Mėtėsi panaudoti švirkštai
Paryžiaus Komunos gatvės 2-ąjį namą tiek gyventojai, tiek policijos pareigūnai įvardijo kaip probleminį.
Situacija jame buvo nepavydėtina. Pastate nuolat lankydavosi benamiai, kurie miegodavo laiptinėse prie butų durų, narkomanai. Gyventojai buvo priversti kęsti triukšmą ir netvarką.
Laiptinėse mėtėsi panaudoti švirkštai, šiukšlės, visur buvo pridergta. Dažną gyventoją persekiodavo jausmas, kad, grįždamas namo, gali būti užpultas įtartinų asmenų.
"Prieš maždaug dvejus metus name kilo didelis gaisras. Po nelaimės namas buvo purvinas, išdužo langai. Nuo to viskas prasidėjo. Reikėjo remonto, imtis saugumo priemonių. Kreipėmės pagalbos į namo administratorių", – prisiminė daugiabučio namo pirmininkė Valentina Putka.
Pasitarus su pastatą prižiūrinčia įmone "Vėtrungės būstas", prieš pusantrų metų iniciatyvūs Paryžiaus Komunos gatvės 2-ojo namo gyventojai įkūrė Saugios kaimynystės grupę.
Ieškota daugiau priemonių, kurios padidintų saugumą.
Tapo geriausiu namu
Pritarus daugumai būstų savininkų, įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.
Įrenginiai sumontuoti kiekviename pastato aukšte, stebima ir tai, kas vyksta prie įėjimo. Iš viso yra net 12 vaizdo kamerų.
V.Putka pasakojo, kad tamsiuoju paros metu nuo 22 iki 7 val. vaizdą stebi saugos tarnyba. Prisijungti prie sistemos gali ir gyventojai, turintys kompiuterius.
"Įrengti kameras buvo verta. Name nebeliko benamių, narkomanų, atsirado daugiau tvarkos. Buvo "bomžynas", o dabar tai geriausias namas, kuriame visi nori gyventi", – džiaugėsi pirmininkė.
Anot V.Putkos, name sumontuotos vaizdo kameros padėjo išaiškinti ir dviračio vagystę policijos pareigūnams.
Probleminiu buvęs namas birželį pripažintas šių metų Saugiausia kaimynystės grupe mieste.
"Tokių rezultatų pavyko pasiekti per metus", – neslėpė pirmininkė.
Pasak V.Putkos, laukiama renovacijos: "Į 19 namų sąrašą mes nepatekome. Dabar svarbiausia pašalinti negražias plytas iš gatvės pusės. Tai planuojame daryti iš sutaupytų lėšų".
Investavo po vagysčių serijos
Vaizdo stebėjimo kameros populiaresnės naujos statybos namuose.
Neseniai įrenginiai sumontuoti Žolynų gyvenamajame kvartale, Senvagės gatvės 1-ajame name.
Priimti tokį sprendimą gyventojus paskatino automobilių vagystės. Šiame rajone buvo pavogtos kelios mašinos.
"Gyventojai stebi ir teritoriją, ir požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Investuota apie 1,5 tūkst. eurų. Suma tikrai nėra didelė, kai padalini visiems gyventojams. Praradus mašiną – didesni nuostoliai", – palygino įmonių "Vitės valdos" ir "Debreceno valda" direktorius Vaidas Barakauskas.
Anot vadovo, ir didelių renovuotų namų gyventojai domisi šiais įrenginiais.
"Žmonės investuoja į remontą ir nori, kad būtų tvarka. Tad susimąsto apie vaizdo stebėjimo kameras", – teigė V.Barakauskas.
Sulaikė dvi vagių gaujas
Vaizdo stebėjimo kameros prieš pusmetį įrengtos ir Baltijos prospekto 12B naujos statybos name. Jos sumontuotos prie tamborų, požeminėje stovėjimo aikštelėje, prie jos vartų.
Namą administruojančios įmonės "Paslaugos būstui" direktorė Regina Uznienė teigė, kad šio namo gyventojai taip pat neapsikentė vagysčių. Dingdavo ir automobiliai, ir juose buvęs turtas.
"Tą pačią naktį, kai buvo įjungta sistema, policija sulaikė vagių grupuotę. Kita grupė pričiupta po savaitės. Policijai buvo lengviau dirbti, nes viskas buvo užfiksuota. Šiame name jau pusę metų tvyro ramybė", – tikino vadovė.
Tą pačią naktį, kai buvo įjungta sistema, policija sulaikė vagių grupuotę.
R.Uznienė teigė, kad ilgai siautę ilgapirščiai pasisavino ir daug pultelių nuo garažo vartų. Pultelius gyventojai dažnai palikdavo mašinose.
Vartus atidarinės telefonais
Dabar žmonės jau nori vartus atidarinėti mobiliojo ryšio telefonu. Namo administratorius gavo prašymą organizuoti balsavimą šiuo klausimu.
Anot vadovės, vaizdo kameras svarstyta įrengti ir Gandrališkėse esančiame Birutės gatvės 22-ajame name, tačiau gyventojai sprendimo taip ir nepriėmė.
"Šiame name kameros turėjo būti įrengtos nuo pastatymo, bet tai nebuvo padaryta. Manėme, įrengsime mes. Du kartus organizavome susirinkimus. Atėjusieji lyg pritartų kamerų įrengimui, tačiau neatėjo dauguma būstų savininkų, tad nieko negalime daryti", – pasakojo R.Uznienė.
Direktorės teigimu, ar bus įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, priklauso nuo gyventojų.
"Be pritarimo mes nieko nepadarysime. Reikia, kad patys žmonės to norėtų", – pabrėžė vadovė.
Nori stebėti visą rajoną
Vieni pirmųjų uostamiestyje apie vaizdo stebėjimo kamerų įrengimą gyvenamajame rajone prakalbo Dragūnų kvartalo gyventojai. Tai buvo prieš daugiau nei dvejus metus.
Gyventojų automobilius tada taip pat atakavo vagys. Manyta, kad vaizdo stebėjimo kameros padės išaiškinti transporto priemonių apgadinimus kieme.
Įrenginių Dragūnų kvartale dar nėra, nes norima stebėti ne vieną namą ar kiemą, o visą rajoną. Tad nėra taip paprasta rasti tinkamą techninį sprendimą.
Dragūnų kvartale gyvenantis Šilojų seniūnaitis Aurimas Mockus sakė, kad vienas pasiūlymas iš gerai žinomos kompanijos įrengti kameras buvo gautas. Dabar atsirado antra kompanija, kuri siūlo savo paslaugas.
A.Mockus teigė, kad dar nėra surinkti visų namų gyventojų parašai šiuo klausimu. Seniūnaitis neslėpė, kad ne visi palaiko šią idėją.
Remiantis prieš dvejus metus sudaryta sąmata, jei su vaizdo kamerų įrengimu sutiktų apie tūkstantis butų savininkų, per mėnesį tai kainuotų tris eurus butui. Tokia suma būtų mokama trejus metus.
"Kaina susidaro protinga. Į ją įskaičiuotas ir kamerų stebėjimas, aptarnavimas. Po trejų metų galėtume galvoti, ar kameras įjungti į bendrą miesto sistemą, ar samdyti saugos tarnybą. Svarstytume visus variantus", – pabrėžė seniūnaitis.
Kultūringai elgiasi ir kaimynai
Vaizdo kamerų įrengimas daugiabučiuose namuose ir jų teritorijose populiarėja visoje šalyje.
Saugos tarnybos "Mano sauga" direktorius Gediminas Jankauskas pabrėžė, jog gyventojai supranta, kad saugumu turi rūpintis ir patys, o ne tik policija.
"Šiuo metu Lietuvoje stebime per 100 daugiabučių. Dar 50-yje ruošiamės įrengti kameras. Užfiksavus incidentą, iš karto siunčiamas ekipažas, o ne skambinama policijai ir laukiama jos reakcijos. Pareigūnai pasitelkiami įvertinus situacijos rimtumą", – patikino vadovas.
Pasak G.Jankausko, pirmiausia kameros veikia prevenciškai. Vietose, kur jos įrengtos, ir kaimynai, ir svečiai elgiasi kultūringiau, o pašaliniai asmenys objektų apskritai vengia.
Naudinga ir tai, kad vaizdo įrašą galima peržiūrėti, radus apgadintą automobilį, nuniokotą gėlyną, pastebėjus ant sienos grafičius ar tiesiog siekiant saugumo vaikų žaidimų aikštelėje.
Gyventojai kameras įrengti paprašė dėl asocialų.
"Turime namų, kurių gyventojai kameras įrengti paprašė dėl asocialų. Situacija kardinaliai pasikeitė: keliskart išvaryti arba perduoti policijos pareigūnams, neblaivūs ar kitaip apsvaigę asmenys tokias laiptines aplenkia. Keliuose mūsų stebimuose namuose yra socialinių būstų – savivaldybių atstovai ir policija ne kartą džiaugėsi efektu", – tvirtino direktorius.
Gali peržiūrėti archyvą
G.Jankausko teigimu, vaizdo stebėjimo paslauga vidutiniškai butui kainuoja nuo 1,5 euro per mėnesį. Kaina priklauso nuo namo dydžio: aukštų, butų skaičiaus.
Rekomenduojama kameras įrengti kiekviename namo aukšte ir lauke – taip galima stebėti namo prieigas.
Galimybę "online" prisijungti prie sistemos turi kiekvienas gyventojas. Jiems suteikiami asmeniniai prisijungimo kodai.
Stebėti kamerų fiksuojamą vaizdą galima internetu iš bet kurio mobiliojo įrenginio, net ir būnant užsienyje.
Gyventojai gali matyti ir 30 parų archyvą.
"Itin probleminiuose namuose žmonės pageidauja, kad bendrąsias patalpas ir teritorijas papildomai stebėtų centrinio stebėjimo pulto operatoriai. Tai reiškia, kad matydami incidentą ar įtartinus asmenis operatoriai reaguoja iškart: skambina ekipažui ir šis vyksta į objektą. Tai ypač aktualu asocialų pamėgtose laiptinėse", – atkreipė dėmesį vadovas.
