Konservatorių prašymu Seimas antradienį pataisas išbraukė iš darbotvarkės, neleisdamas jų pristatyti: už tai balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 25, o susilaikė 15.

„Akivaizdu tai, kad vaistinių tinklai tikrai darė įtaką Seimo nariams, kad net nebūtų leista svarstyti šito klausimo“, – po balsavimo BNS sakė Mišriai Seimo narių grupei dabar priklausantis P. Urbšys.

Jis piktinosi, kad Seimas net neleido padiskutuoti dėl „monopolizuotos (vaistų) rinkos ardymo“ to norėjusiems parlamentarams.

„Seimas pademonstravo, kiek tam tikros verslo grupės turi įtakos jiems (parlamentarams – BNS). Lygiai tas pats, kaip ir dėl tų koncernų („MG Baltic“ ir „Agrokoncernas“ – BNS), čia akivaizdžiai jauti tą patį kvapą, kai tam tikros verslo grupės laiko paėmusias į saują didesnę dalį Seimo“, – tvirtino P. Urbšys.

Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma, pasiūlęs Seimui klausimo nesvarstyti, sako, kad P. Urbšio pataisos yra „nelogiškos ir įneštų sumaištį“.

„Vaistinių tinklai nesunkiai tokius draudimus apeitų. Yra miestų, kur vieno tinklo vaistinių ir yra iki penkių, bet ar ten pigesni vaistai?“, – klausė J. Razma.

Jis taip pat atmetė P. Urbšio kaltinimus, kad Seimas pakluso vaistininkų spaudimui.

„Nemanau, kad tokia didelė Seimo dalis galėtų net teoriškai kaip nors būti paveikta verslo“, – pabrėžė J. Razma.

P. Urbšys žada pataisas tobulinti, surinkti būtiną parašų skaičių ir vėl jas teikti Seimui. P. Urbšio teigimu, bus siūloma tinklų valdomų vaistinių skaičių mieste sieti su gyventojų skaičiumi, panašiai, kaip tai yra  Estijoje.

Anot P. Urbšio, nepanaikinus „monopolinių darinių“ vaistinių tinkluose, nepasiseks vaistų atpiginti.

„Valstiečių“ frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis sakė, kad frakcijoje antradienį buvo sutarta nepritarti vaistinių skaičiaus ribojimui.

„Tai yra sprendimas, kurio realiai įgyvendinti negalima. Papultume į teismų verpetą ir tai baigtųsi tuo, kad teismai būtų pralaimėti“, – prieš posėdį žurnalistams sakė R. Karbauskis, vėliau nedalyvavęs balsavime. Jame nedalyvavo ir premjeras Saulius Skvernelis.

Nepaisant to, 20 „valstiečių“ frakcijos narių balsavo už pataisų svarstymą, tokią poziciją palaikė ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Dar keli „valstiečių“ frakcijos nariai balsavimo metu susilaikė.

R. Karbauskis įsitikinęs, kad vaistų kainos kris ir jų prieinamumas bus geresnis, kai Seimas įteisins valstybines vaistines, pertvarkydamas ligoninėse ar poliklinikose dabar esančius vaistų sandėlius.

Tuo metu S. Skvernelis tvirtino, kad tie „žingsniai, kuriuos daro ministerija, užtikrina vaistų kainų mažinimą ir prieinamumą gyventojams“, todėl kitų ribojimų nereikia.

Sveikatos ministerijos nusiteikusi liberalizuoti vaistų prekybą: siūlo leisti vaistais prekiauti parduotuvėse ir degalinėse, nuotoliniu būdu bei ligoninių vaistų sandėliuose, jeigu pacientas gydosi dienos stacionare. 

P. Urbšys siūlė viename mieste leisti veikti ne daugiau kaip penkioms to paties tinklo vaistinėms, o kaime jų skaičiaus neriboti. Pasak pataisų autoriaus, tai skatintų vaistinių steigimąsi kaime, todėl pagerėtų kaimo gyventojų aprūpinimas vaistais.

Europos teisės ir Seimo Teisės departamentai tvirtino, kad tokios pataisos prieštarauja Konstitucijai, tačiau Teisės ir tvarkos komitetas yra nutaręs kitaip – kad neprieštarauja. Vaistų prekybininkai prognozuoja, kad pataisos apsunkintų vaistinių verslą.

Šiuo metu Lietuvoje yra 1303 vaistinės, iš jų 1064 priklauso tinklams.

„Nemuno vaistinei“ priklauso 295 (22,6 proc. visų vaistinių), „Eurovaistinei“ - 285 (21,9 proc.), „Gintarinei vaistinei“ - 230 (17,6 proc.), „Norfos vaistinei“ - 96 (7,4 proc.), „Benu“ - 83 (6,4 proc.) vaistinės. 

Direktorė prie konvejerio

"Nesijaučiu ponia, kolektyvo akyse nenoriu būti viršininke, noriu būti kolege", – nustebina uždarosios akcinės bendrovės "Gintarinė vaistinė" generalinė direktorė Rūta Bagdonavičienė.

Vaistinės – farmacijos įmonės. Kur farmacija – ten dideli pinigai. Tokia nuomonė vyrauja mūsų visuomenėje. O tie, kurie turi daug pinigų, yra ponai. Tačiau kai farmacijos įmonės generalinė direktorė net paprastų lankytojų išeina pasitikti į koridorių, užuot laukusi jų savo kabinete, kai pokalbio prisėda greta, užuot likusi vadovės kėdėje, šiais veiksmais patvirtina savo žodžius: pirmiausia esame žmonės, o tik po to tam tikrų pareigų darbuotojai.

Nuoširdus atviras žvilgsnis, neklusni rudų plaukų sruoga ir atviras prisipažinimas: "Labai džiaugiuosi, kad dirbu čia. Man labai patinka mūsų darbinė atmosfera", – ne apie pinigus, o apie žmones kalbą pradeda R.Bagdonavičienė.

Kokia ji, koks tai darbas? Važiavusieji į Vilnių, vos įsibėgėjus nuo Kauno, kairėje kelio pusėje neabejotinai matė oranžinį pastatą su užrašais "Limedika" ir "Gintarinė vaistinė".

Uždaroji akcinė bendrovė "Limedika" – tai Nacionalinės farmacijos grupės įmonė, užsiimanti didmenine vaistų prekyba: tiekia juos ir kitas medicinos paskirties prekes visoms Lietuvoms vaistinėms, ligoninėms. Uždaroji akcinė bendrovė "Gintarinė vaistinė" taip pat priklauso Nacionalinės farmacijos įmonių grupei ir vykdo mažmeninę vaistų bei kitų medicinos paskirties prekių prekybą. Vadinasi, R.Bagdonavičienė – visų Lietuvos "Gintarinių vaistinių" vadovė, be to, yra Lietuvos vaistinių asociacijos, Nacionalinės vaistų verifikacijos organizacijos, "Limedikos" bendrovės valdybų narė. Ne vienus metus dirbo "Limedikos" generaline direktore, taigi patirties – per akis, nors moteris dar gana jauna.

"Gintarinės vaistinės" uždarajai akcinei bendrovei vadovauju jau ketveri metai, o įmonių grupėje pradėjau dirbti nuo užsakymų priėmimo iš vaistinių dar studijų Vytauto Didžiojo universitete metais. Pavykdavo suderinti darbą ir studijas, o jas baigusi taip ir likau čia, galima sakyti, čia užaugau", – nusišypso R.Bagdonavičienė, net ir būdama "Limedikos" generaline direktore retkarčiais eidavusi padirbėti į sandėlį.

Tam, kad iš arti pamatytų, ar visi procesai gerai veikia, pabendrautų su sandėlio darbuotojais, išgirstų jų vertinimus.

Didžiausia vertybė – žmogus

"Kai kasdien eini į darbą kaip į šventę, nors ši frazė skamba banaliai, esi laimingas. Rytą atsikėlusi niekada negalvoju, kad laukia sunki diena. Man atrodo, jei ne visi, tai dauguma mūsų jaučiasi taip pat", – nesiliauja džiaugusis R.Bagdonavičienė.

Beje, kaip jaučiasi darbuotojai, domimasi periodiškai vykdomais tyrimais. Jie vadovybei suteikia galimybę sužinoti, kuo darbuotojas nepatenkintas, kas jam negerai, bet nedrįsta apie tai pasakyti. Anketos anoniminės, svarbu ne autorius, o turinys. Jį išanalizavus daromos išvados, priimami sprendimai.

"Mano kabineto durys visada atviros. Jei kam reikia pasitarti, gauti atsakymą į kankinantį klausimą – visada randu laiko. Juk didžiausia vertybė bendrovėje – jos darbuotojai", – tikina vadovė.

"Atmosfera darbe sukuriama iš kolegiškų santykių, o jie – iš vertybių, kurias propaguojame. Mes vadovaujamės atsakingos laisvės principais, pas mus mažai reikalavimų, ataskaitų, kontrolės. Daug ką kiekvienas darbuotojas sprendžia pats, už daug ką yra asmeniškai atsakingas", – vadovavimo metodus atskleidžia generalinė direktorė.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Kur ji viso to išmoko? Anot R.Bagdonavičienės, metodus diktuoja noras, kad visiems būtų smagu ateiti į darbą, kuriame praleidžiama trečdalis paros.

"Norisi, kad tas laikas būtų malonus. Nesakau, kad viskas pas mus idealu, nėra problemų. Jas sprendžiame, o pagarba vienas kitam tarp kolegų – šventas dalykas. Kiti iš šalies stebisi, kaip mes gražiai bendraujame. Man atrodo, tai normalu, taip visur turi būti. Nesuprantu, kaip galima kalbėti pakeltu balsu", – svarsto moteris.

Akivaizdu, kad nuo vadovo priklauso labai daug.

Dėmesys smulkmenoms

"Vieną rytą atėjau į darbą ir nustebau: įmonės sienos tuščios! Po akimirkos supratau, kad keičiasi tapybos darbų paroda", – vėlgi nuoširdžiai, atvirai apie savo kasdienybę pasakoja didelės bendrovės vadovė.

Pasirodo, kolektyvui nesvetimas meno pojūtis. Čia nuolat rengiamos dailininkų darbų parodos. Jas atidarant autoriai pristato savo darbus, papasakoja apie save, savo kūrybą. Ekspozicijos keičiamos kas tris keturis mėnesius. Mums lankantis "Gintarinės vaistinės" biure, buvo eksponuojami tapytojo Juozo Pranckevičiaus darbai. Anksčiau vyko žymių tapytojų Svajūno Armono, Antano Beinaravičiaus, Algimanto Kliaugos parodos. Nuo gegužės planuojama eksponuoti Aleksandro Vozbino jubiliejinę parodą.

"Periodiškai organizuojame susitikimus su įžymiais žmonėmis. Pas mus viešėjo diplomatas Vygantas Ušackas, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, finansininkai Gitanas Nausėda, Jekaterina Rojaka, buvę krepšininkai Šarūnas Marčiulionis, Darius Maskoliūnas, Robertas Javtokas, galiūnas Žydrūnas Savickas ir kiti. Tokie susitikimai – smagūs darbiniai intarpai. Savo teritorijoje esame įsirengę gatvės krepšinio, paplūdimio tinklinio, paplūdimio teniso aikšteles. Laisvu nuo darbo metu labai sveika pasportuoti, orui atšilus daug kas eina pietauti į lauką – esame įsirengę pavėsines", – darbuotojų reikalais nesiliauja rūpintis vadovė.

Vos išgirdusi pašnekesį, kad gerai būtų atsivežti iš miesto ledų karštą vasaros dieną, direktorė iškart sumojo: reikia nupirkti šaldiklį ledams laikyti.

"Daug kas susidaro iš smulkmenų", – apibendrina.

Darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, vaistininkų profesinis mokymas, už kurį apmoka įmonė, – jau ne smulkmenos. Net ir didžiuliai renginiai visam kolektyvui, kai apžvelgiami rezultatai, šventės, kuriose dalyvauja ir šeimos nariai, čempionatai, varžybos, sveikatos patikrinimai, profilaktiniai skiepijimai – tai įprasta ir natūralu.

Vaistų kaina

Vis dėlto vaistai – tikrai ne smulkmena. Iš čia, "Limedikos" sandėlių, jie keliauja į kitas didmenos įmones, vaistines. "Gintarinių" vaistinių Lietuvoje yra 241, "Norfos" – 100. Vienas skaudžiausių aspektų vaistininkų santykiuose su pirkėjais – kaina.

Generalinė direktorė R.Bagdonavičienė žino, kad dėl to kaltinami farmacininkai, nors tie, kurie paduoda mums vaistus ir paima už juos nustatytą sumą, tikrai niekuo dėti.

"Vaistų kainą nustato jų gamintojai, didmenos ir mažmenos antkainis apibrėžtas įstatymu. Jį reguliuoja valstybė. Mes suinteresuoti mažesne kaina, vaistininkui maloniau dirbti, kai ji tenkina pirkėją", – R.Bagdonavičienė pripažįsta, kad mažas pensijas gaunantiems senoliams pagal jų pajamas vaistai tikrai sunkiai įperkami, todėl "Gintarinėse vaistinėse" antradieniais senjorai prekių gali įsigyti pigiau.

Vaistininkams dėl aukštų kainų neretai tenka išklausyti pirkėjų pretenzijas, nors vaistai yra ypatinga, išskirtinė prekė, ją parduodantiesiems priskirta daug funkcijų ir atsakomybės. Pavyzdžiui, "Gintarinės" ir "Norfos" vaistinės, vienintelės Lietuvoje, taiko vaistų suderinamumo programą. Ji sukurta Skandinavijoje, kai kurių šalių nupirkta ir įdiegta visiems gydytojams ir vaistininkams.

"Mes programą nusipirkome patys savo lėšomis. Joje – apie 20 tūkst. vaistų nesuderinamumo atvejų. Kas ketvirtį duomenys atnaujinami vadovaujantis naujausiais moksliniais tyrimais. Kiekvienas vaistininkas tą informaciją mato savo kompiuterio ekrane ir pirkėjui gali pasakyti, ar dera vaistus vartoti vienu metu", – aiškina R.Bagdonavičienė.

Esant nesuderinamumo požymių, kartais pakanka vienus vaistus gerti ryte, kitus – vakare. Jei atvejis sudėtingesnis, vaistininkas susisiekia su vaistus paskyrusiu gydytoju ir ieško optimalaus sprendimo.

Greipfrutų sultys, pienas gali perpus sumažinti kai kurių vaistų veikliosios medžiagos poveikį.

"Dažnai tarpusavyje nedera nereceptiniai vaistai, kai žmonės juos perka savo nuožiūra. Tai matydamas vaistininkas klausia, keliems ligoniams jie perkami", – pastebi medicininio išsilavinimo neturinti, bet didžiulę darbo farmacijoje patirtį sukaupusi vaistinių vadovė.

Pasirodo, į "Norfos" ir "Gintarinę" vaistines galima atsinešti vartojamus vaistus bei paprašyti patikrinti, ar jų šalutinis poveikis nesikerta, ar nepadarys didelės žalos sveikatai. Dar labai svarbu, kuo vaistai užgeriami. Tam reikia vartoti tik vandenį, o ne sultis, pieną, kavą ar arbatą.

"Greipfrutų sultys, pienas gali perpus sumažinti kai kurių vaistų veikliosios medžiagos poveikį. Pavyzdžiui, neteisingai užgeriant antibiotikus, vietoj suaugusiojo dozės organizmas gauna vaikišką. Tokiu atveju bakterijos ne nugalimos, o treniruojamos", – perspėja R.Bagdonavičienė.

Ji nebijo, kad aiškinant apie vaistų nesuderinamumą sumažės pardavimas. Juk jie skirti sveikatai gerinti, o ne jai kenkti.

"Tiems, kurie rūpinasi savo sveikata, ne tas pats, ką jie vartoja. Kai žino, kad vaistai suderinti, geria drąsiau ir visus, kiek paskirta. Juk būna, kad, vengdami šalutinio poveikio, vos pasijautę geriau nusprendžia vaistų nebevartoti. Neatsitiktinai žmonės jų daug prikaupę, nors gydytojai paskiria tiek, kiek reikia", – pastebi R.Bagdonavičienė.

Altruizmas ir labdara

"Gintarinėje" ir "Norfos" vaistinėse dirbantieji žino: laimėjus profesiniame konkurse, kuriame vertinama ne tik kompetencija, bet ir tai, kaip bendraujama su klientais, galima laimėti nemenką prizą: kelionę ar savaitgalį sanatorijoje.

"Stengiamės, kad žmonėms dirbti būtų įdomu, gera", – pakomentuoja generalinė direktorė.

Į pastabą, kad tik farmacininkai gali skirti lėšų tokioms brangioms dovanoms, R.Bagdonavičienė atsako tvirtai: "Manau, kad visi gali, jei nori. Tai, apie ką papasakojau, ne viskas reikalauja didelio biudžeto, tiesioginių išlaidų."

Ir tai čia daroma ne dėl to, kad darbuotojai neišeitų kitur. Maža darbuotojų kaita – veiklos padarinys.

Esant nesuderinamumo požymių, kartais pakanka vienus vaistus gerti rytą, kitus – vakare.

"Tai, ką darai iš širdies, gauni grąžą, visiškai jos nesitikėdamas", – ištaria direktorė.

Paramos fondas "Rūpestinga širdelė" remia neturtingų šeimų, neįgalius vaikus, ir šiuo atveju grąža – moralinis pasitenkinimas.

"Man atrodo, yra normalu, kai tie, kurie gali, padeda tiems, kurie negali. Visa tai atsiranda iš noro daryti gera. Aš noriu dalytis, nesijaučiu didele ponia, bendraudama noriu kalbėtis kaip lygi su lygiu, nes visi pirmiausia esame žmonės, o tik po to tam tikrų pareigų darbuotojai", – apibendrina moteris, šias nuostatas neabejotinai paveldėjusi iš tėvų, Druskininkuose žinomų gydytojų.

Uždaroji akcinė bendrovė "Gintarinė vaistinė" jau ne pirmi metai remia Nuoširdžiausio Kauno gydytojo konkursą. Ar dėl to, kad gydytojai mažai uždirba?

"Gydytojo profesija mums labai artima, esame gydymo proceso tęstinė grandis. Neretai ūmiai susirgusieji ir negalėdami patekti pas gydytoją ateina pasitarti pas vaistininką. Žinome medikų rūpesčius, vargus, darbą, mūsų veiklą reguliuoja tos pačios institucijos. Žodžiu, vienoje valtyje sėdime", – plačiai nusišypso R.Bagdonavičienė, moteris altruistė, mylinti savo darbą, žmones ir gyvenimą.

Iš viso „Euroapotheca“ perka 159 „Apoteksgruppen“ tinklo vaistines – bendrovė iš privačių investuotojų įsigis 156 vaistines, o įsigydama „Apoteksgruppen Holding AB“ – tris šiai bendrovei priklausančias ir jos valdomas vaistines. „Euroapotheca“ ir toliau teiks visas reikiamas franšizės bei kitas paslaugas likusioms 30-čiai nepriklausomų vaistinių, kurios ir toliau naudosis „Apoteksgruppen“ franšize.

Įsigydama „Apoteksgruppen Holding AB“ ir 159 tinklo vaistines „Euroapotheca“ įgyvendina pasirinktą strategiją tapti pirmaujančiu vaistinių tinklu Baltijos šalyse, Šiaurės šalių bei Centrinės ir Rytų Europos šalių regione. Užbaigusi abu sandorius, „Euroapotheca“ taps ketvirtu didžiausiu tinklu Švedijoje, užimančiu apie 9 proc. Švedijos vaistinių rinkos ir šešiose šalyse sujungs daugiau nei 600 vaistinių, kurių apyvarta sieks 750 milijonų eurų.

Užbaigusi sandorius, „Euroapotheca“ pilnai teiks visas franšizės, valdymo ir kitas paslaugas vaistinių tinklui priklausančioms ir „Apoteksgruppen“ pavadinimu toliau veiksiančioms franšizinėms vaistinėms, nekeisdama iki tol galiojusių sutarčių ir sąlygų, remsis vietine „Apoteksgruppen“ vadovų komanda ir vaistinių darbuotojais.

„Tikimės, kad užbaigę šiuos „Euroapothecos“ grupei labai svarbius sandorius, kartu su esama  „Apoteksgruppen“ vadovų komanda galėsime sėkmingai augti ir toliau plėsti vaistinių tinklą Švedijos rinkoje. Dirbdami kartu mes galėsime išnaudoti įvairias sinergijos formas, ypač pirkimų ir privačių prekės ženklų vystymo srityse. „Euroapothecos“ grupė yra sukaupusi beveik dvidešimties metų vaistinių valdymo patirtį – nuo mažų iki didelio formato vaistinių, veikiančių prekybos centruose, teikdama ir plėtodama elektroninės prekybos paslaugas“, – sakė „Euroapothecos“ direktorė ir valdybos pirmininkė Raimonda Kižienė.

„Esame įsitikinę, kad mūsų išskirtiniai pasiūlymai klientams sulauks Švedijos klientų dėmesio, nes galėsime jiems pasiūlyti geresnes kainas, didesnį prieinamumą, išaugusį pasirinkimą ir geresnes paslaugas. Sieksime dalintis visomis savo sukauptomis žiniomis su „Apoteksgruppen“ grupe – padėsime vaistinių tinklui toliau sėkmingai augti – tiek patiems atidarant naujas ir plečiant esamas vaistines, tiek naujų įsigijimų keliu. Tuo pačiu mes matome puikias galimybes pritaikyti Švedijos vaistinių tinklo franšizės modelį kitose rinkose, kuriose veikia mūsų grupė“, – sakė R. Kižienė.

Abu sandorius dar turės patvirtinti Švedijos priežiūros institucijos.

Įgyvendinti sandorį „Euroapothecos“ grupei padėjo bendrovės „Rothschild & Co, Hammarskiöld & Co ir PwC.

Vieni Seimo nariai sako, kad draudimas žmonėms be specialaus medicininio išsilavinimo tapti vaistinių akcininkais pakenktų šalies investicijų aplinkai, kiti mano, kad nuosavybę sieti su išsilavinimu - antikonstituciška, ir kelia klausimą apie vaistinių nacionalizavimą. Be to, manoma, kad estiškas variantas Lietuvoje neįmanomas, nes vaistinių rinką čia valdo keli tinklai.

Daugumą Seime turinčių „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis tikina nesantis idėjos valstybei nustatyti reikalavimus vaistinių valdytojams autorius.

E.Gentvilas: negalima nuosavybės sieti su išsilavinimu

Liberalų frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas kalbas apie galimus tokius reikalavimus vaistinių akcininkams vadina antikonstituciniais.

„Konstitucinis Teismas tuo klausimu 2004 metais yra pasisakęs, kad negalima nuosavybės sieti su išsilavinimu“, - BNS teigė parlamentaras. 

Tokius užmojus jis lygino su žemės pardavimo saugikliais, kurie numatė, kad žemę gali įsigyti tik tam tikrą išsilavinimą turintys ir žemę dirbantys žmonės.

E.Gentvilas vaistinių verslą Lietuvoje vadina neliberaliu, nes tam pačiam verslininkui leidžiama turėti bet kiek vaistinių, kuriami stambūs tinklai. Jis pasigenda specializuotų vaisinių. 

V.Sinkevičius: investuotojams tai būtų bloga žinia  

Seimo Ekonomikos komiteto vadovas Virginijus Sinkevičius prognozuoja, kad reikalavimas vaistinių savininkams turėti specialų išsilavinimą pakenktų šalies investicinei palinkai.

„Neskubėčiau su jokiomis išvadomis, reikia pasižiūrėti iš esmės - ar galime (įvesti ribojimus - BNS), nes yra teisėti lūkesčiai, kad paskui neatsidurtume teismuose. Bijau, kad negatyvią žinią išsiųstume pasauliui ir investuotojams, kad mes dabar akcininkus skirtome į kairę ir į dešinę. Pradėkime priiminėti įstatymus, atlikę šiokią tokią analizę,“ - BNS sakė parlamentaras.

R.Žemaitaitis: vaistai neatpigtų

Parlamentinio Sveikatos reikalų komiteto narys „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis mano, kad šis apribojimas naudos neduotų, tuo labiau neatpigintų vaistų - vaistinės savininkas vaistininkas vaistus pirktų iš didmeninių tinklų, pavyzdžiui, „Eurovaistinės“ ar „Camelia“. Be to, jis siūlo pasidomėti, kiek iki 2015 metų vaistai kainavo Estijoje, kur įvesti panašūs reikalavimai akcininkams (yra 5 metų pereinamasis laikotarpis). Pasak jo, Latvijoje vaistų kainas sunku palyginti, nes iki 1999 metų veikė tik valstybinės vaistinės.

„Rezultato norimo jokio neduos. Didieji vaistų tiekėjai - farmacininkai susiras tuos žmones, kurie turi licencijas verstis. Jie atsidaro savo vaistinę, o frančizės sutartį pasirašo su farmacijos kompanija. Ir apeinamas įstatymas - per prekių tiekimą. Būtų lygiai taip pat, kaip „Aibė“. Yra prekybos tinklas, bet nereiškia, kad parduotuvės priklauso vienam savininkui“, - BNS aiškino parlamentaras. 

Jis mano, kad vaistų pigimo reikia siekti, ribojant vaistinių skaičių, nes pasak jo, „dabar vaistinės išlaikymas gula ant antkainio“.

Pasak R.Žemaitaičio, kainas Lietuvoje padėtų sumažinti aktyviau įgyvendinamos sveikatinimo programos. Jis be kita ko siūlo kompensuojamais vaistais leisti prekiauti tik ligoninėms ir poliklinikoms: „Tai padėtų sumažinti vaistų kainas“.

R.Karbauskis: Lietuva negali pasekti Estijos pavyzdžiu

R.Karbauskiui atrodo neįmanoma Lietuvai pasekti Estijos pavyzdžiu, be to, diskusijos apie tokį ribojimą būtų įmanomos, jeigu nedominuotų dideli tinklai.

„Tokį klausimą net kelti būtų naivu, nes pas mus visiškai aiškiai dominuoja tinklai. Arba keisti visą sistemą. Kas būtų Europos teisme šituo atveju, jeigu būtų nustatyti apribojimai tiems, kurie tą veiklą teisėtai vykdo. Galime nustatyti kažkokius kainodaros reikalavimus, bet... Byla labai skaudi būtų Lietuvai. Būtų traktuojama kaip nacionalizavimas“, - BNS teigė parlamentaras.

Užtat jis pritaria R.Žemaitaičio siūlymui iš ligoninių ir poliklinikų mesti privačias vaistines.

„Mes irgi kalbame apie valstybinių vaistinių tinklą gydymo įstaigose. „Caritas“ per silpnas Lietuvoje tokiam veiksmui. Paklausiu ministro, ar nevertėtų kreipti į Lenkijos „Caritą“, kad jis steigtų savo filialus Lietuvoje“, - kalbėjo R.Karbauskis.

G.Nausėda: dabartiniai savininkai nutolę nuo standarto

Ekonomistas Gitanas Nausėda irgi įsitikinęs, kad nustatyti ribojimus vaistinių akcininkams trukdytų Lietuvoje susiformavusi vaistinių struktūra.

„Keista, juk dabartinis savininkas - akcininkas nesikiša į operatyvinio vaistinių valdymą. Dabar kalbame apie gerokai sustambintus struktūrinius vienetus, kur akcininkas nutolęs nuo to standarto, kaip įsivaizduojame mažą vaistinėlę. Ir nebėr prasmės tokio akcininkų reguliavimo. Ir koks skirtumas - jis bus ar nebus tam tikro išsilavinimo. Dar būtų galima suprasti, jeigu sektorius būtų suskaidytas į aibę privačių vaistinėlių ir vos ne tos vaistinėlės savininkas dirba prie prekystalio ir pardavinėja vaistus“, - BNS komentavo analitikas.

G.Nausėda taip pat pabrėžė, kad vaistinės gali priklausyti holdingams: „Juridinis asmuo negali būti vaistininkas“. 

Savininkai - bendrovės ir fiziniai asmenys

„Gintarinės vaistinių“ galutinis akcininkas yra Lenkijos „Pelion“, valdantis ir 50 proc. „Norfos“ vaistinių  akcijų. „Eurovaistinės“ akcijas valdo bendrovė „Euroapotheca“, kurią kontroliuoja „Vilniaus prekyba“, o galiausiai - Nerijus Numavičius.

100 proc. „Benu vaistinė Lietuva“ akcijų per „Tamro“ valdo Latvijos „Phoenix Baltics Holding“, o „Camelia“ per kitas įmones valdo Alvydas Barsteiga, Petras Bartkus ir Sigitas Kuršis.