų iki 10 metų kambariai gali būti dažomi ar tapetuojami ryškesnėmis spalvomis ir jų atspalviais – pavyzdžiui, žalios, mėlynos, violetinės ar geltonos. O 10-16 metų jaunuolių kambariai jau gali būti perdažomi jų mėgstamomis ir jų pačių pasirinktomis spalvomis“.

Jaukumo suteiks kilimas

Kitas geras sprendimas greitam ir taupiam kambario atnaujinimui – žaismingas kilimas. Anot S. Januškaitės, kilimas gali tapti ne tik interjero detale, bet ir žaidimų aikštele mažiesiems. Be to, kilimą lengva prižiūrėti, o esant poreikiui – paprasta pakeisti.

Siekiantiems jaukumo ir šilumos įspūdžio, verta pagalvoti ir apie kiliminę dangą – ji ypač tinkama įrenginėjant erdvę mažamečiams. Darželinukas ar ikimokyklinukas daug laiko praleidžia žaisdamas kambaryje, dažniausiai ant grindų. Todėl kilimas užtikrins, kad vaikas žais patogiai sėdėdamas ant minkštesnio pagrindo.

Shutterstock nuotr.

Taip pat kilimas puikiai tinka ir paauglio kambariui – ornamentais, augalų motyvais ar langeliais puoštas kilimas gali tapti nauju kambario elementu, atskleidžiančiu jaunuolio stilių ir asmenybę. Tam, kad nekiltų nesutarimų dėl spalvų ar raštų, S. Januškaitė siūlo leisti paaugliui išsirinkti kilimą pačiam.

Asmeninės detalės ir kiti kambario akcentai

Kalbant apie mažųjų kambarį, svarbu nepamiršti ir apsauginių priemonių – jos padės apsaugoti augantį vaiką nuo aplinkos pavojų. Kambaryje vis daugėjant žaislų ir žaidimų, verta įsigyti daiktadėžę, į kurią savo daiktus vaikas susidėti galėtų pats.

Moksleiviams reikalingas patogus rašomasis stalas, lentynos knygoms bei daiktams susidėti ir geras apšvietimas. „Taip pat svarbu vaiko kambaryje palikti erdvės jo asmeniniams daiktams: krepšinio kamuoliui, sėdmaišiui, veidrodžiui, muzikos instrumentui ar molbertui. Tai suteiks galimybę vaikui pačiam kurti savąją erdvę ir padės ugdyti talentą“, – pataria S. Januškaitė.

„Senukų“ specialistė pastebi, kad vaikų norai ir poreikiai greitai keičiasi, todėl nebūtina kaskart atnaujinti ir perkurti viso kambario – užtenka vos kelių detalių, kad vaikų kambarys vėl atrodytų kaip naujas.

Ypač daug  iššūkių kelia vaikų kambario įrengimas – mažieji ne tik greitai auga, bet ir keičiasi jų interesai. Vaikų interjero studijos įkūrėja Lauryna Glicienė pasidalina esminiais patarimais, kurie padės mažylį auginti ne tik mieloje bei stilingoje, bet ir komfortabilioje aplinkoje.

Kambarys – pagal vaiko poreikius

Specialistė sako, kad tik gimusiam kūdikiui jo kambaryje svarbiausi yra saugumas ir funkcionalumas. O šiek tiek ūgtelėjusio mažylio kambario interjeru norisi atskleisti jo bręstančios asmenybės savitumą, rašoma pranešime spaudai. Tam, kad lengviau  įsigilintumėte į skirtingo amžiaus vaikų poreikius siūloma metų grupes skirstyti taip: 0-3 metų, 3-6 metų, 6-10 metų ir 11-14 metų.

„Žinoma, svarbu atkreipti dėmesį į vaiko norus, tačiau dauguma jų labiausiai nori turėti kompiuterį arba televizorių kambaryje. Ši technika blaško vaikų dėmesį, tad  reikia įvertinti, ar tai netrukdys vaikui mokytis, užsiimti kita lavinamąja veikla ar tiesiog būti tyloje, susikaupus, kai to labiausiai reikia. Kita vertus, viską reikia vertinti racionaliai, juk radijas ar mažas muzikinis centras gali padėti lavinti vaiko muzikinį skonį“, – savo patirtimi dalijasi L. Glicienė.

Galimybės mokytis ir atrasti

„Stebėkite, kas domina jūsų vaiką. Tai pagrindinis būdas sukurti mažyliui mielą erdvę“, – pataria Lauryna. Jei vaikas galės užsiimti mėgstama veikla savo kambaryje, jis lengviau prisijaukins kambarį ir įpras būti vienas. O jei mažylis dar tik ieškojimų stadijoje, galite paskatinti naujus jo pomėgius pvz.: piešimą, konstravimą, skaitymą, fotografavimą ir t.t. Sparčiai populiarėja ir paišomi tapetai, kurie vaikams pasiūlo netradicinį būdą išreikšti savo kūrybiškumą.

Investuokite į baldus, kurie gali augti kartu su vaiku, o interjerą pagyvinkite lengvai keičiamomis žaismingomis žaislų dėžėmis, girliandomis ar kitomis nebrangiomis, tačiau stilingai atrodančiomis interjero detalėmis.

„Taip pat labai svarbu nuo pat mažens vaikučius mokyti pačius susitvarkyti savo erdvę. Jiems padėsite sukurdami visas įmanomas sąlygas tai padaryti kuo lengviau ir paprasčiau. Pavyzdžiui, įrenkite patogią didelę spintą ar lentyną su daugybe krepšių, į kuriuos mažyliui sudėti savo žaislus ilgainiui taps įpročiu. Na, o taisyklė, kad visi žaislai prieš miegą keliauja į savo vietą, taip pat puikiausiai suveiks kaip papildomas triukas ugdant vaiko tvarkingumą“, – pataria „Lovely Mess“ kūrėja L. Glicienė, šiuos metodus išbandžiusi auklėjant ir savo sūnų.

Zonų paskirstymas

Zonavimas – tai skirtingų zonų pasiskirstymas interjere, naudojant įvairias interjero detales, korpusinius baldus ar mobiliuosius pertvarus. Taip pat zonavimas turėtų būti vienas pirmųjų žingsnių, kuriant interjerą. Pagrindinės zonos yra: miego, mokslo/lavinimo (pvz., rašomasis stalas), poilsio/žaidimų (pvz., kilimas, palapinė, namukas) ir žaislų/daiktų sandėliavimo. Kiekviena zona turi turėti bent po vieną baldą/daiktą, kuris atliktų esmines zonos funkcijas.

„Pradedant planuoti vaiko kambario interjerą svarbu suplanuoti visas svarbiausias zonas jame, nes tai leis vaikui išmokti užsiimti skirtingomis veiklomis savo kambaryje be jokių trukdžių“, – pataria pašnekovė.

Vaiko kambarys – visuomet kintantis

Vaiko kambario kūrimas – tai nesustojamas procesas, nes augant mažyliui, keičiasi jo poreikiai bei pomėgiai. „Mąstykite kūrybiškai, kurkite vaiko kambarį su didžiausia meile ir smalsumu dizaino detalėms, tačiau patarčiau susitaikyti, kad vis norėsis kažką atnaujinti ar pakeisti. Investuokite į baldus, kurie gali augti kartu su vaiku, o interjerą pagyvinkite lengvai keičiamomis žaismingomis žaislų dėžėmis, girliandomis ar kitomis nebrangiomis, tačiau stilingai atrodančiomis interjero detalėmis. Vaiko kambario interjeras visuomet organiškas ir kintantis darinys“, – pataria Lauryna.

Teisingai įrengtas kambarys prisideda prie vaikų charakterio formavimo, padeda tausoti sveikatą ir gali padėti geriau susikaupti mokslams. O įdomiai įrengtas ir prie vaiko charakterio priderintas kambarys gali padėti ugdyti ir kūrybiškumą, atskleisti talentus.

A. Jagelavičiūtė teigia, kad kambario stilius jokiu būdu neturėtų būti pamirštamas. Nors pagrindiniai baldai visiems mokyklinio amžiaus vaikams yra tie patys: lova, stalas, kėdė ir spinta, tačiau vaikai būna labai skirtingi – skiriasi jų amžius, charakteris, pomėgiai. Kambarys turėtų atspindėti vaiko charakterį.

Mergaičių kambariai dažniausiai vaizduojami su rožinės spalvos atributais. Jei auginame princesę ir jai tai patinka, ši spalva puikiai tinka. O jei mergaitė yra gyvūnų mylėtoja arba domisi sportu, verta pagalvoti apie kitas spalvas ir interjero detales. Pomėgiui atskleisti galima pasitelkti sienų aksesuarus, įdomų apšvietimą, paveikslus.

„Truputį vyresniems vaikams ypač svarbu turėti savo suasmenintą erdvę. Visi daiktai, kurie mus supa, lavina mūsų skonį, norus, įsitraukimą į tam tikrą sritį. Jei jūsų dukra būdama šešerių metų pradėjo lankyti baletą, baleto elementai turėtų atsirasti kambaryje. Jie svarbūs motyvacijai, jie parodo mergaitei, kad ji jau yra balerina, sukuria jausmą, kad ji jau yra pasiekusi kažką ir skatina siekti toliau“, – sako stilistė.

Berniukai dažnai įvardijami, kaip mažiau tvarkingi ar mažiau skiriantys dėmesio detalėms, kambario grožiui. Bet ne viskas tiesa. Berniukai turi savas svajones, tad jų kambarys taip pat turėtų lavinti kūrybiškumą, atspindėti pomėgius, amžių.

„Viena yra kurti interjerą lovomis ir foteliais, bet visai kas kita pomėgiai. Galite įrėminti paveikslą, kuriame vaizduojamas jo pomėgis, galite pritaikyti ir lempą ar dar kitas detales. O po metų, jei pasikeis jo pomėgiai, užteks pakeisti detales ir kambarys pasikeis neinvestuojant itin didelių sumų“, – sako A. Jagelavičiūtė.

Gražiai ir praktiškai

Stilistė sako pati labiau mėgstanti pirkti pigesnius daiktus, o ne brangesnius. Kokybė – svarbu, bet svarbi ir galimybė baldus po kurio laiko neskausmingai pakeisti. Grožį ir stilių svarbu derinti ir su praktiškumu, tvarka.

„Baldai turėtų būti lengvai stumdomi, kad būtų galima prisitaikyti, pakeisti jų išdėstymą. O tekstilė tai yra nuostabiausias dalykas, nes keisdamas tekstilę gali pakeisti visą kambario vaizdą“, – sako A. Jagelavičiūtė.

Vaikų kambarį galima įrengti taip, kad vaikas pats lengvai galėtų susitvarkyti: numatyti vietą žaislams, knygoms, drabužiams sudėti, parinkti baldus, kurie vaikams netaptų iššūkiu. Reikia palikti erdvės žaisti, sportuoti, kad vaikas nekliūtų už baldų, nesijaustų įspraustas.

„Pati esu labai pedantiška, man patinka tvarka. Daug kas sako, kad tvarkytis kambaryje, kuriame yra mažas vaikas, yra tas pats, kas šluoti kiemą sningant. Bet aš nesutinku. Jei teisingai suplanuosite baldus, dėžutes, spinteles, taip pat paviršius, spalvas, tai save išgelbėsite nuo sudėtingo tvarkymo“, – tėveliams pataria A. Jagelavičiūtė.

Tinkamai pritaikius pirmoko kambarį ir sudarius sveikesnes sąlygas, gerėja ne tik vaiko savijauta ir darbingumas, bet ir vaikas mažiau pavargsta, geriau įsisavina žinias bei geriau mokosi.

Dėmesys sveikatai ir savijautai

Įrengiant vaikų kambarius labai svarbu skirti dėmesio ir tam, kaip interjeras ir išrinkti baldai paveiks vaikų sveikatą. Ergoterapeutė, medicinos mokslų daktarė Aušra Adomavičienė, pataria įrengiant kambarius atskirti mokymosi ir žaidimų erdves, o baldus ir aksesuarus parinkti taip, kad mokydamiesi vaikai sėdėtų taisyklingai, jų nevargintų šviesos trūkumas ir neblaškytų nereikalingos detalės.

„Tinkamai pritaikius pirmoko kambarį ir sudarius sveikesnes sąlygas, gerėja ne tik vaiko savijauta ir darbingumas, bet ir vaikas mažiau pavargsta, geriau įsisavina žinias bei geriau mokosi. Todėl ruošiantis į mokyklą nepakanka nupirkti rašomąjį stalą ir pastatyti kėdę, būtina individualiai pagal vaiką pritaikyta, sveikatą tausojanti aplinka“, – sako A. Adomavičienė.

Pasak jos, stalui ir kėdei reikia skirti itin didelį dėmesį – tinkamai pritaikyti šie baldai padeda išvengti netaisyklingos laikysenos formavimosi, nugaros skausmų, greito nuovargio ir negebėjimo susikaupti prie užduočių. Taip pat svarbu baldus pastatyti taip, kad vaiką pasiektų užtektinai dienos ar tinkamos dirbtinės šviesos. Savo poveikį turi ir kambario spalvos. Mokymosi kampelio erdvę rekomenduojama dažyti ryškesnėmis, smegenų veiklą stimuliuojančiomis spalvomis: atmintį gerina geltona, susikaupti padeda oranžinė spalvos.

„Nors dažnai yra rekomenduojamos ir neutralios spalvos, interjerą papildant ryškiomis detalėmis: tai, kas vaikui teikia džiaugsmą ir pasitenkinimą“, – sako A. Adomavičienė.

Ruošiasi visą mėnesį

Mokyklinukų kambarių interjero pristatymą organizavusios internetinės parduotuvės „Pigu.lt“ duomenimis, pasiruošimas naujiems mokslo metams kasmet prasideda nuo pat rugpjūčio pradžios iki pirmų rugsėjo savaičių. Mokyklinukų kambario įrengimas – vienas ankstyviausių ir ilgiausiai trunkančių šio proceso etapų.

„Jau pirmosiomis rugpjūčio savaitėmis ieškoma lovų, lentynų, rašomųjų stalų, komodų. Palyginti su pavasariu, ši paklausa šiemet rugpjūtį jau išaugo daugiau nei du kartus. Pirmoje rugpjūčio pusėje pradedama žvalgytis ir planšetinių, nešiojamųjų ar stacionarių kompiuterių. Rugpjūčiui persiritus į antrą pusę jau ieškoma kurpinių, penalų, sąsiuvinių ir kitos kanceliarijos“, – pasiruošimo mokyklai etapus aptaria Giedrė Vilkė, „Pigu.lt“ rinkodaros direktorė.

Pasak jos, kambario atnaujinimo metas, palyginti su kitais pasiruošimo etapais, trunka bene ilgiausiai, jis jaučiamas ir dabar. Vieni rūpinasi tik kambarių atnaujinimu, tad ieško naujų stalų, kėdžių, talpesnių lentynų. Kiti atsinaujina iš pagrindų ir žvalgosi viso kambario baldų. G. Vilkė atkreipia dėmesį, kad nebūtina pirkti vaikams pačių brangiausių ir ištaigingiausių baldų, svarbu įrengti stilingus, patogius ir vaikų charakterį atitinkančius patogius kambarius, kuriuose vaikai jaustųsi saugūs ir laimingi. O mokslo metų laikotarpiu – dar ir pasirengę naujoms žinioms.

Prasidėjus rugsėjui besitęsianti mokyklinių prekių mugė ragina paskubėti ruošti savo atžalas krimsti mokslo šaknį. Be abejonės, reikiamos ir tinkamos priemonės mokyklai labai svarbios, tačiau ne ką mažesnį vaidmenį atlieka ir aplinka, kurioje vaikas ilsisi bei ruošia namų darbus. Tad kaip atžalai įrengti sveiką ir patogų kambarį pataria interjero dizainerė.

Pataria specialistė

Interjero dizainerė Lina Trakymienė:

- Moksleivio kambarys dažniausiai yra erdvė, kurioje tenka sutalpinti keletą skirtingų funkcinių zonų, t.y., miegamojo, poilsio, kurioje bus bendraujama su draugais, žaidžiama ir, žinoma, darbo zona, skirta mokymuisi.

Planuojant mokyklinuko kambarį labai svarbu skirtingas zonas tinkamai įrengti, kad poilsiui skirta vieta atpalaiduotų, o darbo zona skatintų susikaupimą ir neblaškytų vaiko dėmesio nereikalingais daiktais. Vertėtų apgalvoti, kaip viską sutalpinti, jog kambarys nebūtų perkrautas, būtų pakankamai vietos susidėti asmeninius daiktus, drabužius. Mokyklinio amžiaus vaikams ypač svarbus baldų patogumas: jie turi atitikti ergonominius standartus. Darbo zonoje, kur mokyklinukai praleidžia gana daug laiko, svarbu kėdės aukštis, kokybiškos atramos nugarai bei rankoms, kad palaikytų tinkamą stuburo poziciją, būtų patogu sėdėti, pasiekti rašomąjį stalą.

Vaikai greitai auga, o baldus dažnai keisti, deja, ne kiekvienas turi galimybes, todėl renkant baldus vaikų kambariui vertėtų pagalvoti apie baldus „transformerius“, kuriuos galima reguliuoti pagal individualius vaiko poreikius. Be abejonės, svarbu ir baldų kokybė, nevertėtų taupyti ir rinkis baldus pagal kainą, svarbiausia, kad baldai atitiktų keliamus patogumo standartus, būtų pagaminti naudojant saugias sveikatai medžiagas.

Apšvietimas namuose yra vienas iš svarbiausių dalykų, mat šviesos paskirtis yra ne tik sudaryti tinkamas darbo sąlygas bet ir suteikti aplinkai tam tikrą emocinį atspalvį, nuotaiką. Žinoma, natūrali dienos šviesa yra pati geriausia, tačiau esant jos trūkumui, galima rinktis iš gausybės dirbtinio apšvietimo alternatyvų. Pasirinkimas yra tikrai labai platus, mes galime rinktis įvairiausio tipo šviestuvus, įvairaus intensyvumo lemputes, netgi pasirinkti skirtingus šviesos atspalvius. Su pastaraisiais patarčiau nepersistengti, geriausia rinktis artimiausius natūralios šviesos atspalvius. Apšvietimo salonų darbuotojai mielai patars ir pakomentuos norimų šviestuvų bei lempučių galimybes, padės išsirinkti tinkamiausią variantą, tad nebijokite pasikonsultuoti ir su specialistais.

Kadangi vaiko kambaryje yra talpinama keletas skirtingų funkcinių zonų, jas apšviesti reikėtų taip pat nevienodai. Rekomenduočiau atsisakyti standartinio „centrinio“ apšvietimo ir pagalvoti apie alternatyvas, taip kambarys ne tik taps jaukesniu, labiau pritaikytu darbui,  bet ir įgaus originalumo.

Miegamojo zonai reikalingas lengvas išskaidytos šviesos, neryškus apšvietimas šalia lovytės, kad per ryški šviesa neerzintų besiruošiančio miegoti vaiko. Poilsio zonai pakanka bendro apšvietimo, tačiau gali būti naudojami papildomi, mažiau intensyvūs, įdomesnio dizaino sieniniai šviestuvėliai, kurie kambariui suteiks jaukumo, žaismingumo.

Labiausiai apgalvotas ir ryškiausias apšvietimas turėtų būti darbo zonoje. Čia drąsiai galima naudoti kombinuotą apšvietimą, t.y. bendrą kambario apšvietimą (išsklaidytos šviesos šaltinį) derinti su papildoma staline lempute ar reguliuojamu toršeru, kurie skleidžia tiesioginę šviesą nukreiptą būtent į darbo stalą. Jų pagalba galima išvengti nereikalingų šešėlių, prietemos, galima lengvai reguliuoti šviesos kryptį pagal poreikius.

Šioje zonoje ypatingai rekomenduojama atkreipti dėmesį į šviesos spalvą, atsisakyti per daug šilto ar šalto atspalvio, bet rinktis baltą, artimą natūraliai dienos šviesai, taip bus mažiausiai apkraunamos vaiko akys dirbant, nekils pavojus akims nusilpti.

Kalbant apie vaikų kambario spalvinę gamą, įvairios spalvos skirtingai veikia žmogaus emocijas, nuotaiką, mokymosi ar darbo našumą. Yra moksliškai įrodyta, jog spalvos sukelia tam tikrus nervinius impulsus, į kuriuos organizmas skirtingai reaguoja ir turi tiesioginį poveikį žmogaus savijautai. Nustatyta, kad tam tikros spalvų grupės veikia raminamai, atpalaiduoja, o kitos atvirkščiai – stimuliuoja, aktyvina. Taip pat pastebėta, kad spalvų poveikis skiriasi priklausomai nuo žmogaus amžiaus. Ryškios, aktyvios spalvos vaikus veikia teigiamai, kai tuo tarpu suaugusiems tampa kur kas sudėtingiau būti itin ryškioje aplinkoje, jiems ryškios spalvos kelia įtampą, greitina širdies ritmą.

Pastebėta, kad maži vaikai labiausiai mėgsta raudoną spalvą, kiek vyresni geltoną, vyresnių klasių moksleiviams patinka žalsvi ir mėlyni atspalviai. Tačiau renkant spalvas vaikų kambariui derėtų atsižvelgti ir į vaiko asmenybę, jeigu vaikas yra uždaras, ramus, jam trūksta noro veikti, rekomenduojama rinktis labiau stimuliuojančias, aktyvinančias spalvas, o aktyviems, judriems vaikams, kuriems sunkiau sekasi susikaupti, reikėtų parinkti ramesnius atspalvius, skatinančius susikaupimą.

Čia pat rugsėjo pirmoji. Tai vienas iš svarbiausių besiruošiančio į pirmą klasę vaiko gyvenimo etapų. Kaip teisingai pertvarkyti dar visai neseniai buvusio mažamečio, bet jau po dienos kitos tapsiančio pirmoku, kambarį, kad atnaujintas interjeras padėtų jam greičiau pereiti ir prie naujo savo statuso.

Klauskite vaiko nuomonės

Be jokios abejonės, reikalingos interjero permainos besiruošiančio į pirmą klasę vaiko kambaryje. Būti pirmaklasiu – tai ypatingas ir naujas vaiko veiklos ir gyvenimo etapas. Todėl svarbu, kad tai atsispindėtų ir atnaujinant jo kambarį. Būsimo pirmokėlio gyvenamosios erdvės sprendimai yra ir vienas iš būdų jo sėkmingo vidinio pasaulio vystymosi bei sėkmingo prisitaikymo prie naujų sąlygų ir aplinkos įgyvendinimas. Žinia, šis vaiko gyvenimo etapas paprastai nėra lengvas.

Todėl prieš pertvarkant būsimo pirmokėlio kambarį reikėtų pirmiausiai paklausti, ko jis norėtų. Dar geriau, jei jis savo akelėmis matytų, kaip keičiasi jo kambarys. Nereikia būti vaikų psichologu norint suprasti, kad atsižvelgus į atžalos nuomonę galima išvengti ne tik jo kaprizų, nepasitenkinimo, ašarų, bet apskritai streso. Tačiau kambarys turėtų būti atnaujinamas ne vienu ypu, o pamažu keičiant vieną interjero detalę kita.

Žinia, kai vaikas pradeda lankyti mokyklą, jis jaučiasi jau suaugusiu. Todėl bet kurio vaiko paklausus, ar jis norėtų kambario, panašaus į jo tėvelių, pritariamai linktelės galva. Tai reiškia, kad vaiko kambaryje ant darbo stalo turi gulėti nebe pasakų knygelė ar piešimo sąsiuvinis, o turėtų būti pastatytas kompiuteris. Kad ant sienos kabėtų ne paveikslas su zuikučiais, voveraitėmis ar gėlėmis, o televizorius. Tai suteikia galimybę vis dėlto dar mažam žmogučiui parodyti savo iniciatyvą, išreikšti norus ir tuo pačiu pajusti atsakingumą. O tai, be jokios abejonės, teigiamai atsilieps ir jo brandai.

Pagrindinė erdvė – darbo stalo zona

Pertvarkant vaiko ar vaikų kambario erdves taip pat vertėtų nepamiršti, kad pagrindine kambario zona turėtų tapti darbo stalas, kur vaikas galės ruošti pamokas. Todėl, suprantama, reikia itin kruopščiai parinkti vaikui stalą ir kėdę, atsižvelgiant į jo individualias psichofiziologines ypatybes. Tai yra reikia turėti omenyje jo kūno sudėjimą, ūgį, regą. Taip pat – ar jis dešiniarankis, ar kairiarankis. Todėl vienas iš svarbiausių veiksnių – tinkamai įrengti apšvietimo zonas.

Aišku, geriausia, kad atžalos darbo vieta būtų prieš langą arba kuo arčiau lango. O kai vaikas atsisės prie darbo stalo, jo akiratin neturėtų patekti žaisliukai ar net žaidimų zona. Kitaip tariant, kad būsimasis pirmokėlis nematytų daiktų, blaškančių jo dėmesį, ir trukdytų susikaupti bei gerai atlikti užduotis. Priešingu atveju –žaisliukus reikia pašalinti iš darbo zonos ir atrasti jiems atskirą vietą. Dar geriau sudėti juos į spintą.

Įsidėmėkite, kad pašaliniai vaiko daiktai neturi matytis atvirose erdvėse arba mėtytis, kur papuolė. Tai nereiškia, kad iš vaiko atimama galimybė žaisti. Mergaitės ir toliau galės žaisti su lėlėmis, o berniukai – su mašinytėmis. Tiesiog reikėtų numatyti jiems poilsio ir žaidimų zonas.

Be to, kuriant pirmokėlio darbo zoną būtina numatyti vietas ir mokyklinėms priemonėms susidėti: vadovėliams, sąsiuviniams, pieštukams ir taip toliau. Kad viskas būtų po ranka, lengvai pasiekiama. Tai vaikui suteiks organizuotumo ir stimulo palaikyti tvarką.

Kambario pertvarkymas – tai ne esminiai pokyčiai

Taip pat vertėtų pakeisti būsimo pirmaklasio kambaryje tapetus su animacinių filmų herojais, drugeliais, meškiukais, peliukais ir kitais ryškiais piešiniais. Žinoma, jam pritarus. Be to, svarbu laikytis principo: kambario pertvarkymas – tai ne esminiai pokyčiai vaiko gyvenime. Juk iki tol jūsų įpėdinio kambarys buvo jo saugios ir nerūpestingos vaikystės vieta. Todėl atžalos gyvenamoji erdvė – kambario sienų ar baldų spalvos turėtų būti atnaujinami priimant individualius sprendimus. Bet jei vis dėlto sunku apsispręsti, kurią spalvą geriau parinkti savo vaikui ar vaikams, čia jau reikėtų atsižvelgti į jų lytį.

Taigi berniuko kambariui labiau tiktų žalia spalva ir įvairiausi jos atspalviai. Mat sodriai žalia spalva padeda žmogui susikaupti, sutelkti dėmesį ir tuo pačiu neerzina. Greičiau priešingai – ramina ir pakelia nuotaiką. Beje, jei teko atkreipti dėmesį, dėl tos pačios priežasties biurų kabinetų ir bibliotekų sienos neretai nudažomos rusvai žalsva spalva.

Bet tai nereiškia, kad berniuko kambarys turėtų pavirsti džiunglėmis. Užtenka ir kelių šios spalvos akcentų. Žalia spalva gali būti nudažyta tik viena kambario siena prieš stalą, kur vaikas pasikabins pamokų tvarkaraštį. Taip pat gali būti ryškiai žalios ar žalsvos spalvos baldai, stalas arba užuolaidos.

Tuo tarpu būsimai pirmokėlei mergaitei labiausiai tinka rožinė spalva – pradedant nuo minėtos spalvos sienų, baigiant, baldais, užuolaidomis, užtiesalais ar pagalvėlėmis.

O jei viename kambaryje gyvena broliukas ir sesutė, reikėtų rinktis vadinamąją neutralią skirtingoms lytims spalvą – žydrą, melsvą ar minėtą žalsvą.

Kompiuteris – nuošaliau darbo stalo

Iš tikrųjų geriau, kad vaiko kambaryje nebūtų televizoriaus. Beje, tą patį galima pasakyti ir apie tėvų miegamąjį. Nes šeimos gyvenimas turi vykti pagrindiniame kambaryje, kur visi susėda prie vieno televizoriaus. Žinia, neretai būna taip, kad kiekvienas užsidaro savo kambaryje ir žiūri savo televizorių. Tai tikrai nepadeda susitelkti šeimai, bendrauti ir atvirai kalbėtis. Juo labiau, jei vaikas ruošiasi eiti į pirmą klasę.

Ko gero, kompiuteris – vienintelė išimtis, nes itin reikalingas mokantis. Žinau, kad kai kurie tėvai laiko kompiuterį „neutralioje zonoje“ – svetainėje. Bet jei vis dėlto tokios galimybės nėra ir reikia pastatyti kompiuterį vaiko kambaryje, tai geriau, kad jis stovėtų kiek nuošaliau rašomojo stalo. Kitaip tariant, kad vaikui netrukdytų pasidėti ant stalo knygas ir sąsiuvinius bei ruošti pamokas. Iš tikrųjų, gal ir per anksti asmeninis kompiuteris pirmaklasiui.

Užtat būsimo pirmokėlio kambarį gali papuošti didelis laikrodis arba plakatas ant sienos su jo dienotvarke. Tai padės vaikui greičiau priprasti prie naujo gyvenimo ritmo: lengviau atsikelti ir ruoštis į mokyklą. Mat kasdien matydamas ant sienos, ką jam reikia šiandien nuveikti, padarys tai per daug neraginamas tėvų. Be kaprizų ir ašarų. O laikrodis padeda organizuoti savo laiką, moko būti punktualiu.

Sienos dekoruojamos su įvairiais informacijos šaltiniais

Be to, kurią nors vaiko kambario sieną galima dekoruoti ir didžiuliais plakatais su daugybos lentele, lietuvių ir anglų kalbos abėcėle, geografijos žemėlapiu. Arba pastatomu gaubliu ir kita informacija, padedančia vaikui mokytis mokykloje. Juk mokslininkų atliktais tyrimais įrodyta, kad žmogus 90 proc. informacijos priima per regą. Aišku, tai nereiškia, kad vienu metu reikėtų sukabinti išvardintus informacijos šaltinius. Priešingai – juos retsykiais kaitalioti. Taip pirmokėlis geriau įsidėmės ir niekada nepamirš.

Taip pat siūlyčiau net ir vaiko kambaryje pakabinti veidrodį. Nesvarbu, berniuko ar mergaitės. Juk tiesiai sėdėti, būti tvarkingu nepriklauso nuo lyties. Be to, veidrodis yra ir puikus savojo „aš“ formavimo šaltinis. Žinia, nuo to priklauso ir augančio vaiko savivertė. Suprantama, veidrodis turėtų būti pakabintas ne darbo, o poilsio ar žaidimų zonoje. Geriau – viso vaiko ūgio.

Таip pat patartina atrasti vietą vaiko kambaryje, kur būtų galima įrengti jo kūrybinių darbų ekspoziciją. Pavyzdžiui, atžalos pieštus piešinėlius sukabinti ant sienos arba sudėlioti ant lentynėlių jo lipdinius iš plastilino. Tai dar vienas puikus vaiko kambario dekoravimo būdas. Be to, tėvelių pagyrimas tik paskatins jį geriau mokytis ir siekti užsibrėžto tikslo.

Įrenginėjant namus, mažylio erdvei dažniausiai skiriama gana mažai dėmesio. Galvojama, jog užtenka kambarį apstatyti reikalingiausiais baldais ir įnešti spalvų. Vis dėlto, aplinka turi didelės įtakos besiformuojančiai asmenybei.

Pasak baldų dizainerės Deimantės Labonienės,  būtina pagalvoti ne tik apie vaiko kambario estetiką, bet ir funkcionalumą. „Vaiko kambarys – tarsi mažas butas. Todėl, kad jame sutelpa visas gyvenimas. Reikia sutalpinti tiek žaidimą, tiek miegą, tiek darbą, tiek sandėliavimą rūbų ir visų kitų daiktų. Todėl labai reikia tiksliai atskirti funkcines zonas“, – teigia specialistė.

Dizainerė atkreipia dėmesį į baldų praktiškumo svarbą. Pasak kūrėjos, baldai turėtų būti  pritaikyti pagal vaiko amžių, tačiau dažnai juos keisti būtų sudėtinga. Todėl puikus sprendimas gali būti transformuojami, arba kitaip – augantys baldai.

Specialistė taip pat rekomenduoja  dėmesį atkreipti į baldų saugumą: ar stalčiai bei durelės turi specialų stabdį, kuris neleistų prisispausti pirštų; pasirūpinti užapvalintais kampais; nenaudoti baldų su stikliniais fasadais ar sunkiais dangčiais. Tos pačios taisyklės galioja ir stalams.

Daugiau apie vaiko kambario įrengimą ir baldų pasirinkimą jau šį šeštadienį žiūrovams paruošė laida „Padėkime augti“. Laidos kūrėjai kalbės  ne tik apie vaiko erdvę, bet ir domėsis, kaip vasarai ruošiasi mažieji puošeivos.

Laidos vedėja Laura Imbrasienė žiūrovų prie ekranų laukia šeštadienį 10.00 val. per „BTV“ televiziją.