„Neretai vaiko nutukimas yra šeimos atspindys, ydingų šeimoje susiklosčiusių mitybos įpročių tęsimas iš kartos į kartą arba net pataikavimas vaikui“, – pastebi dr. N. Smetanina.

– Kokiu atveju nustatoma, kad vaikas turi antsvorio ar yra nutukęs?

– Nutukimas yra būklė, kai kaupiasi perteklinis riebalinis audinys, daugėja įvairių lėtinių neinfekcinių ligų, tokių kaip antrojo tipo cukrinis diabetas, metabolinis sindromas, širdies ir kraujagyslių ligos, grėsmė. Tai nustatoma remiantis kūno masės indekso (KMI) vertinimo kriterijais. Kol asmuo nepilnametis, tai vertinama ne absoliučiais skaičiais, bet atsižvelgiant į vaiko amžių ir lytį. Vaikų antsvoris nustatomas, kai jų KMI yra tarp 85–97 procentilio, o nutukimas – kai KMI viršija 97 procentilį.

– Koks procentas Lietuvos vaikų ir paauglių turi antsvorio arba yra nutukę?

– Remiantis naujausiais oficialiais duomenimis, pateikiamais Higienos instituto ataskaitoje, stebimas kas penkto šešto Lietuvos vaiko iki 18 metų antsvoris arba nutukimas. Žinoma, nutukimo dažnis sudaro mažesnę dalį – apie 7–8 proc. Anksčiau atrodė, kad šie skaičiai jau nusistovi, tačiau pernai pateiktoje ataskaitoje pastebime, kad antsvorio turinčių vaikų visose amžiaus grupėse po truputėlį vėl padaugėjo.

Natalija Smetanina./ KMUK nuotr. 

– Kaip manote, su kuo tai susiję?

– Vienas didžiausių vaikų antsvorio dažnio augimų fiksuotas kovidiniu laikotarpiu, kai buvo paskelbtas visuotinis karantinas dėl COVID-19 pandemijos. Vaikų judrumas tuomet buvo sumažėjęs dėl judėjimo apribojimo, ne visada buvo kontroliuojama jų mityba. Vaikams teko mokytis nuotoliu, iš namų, o dalis tėvų liko dirbti darbo vietose. Prie tam tikrų blogų valgymo įpročių susiformavimo (pvz., nuolatinio kramsnojimo) prisidėjo ir nerimas.

Antsvoris ir nutukimas (toliau – nutukimas) yra daugiaveiksmio elgesio padarinys, todėl tai ir turėtų būti sprendžiama kompleksiškai.

– Vaikų nutukimas – pavienių vaikų, pavienių šeimų problema ar jos mastas – kur kas didesnis?

– Į šį klausimą vienareikšmio atsakymo nėra. Galiu tik pritarti ekspertams, kad neretai vaiko nutukimas yra šeimos atspindys, ydingų šeimoje susiklosčiusių mitybos įpročių tęsimas iš kartos į kartą arba net pataikavimas nemokančiam pasirinkti sveikatai palankių produktų vaikui. Be to, mūsų kartos rykštė yra sumažėjęs vaikų fizinis aktyvumas. Mokykloje, ruošdami namų darbus ir laisvalaikiu vaikai daug laiko praleidžia prie įvairių skaitmeninių priemonių: kompiuterių, televizorių, telefonų. Taigi, daug laiko praleidžia pasyviai. Tai labai skiriasi nuo to, kaip vaikai laisvalaikį leisdavo anksčiau: daugiausia – gryname ore. Vaikai būdavo fiziškai labai aktyvūs. Šiais laikais vaiką siųsti sportuoti tolygu bausmei. Neretai jie net pasipiktina, kai pasakai, kad reikia pradėti sportuoti.

– Minėjote, kad vaikų antsvorio ir nutukimo problema turėtų būti sprendžiama kompleksiškai. Ar turėtų būti priimama sprendimų valstybiniu lygiu?

– Taip. Pirmiausia reikia pradėti nuo to, kad vaikas nėra vienas lauke karys. Jis auga tam tikroje socialinėje aplinkoje ir ji turi labai didelę įtaką. Vaikas iki tam tikro amžiaus, galima sakyti, neturi savo nuomonės – jis atspindi aplinkos nuomonę: tėvų, draugų, jam autoritetingų žmonių. Savo nuomonę jis pradeda formuoti į paauglystės pabaigą – 15–16 metų. Tokie vaikai jau būna labiau motyvuoti išmokti valdyti svorį. Jie patys pradeda to norėti. Iki tol jie priklausomi nuo tėvų, aplinkos mokykloje, draugų ir autoritetingų žmonių nuomonės. Visa ši aplinka pirmiausia ir turi formuoti taisyklingo valgymo režimą, sveikatai palankių produktų pasirinkimą, sveiko judėjimo įgūdžius. Pirmiausia reikia pradėti nuo šeimos. Tėvai turi rodyti pavyzdį: aktyviai leisti laisvalaikį, skatinti lankyti sporto būrelius, organizuoti savaitgaliais aktyvias išvykas, kad vaikas kuo mažiau laiko praleistų prie kompiuterio, turėtų noro, būtų paskatintas išeiti į lauką, pasportuoti, keisti mitybos įpročius. Visa šeima kartu turėtų kuo dažniau sėsti valgyti prie bendro stalo, nes tėvai geriausiai gali parodyti pavyzdį vaikams, kokį maistą vertėtų pasirinkti, neignoruoti tokio dažnai vaikų nemėgstamo maisto kaip daržovės. Tėvai turėtų mokyti vaikus, koks turėtų būti maisto kiekis (porcija) lėkštėje. Tai neturi būti pateikiama pamokslų forma – visa tai vaikas turi matyti šalia savęs.

Šiais laikais vaiką siųsti sportuoti tolygu bausmei. Neretai jie net pasipiktina, kai pasakai, kad reikia pradėti sportuoti.

Kalbant apie mokyklos aplinką, čia dar daug galima nuveikti. Nemažai pokyčių inicijuoja visuomenės sveikatos biurai, gyvensenos specialistai, jei mokykla tokių kontaktų turi. Pastaraisiais metais sparčiai daugėja pradinėse klasėse diagnozuojamo nutukimo atvejų. Manau, kad reikėtų spręsti ne tik nemokamų pietų mokykloje, bet ir fizinio aktyvumo klausimą. Vaikai pripranta darželiuose daug judėti, kiekvieną laisvą minutę leisti aktyviai, tačiau mokykloje tai netęsiama, vaikai juda nepakankamai. Mokykloje keičiasi ir mityba – valgoma valgykloje, papildomai atsinešama maisto, kurį vaikas mėgsta, iš namų. Neretai tai būna saldumynai, saldinti gėrimai, saldžios bandelės ir sausainiai. Dėl kalorijų pusiausvyros persvaros į kaupimą vaikų svoris ima greitai augti.

Kita neigiama šalies tendencija – žaidimų arba sporto aikštelės prie įvairių ugdymo įstaigų: jos renovuojamos, tampa gražios, kokybiškos, tačiau ta vieta, kur anksčiau vaikai galėjo laisvai žaisti, važinėti dviračiais, dabar yra aptverta, užrakinta, uždaryta, neprieinama aplinkui gyvenantiems. Vaikai nebegali ten įeiti. Suprantu, kad turtą reikia saugoti, bet reikėtų pagalvoti apie alternatyvą, kur vaikai ir jų šeimos galėtų aktyviai leisti laisvalaikį arčiau namų, jei tik turi noro. Tiesa, yra atviresnių mokyklų, kur iki vėlyvo vakaro aikštelės būna neužrakintos, tačiau kai kur jos užrakinamos vos tik baigiasi pamokos. Taigi, vaikai laisvalaikiu negali jose žaisti, nors tai būtų labai naudinga visiems, ne tik turintiems antsvorio.

– Užsiminėte, kad tėvai turėtų mokyti vaiką, koks turėtų būti porcijos dydis lėkštėje. Kaip tai apskaičiuoti?

– Mitybos pagrindas – sveikos mitybos piramidės principai. Joje išdėstyta, kurių maisto grupių maistas turėtų būti valgomas dažniausiai, kurių – mažiausiai, rečiausiai. Dažniausiai ir daugiausia turi būti valgoma daržovių ir vaisių, mažiausiai – saldumynų. Pusę vidutinės 20–22 cm skersmens lėkštės turėtų sudaryti daržovės, ketvirtadalį – baltyminis maistas (mėsa, žuvis, ankštiniai augalai) ir ketvirtadalį – lėto tipo angliavandeniai (garnyras). Nėra jokių patvirtintų tyrimų arba rekomendacijų, įrodančių, kad vaikams tinka monogamiška ar atskirų maisto grupių mityba. Jiems netinka ketogeninė dieta, protarpinis badavimas ar itin mažai karoringos dietos ir pan. Vaikai turi valgyti visavertį, subalansuotą visų maisto grupių maistą, taigi, organizmas turi gauti ir baltymų, ir riebalų, ir angliavandenių.

– Vis daugiau vaikų nevalgo vienokio ar kitokio sveiko maisto. Kaip pripratinti vaikus prie sveiko, bet jiems nelabai skanaus maisto, pvz., daržovių?

– Pirmiausiai tėvams reikia tą maistą valgyti patiems. Kai patys tėvai nevalgo daržovių, jų negamina, vaikas prie jų nepripranta. Tačiau, pvz., vaikų darželyje neretai vaikai, vadinamojo bandos jausmo vedami, ima valgyti tai, ką mato valgant kitus – ir tai, ko nevalgo namuose.

Pastaraisiais metais sparčiai daugėja pradinėse klasėse diagnozuojamo nutukimo atvejų.

Vaiko raciono papildymas tam tikru maistu neturi būti pavėluotas. Nereikia laukti, kol vaikui sueis 8–10 metų ir tik tada siūlyti daržovių. Jų reikia siūlyti anksčiau: kai vaikas mažas, kai jis pratinasi prie bendro stalo. Daržovių reikia patiekti įvairiu pavidalu: ir žalių, ir troškintų. Iš pradžių jas galima naudoti gaminant troškinius, vėliau – salotas. Vaikas iš pradžių gali išsirinkti, kokius maisto produktus ragaus. Reikia leisti – tegul  ragauja. Jei jis vis sako „ne“ – nereikia nuleisti rankų, reikia siūlyti jam to maisto ir dešimtą, penkioliktą, ir dvidešimtą kartą, kol įsidrąsins ir paragaus. Vaikas auga, bręsta – prisijaukina ne tik naujas aplinkybes, įgūdžius, bet ir naujus produktus.

– Ar tiesa, kad vaiko antsvorį vėlesniame amžiuje gali lemti tai, kad kūdikystėje jis negavo mamos pieno – buvo maitinamas mišinukais?

– Patvirtintų duomenų apie tai nėra. Yra tam tikrų pastebėjimų mokslinėse studijose, kad ilgesnis mamos žindymas yra susijęs su mažesniu vaiko KMI. Tačiau tai nėra absoliutus rodiklis. Jeigu vaiko svorio augimas yra normalus, jis nepermaitinamas, laiku pradedama maitinti įvairiapusiu maistu, didelės grėsmės paprasti mišinukai nekelia.

– Namuose ant stalo neretai puikuojasi picos, mėsainiai, bulvių traškučiai, įvairūs saldumynai, saldūs gazuoti gėrimai. Kaip dažnai visa tai vaikas gali valgyti, gerti?

– Visų šių nepalankių sveikatai užkandžių ir maisto produktų neturėtų nuolat būti namuose ant stalo, kad neviliotų vaikų. Šie produktai yra pačioje maisto piramidės viršūnėje – smaigalyje, kuriame esančių produktų turime valgyti itin mažai ir retai. Ne kiekvieną dieną. Jei šeima neišgyvena be traškučių, galima eiti į tam tikrą kompromisą – susitarti dėl atsipalaidavimo dienos. Tokios dienos labai populiarios užsienyje, jų metu valgoma, ko norima. Tačiau ir tada nereikia paleisti kontrolės stabdžių. Galima nusipirkti traškučių pakelį, bet pasidalyti visai šeimai ir visiems paskanauti, o ne pirkti po pakelį kiekvienam kas antrą ar kiekvieną dieną. Taigi, jei neišeina to blogo įpročio atsikratyti, reikia bent maksimaliai kontroliuoti. Kalbant apie saldintus gėrimus, vėlgi, čia yra įpročio dalykas. Vaikas yra šeimos atspindys. Visų pirma, tėvai turi pakeisti savo mitybos įpročius, nepirkti, ko nereikia, ir nelaikyti vaikams prieš akis pagundų, nes jie nemoka joms atsispirti – neturi valios. Tas pats vyksta ir mokykloje: jei saldinti gėrimai, saldumynai ir traškučiai valgyklose nebūtų dedami vaikams priešais akis, nekiltų pagundų ir jų norima būtų gerokai mažiau. Tačiau šiais laikais laimi komercija, o ne vaikų sveikatos interesai.

– Saldūs gėrimai turi kalorijų. Jeigu jų geriama daug, svoris gali augti ir dėl to?

– Gėrimų žmonės paprastai nevertina kaip maisto. Tačiau viskas, kas yra spalvingiau ir skaniau už vandenį, turi kalorijų ir yra maistas. To  reikia nepamiršti. Juk žmonės paprastai negeria sulčių ar kito gėrimo po 20–30 g. Jeigu jau geria, tai stiklinę ar dvi. Žmogui per parą reikia 2 l skysčių. Įsivaizduokite, kiek kalorijų organizmas gauna, jei per dieną išgeriama tiek sulčių, saldintų limonadų ar pan. Būna, kad tėvai stebisi: neaišku, kuo tas vaikas gyvas, jis nieko nevalgo. Tačiau išgėręs daug sulčių vaikas gali nenorėti valgyti, nes jau gavo daug kalorijų. Be to, iš sulčių vaikas gauna greitųjų angliavandenių, kurie išbalansuoja endokrininę sistemą, sotumo ir alkio centrų jautrumą. Gerdamas daug tokių gėrimų, vaikas gali nuolatos jausti alkį ir vėl norėti pasisotinti greitai, t. y. vėl ieškoti greitųjų angliavandenių: saldumynų, traškučių, saldintų gėrimų. Čia ydingas ratas užsidaro. Viso to padarinys – per greitai augantis vaiko svoris. Reikia pratinti vaikus gerti vandenį ar becukrę arbatą.

Taigi, norint atsikratyti antsvorio, pirmiausiai reikia atsikratyti nereikalingų kalorijų iš saldintų gėrimų, saldumynų, traškučių. Tai nebūtini mūsų mitybos komponentai. Vaikai gali augti ir vystytis be jų.

Etalonas: maisto piramidė parodo, koks turėtų būti mūsų racionas, porcijų dydis ir proporcijos. / Freepik.com nuotr.

– Jeigu iš vaiko atimi malonumą užkandžiauti saldumynais, traškučiais – ką pasiūlyti vietoj to?

– Rafinuotus cukrus ir dirbtinus saldiklius galima pakeisti natūraliais vaisiais, uogomis, riešutais. Žinoma, svarbus jų kiekis: jei vaikas suvalgys 0,5 kg riešutų, kalorijų bus daug. Tačiau saują – galima. Jei labai norima užkandžiauti – kur kas geriau suvalgyti natūralių uogų ar vaisių nei pyragėlį ar sausainį.

– Sakoma, kad viena iš suaugusiųjų antsvorio priežasčių yra emocinis valgymas. Jis būdingas ir vaikams, paaugliams?

– Taip. Nemažai su tuo susijusių problemų išryškėjo karantino metu, kai vaikai dažnai valgė dėl streso, nerimo. Jie nerimavo ne tik dėl savo pažymių, egzaminų, bet ir apskritai dėl tuo metu visuomenėje vyravusių emocinių įtampų. Tačiau emocinį valgymą galima išmokti valdyti. Jei nepavyksta patiems – gali padėti psichologai. Tam yra sukurta gerų, patikimų metodikų. Tikslas – išmokti valdyti emocijas ir atsikratyti grėsmingo, kartais net nejuntamo, užkandžiavimo. Patiems kartais nelengva to pasiekti. Pirmiausia reikia pašalinti priežastį, kodėl norima užkandžiauti, o tada bus lengva ir jo atsisakyti.

– Kokiais atvejais reikėtų įtarti, kad vaiko antsvoris atsirado ne dėl netinkamos, nesveikos mitybos, o dėl ligos?

– Tam reikia pasitelkti gydytojus specialistus. Tokiu atveju dažnai būna, kad stengiasi ir tėvai, ir vaikai, laikosi visų rekomendacijų, tačiau svorio suvaldyti nepavyksta. Būna ir tokių atvejų, kai dėl tam tikros įgimtos patologijos susiformuoja ydingų įpročių. Tokie vaikai nuolat užkandžiauja, neišrankūs maistui, tačiau taip ir nepasisotina, nuolat jaučiasi alkani. Žvelgiant iš šalies tai gali atrodyti tiesiog kaip nutukimas. Tėvai bando sureguliuoti, sustatyti jų gyvenimą ir svorį į vėžes, tačiau paprastai tai neduoda rezultato.

Netaisyklingos gyvensenos nutukimo atveju mitybos rekomendacijos veikia puikiai: jei šeima ima keisti gyvenimo įpročius, jeigu jie visi palaiko savo šeimos narį, kuriam reikia reguliuoti svorį, pradeda aktyviau, judriau gyventi – pajunta rezultatą. Vien atsisakius saldžių gėrimų per pirmą mėnesį galima numesti nemažai svorio. Vaikui atsiranda motyvacija tai tęsti. Tačiau sergantiems kažkokiomis ligomis, turintiems genetinį polinkį, patyrusiems sudėtingų svorio valdymo momentų, tai nepadeda. Tokiems vaikams atliekami specialūs tyrimai. Jų mityba koreguojama kiek kitaip, reikia labai individualaus požiūrio. Vaikų nutukimui gydyti farmacijos pramonė kol kas dar nelabai turi ką pasiūlyti.

– Kartais sakoma: na ir kas, kad vaikas apvalokas, – atėjus paauglystei išaugs. Ar galima to pagrįstai tikėtis?

– Tyrimai rodo, kad du trečdaliai vaikų iki aštuonioliktojo gimtadienio taip ir neišauga antsvorio. Tai pavyksta tik trečdaliui, ir tai dažniausiai tiems, kurie turi antsvorio, tačiau nėra nutukę. Kuo ilgiau vaikas turi antsvorio ar greitai auga svoris, tuo didesnė tikimybė, kad ir suaugęs jis turės antsvorio arba bus nutukęs.

– Kaip auklėti į antsvorį linkusias mergaites, paaugles, kad visa tai nevirstų perdėtu maisto vengimu, anoreksija, bulimija?

Tas vaikas ir taip žino, kad, turėdamas antsvorio, jis daug ko negali. Tačiau jeigu jis rado savyje jėgų kažką keisti, būtina jį palaikyti, ugdyti, bet ne žlugdyti.

– Čia labai slidi riba. Kartais iš vieno kraštutinumo krintama į kitą. Kartais ir antsvoris būna tam tikrų valgymo sutrikimų padarinys. Juk, kaip minėjau, gali būti valgoma dėl nerimo. Taip auga svoris, atsiranda psichologinių kompleksų, dėl to paauglės gali net susirgti anoreksija. Tiesa, tokių atvejų nedaug. Tačiau čia svarbus tėvų, draugų, mokyklos  psichologinis palaikymas. Siekiant kontroliuoti vaiko svorį, jis neturi jaustis vienišas, neturi būti stumdomas, jam neturi būti klijuojamos etiketės, kad jis kažko nesugeba, yra nepajėgus. Jis kaip tik turi būti skatinamas ir giriamas už kiekvieną pastangą. Graudu girdėti, kai tėvai, norėdami, kad vaikai aktyviai leistų laiką, leidžia juos į sporto būrelius, o ten treneriai, pamatę, kad vaikas nepajėgia su visais bėgti, žaisti krepšinį ir pan., jį tiesiog pasodina ant suoliuko ir pasako, kad  netrukdytų kitiems. Arba iš viso sako tėvams, kad vaikas nepajėgia, netinka treniruotėms, ir paragina atsiimti vaiką iš sporto būrelio. Tai didžiausia vaikui daroma psichologinė žala. Jam tarsi dar kartą parodoma, kad jis nieko negali, nesugeba. Tas vaikas ir taip žino, kad turėdamas antsvorio jis daug ko negali. Tačiau, jeigu vaikas rado savyje jėgų kažką keisti, būtina jį palaikyti, ugdyti, bet ne žlugdyti.

– Kokiu atveju dėl augančio vaiko ar paauglio svorio tėvai turėtų sunerimti, prašyti pediatro ar šeimos gydytojo siuntimo pas specialistus?

– Lietuvoje gana gerai organizuota vaiko profilaktinio tyrimo programa. Kiekvienais metais, ruošiantis į mokyklą ar į darželį, vaikai yra sveriami, matuojami, atliekami profilaktiniai tyrimai. Šeimos gydytojai, vaikų ligų gydytojai įvertina vaiko augimą per metus: kaip greitai auga ūgis, svoris, kaip padidėja kūno masės indeksas. Jie yra kompetentingi įvertinti svorio augimo spartą ir, jei yra, fiksuoti antsvorį. Taigi, pirmas konsultantas, su kuriuo turėtų kalbėtis tėvai, yra šeimos gydytojas arba apylinkės pediatras. Jis geriausiai pažįsta jų vaiką.

– Kokią pagalbą nemokamai gali gauti linkę turėti antsvorio vaikai ir paaugliai?

– Tokius vaikus ir paauglius, gavusius šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto siuntimą, gali konsultuoti dietologai. Galima gauti ir psichologinę pagalbą – pagal tai, prie kurios pirminės sveikatos priežiūros įstaigos (poliklinikos, šeimos klinikos) yra prisirašę, gali būti siunčiami į psichikos sveikatos centrus. Siekdami vaikui priimtino kontakto su psichologu, kai kurie tėvai nepabūgsta kreiptis ir mokamų psichologo konsultacijų. Svarbiausia, kad specialistas tiktų vaikui. Juk vaikas turės jam atsiverti, o paskui – vykdyti jo rekomendacijas. Jei vaikas pas šį specialistą bus tempiamas už rankos, jokios naudos nebus.

Mes, gydytojai endokrinologai, konsultuojame dėl ligų, ieškome antsvorio priežasčių dėl endokrininių ligų ir sutrikimų. Galime suteikti gyvenimo būdo keitimo rekomendacijų, ką reikėtų daryti namuose, tačiau ligoninė, poliklinika nėra gyvenimo keitimo centras. Juk vaikas gyvena ne ligoninėje, ne gydytojo kabinete. Vaikas gyvena namuose, mokykloje. Ten ir turi vykti svarbiausi pokyčiai.

Kaip suaugusiajam apskaičiuoti savo kūno masės indeksą?

Kūno masės indeksas (KMI) apskaičiuojamas kūno svorį (kg) dalijant iš ūgio (m), pakelto kvadratu: KMI = svoris(kg) / ūgis (m)2

Pavyzdžiui, jei 1,80 m ūgio žmogus sveria 100 kg, jo KMI bus 30,8.

Kai KMI yra 25–29,9 – žmogus turi antsvorio.

Kai KMI perkopia 30, tai jau nebe antsvoris, o nutukimas – liga. Nutukimo laipsniui didėjant, auga ir lėtinių ligų rizika, tarp jų – širdies ir kraujagyslių ligų.

„Ką valdžia turėtų daryti?“ – klausė LNK žurnalistas Higienos instituto sveikatos stiprinimų centro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistės Gabijos Bulotaitės.

– Kokia yra ši problema pasaulyje ir kaip atrodo Lietuva tarp kitų šalių?

– Problema – labai didelė. Lietuvoje mes irgi tą matome. Kaip rodo turimi tyrimų duomenys, yra nutukę tiek suaugę, tiek vaikai. Higienos instituto duomenimis, maždaug septyni procentai 2–18 metų vaikų yra nutukę. Didesnį nutukimą stebime tarp mokyklinio amžiaus vaikų ir jų vis daugėja. 

– Kaip sparčiai šis skaičius keičiasi? 

– Žvelgiant į pastarųjų penkerių metų duomenis, matome, kad jis kasmet maždaug apie vieną proc. auga. Augimas yra labai didelis ir verčia susirūpinti. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kas blogai kalbant apie nutukusius vaikus?

– Nutukimas yra problema dėl to, kad tai kenkia sveikatai. Tai labai didelis ir reikšmingas kitų susirgimų rizikos faktorius, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis debetas, įvairios vėžio rūšys. Dėl to šią problema būtina spręsti.

– Ar Lietuvos valdžia žino konkrečias to priežastis?

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) išskiria pagrindines nutukimo priežastis: netinkama mityba ir per mažas fizinis aktyvumas.

– Tos priežastys visame pasaulyje tos pačios. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) išskiria pagrindines nutukimo priežastis: netinkama mityba ir per mažas fizinis aktyvumas.

– Ką reikia daryti?

– Kalbant apie vaikus, visų pirma reiktų galvoti apie jų mokymą – kad jie patys suprastų, kodėl yra svarbu tinkamai ir gerai maitintis. Ties tuo daug ir dabar Lietuvoje dirba Visuomenės sveikatos biurai, esantys savivaldybėse. Taip pat visuomenės sveikatos specialistai, kurie dirba ugdymo įstaigose. Švietimas yra labai svarbi misija. Ir apie tinkamą mitybą, ir apie judėjimą. Tai du svarbūs veiksniai.

– Ar šis švietimas veikia?

Turime duomenų, kad labai didelė vaikų dalis nevalgo pusryčių. Dalis jų nevalgo karštų pietų kasdien. Kalbant apie mitybą, tai yra labai svarbu.

– Veikia. Rodikliai gal nesikeičia taip sparčiai, kaip norėtume, tačiau mūsų tikslas yra bent jau stabilizuoti nutukimo augimo rodiklius. Jis veikia: matome, kad gal ir ne visais klausimais, tačiau iš dalies gerėja vaikų žinios apie mitybą, fizinį aktyvumą. Tačiau dar yra kur padirbėti. Turime duomenų, kad labai didelė vaikų dalis nevalgo pusryčių. Dalis jų nevalgo karštų pietų kasdien. Kalbant apie mitybą, tai yra labai svarbu. Kalbama ne apie tai, kad renkuosi vienokį ar kitokį produktą. apskritai – kaip aš maitinuosi, kiek kartų per dieną valgau, kiek užkandžiauju, kuo užkandžiauju – visa tai yra labai svarbu. 

– O ką daryti su suaugusiaisiais ir tais, kurie yra vyresnio amžiaus? Ar įmanoma juos perauklėti po viso gyvenimo neteisingos mitybos?

– Tai visų visuomenės sveikatos specialistų  tikslas – švietimas. Taip kaip dirba visuomenės sveikatos specialistai savivaldybėse su vaikais, taip pat dirba ir su  suaugusiaisiais. Suaugusiųjų švietimas yra labai svarbus ir vaikams, nes vaikai mato pavyzdį namuose, mato, ką valgo tėvai, ką jie įdeda vaikams į lėkštę – visa tai labai susiję.

– Pakalbėkime apie socialinius tinklus. Nemažai yra tendencijų vertinti tokį svorį, koks jis yra; mylėti save ir kitus tokius, kokie yra. Kur yra ribos? Ir ar apie tai kalbama?

– Kai kalbame apie nutukimą, nekalbame apie grožį – kalbame apie sveikatą. Nutukimas sukelia labai didelę naštą visai sveikatos priežiūros sistemai, nes  jis yra daugelio kitų susirgimo faktorius. Tų ligų gydymas kainuoja labai daug. Tai yra ir ekonominis aspektas, ir sveikata. Sveikata yra tai, kas mus labiausiai neramina kalbant apie nutukimą. 

– Kalbant apie 150 kg sveriantį žmogų nereikėtų jam sakyti: „tu man gražus toks, koks esi“? Ar jam reikėtų pasakyti, kad jis tiesiog serga?

– Žmogus gali būti gražus visokio svorio. Bet mes kalbame apie tai, koks bus poveikis jo sveikatai.

Pasak vaikų gastroenterologo profesoriaus Vaidoto Urbono, Vilniaus universiteto mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, rezultatai gana liūdni. Iš 550 jame dalyvavusių šeimų, kas ketvirtas 7–14 metų amžiaus vaikas turi antsvorio ar yra nutukęs. O dėl visko kaltas net ir ilgai užsitęsęs karantinas.

„Per karantiną pradėta daugiau valgyti, o nesveikas maistas sudarė didelę dalį vaikų raciono. Tuo pačiu metu sumenko fizinis aktyvumas, vaikai nėjo į mokyklą, nelankė ir sporto ar kitų būrelių, paraleliai vaikams dažniau leidžiama valgyti saldumynus“, – antsvorio priežastis komentavo  prof. V. Urbonas.

Pasak jo, anksčiau antsvorio ir nutukimo problemų būdavo tikrai nedaug, o šiuo metu lietuviai vejasi amerikiečius. Lietuvoje 7–14 metų amžiaus grupėje net 23 proc. vaikų turi antsvorį ar nutukimą, o JAV tyrimų duomenimis, 12–19 metų amžiaus grupėje tokių vaikų yra 21,2 proc. Didelių problemų turi ir Ispanija, kur nutukęs ar antsvorio turi bene kas trečias vaikas.

Nutukimo pasekmės gali būti sunkios. Jis paveikia visą organizmą.

„Nutukimo pasekmės gali būti sunkios. Jis paveikia visą organizmą – gali atsirasti nemiga, kepenų suriebėjimas ir dėl to atsiradęs kepenų uždegimas, širdies, kraujagyslių, sąnarių ligos“, – sakė gastroenterologas.

Komentuodamas šias tendencijas profesorius patarė, kad reiktų riboti greitų užkandžių, energinių gėrimų vartojimą ir labiau koncentruotis į sveiką mitybą, taip pat skatinti vaikų fizinį aktyvumą. Svarbiausia, kad tėvai rodytų tinkamą pavyzdį savo vaikams.

Visgi prof. V. Urbonas atkreipė dėmesį, kad bent jau senosiose Europos Sąjungos valstybėse įsigali ekologiško ir sveiko maisto vartojimo mada, kuri teigiamai veikia mūsų organizmą. Pas mus ši banga irgi ateina. Be to, į maisto etiketes vis daugiau dėmesio kreipia jaunimas bei vidurinioji karta. Tik svarbu nenukrypti į kraštutinumus.

Artėsime prie amerikiečių

„Nutukimas atsiranda nuo maisto. Niekas nuo oro nenutunka“, – sakė gastroenterologas Vaidotas Urbonas.

Gastroenterologas ištyrė, kokią įtaką pandemija padarė vaikų sveikatai. Apklausus tėvus, auginančius mokyklinio amžiaus vaikus, paaiškėjo, kad kas ketvirtas vaikas Lietuvoje turi antsvorio arba yra nutukęs. Jei tendencijos nesikeis, esą artėsime prie amerikiečių, tarp kurių daug nutukusių.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Ryškius vaikų svorio pokyčius pastebėjo pedagogai, kai po karantino vaikai sugrįžo į mokyklas.

„Akivaizdžiai pamatėme, kad vaikai grįžo į mokyklą nelabai maloniai pasikeitę, t. y. supilnėję, į kūno kultūros pamokas ne visi noriai eidavo, visiems sunku išsijudinti, su nepasitenkinimu, paburbėjimais keliaudavo į tas kūno kultūros pamokas. Bet pora mėnesių – ir vėl po truputį atsistato“, – tikino Vilniaus E. Pliaterytės progimnazijos direktorius Gintaras Alfonsas Petronis.

Bet ne tik karantinas užaugino papildomus kilogramus. Nesveikas maistas, kitaip tariant, šlamštmaistis, valgymas sėdint prie ekranų, ilgas sudėjimas prie ekranų, jokio fizinio aktyvumo ir ėjimas vėlai miegoti – priežastys, kurios gali lemti nutikimą, o šis – begales komplikacijų. Pirmiausia, psichologinių.

Gastroenterologas sakė, kad stambesniems vaikams būdinga mažesnė savivertė arba atsiranda nepasitikėjimas, prasideda depresija.

Nutukimas atsiranda nuo maisto. Niekas nuo oro nenutunka.

„Klausėme darželio vaikų, pradinukų, kaip jie atsiliepia apie savo tokį bendraamžį. Aišku, mes rodėme nuotrauką (be abejo, ne bendraklasio nuotrauką). Klausėme: kaip jūs jį pavadintumėte? Vien tik neigiami epitetai: tešlius, nevėkšla, nevykėlis ir t. t. Ir jeigu tau kala visą dieną tokiais epitetais, čia ir suaugęs palūžtų“, – įsitikinęs V. Urbonas.

Daugėja sergančių vaikų

Kitos nutukimo komplikacijos – ligos, iki šiol kamavusios tik brandaus ar senyvo amžiaus žmones.

„Pavyzdžiui, antro tipo cukrinis diabetas. Anksčiau sakydavome: vaikai neserga. Dabar tokių vaikų yra. Kepenų uždegimas dėl suriebėjusių kepenų. Anksčiau sakydavome: gal yra pasaulyje keletas atvejų. Dabar tokių vaikų pilna, kada atsiranda kepenų uždegimas dėl to, kad jis nutukęs, ir suriebėjo kepenys. Įvairios kitos problemos, sakykime, širdies bei kraujagyslių ligos“, – tvirtino V. Urbonas.

Tyrimas atskleidė, kad daugiau nutukusių – tarp berniukų. Labiau antsvoris kamuoja vyresnius nei dešimties metų vaikus. Aiškėja, kad mažesni labiau klauso tėvų, o vyresnėliai dažniau patys sprendžia, ką valgyti. Deja, tėvai ir seneliai gali ne tik padėti, bet ir pakenkti vaikui – vieni maitindami, o kiti versdami laikytis dietų.

I. Gelūno / BNS nuotr.

„Tėveliai šiuo atveju turėtų nusiraminti. Atkreipti dėmesį reikia, negalima numoti ranka ir sakyti: praeis, čia hormonai, paauglystė, išaugsime. Ne, to neturėtų būti, bet neturėtų būti perdėto dėmesio vaiko nutukimui“, – kalbėjo specializuotos programos paaugliams su antsvoriu autorius Artiomas Šabajevas.

Specialistai sakė, kad draudimai iškreipia požiūrį į maistą ir dar labiau gali pakenkti.

„Atsiranda hormoniniai sutrikimai, kurie lemia, kad vaiko vystymasis sutrinka. Gali sutrikti tiek lytinis, tiek visas kitas“, – aiškino Santaros klinikų gydytoja dietologė Justė Parnarauskienė.

Dietologė sakė, kad nutukimą galima įveikti. Pirma, jei tai liga – ją pripažinti ir gydyti. Antra, išimti iš raciono visus saldžius gėrimus. Trečia, valgyti daugiau daržovių (ne vaisių, o daržovių), panaikinti užkandžiavimus, vaiką pratinti valgyti virtuvėje prie stalo ir tam tikru metu. Ir numatyti vieną dieną per savaitę, kada laisvai galima valgyti saldumynus.

„Nei arbata su cukrumi, nei arbata su medumi, tuo labiau limonadai, sultys, gira. Tai yra pagrindiniai, ką vaikai labai mėgsta ir ką jie geria. Jei vaikas geria apie 0,5 litro saldintų gėrimų per dieną, išėmus šiuos gėrimus, per mėnesį galime gauti labai ženklų rezultatą – net -3 kilogramai“, – komentavo J. Parnatauskienė.

Bet svarbiausia, pabrėžė visi, kad sveikos gyvensenos nuostatų turi laikytis visi šeimos nariai.

Pasaulinės nutukimo federacijos (PNF) paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, kad iki 2030 metų visame pasaulyje bus 250 mln. nutukusių vaikų, jei nesikeis dabartinės tendencijos.

Didžiausias pavojus kyla vaikams besivystančiose šalyse Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje. Tam įtakos turi sparčiai kintantis gyvenimo būdas, didėjantis greito maisto populiarumas ir tai, kad šalių vyriausybės nesiima pakankamai veiksmų, kad apsaugotų savo vaikų sveikatą.

PNF duomenys rodo, kad dabar nutukusių vaikų skaičius siekia daugiau kaip 150 mln. ir vos per ateinantį dešimtmetį išaugs 100 mln.

Ataskaitoje pažymima, kad Ramiojo vandenyno salose šiuo metu yra vieni aukščiausių nutukusių vaikų rodiklių ir jos patiria didžiausią grėsmę, kad tie rodikliai dar labiau išaugs.

Pavyzdžiui, Kuko salose 2017 metais 40,7 proc. 5-19 metų amžiaus vaikų buvo nutukę. Nauru saloje jų procentas siekė 40,6, o Palau saloje – 40 proc.

Kinijoje taip pat didelis nutukusių vaikų skaičius. Šalyje dabar yra 39 mln. antsvorį turinčių vaikų, o iki 2030 metų Kinijoje nutukusių 5-19 metų amžiaus vaikų skaičius turėtų pasiekti 62 mln.

JAV šiuo metu 14 mln. vaikų turi antsvorį, o iki 2030 metų jų bus jau 17 mln. Prognozuojama, kad ateityje Indija aplenks JAV, jei nebus imamasi veiksmų. Nors dabar Indijoje nutukusių vaikų skaičius siekia 11 mln., tikėtina, kad iki 2030 metų šalyje antsvorį turinčių vaikų bus jau 27 mln.

Naujausi turimi duomenys iš Didžiosios Britanijos rodo, kad 2016 metais tik 11,5 proc. 5-19 metų amžiaus vaikų buvo nutukę.

Kaip ir galima tikėtis, Afrikos žemyno šalyse mažiausi nutukusių vaikų rodikliai mažiausi, lentelės apačioje rikiuojasi Burkina Fasas, Etiopija ir Nigeris.

Tiesa, visai neseniai jis buvo pasiekęs net 192 kg. Toks svoris ne tik apkartina Arya vaikystę, atima galimybę eiti į mokyklą ir džiaugtis vaikiškais nuotykiais su draugais, bet ir kelia grėsmę jo gyvybei.

Motina Rokayah Somantri, kuri prieš savo vaiką atrodo kaip coliukė, pasakoja, kad gimęs Arya buvo „standartinis“ kūdikis, svėrė 3,2 kg ir pirmuosius dvejus metus buvo paprastas vaikas. Tuomet kažkas nutiko, ir jo apetitas ėmė stulbinamai didėti, kol vaikas apskritai tapo besočiu. Kol tėvai suprato, kad toks alkis – nenormalus ir reiškia jau ne paprastą hormonų sutrikimą, o sunkią ligą, berniuko svoris tapo nebekontroliuojamas.

10-mečio mama sako, kad sūnus nuolat jaučiasi alkanas, nors vienu kartu suvalgo tiek, kad vargiai tiek įveiktų du suaugusieji. Vyresnysis Arya brolis yra normalaus kūno sudėjimo.

Arya valgo penkis kartus per dieną, o jo valgiaraštį sudaro ryžiai, žuvis, jautiena, daržovių sriuba ir tradicinis sojų pyragas.

Dėl sūnaus sveikatos nerimaujanti mama sakė, kad jis sunkiai gali judėti, jį kankina dusulys ir nuolatinis nuovargis, o jo kasdienybė primena išgyvenimo dramą: vaikas arba valgo, arba miega, o jei nevalgo ir nemiega, tai tiesiog valandų valandas guli specialiame baseine.

Vietos gydytojai nesugeba išsiaiškinti, kokia vaiko nutukimo priežastis, ir Arya tėvus nukreipė į geresnes ligonines. Tačiau ta ir bėda, kad ūkyje sunkiai besiverčianti šeima neturi galimybių nei iki jų nuvežti vaiką, nei apmokėti galimą gydymą. Tėvai guodžiasi, kad uždirbamų pinigų vos pakanka išmaitinti nelaimingą sūnų. Net ir drabužių jam nerasti – berniukas „aprengiamas“ audeklo gabalais.

Su problema šeima bando kovoti pati paskirdama vaikui „dietą“ – sumažindama jo maisto kiekį. Mažytis postūmis lyg ir matyti – juk neseniai Arya svėrė 192 kg. Tačiau kilogramų kritimas, tegu ir po žingsnelį, nepanaikina alkio jausmo ir negydo nutukimą lėmusios ligos.

Tai sukuria grėsmę vaikų sveikatai ir tolesniam vystymuisi: nesaikingas riebalų, baltymų, cukraus vartojimas bei nepakankamas fizinis krūvis kelia nutukimo pavojų, nesubalansuota mityba ir naudingų maistinių medžiagų trūkumas silpnina imunitetą, mažyliai dažniau serga. Netinkama mityba taip pat prisideda prie daugelio kitų problemų: įvairių alergijų, pilvo skausmų, skrandžio veiklos sutrikimų, dantų ligų ir t.t. Siekiant kuo plačiau informuoti visuomenę, o ypač tėvus, apie tinkamos vaikų mitybos svarbą, pristatomas socialinis projektas „Vaikas - ne suaugęs“, prie kurio jungiasi Lietuvos vaikų gastroenterologai ir dietologai.

Maitina suaugusiųjų maistu

Nuo vienerių iki trejų metų vaikus auginančių tėvų socialinės apklausos rezultatai atskleidė, kad Lietuvoje maži vaikai dažnai maitinami suaugusiesiems įprastu maistu, tačiau daugeliu atvejų jį sudaro mažylių organizmą apsunkinantys produktai. Pavyzdžiui, 50 proc. apklaustų tėvų pasirūpina, kad vaikas kasdien gautų mėsos, tačiau tik 26 proc. iš jų savo atžaloms patiekia žuvies mažiausiai kelis kartus per savaitę.

Atlikus tyrimą taip pat paaiškėjo, kad tėvai linkę savo mažyliams duoti per daug pieno produktų. Ne išimtis ir įvairūs užkandžiai, pavyzdžiui, jogurtai su priedais, sausainiai, saldainiai ir varškės produktai, kurių sudėtyje yra daug cukraus - jais vaikai maitinami kasdien tarp pagrindinių patiekalų. Džiugina, kad 81 proc. apklaustųjų tėvų nurodė kiekvieną dieną vaikams duodantys vaisių ir daržovių (60 proc.), deja, dažnu atveju jie duodami tik kaip užkandis. Gydytojų susirūpinimą kelia tai, kad 43 proc. tėvų yra įsitikinę, jog saldinti gėrimai gali būti duodami 3 metų nesulaukusiems vaikams. Su tokiu požiūriu gydytojai nesutinka ir pataria neskubėti, nes pradėti vartoti anksti, vėliau šie gėrimai gali turėti neigiamą poveikį sveikatai.

Tėvai nepaiso galimų pavojų

Nuo vienerių iki trejų metų vaikai yra dar labai maži. Šiuo amžiaus tarpsniu vaiko organizmas turėtų pratintis prie viso galimo maisto asortimento ir įsisavinti sveikos mitybos principus. Tačiau realybė dažnai skiriasi nuo pageidaujamo scenarijaus - mažyliai prie suaugusiųjų maisto pratinami pernelyg greitai. Atliktas tyrimas atskleidė, kad dauguma (89 proc.) tėvų liaujasi gaminę vaiko poreikiams pritaikytą maistą jiems nesulaukus 2 metų. Be to, daugiau nei pusė apklaustųjų tėvų (53 proc.) teigė, kad savo vaikus jau nuo 1 metų pradėjo maitinti tuo pačiu maistu, kurį valgo patys.

„Palyginti su suaugusiaisiais, vaikams reikia 5,5 kartų daugiau geležies, 4 kartus daugiau kalcio, 3 kartus daugiau nepakeičiamųjų riebalų rūgščių ir 7 kartus daugiau vitamino D vienam kilogramui kūno masės. Štai kodėl vaikams kartu su įprastu maistu būtina duoti jų amžiaus poreikiams pritaikyto įvairiapusio maisto bei vengti saldumynų, užkandžių, saldintų gėrimų ir produktų, kurių sudėtyje yra per daug baltymų ir riebalų", - teigia Lietuvos vaikų gastroenterologų ir mitybos draugijos pirmininkas doc. dr. Vaidotas Urbonas.

Norint suprasti, koks svarbus mažo vaiko vystymuisi yra 1-3 metų laikotarpis, reikia atsižvelgti į tai, kad tokio amžiaus vaiko organizmas dar nėra visiškai susiformavęs. Vaikas auga, didėja jo kūno masė, vystosi organų sistemos, vaiko smegenys ir raumenys. Nesuprasdami šių procesų tėvai atsipalaiduoja ir į vaiko mitybą žvelgia pernelyg nerūpestingai. Tik vėliau jie supranta, kad įvairūs vaiko sveikatos ir vystymosi sutrikimai pradėjo formuotis šiuo konkrečiu amžiaus tarpsniu.

„Per daugiau nei 50 metų patirtį spėjau įsitikinti, kaip keičiasi tiek tėvelių, tiek vaikų mitybos įpročiai. Šiandien vaikai dažnai susiduria su D vitamino, geležies trūkumu. O šie vitaminai ir mineralai atlieka itin svarbų vaidmenį organizmo vystymuisi, ypač pirmaisiais metais. Taip pat padažnėjo nusiskundimų alergijomis, kurias iššaukia nenatūralūs produktai, saldumynai ar net kiaušiniai, pieno produktai. Geriausias pavyzdys vaikams yra jų tėvai, tad, jei nors vienas vaikas yra alergiškas tam tikriems produktams, būtų gerai namuose jų visai nelaikyti. Geležies trūkumą galima pašalinti valgant daugiau liesos mėsos, žuvies, grikių. Nors tai nėra mėgstamiausi vaikų produktai, jei visa šeima juos valgys, vaikas taip pat greit įpras. Tiesa, reikia nepamiršti, kad per geležį pasisavinti trukdo per didelis suvartojamų pieno produktų kiekis", - pataria doc. dr. Algimantas Vingras.

Nutunka ir dvimečiai

Tyrimas parodė, kad 78 proc. mažus vaikus auginančių tėvų Lietuvoje nutukimą laiko rimta problema. Komentuodama šią tendenciją, Vaikų ligoninės, VUL SK filialo  gydytoja dietologė Daiva Čižauskaitė pripažįsta, kad nutukimas pradeda reikštis jau pirmaisiais vaiko gyvenimo metais: „Sulaukęs vienerių metų, vaikas gali pradėti valgyti visų grupių maisto produktus, tačiau dažniausia tėvelių, kurie augina 1-3 metų vaikus, klaida yra įsitikinimas, kad tokio amžiaus sulaukęs vaikas gali pradėti valgyti viską, įskaitant varškės užkandžius, perdirbtos mėsos gaminius, saldainius, traškučius, saldų jogurtą su priedais ir sausus pusryčius", - teigia D. Čižauskaitė.

Faktas, kad nutukimo požymiai gali pasireikšti jau 2 metų vaikams, rodo, kad mes turime problemų su mažų vaikų mitybos įpročių formavimu. Vaikai mokosi iš tėvų pavyzdžio, todėl norint išmokyti vaiką valgyti sveiką maistą, visa šeima turi maitintis sveikai.

Laiko maisto gamybai ir žinių apie sveiką mitybą stoka yra pagrindinės priežastys, dėl kurių tėvai aplaidžiai žiūri į sveikos mitybos įpročių puoselėjimą šeimoje. Nesunku suprasti, kad laiko trūkumas yra problema daugeliui mažus vaikus auginančių šeimų. Dažnai po motinystės atostogų mamos sugrįžta į darbus, todėl laiko vaikams tenka gerokai mažiau nei pirmaisiais jų gyvenimo metais. Šiuo projektu siekiama atkreipti dėmesį į galimus netinkamos mitybos padarinius ir informuoti apie Lietuvos specialistų siūlomus sprendimo būdus. Projekto tikslas - skatinti šeimose sveikos mitybos įpročius, kurie padės mūsų vaikams augti sveikiems ir laimingiems bei ateityje panaudoti visą savo potencialą.

Tyrimas vyko 2016 m. vasario ir kovo mėn., iš viso jame dalyvavo 660 tėvų.