„Tai, ką matėme JAV vakar [trečiadienį] vakare ir šiandien, visų pirma rodo, kokia trapi ir pažeidžiama yra Vakarų demokratija“, – sakydamas kalbą per valstybinę televiziją pabrėžė H. Rouhani.

„Matėme, kad, deja, nepaisant mokslo ir pramonės pažangos, [šalyje] paruošta dirva populizmui“, – tęsė jis.

„Atėjo populistas, per pastaruosius ketverius metus atvedęs savo šalį prie katastrofos“, – pabrėžė Irano prezidentas.

„Tikiuosi, kad visas pasaulis ir nauji Baltųjų rūmų šeimininkai iš to pasimokys“, – pridūrė jis.

H. Rouhani išreiškė viltį, kad būsima išrinktojo JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija pakeis politikos kursą.

Jis paragino naująją administraciją „kompensuoti [už praeities klaidas] ir sugrąžinti šaliai poziciją, kurios verti amerikiečiai, nes amerikiečių liaudis yra didi tauta“.

„Tegu jie ateina į protą, sugrįžta prie teisėtumo ir įsipareigojimų – savo pačių ir pasaulio labui“, – pažymėjo H. Rouhani.

Tai buvo ne pirmas kartas, kai iraniečių prezidentas apibūdino Jungtines Valstijas kaip „didžią tautą“, nors Teherano oficialioje retorikoje Amerika dažniausiai įvardijama „Didžiuoju Šėtonu“.

H. Rouhani, gana nuosaikių pažiūrų iraniečių politikas, vadovavo deryboms su pasaulio galingosiomis valstybėmis dėl istorinio 2015 metų branduolinio susitarimo, iš kurio 2018 metais vienašališkai pasitraukė D. Trumpo vyriausybė.

Irano prezidentas pastatė ant kortos savo reputaciją, pasinaudojęs progą užmegzti diplomatinius ryšius su būsima J. Bideno administracija, kad išgelbėtų tą paktą.

H. Rouhani vyriausybės vyriausiasis diplomatas pareiškė, kad D. Trumpas „kelia grėsmę“ tarptautinės bendruomenės saugumui.

„Parijas prezidentas, siekęs atkeršyti SAVO PATIES žmonėms, per pastaruosius 4 metus padarė daug blogesnių dalykų mūsų – ir ne tik – žmonėms“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas (Mohamadas Džavadas Zarifas).

„Nerimą kelia faktas, kad tas pats žmogus turi NEVARŽOMAS galimybes pradėti branduolinį karą; [jis] kelia grėsmę visai tarptautinei bendruomenei“, – pažymėjo M. J. Zarifas.

Lygiai prieš 73 metus, 1945-aisiais, Potsdamo konferencijos nutarimu tuometis Karaliaučiaus kraštas (dabar Kaliningrado sritis) 50-čiai metų perduotas administruoti Sovietų Sąjungai. Alio? Jūsų laikas baigėsi, pasakytų nemirtingasis rusų rašytojo ir disidento Vladimiro Voinovičiaus (1932–2018) personažas kareivis Ivanas Čionkinas.

Už satyrinį romaną-anekdotą "Kareivio Ivano Čionkino gyvenimas ir nepaprasti nuotykiai. Neliečiamasis asmuo" jo autorius anuomet buvo ištrenktas ne tik iš sovietinių rašytojų sąjungos, bet ir iš pačios SSRS. Tačiau tada tai jau buvo nebesvarbu, nes šiuo savo kūriniu V.Voinovičius įžengė į geriausių pasaulio satyrikų gretas.

Jo darbus pasaulio darbo žmonių "rojuje" spausdino slapta, platino nelegaliai, bet juos godžiai skaitė tėvynainiai, nes sukarikatūrinti tipažai buvo tokie ryškūs, tikroviški ir labai juokingi, nors kiek liūdni ir skaudžiai priminė jų pačių visai nelinksmą gyvenimą.

Liūdniausia su tuo susijusi žinia – praeitą savaitę pats V.Voinovičius paliko šią ašarų pakalnę, o tai progresyvioji rusų inteligentija vadina skaudžia netektimi.

V.Voinovičius buvo vienas tų pranašų, kuris dar 1986 metais numatė, kad po Sovietų Sąjungos subyrėjimo Rusijai vadovaus buvęs KGB agentas, paskui, tiesa, jis gerokai apsiskaičiavo teigdamas, jog Vladimirui Putinui valdžioje pavyks išsilaikyti vos dvejus metus.

Tad "Čionkinas" aktualus ir šiandien, ypač kai pas mūsų kaimynus vėl idealizuojama ir net mėginama restauruoti sovietinė praeitis, o dabartinės Rusijos valstybės ateitį siekiama kurti pagal J.Stalino imperijos modelį.

Štai kodėl veikiausiai Vakarų demokratija "pamiršo" jau kadaise pasibaigusį Kaliningrado srities administravimo terminą. Dėl šventos ramybės.