Baterijomis aprūpintas ir elektra varomas laivas bus skirtas žmonių, automobilių ir krovininio transporto gabenimui. Tarp Norvegijos salų kursuosiančio kelto ilgis sieks 73,3 m, plotis – 14,3 m. Kelto statybą planuojama užbaigti iki 2026 m. pirmojo ketvirčio.

VBLS komanda projektui ruošėsi kaupdama žinias ir pasitelkdama patirtį iš užsienio ekspertų Lietuvos ir Norvegijos laivų statybos klasterio formate – šiai platformai priklausančios įmonės turi didelį įdirbį ir aukštą reputaciją elektrinių laivų statybos srityje pasauliniu mastu.

Kelto bazinis dizainas bus rengiamas bendradarbiaujant su kompanija „Norwegian Ship Design“. Prie laivo statybos prisidės beveik visos VLG grupės įmonės – dėl veiksmingos sinergijos projekte bus sujungtos skirtingos kompetencijos, nukreiptos į aukšto lygio kompleksinį jo realizavimą. Detalius kelto statybos brėžinius ir darbinę dokumentaciją rengs įmonė „Western Baltic Engineering“, drauge su VBLS įgyvendinanti bendrą laivų statybos „iki rakto“ strategiją.

„Į elektrinių laivų rinką žengiame būdami aktyviais besikeičiančios globalios jūrinės inžinerinės pramonės dalyviais. Jau daugiau nei 70 metų Klaipėdoje įsitvirtinusi laivų statyba, tarp jų – ir keltų, kurių ne vieną esame pastatę ir „iki rakto“, yra itin svarbi mūsų veiklos kryptis. Patirties ir kompetencijų šioje srityje sąveika su elektrifikacijos sprendimais suteikia dar didesnį postūmį mums augti. Konkurencingumo siekis jūrinei Lietuvai reiškia įsipareigojimą būti proaktyviai tiek kuriant, tiek diegiant pažangiausius sprendimus“, – akcentavo VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

VBLS direktoriaus Vitalijaus Frolovo teigimu, dėl elektrinio kelto statybos pasirašytos sutarties priešistorė liudija, kad lietuvių laivų statytojų gebėjimai norvegams yra gerai žinomi ir partnerystė grįsta pelnytu pasitikėjimu. Nors „Torghatten Nord AS“ Klaipėdoje veikiančiai statyklai yra naujas klientas, seniau ji yra stačiusi korpusus „Fiskerstrand Verft BLRT“, kurių galutinis užsakovas tuomet buvo minėta įmonė.

Elektrinių laivų statybą V. Frolovas įvardija viena perspektyviausių sričių šioje sferoje dirbančioms įmonėms, nes tiek reguliacinę aplinką formuojančių sprendimų priėmėjų, tiek jų įtakojamos industrijos orientacija į emisijų mažinimą neabejotinai išliks labai svarbi.

„Skaičiuojama, jog laivyba pasauliniu mastu sukuria apie 2–3 proc. visų anglies dvideginio emisijų, taip pat dėl iškastinio kuro panaudojimo sugeneruojama daug sieros dvideginio ir kitų teršalų. Ieškant alternatyvų ir jas diegiant, dėmesio centre yra ne vien dabartiniai ekologiniai iššūkiai, bet ir ateities tendencijos. Pastarosios byloja, kad jūrinė prekyba ir turizmas tik intensyvės“, – atkreipė dėmesį V. Frolovas.

Reikšmingą sukaktį globaliu mastu Lietuvą garsinantys jūrinės inžinerinės pramonės flagmanai kovo 2 d. pažymės „Švyturio“ arenoje šventiniu renginiu. Visgi svarbiausių akordų autoriais buvo ir išlieka šioje įmonių grupėje dirbantys žmonės, kurių dėka organizacija veria naujų galimybių duris, nukreipdama į Klaipėdą solidžias investicijas ir kurdama čia aukštos pridėtinės vertės produktus bei paslaugas.

Išskirtinis vaidmuo ir mastas

Daugiau nei pusės šimto metų istoriją skaičiuojanti VLG įmonių grupė yra didžiausia jūrinės inžinerinės pramonės įmonė Lietuvoje, vienijanti 20 skirtingos specializacijos įmonių ir teikianti visas paslaugas, susijusias su laivo gyvavimo ciklu.

Įmonių grupės pagrindinės veiklos sritys šiandien apima laivų statybos, remonto bei konversijos projektų įgyvendinimą, kompleksinius laivų projektavimo ir inžinerinius sprendimus, aukštųjų technologijų įrangos ir metalo konstrukcijų gamybą jūrinės vėjo energetikos, naftos ir dujų gavybos pramonei, jūrų krovinių krovą, agentavimo paslaugas.

Beveik 2 000 įvairių sričių specialistų telkianti VLG įmonių grupė yra didžiausias darbdavys mėlynosios ekonomikos plėtojimo kryptį brėžiančiame Klaipėdos mieste. Savo bendrovėse koncentruodama gausią industrinę bendruomenę, ji yra svarbus katalizatorius auginant inžinerinės pramonės potencialą ir visos Lietuvos mastu.

Klaipėdoje sugeneruotus pažangius sprendimus ir paslaugas VLG įmonių grupė sėkmingai eksportuoja ir už tai nesyk buvo įvertinta. Įgyvendinamų projektų geografija driekiasi toli už Europos ribų – Lietuvos jūrinė inžinerinė pramonė savo žinomumą ir užsakovų gretas veržliai augina Azijos, Pietų ir Šiaurės Amerikos rinkose.

„VLG įmonių grupėje profesionalumas žengia greta patirties ir gilaus savo sferos išmanymo. Inovacijos įkūnija organizacijos kūrybinę ugnį, kuri yra būtina siekiant greitai prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų ir gebėti savo užsakovams pasiūlyti jų poreikius atitinkančius sprendimus. 55 metų sukakties šviesoje labai aiškiai matome, kokios reikšmingos yra visos šios dedamosios, atvedusios mus į sėkmingą ir naujų perspektyvų kupiną šiandieną“, – kalbėjo nuo 2001 m. VLG įmonių grupei vadovaujantis generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

AB Vakarų laivų gamykla įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika. VLG įmonių grupės nuotr.

Keitė pamario erdves ir miesto veidą

VLG įmonių grupės istorija – gyvas besitęsiančių industrializacijos procesų liudijimas. Šiandien pietinėje Klaipėdos dalyje besidriekiančio pramoninio peizažo ribose kadaise telkėsi Mažosios Smeltės žvejų bendruomenė, savu ritmu judėjo Vilhelmo kanalo pabaigoje įrengtas Malkų uostas, kurį nuo marių bangų ir srovės saugojo supiltas ir akmenimis sutvirtintas apsauginis molas. Žvejus palaipsniui pakeitė laivų remontininkų brigados, plukdomų sielių vaizdinius – metalas ir modernios įrangos gausmas.

1969 m. kovo 1-oji laikoma Vakarų laivų remonto įmonės, kurios teises po daugiau nei trijų dešimtmečių perėmė akcinė bendrovė Vakarų laivų gamykla, veiklos pradžios data. Tų pačių metų spalį išryškėjo krantinės ir pirmojo pirso kontūrai, įmonės plėtra ir įgyvendinami projektai įsisuko dideliu pagreičiu.

Vakarų laivų remonto įmonė tapo anuomet Baltijos šalyse analogų neturinčiu jūrinės inžinerijos centru, teikiančiu platų spektrą paslaugų dokuose bei naujai pradėjusiuose veikti gamybos ir remonto cechuose. Kuriant įmonę, buvo pasitelkti naujausi mokslo ir technikos pasiekimai, tačiau pramonė pokyčius veržliai nešė ir už jos ribų, paveikdama ir kitas miesto gyvenimo sritis. Jūrinės inžinerinės pramonės plėtra keitė ir formavo Klaipėdos miesto veidą, kūrė jo atpažįstamumą, specifinį socialinį ir kultūrinį klimatą, kuriame užaugo ir subrendo jau kelios kartos.

Šis procesas yra tęstinis – jūrinis verslas ir uostas išlieka vartais, per kuriuos miestą pasiekia talentai, inovacijos, tarptautinės partnerystės. Taip pat VLG įmonių grupė ir visa jos bendruomenė yra svarbi jūrinių tradicijų puoselėjimo grandis, kurios įspaudas ryškus svarbiausiose miesto šventėse, aktyvioje mecenavimo veikloje.

Investicijos ir naujos galimybės – išvien

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Vakarų laivų remonto įmonei teko labai greitai perorientuoti savo veiklą – pradėta remontuoti Vakarų šalių laivus. 2001 m. įmonės kontrolinį akcijų paketą įsigijo Estijos koncernas „BLRT Grupp“, vienijantis daugiau kaip 50 įmonių aštuoniose šalyse. Vakarų laivų remonto įmonė 2003 m. buvo performuota į Vakarų laivų gamyklos įmonių grupę – išgryninus strategines veiklos kryptis, kad būtų užtikrintas maksimalios vertės kūrimas, ankstesni įmonės padaliniai tapo skirtingų veiklos sričių operatoriais.

Siekiant sėkmingos pertvarkytos įmonės veiklos, nuo pat pradžių didelės investicijos buvo kreipiamos infrastruktūros pagerinimui, technologijų ir darbo procesų tobulinimui. Vienas svarbiausių pokyčių – sėkmingai realizuotas dokavimo pajėgumų išvystymo planas, kuris buvo puoselėtas ketvirtį amžiaus. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai įgyvendinus Malkų įlankos infrastruktūros išvystymo projektą – atlikus akvatorijos gilinimo darbus ir rekonstravus dalį krantinių, atsirado galimybė tiek krovai, tiek remontui priimti „Panamax“ tipo laivus.

Malkų įlankos išvystymo infrastruktūros projektas įvardijamas kaip puikus viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdys, kurio dėka išplėstas paslaugų spektras užsakovams, atsirado galimybė priimti didesnio tonažo laivus bei sėkmingai konkuruoti su didžiosiomis Europos laivų remonto įmonėmis.

Inovacijos didina užsakymų portfelį

Nuo 2003 m., kai buvo baigtas reorganizacijos procesas, iki 2023 m. VLG įmonių grupė suremontavo beveik 1 900 laivų, iš kurių apie 170 buvo modernizuoti. Taip pat įgyvendinta kone 90 laivų statybos projektų. Viena didžiausių varomųjų VLG įmonių grupės jėgų ir jūrinio flagmano vertu iššūkiu išlieka ambicija statyti laivus „iki rakto“ – ši sritis savo kompleksiškumu ir sudėtingumu prilygsta kosmoso pramonei.

Pažangių projektų rikiuotę už poros metų papildys elektrinis laivas, skirtas surinkti atliekas iš į Klaipėdos uostą atplaukiančių laivų, kurį drauge statys VLG grupės įmonė Vakarų Baltijos laivų statykla ir Estijos bendrovė „Baltic Workboats“. Taip pat Klaipėdoje bus statomas elektrinis keltas, skirtas Norvegijos rinkai.

Inžinerinės pramonės flagmanai daug dėmesio skiria inovacijoms ne vien laivų statybos srityje, bet ir generuodami pažangius sprendimus kitiems produktams, procesams, jų skaitmenizavimui ir valdymui. „Inovacijų plėtrą skatiname kryptingai bendradarbiaudami su mokslu, pasitelkdami savo akademinį partnerį Klaipėdos universitetą kaip svarbią platformą žinių ir idėjų mainams. Itin iškalbingi yra ir į inovatyvias technologijas nukreipiamų investicijų mastai“, – akcentavo VLG įmonių grupės generalinis direktorius A. Šileika.

VLG grupei priklausanti įmonė „Marine Technology“ 2024-ųjų rudenį ruošiasi analogų jūrinėje pramonėje kol kas neturinčios robotizuotos suvirinimo linijos paleidimui. Investicija į technologiją ir infrastruktūrą, kuri bus sukurta bendradarbiaujant su pasauline technologijų kompanija ABB, šiame etape sieks apie 4 mln. Eur.

Pasaulinėje rinkoje sparčiai augant energetikos pramonei skirtų plieno ričių paklausai, pasitelkus robotus jų suvirinimas Klaipėdoje taps iki 7 kartų spartesnis. Per metus šioje gamybos linijoje bus suvirinama apie 250–350 ričių, panaudojamų vandenynų dugne tiesiant aukštos įtampos bei antžeminius kabelius, plėtojant jūrinių vėjo jėgainių, dujų ir naftos gamybai reikalingą infrastruktūrą.

Daug metų šioje srityje trunkančio įdirbio rezultatai yra akivaizdūs: VLG įmonių grupė bendradarbiauja su jūrinės energetikos ekspertais, kurie atstovauja TOP 5-ukui pasaulyje priklausantiems aukštos įtampos kabelių gamintojams, bei prisideda prie strateginės reikšmės energetinių projektų įgyvendinimo JAV ir Brazilijoje, augindama visos Lietuvos jūrinės inžinerinės pramonės žinomumą ir prestižą.

Darbu kuriama sėkmės banga

Naujausi ekonominiai VLG įmonių grupės veiklos rodikliai byloja apie nenutrūkstamą 24/7 tempą ir tebeaugančią sėkmės kreivę. Ilgalaikė ir tvari įmonės veikla neša naudą tiek įmonei, tiek miestui, tiek visai šaliai.

Lyginant su 2022 m., pernai VLG įmonių grupės pardavimai išaugo 121 proc., gamybos apimtys – 122 proc. Grupės įmonės perkopė 2 mln. techninių valandų lygį. Švęsdama savo 50-metį 2019-aisiais, VLG įmonių grupė skelbė apie tuomet pasiektą visų laikų savo krovos rekordą: buvo perkrauta daugiau nei 1,1 mln. tonų krovinių. 2023 m. šis rodiklis jau siekė 1,8 mln. tonų.

„Bendrovės pokyčiai yra matomi ir apčiuopiami. Nesustojame, nuolat ieškome naujų galimybių ir sėkmingai diversifikuojame savo veiklą. Nors pažangių technologijų vaidmuo siekiant kelti kokybės kartelę ir auginti efektyvumą yra labai didelis, svarbiausias vaidmuo atitenka mūsų žmonėms. Tikiu, kad būtent jų kurianti energija ir puoselėjamos vertybės yra tai, kas VLG įmonių grupę atves į jos šimtmetį, o jūrinę Lietuvą įtvirtins kaip aukštų inžinerinių kompetencijų centrą visame pasaulyje“, – pabrėžė vadovas.

Sveikindamas gausią VLG bendruomenę su reikšminga 55 veiklos metų sukaktimi, A. Šileika dėkojo ne tik į tiems, kurie su įmonės grupe žengia šiandien, bet ir kiekvienam, kuris savo darbais ir idėjomis yra prisidėjęs prie įmonių grupės veiklos ir tapo jos istorijos dalimi. „Branginame ir didžiuojamės visais savo darbuotojais, taip pat prisimename tuos, kurie paliko savo įspaudą kuriant ir vystant įmonę. Kartų sandūroje ir kaitoje formuojasi organizacijos stiprybė, kuri mus veda į priekį jau daugiau nei pusę amžiaus. Taip pat VLG įmonių grupės istorija nėra įrėminta vien tik mūsų grupės įmonių ir darbuotojų – turtingoje laikmečio mozaikoje labai ryškus verslo, akademinių ir socialinių partnerių vaidmuo. Dėkojame ir kviečiame visus švęsti gražią sukaktį bei didžiuotis jūrinės Lietuvos stiprybe, kuri skleidžiasi su nauja pavasariška energija“, – kalbėjo A. Šileika.

Deficitas – šimtai darbuotojų

„Rinka šiuo metu yra palanki ir galėtume sukurti dar daugiau darbo vietų, generuoti didesnį pelną, atitinkamai didesniais mokesčiais papildyti valstybės biudžetą. Tačiau privalome taikstytis su esama situacija – trūkstant darbuotojų, negalime dirbti visu pajėgumu“, − pripažino VLG įmonių grupės, kuri yra didžiausia šalies jūrinės inžinerinės pramonės įmonių grupė, generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

Su tokiu galvos skausmu pastaraisiais metais uoste susiduria nemaža dalis ir kitų inžinerinės industrijos atstovų. Įvertinant, kad šios įmonės ne tik suneša milijonus į šalies biudžetą, bet ir kuria didžiulę finansinę vertę kitoms miesto, regiono bendrovėms kaip paslaugų, produkcijos užsakovai, šalyje vis labiau aštrėjančių ekonominių sunkumų akivaizdoje problema tampa kaip niekad aktuali.

Vien VLG įmonių grupėje šiuo metu jaučiamas apie 250 darbininkų poreikis. Tarp paklausiausių profesijų specialistų – metalinių laivų korpusų surinkėjai, metalinių konstrukcijų montuotojai, laivų korpusų dažytojai, vamzdyno montuotojai bei aukštos kvalifikacijos suvirintojai.

Arnoldas Šileika. VLG įmonių grupės nuotr.

Jūrinio miesto specifika

Tai, kad kai kurios uosto įmonės susiduria su didžiuliu tam tikrų profesijų darbininkų stygiumi, atsispindi ir Užimtumo tarnybos pateikiamoje statistikoje.

Pavyzdžiui, bendrai jau įvardytų profesijų, kaip metalinių laivų korpusų surinkėjai, metalinių konstrukcijų montuotojai, laivų korpusų dažytojai, laivo vamzdyno montuotojai ar skirtingo profilio suvirintojai, atstovams laisvų darbo vietų Užimtumo tarnyboje šiais metais registruota net 4 kartus daugiau, nei buvo pageidaujančių dirbti asmenų.

„Uostamiesčio darbo rinka yra specifinė, išsiskirianti jūriniam regionui būdinga profesijų paklausa, – pripažįsta tarnybos atstovai. – Tad, be minėtų profesijų, nuolat jaučiamas ir izoliuotojų, laivo stalių, jūreivių bei kitų jūrinių profesijų atstovų poreikis.“

Šiuo metu Užimtumo tarnyboje iš viso registruota apie 750 laisvų darbo vietų Klaipėdoje, iš jų – apie 88 proc. laisvų darbo vietų skirtos būtent specialistams ir kvalifikuotiems darbininkams.

Praranda ir valstybė, ir žmonės

Kaip teigė VLG įmonių grupės personalo direktorė Ala Minkevičienė, natūralu, kad dėl itin paklausios kvalifikuotos darbo jėgos vyksta nuožmi konkurencija. Tačiau skaidriai dirbančiam verslui tenka konkuruoti iškreiptomis sąlygomis.

„Jau ne pirmus metus viena aktualiausių problemų išlieka įmonės, kurios paklausių profesijų atstovus įdarbina užsienyje. Tokios bendrovės darbuotojams gali pasiūlyti labai patrauklų atlyginimą, tačiau įprastai šis mokamas komandiruotpinigių pagrindu, nemokant atostoginių, o darbuotoją verčiant imti nemokamų atostogų“, – įsigalėjusią schemą iliustravo A.Minkevičienė.

Šios ilgametės ydingos praktikos pasekmės kur kas globalesnės, nei darbo rinkoje tvyranti įtampa. „Komandiruotpinigių sąskaita tokios įmonės ne tik sumoka mažiau mokesčių į valstybės biudžetą – prastesnės socialinės garantijos suteikiamos ir patiems darbuotojams“, – kalbėjo pašnekovė.

Savo ruožtu VLG įmonių grupė nuolatos ieško papildomų finansinių rezervų specialistams, kurių labiausiai trūksta, motyvuoti. Praėjusį mėnesį darbo atlygis atskirų kategorijų darbininkams kilo ypač ženkliai – nuo 15 iki 25 proc.

„Galime pasidžiaugti, jog jaučiame padidėjusį potencialių darbuotojų susidomėjimą, ir nemažą jų dalį sudaro žmonės, kurie anksčiau dirbo mūsų įmonėse, tačiau kažkada buvo pervilioti įmonių, siunčiančių darbui per komandiruotes“, – pokyčių tendencijomis dalijosi pašnekovė.

VLG įmonių grupės nuotr.

Motyvuoja ne vien orus atlygis

A.Minkevičienės teigimu, tai jog VLG grupės įmonės gali pasiūlyti ne tik konkurencingą, bet ir stabilų bei skaidrų darbo užmokestį, darbuotojams neabejotinai labai svarbu: „Tai reiškia, kad žmogui nereikia ieškoti gero atlygio kažkur svetur ir būti vadinamuoju komandiruotu tėčiu: jis kasdien gali dalyvauti šeimos gyvenime, matyti, kaip auga jo vaikai, kartu švęsti šventes, keliauti. Ir sykiu žmogui užtikrinamos gaunamą algą atspindinčios socialinės garantijos.“

Su kvalifikuotų darbuotojų stygiumi susiduriantis verslas priverstas ieškoti ir kitų, mažiau populiarių išeičių. „Nors visada stengiamės prioritetą teikti darbuotojams iš Lietuvos, ypač – Klaipėdos regiono, pastarojo meto aplinkybės mus verčia aktyviai ieškoti darbuotojų ir užsienyje“, – sako VLG įmonių grupės vadovas A.Šileika.

Tokiu būdu darbuotojų stygiaus problemą bandančių spręsti darbdavių akys krypsta ne tik į artimiausius kaimynus – Ukrainą, Baltarusiją, bet ir į Bulgariją, Turkiją, Azerbaidžaną, Armėniją ar dar toliau – Indiją, Vietnamą.

Vis dėlto šis kelias įmonėms nėra lengvas: žmonių iš trečiųjų šalių įdarbinimas Lietuvoje vis dar yra komplikuotas, biurokratiniai procesai neretai užtrunka net iki pusmečio.

Specialistus ugdyti sudėtinga

Inžinerinės pramonės bendrovių atstovai sutartinai pripažįsta, jog dabartinė situacija paveikiai apnuogino ir paties darbuotojų profesinio rengimo bei studijų finansavimo spragas. Į atsakingus šalies švietimo sistemos atstovus lekia aštrios kritikos strėlės: inžinerinių specialybių atstovų rengimas nėra susistemintas ir dėl to nukenčia studijų kokybė, deramo dėmesio stinga tiek kalbant apie mokymo įstaigų subsidijavimą, tiek šios srities studijas pasirinkusių jaunuolių skatinimą.

„Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras yra vienintelė Vakarų Lietuvos regiono įstaiga, kuri gali ruošti profesionalius inžinerinių kompetencijų darbuotojus jūrinei pramonei. Įstaigoje dirba reikiami savo srities žinovai, ji tam turi puikiai pritaikytą bazę praktikai, dirbtuves. Tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija į tai, panašu, neatsižvelgia ir tuos pačius specialistus leidžia ruošti kitoms mokykloms, nors šios neturi tam sąlygų – nei dėstytojų, nei praktinės bazės. Tokie nuostabą keliantys ministerijos veiksmai lemia dėstytojų perviliojimą, mažesnį finansavimą, taip silpninant P. Lindenau mokymo centrą, kurį mūsų, dirbančių jūrinės inžinerinės pramonės srityje, nuomone kaip tik reikėtų stiprinti – akibrokštą iliustravo A.Minkevičienė. – Žinoma, visi mokymo centrai susiduria su problema, kad jaunimas vangiai renkasi inžinerines profesijas, nes jos yra sudėtingos.“

Kai kurių jūrinės inžinerinės pramonės profesijų atstovai šalyje išvis nerengiami – jų ugdymu tenka rūpintis pačiam darbdaviui.

Visi iššūkiai ir opios problemos, su kuriomis ne vienerius metus susiduria inžinerinės pramonės įmonės, aukščiausiems šalies valdžios atstovams nebėra naujiena. Dar kartą jos išsakytos ir praėjusį mėnesį Klaipėdoje vykusio šalies Prezidento Gitano Nausėdos vizito metu. Tai verslui teikia vilčių, jog būtini sprendimai situacijai spręsti galiausiai pajudės iš mirties taško.

Nominacija „Lietuvos metų eksportuotojas“ yra vienas iš seniausių LPK teikiamų apdovanojimų, įsteigtas 2001 m. Kaip ir kasmet, į nominaciją galėjo pretenduoti visos Lietuvos įmonės, gaminančios lietuviškos kilmės produkciją bei ją eksportuojančios ar teikiančios eksporto paslaugas. Bendrovės buvo vertinamos pagal bendrą eksporto apimtį ir dydį, palyginti su visa produkcijos ir paslaugų apimtimi bei eksporto augimu. Rodikliai lyginami su praėjusių finansinių metų rodikliais. Taip pat buvo vertinami papildomi kriterijai – darbo našumas, investicijos, tarptautinių vadybos ir kokybės standartų diegimas ir taikymas.

Nominacijos tikslai – Lietuvos ir pasaulio verslo bendruomenei pristatyti Lietuvos įmonių pasiekimus eksporto srityje, paskatinti Lietuvos gamintojus bei paslaugų tiekėjus didinti eksportą, tuo pačiu diegiant pažangiausias technologijas, kokybės ir vadybos sistemas.

Ceremonijoje dalyvavęs VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika dėkojo už dar vieną apdovanojimą ir pabrėžė, kad tai – ne tik bendrovės gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų, konkurencingumo globalioje Europos ir pasaulio rinkoje, bet ir visos komandos sėkmingo bei profesionalaus kasdienio darbo įvertinimas.

„Esame tarptautinė įmonių grupė ir dauguma mūsų užsakovų yra užsienio kompanijos. Nuolat ieškome naujų rinkų, nišų, kur galėtume teikti savo paslaugas ar tiekti produktus, partnerių, su kuriais užmegztume ilgalaikį bendradarbiavimą, taip didindami eksportą. Nors praėjusiais metais mums netrūko iššūkių, veiklą ribojo intensyvus pasiruošimas naujam mūsų veiklos etapui, tačiau juos galiu apibūdinti kaip sėkmingus, ir tai patvirtina šis apdovanojimas. Gerų rezultatų nebūtume pasiekę be didžiausio savo turto – darbuotojų, profesionalios, atsidavusios, jėgų negailinčios komandos. Iššūkių netrūks ir dabar, pradedant naują bendrovės istorijos etapą – „Panamax“, „Postpanamax“, „Aframax“ tipo laivų remontą ir krovą, kai atsivers durys į visiškai naują rinką, o įmonės pajėgumai ir gamybos apimtys išaugs net kelis kartus, bus sukurta net iki kelių šimtų naujų darbo vietų, tačiau neabejoju, kad kartu su komanda pavyks kurti pridėtinę vertę įmonei, miestui, uostui bei šaliai“, – pabrėžė A. Šileika

Džiugu, kad naują sutartį pasirašė ir klubo generaliniu rėmėju lieka AB„ Vakarų laivų gamykla įmonių grupė“.

Ateinantį sezoną „Neptūnas“ varžysis ambicingame tarptautiniame turnyre - FIBA Čempionų lygoje. „Neptūnui“ teisė atstovauti Klaipėdai ir visai Lietuvai šiame turnyre suteikta išsikovojus kelialapį sportiniu principu - praėjusį sezoną klaipėdiečiai pirmą kartą šalies krepšinio istorijoje pusfinalyje nugalėjo Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipą. Tą padaryti yra pavykę tik dviem Lietuvos komandoms - „Neptūnui“ ir daugkartiniam šalies čempionui Kauno „Žalgiriui“.

„Džiaugiamės galėdami prisidėti prie mūsų miestą reprezentuojančio krepšinio klubo „Neptūnas“ skambių pergalių. Visi žinome, kad Lietuvoje krepšinis - tarsi antroji religija. Džiugu, kad Klaipėdos „Neptūnas“ per pastaruosius metus gerokai pakėlė kartelę - įsitvirtino tarp šalies lyderių ir sėkmingai kaunasi tarptautinėse arenose. Norėtųsi, kad šis sėkmingas periodas tęstųsi dar daugelį metų“, - teigė AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

Praėjusią savaitę „Neptūno“ klubo valdybos pirmininkas Vytautas Lygnugaris Klaipėdos miesto merui Vytautui Grubliauskui (nuotraukoje kairėje) ir Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriui Sauliui Budinui įteikė padėkas už ilgametę paramą bei pristatė naujojo sezono viziją, planus, perspektyvas bei komandos ateities planus.

Praėjusią savaitę „Neptūno“ klubo vadovas O. Kurauskas ir klubo valdybos pirmininkas Vytautas Lygnugaris Klaipėdos miesto merui Vytautui Grubliauskui ir Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriui Sauliui Budinui įteikė padėkas už ilgametę paramą bei pristatė naujojo sezono viziją, planus, perspektyvas bei komandos ateities planus. Taip pat buvo pristatyta ir generalinė „Neptūno“ rėmėja - AB „Vakarų laivų gamyklos įmonių grupė“.

„Malonu, kad kasmet „Neptūno“ rėmėjų būrys plečiasi, o ir senieji rėmėjai vis labiau pasitiki mūsų komanda. Rėmėjų dėka per kelerius metus sugebėjome pakilti į Lietuvos krepšinio lygos (LKL) lyderių gretas: 2013 metais iškovojome bronzos medalius, 2014 ir 2016 metais tapome vicečempionais, 2014-2015 metų sezone iškovojome skambių pergalių prestižiškiausiame Senojo žemyno krepšinio turnyre - Eurolygoje, pernai - Europos taurės turnyre. Rėmėjai, suteikdami paramą „Neptūno“ komandai, prisideda ne tik prie sporto, bet ir Klaipėdos bei visos Lietuvos vardo garsinimo“, - džiaugėsi „Neptūno“ klubo vadovas Osvaldas Kurauskas.

„Neptūnas“ pasiruošimą naujajam sezonui pradėjo rugpjūčio 10 dieną. Krepšininkai kol kas daugiau pluša treniruoklių salėje ir lauke. Prie „Neptūno“ šią savaitę jau prisijungė NBA duonos ragavęs 26-erių amerikietis Larry Drew, o šįvakar į Klaipėdą turi atvykti ir kovingasis vidurio puolėjas Jerai Grantas.

Priminsime, kad „Neptūnas“ ateinančiam sezonui savo gretose išsaugojo vieną geriausių Lietuvos įžaidėjų Mindaugą Girdžiūną (2 metų sutartis), Arną Butkevičių (2 metų sutartis), Lauryną Beliauską (3 metų sutartis). Su „Neptūnu“ galiojančias sutartis dar turi Martynas Mažeika, Vytautas Šarakauskas ir Arvydas Šikšnius.

Jau penktadienį į Klaipėdą atvyksta „Neptūno“ legionierius Jerai Grantas. Jis praėjusį sezoną demonstravo solidų žaidimą, tad Klaipėdos krepšinio sirgaliai džiaugiasi, kad jį neptūniečiams pavyko išsaugoti.

Taip pat komandą papildė ir keli naujokai - pasirašyta dvejų metų sutartis su buvusiu ilgamečiu Kauno „Žalgirio“ žaidėju, taip pat vilkėjusiu ir Lietuvos rinktinės marškinėlius, 204 cm ūgio Tadu Klimavičiumi, vieneriems metams sutartis sudaryta su L. Driu, pasirašyta ilgalaikė trejų metų sutartis su perspektyviu 22-ejų metų 205 cm ūgio šilutiškiu Matu Juciku.

Dar viena naujiena, kad „Neptūno“ trenerių štabui D. Adomaičiui ir Mindaugui Braziui talkins dar vienas gerai žinomas Lietuvos krepšinio specialistas, buvęs Klaipėdos sporto mokyklos auklėtinis Marius Linartas.

Keletą metų krizės gniaužtuose įstrigusiai laivų statybos ir remonto pramonei ateina geresni laikai - atsigauna laivybos rinka:pastaraisiais metais auga tiek laivų remonto, tiek statybos užsakymų skaičius, antradienį teigia "Verslo žinios".

Tačiau Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika pozityvius postūmius laivų statybos ir remonto rinkoje linkęs vertinti santūriai.

"Augantis užsakymų skaičius nuteikia optimistiškai, tačiau žiūrime į tai rezervuotai, nes geopolitiniai įvykiai pasaulyje gali pakoreguoti perspektyvas ir lūkesčius", - sako jis ir pabrėžia, kad jau dabar jaučiama tam tikra geopolitinių veiksnių įtaka - anksčiau metalą Vakarų laivų gamyklos įmonių grupė pirkdavo Ukrainoje, o pastaruoju metu ten įsikūrusioms metalurgijos gamykloms nebegarantuojant tiekimo arba net nebepriimant užsakymų tenka jį pirkti Vakarų Europoje, kur kaina už vieną toną didesnė apie 100 eurų ir tai turės įtakos kaštams.

A.Šileika taip pat sako, kad augant žaliavų ir darbo jėgos įkainiams darbų kainos, nekyla - tai lemia didžiulė konkurencija, nes Europoje yra apie 300 laivų statyklų ir remonto įmonių, todėl kova vyksta dėl kiekvieno projekto.