Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai pirmadienį nusprendė iš dalies tenkinti tėvų skundą. Jie iš viso reikalavo priteisti 120 tūkst. eurų dėl neteisėto vaikų paėmimo. Teismas priteisė po 10 tūkst. abiems tėvams ir dviems vaikams.

Kaip BNS teigė tėvų advokatas Alius Galminas, žalą atlyginti priteista Kretingos rajono savivaldybės administracijai. Jai tuo metu pavaldi buvo vaikus nusprendusi iš šeimos paimti Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Du mažamečiai 2017 metais paimti iš šeimos dėl galimo smurto prieš juos ir laikinai apgyvendinti Kretingos socialinių paslaugų centre. Atliktas ikiteisminis tyrimas, siekiant išsiaiškinti, ar vaikus kas nors sužalojo, ar jie susižalojo patys.

Tėvai tvirtino, kad kraujosruvos ant šešiamečio kūno atsirado tik dėl to, kad jis linkęs save žaloti, jie prieš vaiką nesmurtavo. Mažametį vėliau tyrė teismo psichiatrai. Nustačius, kad sužalojimai atsirado dėl vaiko sveikatos problemų, Kretingos prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą.

Tėvai sako, kad septynis mėnesius niekuo prieš vaikus nenusižengę jie buvo priverstinai atskirti nuo mažamečių. Skunde nurodyta, kad ir jie patys, ir vaikai patyrė gilų sukrėtimą, išgyvenimus, pasekmes jaučia iki šiol.

Kretingiškių šeima žurnalistams yra pasakojusi, kad paimti mažylių buvo atvykę ne tik vaiko teisių atstovai, bet ir du policijos ekipažai.

„Dinamika rodo, kad ir su dabar egzistuojančiu įstatymu galime reikšmingai prisidėti, kad vaikai iš šeimų nebūtų paimami tokiu mastu, kokiu būdavo paimami“, – ketvirtadienį lankydamasis Socialdemokratų partijos frakcijos posėdyje Seime sakė Linas Kukuraitis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuo praėjusių metų liepos, kai pradėjo veikti vaiko teisių apsaugos reforma, iki metų pabaigos iš viso gauti 9678 pranešimai apie galimus vaikų teisių pažeidimus.

Ministras pabrėžė, kad centralizavus vaiko teisių apsaugą, pasirodė tikrasis vaizdas šioje srityje.

Tai prisidėjo prie visuomenės nugąsdinimo, nes pradėjome skaičiuoti tūkstančius. Tie tūkstančiai atsirado ne su įstatymo įsigaliojimu, jie jau buvo.

„Iki liepos 1-osios turėjome tik globos nustatymo skaičius: kiek vaikų nustatoma laikina arba nuolatinė globa. Liepos 1-ąją atsivėrė visi duomenys, ir pamatėme, koks karalius yra nuogas Lietuvoje“, – sakė L. Kukuraitis.

„Iki tol nežinojome, kiek vaikų paimama. (...) Tai prisidėjo prie visuomenės nugąsdinimo, nes pradėjome skaičiuoti tūkstančius. Tie tūkstančiai atsirado ne su įstatymo įsigaliojimu, jie jau buvo“, – aiškino ministras.

Jis atkreipė dėmesį, kad per pirmąjį reformos pusmetį iš šeimų paimamų vaikų skaičius, kai nustatomas antrasis grėsmės lygis, tai yra kai jau kreipiamasi į teismą ir ieškoma vaikui globėjų, sumažėjo daugiau nei tris kartus.

Liepą registruoti 254 paimti vaikai, gruodį – 76. Šių metų sausį, L. Kukuraičio teigimu, buvo keliais atvejais daugiau.

„Tas skaičius – 76 – tai absoliutus neėmimo rekordas, tai rodo, kad įstatymo ribose galime taip elgtis“, – pabrėžė jis.

„Visi paimti – tai tie atvejai, kai būtina apsaugoti vaiką, kad jis nepatirtų didesnės žalos negu patiria“, – tvirtino ministras.

Jo teigimu, sausį teismai dėl 6 proc. arba dėl penkių vaikų pasisakė, kad jų nereikia paimti iš šeimų.

„Mes sakome, kad 5 proc. paklaida buvo adekvatu. Iki tol būdavo 3 proc., dabar kai teismai pradėjo atidžiau žiūrėti, tikrinti, tas išaugo iki 6 procentų. Per tris savaites teismas nusprendžia, ar tinkamai paimtas vaikas. Jeigu netinkamai, mes turime grąžinti“, – aiškino ministras.

Ministerijos duomenimis, sumažėjo ir atvejų, kai vaikai trumpam paimami iš nesaugios aplinkos. Pernai liepą iš nesaugios aplinkos paimti 514 vaikai, gruodį – 343. Tai tie vaikai, kurie buvo atiduoti trumpam prižiūrėti kitiems šeimos nariams, ir kuriems jau nustatytas antrasis grėsmės lygis.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė atkreipė dėmesį, kad nepaisant visuomenėje keliamo rezonanso ir diskusijų apie gresiančias baudas už melagingus pranešimus, pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus nesumažėjo.

Tačiau L. Kukuraitis apgailestavo, kad dėl sukelto rezonanso sunku rasti vaiko teisių specialistų – šiuo metu neužpildyta daugiau kaip 100 etatų.

Viena iš grėsmių, susijusių gal ne tiek su įstatymu, o su bendruoju fonu, – sunku mums surinkti vaiko teisių tarnyboje dirbančių žmonių komandą pilnai. Šiuo metu turime 535 darbuotojus, o yra 644 etatai“, – sakė ministras.

„Dalis žmonių išeina, aišku, kad tai susiję su bendru fonu, nes darbo užmokestis, palyginti su socialine sistema, tikrai aukštas – visi atlyginimai viršija vidutinį užmokestį, o vyriausi specialistai, valstybės tarnautojai be keliolikos eurų gauna 1 tūkst. eurų į rankas“, – teigė jis.

Seimas šiuo metu keičia pernai liepą įsigaliojusį Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, visai šaliai suvienodinusį taisykles, kaip reaguoti į galimus vaiko teisių apsaugos pažeidimus, ir reformavusį pačią sistemą.

Naujos pataisos parengtos reaguojant į rezonansą sukėlusį vaikų paėmimo iš šeimos atvejį Kaune.

Pagal naujausią įstatymo projekto redakciją, vaiko teisių apsaugos specialistai galės vaiką paimti iš šeimos, nustatę būtinybę dėl kylančio realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ir gyvybei.

Įstatymo projekte įrašytas biologinės šeimos prioritetas – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, bus privalu atsižvelgti į vaiko prigimtinę teisę augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius.

Naujasis įstatymas taip pat leistų su sunkumais susiduriantiems tėvams patiems kreiptis pagalbos, kad tarnybos sudarytų planą, kaip išspręsti kilusius sunkumus.

Įstatymas taip pat numatytų laikinąją priežiūrą – ji galėtų tęstis iki 30 dienų, o vaikai jos metu būtų perduodami globoti giminaičiams, artimiesiems, o ne įstaigai ar globėjams.

Taip pat siūloma įteisinti vienkartinę išmoką, kai vaiką iki mėnesio prižiūrėti priima giminaičiai ar kiti su juo emociniais ryšiais susiję žmonės. Ji siektų 152 eurus.

Ketinama nustatyti baudas už žinomai melagingą pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą. Pagal projektą, jos siektų nuo 30 iki 140 eurų.

Dar viena svarstoma naujovė lemtų, kad bylos dėl vaikų paėmimo iš šeimos vyktų žodinio proceso tvarka, tėvai turėtų advokatą, neišgalintiems jį apmokėtų valstybė.

Dėl visų šių pataisų priėmimo Seimas ketina apsispręsti per pavasario sesiją. Ji prasidės kovo 10 dieną.

Antradienį Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai atidėjo šios bylos nagrinėjimą balandžio 2 dienai, BNS pranešė teismo atstovė Marija Varanavičiūtė.

„Buvo pareiškėjų prašymas suteikti galimybę patikslinti skundą, atsakovu įtraukiant Lietuvos valstybę“, – BNS sakė M. Varanavičiūtė.

Pirmajame bylos posėdyje teismas taip tap šalims siūlė taikos sutartį, tačiau šalių sutaikyti nepavyko. Taiką šalys gali sudaryti bet kurioje proceso stadijoje.

Uždaruose teismo posėdžiuose teismas nagrinėja skundą dėl 120 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Keturi pareiškėjai – A. K, D. K., A. K., I. K. – anksčiau pateiktame skunde reikalavo, kad žalą atlygintų Kretingos rajono savivaldybė, trečiuoju suinteresuotu asmeniu buvo prašoma patraukti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Tėvai mano patyrę neturtinę žalą dėl neteisėtų veiksmų – vaikų paėmimo iš tėvų.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos sprendimais vaikai 2017 metais paimti iš šeimos dėl galimo smurto prieš juos ir laikinai apgyvendinti Kretingos socialinių paslaugų centre.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 metų birželio 4 dienos įsakymu sprendimai dėl laikinosios globos nustatymo vaikams panaikinti.

Tėvai sako, kad septynis mėnesius niekuo prieš vaikus nenusižengę tėvai buvo priverstinai atskirti nuo mažamečių vaikų, ir tėvai, ir vaikai patyrė gilų sukrėtimą, išgyvenimus, pasekmes jaučia iki šiol.

Po rezonansą visuomenėje sukėlusio atvejo Kaune, kai iš šeimos paimti du mažamečiai vaikai, imta kalbėti apie nepagrįstai taikomą vaikų paėmimą iš šeimų.

Seimas antradienį svarstydamas vaiko teisių apsaugos pakeitimus paliko saugumo sąvoką, bet ją apibrėžė siauriau – kaip fizinį ir psichinį saugumą.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų variantas parengtas sujungus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio registruotus projektus.

Daugiausiai ginčų tarp politikų sukėlė saugumo sąvoka: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame pataisų variante pavojus vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei buvo įrašyta skaip pagrindas paimti vaiką iš šeimos.

Pagal naujausią įstatymo projekto redakciją, vaiko teisių apsaugos specialistai galės vaiką paimti iš šeimos, nustatę būtinybę dėl kylančio realaus ir tiesioginio pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ir gyvybei.

„Skundas dėl 120 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo priimtas. Byla bus nagrinėjama vasario 12 dieną. Byla bus nagrinėjama uždarame posėdyje“, – BNS sakė teismo atstovė Marija Varanavičiūtė.

Keturi pareiškėjai – A. K, D. K., A. K., I. K. – reikalauja, kad žalą atlygintų Kretingos rajono savivaldybė, trečiuoju suinteresuotu asmeniu prašoma patraukti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Tėvai mano patyrę neturtinę žalą dėl neteisėtų veiksmų – vaikų paėmimo iš tėvų.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos sprendimais vaikai 2017 metais paimti iš šeimos dėl galimo smurto prieš juos ir laikinai apgyvendinti Kretingos socialinių paslaugų centre.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 metų birželio 4 dienos įsakymu sprendimai dėl laikinosios globos nustatymo vaikams panaikinti.

Tėvai sako, kad septynis mėnesius niekuo prieš vaikus nenusižengę tėvai buvo priverstinai atskirti nuo mažamečių vaikų, ir tėvai, ir vaikai patyrė gilų sukrėtimą, išgyvenimus, pasekmes jaučia iki šiol.

Po rezonansą visuomenėje sukėlusio atvejo Kaune, kai iš šeimos paimti du mažamečiai vaikai, imta kalbėti apie nepagrįstai taikomą vaikų paėmimą iš šeimų.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė įstatymo pataisas, kad vaikų paėmimas iš šeimos būtų kraštutinį priemonė.

Eglė ir Gintaras paimtus vaikus atgavo tik sutikę su griežtais specialistų reikalavimais, kad jie lankys tėvystės kursus ir bendraus su namus lankančiais socialiniais darbuotojais.

Tačiau dabar tėvų nuomonė pasikeitė ir jie atsisako į namus įsileisti specialistus, o tėvystės kursai esą prieštarauja jų religiniams įsitikinimams.

Šeimą prižiūrintys darbuotojai sako, kad gavus raštišką priežiūros atsisakymą, vėl bus sprendžiamas šios šeimos likimas.

Smurto prieš vaiką apibrėžimas lieka toks pat, bet siūloma atsisakyti grėsmės lygių nustatymo ir pereiti prie vaiko situacijos ir poreikių vertinimo. Vaiko paėmimas iš tėvų ar globėjų būtų įmanomas tik kraštutiniais atvejais.

Net ir nustačius, kad vaikui būtina apsauga, vaikas nebūtų iškart paimamas iš tėvų ar globėjų, bet pirmiausia saugumą būtų bandoma užtikrinti per laikinąją priežiūrą.

Laikinąją priežiūrą galėtų užtikrinti giminaičiai ar kiti emociškai artimi asmenys, saugi aplinka gali būti sukuriama apgyvendinus vaiką šeimos krizių centre su vienu iš tėvų, kuris nekelia pavojaus vaiko saugumui, gyvybei ar sveikatai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis pabrėžia, kad laikinoji priežiūra, kai vaiką prižiūri tėvų nurodyti giminaičiai ar šeimos draugai, arba kai vaikas su vienu iš tėvų, kuris nekelia pavojaus, apgyvendinimas šeimos krizių centre galėtų tapti tarsi „pagalve“, apsaugančia vaiką nuo paėmimo iš tėvų.

„Šiuo pakeitimu norime pabrėžti, kad vaiko paėmimas iš tėvų teismo sprendimu turi būti kraštutinė priemonė, kai visos kitos priemonės nepadeda. Bet kuriuo atveju labai svarbus momentas išliks tėvų bendradarbiavimas ir noras apsaugoti vaiką nuo smurto“, - sakė ministras.

Statistikos departamento duomenimis, 2017 metais dėl smurto artimoje aplinkoje žuvo 6 vaikai. Policijos departamento pateiktais duomenimis, 2018 metais dėl smurto artimoje aplinkoje nežuvo nė vienas vaikas.

Atgimimo aikštėje būriavosi tėvai, seneliai, kurie guodėsi esą atsidūrę nuo šių metų liepos 1 d. patvirtintos vaikų teisių apsaugos reformos pinklėse.

Gyventojai parengė kreipimąsi į Prezidentę. Jame išdėstė savo nepasitenkinimą ir siūlomas reformos pataisas.

"Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Naujoji įstatymo redakcija neatitinka lūkesčių, turi daug įstatymų spragų ir neskatina socialinės rizikos šeimoms teikti kompleksinės bei materialinės  pagalbos. Įtvirtintas supaprastintas kelias iš šeimų atimti vaikus ir perduoti juos globėjams, kurie dėl to patirs turtinę naudą", – laiške į Prezidentę kreipėsi klaipėdiečiai.

Žmonės reikalavo užtikrinti, kad vaikų paėmimas iš šeimos būtų tik kraštutinė priemonė, kai, taikant kompleksinę pagalbą, mažamečiams šeimoje vis vien grėstų pavojus.

Taip pat norima, jog tarnybų paimti vaikai būtų perduoti giminaičiams, taip pat prašoma įteisinti psichologų pagalbą visose vaiko paėmimo procedūrose.

Gyventojai kelia didesnius reikalavimus ir vaikų teisių tarnybų specialistams bei siūlo apibrėžti teisinę atsakomybę dėl neteisėto vaikų paėmimo.

Anot į piketą susirinkusių klaipėdiečių, šiuo metu Lietuvoje vyksta šeimų teroras.

"Baisu leisti vaikus į darželį. Auginu du berniukus, būna, jog žaisdami vaikai užsigauna, ant kojyčių atsiranda mėlynių. Baiminuosi, kad už tai nebūtume apkaltinti smurtu. Negalime vaikų sudrausminti ir viešose vietose, kadangi gresia patekti tarnybų akiratin. Greitai pranoksime Skandinavijos šalis, kur vaikų teisės yra aukščiau visko", – piktinosi klaipėdietė.

Pikete dalyvavo ir neseniai paauglio sūnaus paėmimą iš namų išgyvenusi mama.

Anot moters, pareigūnai vaiką išvežė jam pasiskundus dėl smurto namuose.

"Auginame paauglį, natūralu, kad šiuo amžiaus tarpsniu iškyla problemų. Sūnus ėmė maištauti, nelankyti mokyklos. Vyras jį sudrausmino, tačiau smurto nebuvo. Supykęs vaikas pasiskundė tarnyboms ir kitą dieną buvo paimtas. Dabar pats gailisi pasikarščiavęs. Vyras turėjo lankyti specialius kursus. Suprantu, kad situaciją reikėjo spręsti, tačiau, prieš priimant drastiškus sprendimus, turėtų būti išklausomi ir tėvai. Į mus niekas neatsižvelgia", – guodėsi vaiko netekusi mama.

Nešini plakatais su užrašais "Mano mama netobula, bet aš ją labai myliu" ir "Norime augti su mama ir tėčiu. Atšaukit – įstatymą", tėvai rankų nuleisti neketina.

Jeigu prireiks, jie žada surengti daugiau piketų ne tik Klaipėdoje, bet ir prie Lietuvos Respublikos Seimo.

Laiptinėse – proklamacijos

Po pastarųjų savaičių skandalo dėl iš kauniečių šeimos paimtų vaikų mažylius auginantys tėvai ėmė paniškai bijoti akylų kaimynų ir kitų piliečių, pro kurių akis nepraslysta "blogas" gimdytojų elgesys su atžalomis.

Tad nieko keista, kad kai kurie tėvai ieško atspirties.

Klaipėdoje Dragūnų gyvenamųjų namų kvartalo daugiabučių laiptinėse neseniai atsirado štai tokio turinio skelbimai-proklamacijos:

"Mielas kaimyne, neprisidėk prie Lietuvoje vykdomo genocido, mylimų vaikų perdavimo struktūroms, kur vyrauja pedofilija ir prekyba žmogaus organais. Gal vaikutis pavargęs, gal jam nėra nuotaikos, gal jis savo šaukimu, verkimu nori, ko negalima ir draudžiama (dėl jo paties saugumo). Prašau visų ir kiekvieno atskirai – būkime vieningi ir neleiskime, kad vaikutis būtų paimtas iš mylimos šeimos, prisidengiant "galimu smurtu šeimoje". Visada galime ateiti pas kaimyną ir įsitikinti, kad vaikas saugus, nėra skriaudžiamas ir užkirsti kelią psichologiniam smurtui, kurį patiria daugiau nei 1000 šeimų Lietuvoje. Dėkoju, mama" (kalba netaisyta – A.D.).

Mamą apėmė neviltis

Tokių skelbimų atsiradimą paskatino vaikus auginančių šeimų baimė, kad kiekvienas vaiko cyptelėjimas kaimynams gali sukelti įtarimą, jog mažylis šeimoje yra skriaudžiamas.

Ši baimė tvyro ne vienoje šeimoje.

Klaipėdietė Zita pasakojo apie savo dukrą, auginančią du mažylius.

Vieną dieną į jų buto duris pasibeldė Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai.

"Dukra augina 3 metų mergaitę ir 4 mėnesių berniuką. Vyresnioji lanko darželį, kur užsikrėtė stomatitu (burnos gleivinės uždegimu – A.D.), ji nieko nevalgė, negėrė, neleido valyti burnytės žaizdų, o kai mama tepdavo vaistus, ji labai verkdavo. Ir štai nepakantūs kaimynai paskambino tarnybai. Šie išsikvietė abu tėvus pasiaiškinti", – pasakojo klaipėdietė.

Anot moters, dukra ir žentas buvo šokiruoti ir labai išgąsdinti.

Esą jaunoji mama jau porą mėnesių apimta gilios depresijos, kiekvienas vaiko riksmas ją varo į neviltį, nes "vėl kaimynai išgirs ir apskųs".

Taip terorizuojamos normalios šeimos. Kaip gyventi toliau?

"Jų labai padori šeima, bet kaip jiems dabar sujaukė gyvenimą ir įvarė baimės už tai, ko jie nėra padarę. Nueinu jų aplankyti ir kai matau panikuojančią dukrą, kai tik pravirksta jos vaikas, šiurpas ima. Jau antras mėnuo taip. Košmaras, ne gyvenimas. Ir taip terorizuojamos normalios šeimos. Kaip gyventi toliau?" – piktinosi moteris.

Valstybė sėja baimę

Psichologas, Klaipėdos tarybos narys Vytautas Čepas paaiškino, kas čia vyksta. Esą valstybininkai "pagimdė" niekam tikusį įstatymą, kuriuo siekiama ginti vaikų teises.

Bet, anot V.Čepo, negalima vaikų plėšti iš šeimos ir taip juos traumuoti.

"Juk pas mus galioja nekaltumo prezumpcija. Tos tarnybos turi įrodyti, kad vaikas tikrai gyvena blogomis sąlygomis, kad jis yra skriaudžiamas. O dabar atima vaiką, liepia pasirašyti konfidencialumo sutartį, nes jei tik tėvai kreipsis į žurnalistus, to vaiko iš viso nebeatgaus. Kokioje valstybėje taip gali būti? Tai yra teroras ir diktatūra tikrąja to žodžio prasme", – tvirtino V.Čepas.

Jo teigimu, vadinamoji Matuko reforma buvo priimta skubotai, vadovaujantis emocijomis. O taip įstatymų leidyboje neturi būti.

Mes dabar turime įstatymą, kuris ne tik be galvos, bet ir be kojų.

"Šitas įstatymas negina vaiko, o jį skriaudžia. Mes dabar turime įstatymą, kuris ne tik be galvos, bet ir be kojų. Juk vaikui baisiausia, kai jis ištraukiamas iš šeimos. Nors ta šeima ir prasta, jam vis tiek ji – svarbiausia, nes kitokios jis neturi. O pas mus dabar kas vyksta? Atėjo tėvas pasiimti vaiko iš darželio, o jam sako, kad vaiką paėmė tarnyba. Tai ką tam tėvui dabar daryti? Juk tokie dalykai pirmiausia vaikui palieka traumą visam gyvenimui, atsiranda nepasitikėjimas tėvais. Suprantu, kad tuo siekiama vaiką paversti socialine būtybe, bet motinos ir tėvo genai kur kas svarbesni nei tai, kuo jį visuomenė nori paversti", – tikino psichologas.

Reikia ginti šeimą

V.Čepo įsitikinimu, visuomenė turi ginti šeimą. Nors esą ne paslaptis, kad nemažai tėvų ir mamų neturi socialinių įgūdžių.

"Tai gal pirmiausia reikia juos mokyti, kaip tvarkytis? Šito niekas nemoko, bet įveda tas šeimas į savotišką algoritmą, iš kurio jie nebegali išeiti. Iš pradžių atima vaiką, o po to pradeda mokyti, kaip būti tėvais. Ir šiuo atveju niekas šeimų neapgins, žmonės patys turi gintis, visuomenė turi gintis nuo tokių dalykų", – teigė V.Čepas.

Jis pridūrė, kad visuomenėje anaiptol nėra viskas tvarkoje. Yra tokių šeimų, kurios tikrai negali pačios auginti vaikų.

"Bet pažiūrėkime, iš ko dabar tie vaikai yra atiminėjami – iš inteligentų, iš gerų šeimų. Juolab kad tarnyboje trūksta gerų specialistų. O jei dar pasitaiko tarp jų koks fanatikas, kuriam nėra nieko malonesnio, kaip matyti kito žmogaus kančią. Tada jie jaučiasi svarbūs, jaučiasi galintys keisti pasaulį, valdyti. Taip sėjama baimės psichologija. Tačiau nesakau, kad nėra tokių, kurie neverti tėvų vardo. Yra šeimų, iš kurių reikia paimti tuos vaikus, bet tik ne taip, kaip dabar tai daroma", – įsitikinęs V.Čepas.

Komentaras

Gediminas Navaitis

Psichologas

Visi politikai be išimties vieningai kalba, kad Lietuvoje nepakankamai išvystyta pilietinė visuomenė, žmonės yra abejingi visuomenės ir politikos reiškiniams ir kad vangiai dalyvauja rinkimuose. Politikai vieningai šneka, kad reikėtų siekti didesnio piliečių aktyvumo. Tačiau kai piliečiai parodo aktyvumą, nesvarbu, kokioje srityje, siekdami palaikyti visuomeninius rinkimų komitetus arba viešai reaguodami į tai, kas jiems yra nepriimtina, tada tie patys politikai tuos žmones ima vadinti negražiais žodžiais – patvoriniais, garliaviniais, teigia, kad tai yra isterija ir panašiai. Šis prieštaravimas – įdomus ir jis puikiai rodo, kad kol kas politinė klasė norėtų tik besąlygiško pritarimo, o diskusijos su visuomene nepageidauja. Visa tai labai aiškiai atsiskleidė ir šioje situacijoje, kai tie patys Seimo nariai, kurie balsavo už Vaiko teisių apsaugos įstatymus, po to aistringai puolė kovoti su jų taikymu. Suprantama, įstatymus reikėtų tobulinti. Tuo politikai ir galėtų užsiimti, o ne reaguoti į atskirus įvykius, kai jiems iki tol reikėjo atlikti veiksmus, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba būtų pasiruošusi įgyvendinti įstatymą, kad joje dirbtų neabejotinos moralės žmonės ir geri specialistai. Parlamentarai galėtų imtis veiksmų ir pakeisti akivaizdžiai nevykusius ministrus, nes kaip tik tose srityse, kurios susijusios su vaikais, matome absoliučią nekompetenciją. Kalbu apie švietimo sritį, kur sunku net įsivaizduoti labiau nevykusią ministrę, kaip kad šiandien turime. Net pamėginę fantazuoti, kas galėtų būti blogiau nei ji, nelabai ką sugalvotume. Kažką panašaus matome ir socialinės apsaugos ir darbo sferoje, kur ministrui net ir pačiam gėda, kad jis nieko nesugeba ir jam belieka tik gailiai šypsotis ir žadėti, kad kada nors ateityje kas nors tai padarys. Suprantama, kai niekada nieko nedirbę žmonės ateina į tokius aukštus postus (o sakymas, kad jie niekada nieko nedirbo, neturėtų būti suprastas kaip ryški metafora: švietimo ministrė nedirbo nei švietimo, nei mokslo srityje, ji tik dėliojo gaunamas ataskaitas ir pildė lenteles, socialinės apsaugos ir darbo ministras apskritai niekada nėra dirbęs, jis buvo išlaikomas tėvų), jie, akivaizdžiai netikdami tokioms pareigoms, ir sukuria panašias situacijas. Manyčiau, psichozę sukėlė nekompetentingi, neprofesionalūs ministrai.

Vaiko teisių apsaugos reformos statistika

Nuo 2018 m. liepos 1 d., įsigaliojus Vaiko teisių apsaugos sistemos reformai, Klaipėdos apskrityje užregistruoti 645 pranešimai dėl galbūt netinkamo tėvų elgesio su mažamečiais. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog beveik pusė pranešimų – melagingi.

Per šį laikotarpį iš grėsmingos aplinkos paimti ir laikiniems globėjams perduoti 99 vaikai.

Lietuvoje šiuo metu iš tėvų paimti ir įvaikinimo laukia 567 vaikai.

Mažamečiai iš šeimų dažniausiai paimami dėl tėvų girtavimo, smurto, nepriežiūros.

Per pusmetį Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 32 kartus kreipėsi į teismą ir prašė iš šeimų paimti vaikus. Prašymai patenkinti 29 atvejais.

Klaipėdoje per šį laikotarpį vaikus iš šeimų prašyta paimti 13 kartų. Reali grėsmė nepasitvirtino 3 atvejais.

Vaizdo kameros. Ministerija vaiko teisių specialistus ketina aprūpinti mobiliomis vaizdo kameromis, kurios padėtų objektyviai ištirti situacijas, kai vaiko teisių specialistų ir tėvų ar šeimos atstovų teiginiai vieni kitiems prieštarauja. Pasak ministerijos, tokie įrašai galėtų būti naudojami ir teismuose.

Mokymai specialistams. Planuojama užtikrinti ir nuolatinius vaiko teisių specialistų mokymus, kurie jiems leistų tiksliau nustatyti pažeidimus, taip pat specialistus planuojama mokyti profesionaliai bendrauti tiek su šeimomis, tiek su žiniasklaida, tiek su kitomis institucijomis. Be to, specialistams ketinama suteikti daugiau žinių ir apie asmens duomenų apsaugą.

Mažesni darbo krūviai. Parengtame plane numatyta ir sureguliuoti vaiko teisių specialistų darbo krūvius. Šiuo metu vienam specialistui, pasak ministerijos, tenka apie 200 atvejų, kurie susiję su vaiko teisių pažeidimais, atstovavimais teismuose, globos klausimais ir t.t.

Atskiras skyrius skundams. Žadama tarnyboje įsteigti ir atskirą skyrių nagrinėti tėvų skundus dėl to, ar pagrįstai buvo nustatytas grėsmės vaikui lygis. Be to, naujame skyriuje būtų nagrinėjami ir vaiko teisių specialistų darbo etikos klausimai – tam ketinama patvirtinti tarnybos Etikos kodeksą.

Nebus konfidencialumo pasižadėjimų. Ministerija ketina atsisakyti ir konfidencialumo pasižadėjimų šeimos nariams. Iki šiol atvejo vadybos apraše buvo punktas, kad nagrinėjamų atvejų posėdžiuose dalyvaujantys asmenys privalo laikytis konfidencialumo ir pasirašyti specialų pasižadėjimą. Ministerijos teigimu, tuo nebuvo bandoma apriboti šeimų veiksmų, tuo buvo stengiamasi užtikrinti, kad vaiko teisių apsaugos specialistai neskleistų informacijos į išorę.

Įspėja dėl alkoholio vartojimo prie vaikų. SADM taip pat primena ir apie alkoholio vartojimą prie vaikų – tai nėra uždrausta įstatymais. Tačiau jeigu abu tėvai ar vienintelis iš tėvų yra apsvaigę nuo alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų, tai gali būti įvertinta kaip aukštos rizikos veiksnys.

Vis dėlto, teigiama, kad vien tai nėra svarus vienintelis pagrindas atimti vaiką iš šeimos. Tiesa, jei vaikas mažametis, t.y. jam mažiau nei 3 metai, situacijos gali vertinamos jautriau. Vaiko teisių specialistai akivaizdžiu apsvaigimu laiko, kai asmenys nesugeba rišliai kalbėti, sunkiai stovi bei nekoordinuotai juda. Tačiau vaiko teisių apsaugos specialistai alkotesterių su savimi nesinešioja, apie tėvų blaivumą jiems informaciją gali suteikti tik policija.

Ministerijos duomenimis, nuo liepos vaiko teisių apsaugos specialistai išanalizavo 9495 galimus pažeidimus. 4212 atvejų pranešimai apie galimą grėsmę vaikui nepasitvirtino, tačiau 4362 vaikams buvo nustatytas I grėsmės lygis. Dar 922 vaikams nustatytas II grėsmės lygis – vaikams užfiksuotas realus pavojus, todėl jie buvo laikinai paimti iš tėvų ar globėjų.

Pats įstatymas gal ir nėra labai blogas, bet jo vykdymas tikrai kelia labai daug abejonių ir ne tik man.

Iš tikrųjų jis padalijo Lietuvą į dvi dalis kaip ir tada prieš šešerius metus Garliavoje vykę įvykiai, kai ankstyvą ketvirtadienio rytą didelės policijos pajėgos sugužėjo į Klonio gatvę Garliavoje paimti mažos mergaitės iš globėjos teisėjos Neringos Venckienės tėvų namų ir išvežti motinai Laimutei Stankūnaitei. Policija tikino, kad mergaitė motinai perduota sklandžiai, ir vaikas nenukentėjo, o Garliavoje budėjusių žmonių pasipriešinimas buvo numalšintas, tačiau protestai dar ilgai tęsėsi ir prie Prezidentūros, ir daugelyje kitų vietų, skaldydami visuomenę.

Dabar atrodo, kad vėl skylame į dvi dalis ir greičiausiai teisus Seimo narys Naglis Puteikis, sakydamas, kad jei jis kartu su kitu Seimo nariu Mindaugu Puidoku nebūtų pasirūpinęs vaiko atidavimu šeimai, tada būtų prasidėjusi Kaune dešimt kartų "padauginta Garliava".

Tai iš tiesų yra tik įrankis ir tik nuo mūsų pačių priklauso, kaip juo naudosimės.

Pagal įstatymą, viskas numatyta gal ir gerai: jei šeima pripažįsta sunkumus, priima pagalbą, sutinka bendradarbiauti, o vaiko sveikatai ar gyvybei nėra realios grėsmės, gali būti nustatomas žemesnis, pirmasis grėsmės lygis. Tada vaikas nėra paimamas iš šeimos. Vaiko teisių apsaugos tarnybos duomenimis, nuo įstatymo įsigaliojimo tokių atvejų buvo per 4 tūkst., tačiau per tą patį laikotarpį apie 1 tūkst. vaikų atimta iš tėvų, o tai kelia rimtų abejonių dėl jo taikymo.

Taigi, viena pusė mano, kad šis modelis, iš esmės, yra įteisintas valstybinis šeimų terorizavimo ir vaikų grobimo įrankis, o kita pusė mano, kad tik tokį įrankį pasitelkus galima išvengti tokių katastrofų, kaip mažojo Matuko žūtis.

Tiesa, mano manymu, yra ta, kad tai iš tiesų yra tik įrankis ir tik nuo mūsų pačių priklauso, kaip juo naudosimės. Ar pritaikysime pertekliniam vaikų atplėšimui nuo gimtos šeimos, ar tik tam, kad apsaugotume nuo realaus smurto, nes įstatymo vykdytojui neįmanoma aprašyti, kaip elgtis kiekvienu konkrečiu atveju – be instrukcijų dar yra padorumo ir sveiko proto diskrecijos.

Taip pat manau, kad mes neturėtume dalytis į dvi skirtingas teisiųjų ir neteisiųjų stovyklas, o pabandyti suprasti smurto šaknis. Ir kai kurių tėvų prieš vaikus, ir kai kurių pareigūnų prieš vaikus panaudojamo smurto piktnaudžiaujant savo įgaliojimais, nesugebėsime išgyvendinti iš mūsų visuomenės, jei nesuprasime, iš kur ir kodėl jis kyla.

Šiandieną jau akivaizdu, kad tai ne atskirų šeimų, o mūsų visos visuomenės problema – susiskaidžiusios, piktos, dėl savo bėdų linkusios kaltinti ką nori, bet tik ne save.

Manau, jei mes būsime pakantūs ir tolerantiški vieni kitiems, jei pagalba artimui vėl taps mūsų gyvenimo norma, tada nereikės kurti įstatymų, draudžiančių smurtą prieš vaikus šeimoje, ir nereikės įstatymų, leidžiančių atimti vaikus iš jų tėvų.