„Iš praėjusio sezono dėl visiems žinomų priežasčių neturėjome Justino Januševskio, taip pat – Belgijoje vis dar bandančio įsitvirtinti Teremo Moffi, po savaitės į Lietuvą sugrįžtančio Lajo Traore ir mokslus besitvarkančių Aleksandro Levšino ir Roko Filipavičiaus. Kalbant apie naują vyriausiąjį trenerį, tai jis turėtų atvykti rytoj“, – klubo svetainei sakė direktorius Virmantas Lemežis, neatskleidęs, ar naujasis strategas bus iš Lietuvos, ar iš užsienio.

Artimiausiu metu prie treniruočių proceso prisijungs keli legionieriai, kurie turėtų sustiprinti komandos sudėtį.

„Jums tie vardai nieko nesakys, kaip ir prieš atvykstant į Lietuvą nieko nesakė Davido Aršakiano, Oscaro ar Teremo Moffi vardai. Tačiau taip, mes esame nusižiūrėję kelis žaidėjus, kurie galėtų tapti „Riterių“ lyderiais. Ar taps? Nenoriu spekuliuoti – pagyvensim, pamatysim“, – pasakojo V.Lemežis.

Pirmoji treniruotė buvo surengta „Sportimos“ manieže. Pirmosios treniruotės metu, iškart po apšilimo, žaidėjai buvo suskirstyti į tris komandas.

„Nenorime nuo pirmos treniruotės žaidėjų išvarginti. Pirmoji savaitė įvadinė, bus testai, o tada prasidės rimtesnis darbas“, – sakė V.Lemežis.

„Galiu pasidžiaugti, kad po praėjusio sezono neužbaigiau karjeros. Šiandien darkart įsitikinau, kad esu kupinas jėgų, kupinas noro, todėl dabar svarbiausia iki sezono pradžios pasiruošti taip, kad sezono pradžioje skaičiuotumėm ne prarastus, o iškovotus taškus. Žinote, mane kaip kapitoną labai džiugina, su kokia energija komanda šiandien susirinko į treniruotę. Tai nuteikia labai optimistiškai“, – sakė Valdemaras Borovskis.

„Iš pradžių norėjosi poilsio, bet dabar skaičiuojame dienas, kada žaisime kitas rungtynes. Šiemet tai jau antras kartas, kai beveik mėnesį esame be oficialių rungtynių. Aišku, gerai bent jau tai, kad klubo vadovai sutarė draugišką susitikimą su „Neman“. Nors tuomet žaidėme be dalies pagrindinių žaidėjų, bet tie, kurie žaidė, noro demonstravo ypač daug. Tai tik rodo, kaip visi buvome išsiilgę futbolo. Neabejoju, kad noru rungtynėse su „Žalgiriu“ varžovams tikrai nenusileisime“, – pasakojo komandos kapitonas Valdemaras Borovskis.

Tokia ilga pauzė be rungtynių susidarė dėl „Stumbro“ pasitraukimo, Marijampolės „Sūduvos“ žygio Europoje ir rinktinių pertraukos.

„Visada yra ir teigiamos, ir neigiamos pusės. Žiūrint į pozityvą, tai reikia nepamiršti, kad pas mus keitėsi treneris, todėl dabartiniu atveju jis turi gražaus laiko sustyguoti mūsų žaidimą taip, kaip jis nori. Galime prisiminti, kad prieš tą pauzę, mums siaubingai nesisekė realizuoti savo sukurtų progų, todėl aišku, kad dalis treniruočių yra skiriama progų realizacijai gerinti“, – kalbėjo V. Borovskis.

Į rinktines buvo iškviesti net aštuoni futbolininkai, kurie šį ketvirtadienį jau dalyvavo treniruotėje. Nedalyvavo tik Rokas Filipavičius, kuriam dėl traumos sezonas jau baigtas.

„Ne man spręsti, treneriai geriau mato, bet faktas, kad be tokio būrio žaidėjų, treniruotės nėra visavertės. Kita vertus, turime daugiau kaip savaitę pasiruošti tam, kad prieš „Žalgirį“ demonstruotumėm geriausią sportinę formą“, – sakė V. Borovskis.

Po rungtynių su „Žalgiriu“ rugsėjo mėnesį „Riterių“ dar laukia išvyka į Palangą.

Nuo pat dvikovos pradžios abi komandos aikštėje bandė palaikyti aukštą tempą bei žaisti pirmu numeriu. „Dinamo“ „Riterius“ lenkė tik vienu aspektu – išnaudodami vilniečių klaidas bei mušdami įvarčius. Tokiu būdu dar iki pertraukos Baltarusijos ekipa įgijo dviejų įvarčių pranašumą.

„Nepaisant rezultato, sakyčiau, kad sužaidėme visai neblogas rungtynes. Sakyčiau, kad žaidėme praėjusio sezono antros pusės futbolą – kuo daugiau išnaudodami kraštus bei, aštrindami žaidimą, ieškodami savų šansų“, – sakė komandos kapitonas Valdemaras Borovskis.

Po pertraukos „Riteriai“ dar labiau paaštrino žaidimą ir vos per keliolika minučių ir dviejų standartinių situacijų rezultatas tapo 2:2.

„Manau, ir treneriams turėjo patikti, kad net tokioje sunkioje situacijoje nenuleidome rankų ir toliau siekėme geresnio rezultato“, – kalbėjo V.Borovskis.

Pačioje dvikovos pabaigoje „Dinamo“ po dar vienos šiurkščios klaidos pelnė pergalingą įvartį.

„Riterių“ starto sudėtis: V.Šarkauskas, V.Borovskis, D.Barauskas, R.Šveikauskas, A.Levšinas, D.Virkšas, L.Traore, T.Dombrauskis, A.Gurenka, D.Kazlauskas, T.Moffi.

Taip buvo 2017 metais, taip buvo 2018 metais, panašu, kad taip gali būti ir šiemet.

Prieš dvejus metus tuomet Olego Vasilenkos treniruojama komanda dešimtojo turo rungtynes pralaimėjo Utenos „Uteniui“, nukrito į penktąją turnyro vietą, tačiau atgimė tarsi feniksas iš pelenų, įspūdingai sužaidė Europoje, o antroje sezono pusėje iki pat finišo kovojo dėl čempiono titulo.

Praėjusiais metais startas buvo dar prastesnis - per septynerias rungtynes buvo iškovoti viso labo šeši taškai, tačiau tuomet prasidėjusi trijų pergalių serija galiausiai virto dar vienais bronzos medaliais.

Šiemet ekipa dar labiau atjaunėjo, naujasis treneris Aurelijus Skarbalius pakeitė žaidimo braižą, tad natūralu, kad ir vėl reikėjo laiko, kad komandos orkestras užgrotų taip, kaip to nori visa komanda. Panašu, kad po pirmojo nesėkmingo rato, situacija keičiasi į gera.

„Toks sutapimas, kad visais metais sunkiau pradedame, bet lengviau užbaigiame. Kažkuriuo sezono metu įvyksta lūžis ir viskas pasikeičiame. Nenoriu prisikalbėti, bet atrodo, kad šiemet tas lūžis įvyko per rungtynes su „Stumbru“. Po tos pergalės pajutome, kad pagaliau tampame komanda. Galbūt, skamba banaliai, tačiau psichologiškai po tų rungtynių psichologiškai tapome žymiai stipresni, o tai aiškiai atsispindėjo dvikovoje su „Žalgiriu“, - kalbėjo V. Borovskis.

Paskutinė pergalė „Riterius“ sugrąžino ant ketvirtojo turnyro lentelės laiptelio bei priartino ekipą prie prizininkų trejeto. Kapitonas sako, kad tai dar ne riba.

„Mūsų tikslas tikrai nėra ketvirta vieta. Ta prasme, jei kas prieš sezoną ar dabar pasiūlytų ketvirtą vietą, garantuoju, kad niekas iš mūsų komandos su tokiu pasiūlymu nesutiktų. Mūsų jaunimas yra išalkęs pergalių, mes vyresni žaidėjai taip pat į aikštę einame ne tam, kad dalyvautumėm, o tam, kad laimėtumėm“, - dėstė V. Borovskis.

Jau birželio 11 dieną „Riteriai“ sužinos pirmąjį savo varžovą Europos lygos atrankos pirmajame etape. Kol kas dar neaišku, ar tas varžovas bus iš skirstytųjų, ar neskirstytųjų krepšelio.

„Jei atvirai, apie tai negalvojame. Labiau galvojame, kaip padaryti kaip pernai ir užpernai, kad turėtumėm bent šešias savaites švenčių. Neslėpsiu, tai pats maloniausias periodas per visą sezoną“, - sakė V. Borovskis.

Jau šeštadienį „Riteriai“ Palangoje sieks trečiosios pergalės iš eilės. Tokios serijos šį sezoną bronziniai A lygos prizininkai dar neturėjo.

Prie jų dar galime priskaičiuoti ir klubui priklausantį, tačiau Lenkijoje bandantį įsitvirtinti Justiną Marazą.

„Galiu tik pajuokauti, kas būtų, jei abejas rungtynės čempionate būtumėm laimėję? (šypsosi). Kalbant rimtai, tai yra didžiulis įvertinimas tiek vaikinų, tiek klubų. Galiu tik pasidžiaugti, kad einame teisinga linkme“, - po trenerių pasirinkimo kalbėjo klubo direktorius Virmantas Lemežis.

V. Urbono treniruojamoje komandoje be J. Marazo pakviesti Donatas Kazlauskas ir Valdemaras Borovskis. Šiuos futbolininkus pastaruoju metu rinkdavosi ir buvęs rinktinės vedlys Edgaras Jankauskas.

„Pasakysiu atvirai, kai prieš kelias savaites sulaukiau trenerio skambučio, truputį nustebau. Tačiau tuo pačiu apsidžiaugiau. Net jei mums rinktinėje nesiseka demonstruoti gerų rezultatų, garbė atstovauti savo šaliai nuo to nesumažėja“, - sakė V. Borovskis.

Jaunimo rinktinei atstovaus net penki komandos žaidėjai: Svajūnas Čyžas, Aleksandras Levšinas, Ernestas Stočkūnas, Matas Ramanauskas ir Artūras Dolžnikovas.

„Kai į „Trakus“ atvykau prieš dvejus metus, dėl vietos aikštėje turėjau kovot tuomet dar pačiame jėgų žydėjime esančiu Deividu Česnauskiu. Pradžia buvo sunki, tačiau laikui bėgant įsivažiavome ir Europai buvome pasiruošę gerai. Antrus metus pradėjome dar sunkiau, tačiau pergalinga pabaiga atpirko tą sunkią pradžią“, - pokalbį su oficialia klubo svetaine pradėjo V. Borovskis.

- Jau užsiminei, kad abiem atvejais komanda siaubingai pradėdavo sezoną ir po to bandydavo lipti iš duobės. Kaip išvengti tokio scenarijaus dar kartą?

- Mes susižaidę turime būti pirmoms sezono rungtynėms, o ne tada ieškoti savo žaidimo. Aš taip galvoju. Kita vertus, tai klausimas ne man, o treneriui. Labai džiaugiuosi, kad dar iki Naujųjų sužinojome, kas juo tapo. Tiek mums žaidėjams, tiek treneriui tai yra privalumas.

- Kokios pirmos mintys išgirdus, kad ekipą treniruos Aurelijus Skarbalius?

- Daugelis komandos žaidėjų turi tą pačią nuomonę - turėsime tikrą profesionalą, su kuriuo galime toli eiti.

- Grįžkime į jau prabėgusį laiką, jei atmestumėm gerą žaidimą Europoje, ar tos dvi trečios vietos Lietuvoje „Trakams“ geras rezultatas?

- Nežinau. Be to, reikia atskirti tas dvi trečias vietas. Pirmu atveju, mes iki pat pabaigos kovojom dėl čempiono titulo, o šiemet, likus keliems turams, dar galėjome likti net penkti. Sakyčiau taip, rezultatas neblogas, tačiau iki gero reikėjo daugiau.

- Pernai prieš sezoną netrūko minčių, kad „Trakai“ jau užaugo kovai dėl čempiono titulo, bet pats sezonas parodė, kad neužaugo. Kaip manai, kodėl?

- Mano nuomone, komandą palikus keliems stipriems žaidėjams, naujieji ne taip greitai įsiliejo į komandos žaidimą. Mes per ilgai ieškojome to susižaidimo ir per daug praradome taškų.

- Kas, tavo nuomone, davė didžiausią impulsą visiškai pasikeitusiam komandos žaidimui antroje sezono pusėje? Trenerio pasikeitimas? Žaidėjų pasipildymas? Tų buvusių žaidėjų geresnis atsinešimas į darbą?

- Vienareikšmiškai, trenerio Kibu Vicunos atvykimas. Savo profesionalumu ir sugebėjimu prieiti prie kiekvieno žaidėjo jis iš mūsų išspaudė tai, ko mes patys nesugebėjome iš savęs išspausti sezono pradžioje. Manau, galiu kalbėti už visus „Trakų“ žaidėjus - tarp mūsų ir trenerio buvo neįtikėtina abipusė pagarba.

- Antrais metais komanda patį išrinko kapitonu. Ką tai tau reiškia?

- Gal skamba ir banaliai, tačiau man tai buvo didžiulė garbė. Tikrai nesitikėjau.

- Karjerai po truputį artėjant į pabaigą, treji metai viename klube nėra mažai. Sutinki? Ir, beje, sutinki su tuo, kad karjera artėja į pabaigą?

- O aš galvojau, kad treji metai tai tik pradžia. Jei rimtai, tai puikiai suprantu, kad karjera artėja pabaigos link, nors savijauta tokia, kad atrodo, jog dar dvi širdutės laksto.

- Liko dvi savaitės iki to momento, kai komanda susirinks į pirmąją treniruotę. Ką norėtum joje pamatyti?

- Norėčiau pamatyti visus „Trakų“ šeimos narius, su kuriais užbaigėme praėjusį sezoną. Buvome tapę stipria jėga.

- Beje, kiek planuoji būti pasiruošęs tai sausio 7-ajai?

- Planuoju būti pasiruošęs maksimaliai. Neleidžiu sau per ilgai ilsėtis, kasdien bėgu krosus, nes jei paleisi save, po to bus labai sunku.

- Jei turėtum tokią privilegiją pasikviesti vieną žaidėją į komandą, kas jis būtų?

- Tokių būtų ne vienas.

- Turbūt, stebi situaciją. Kaip iš šono atrodo kitų komandų žiemos namų darbai?

- Kol kas per anksti kalbėti. Žinant lietuviškų klubų virtuvę, reikia suprasti, kad tie namų darbai bus atliekami iki pat sezono pradžios.

- Kas turėtų nutikti per 2019 metus, kad metų pabaigoje sakytum, jog esi labai labai laimingas?

- Man jau yra nutikę daug dalykų, dėl kurių aš esu laimingas. Turiu šeimą, kurią beprotiškai myliu, vis dar žaidžiu mėgstamą žaidimą puikiame kolektyve ir panašiai. Aišku, aukso medalis nepamaišytų.

Vos tik žengęs į A lygą, V.Borovskis iškart užsitarnavo trenerio Virginijaus Liubšio pasitikėjimą bei vietą starto sudėtyje. Ištverme garsėjantis futbolininkas jau tada nevengdavo maršruto kraštais ir nesustodamas kursuodavo pirmyn-atgal.

Prabėgus dešimčiai metų, saugo ir gynėjo pozicijose žaidžiantis V.Borovskis išlieka ištvermingiausiu „Trakų“ futbolininku. Kaip komandos fizinio parengimo treneris Paulius Ragauskas nekart yra minėjęs, tokios ištvermės gali pavydėti ne vienas Čempionų lygos žaidėjas. Ir šie žodžiai nėra iš piršto laužti – treneris juos grindžia skaičiais.

Subyrėjus „Vėtrai“, V.Borovskis trumpam išvyko į „Šiaulius“, o tada ir į Marijampolės „Sūduvą“. Tie metai futbolininkui buvo pažymėti krikštu nacionalinėje rinktinėje.

„Žinoma, niekada nepamiršiu pirmo karto. Iš mūsų niekas daug nesitikėjo, o mes nugalėjome Lenkiją. Kai treneris pakvietė, natūralu, kad jaudinausi, bet vos tik pradėjęs žaisti pajutau didžiulį malonumą. Jausmas, kurį jauti atstovaudamas savo šaliai, žodžiais nenusakomas“, – dešimties metų istorija dalinosi V.Borovskis.

Nepaisant debiuto, antrojo savo šanso teko luktelti daugiau nei metus. Dar ilgiau – debiuto oficialiose varžybose. Tuomet prie rinktinės vairo stovėjo jau nebe Raimondas Žutautas, o Csaba Laszlo, kuris prie atranką į 2014-ųjų pasaulio čempionatą įtikino, kad komanda pajėgi varžytis dėl vietos finaliniame etape.

„Pamenu, tuomet pirmąsias ciklo rungtynes žaidėme su Slovakija. Man buvo garbė žaisti su Deividu Šemberu, Žydrūnu Karčemarsku, broliais Česnauskiais. Kai Marius Žaliūkas įmušė įvartį, buvo viena geriausių akimirkų mano karjeroje. Nors varžovų ekipoje tada žaidė Martinas Škrtelis ir kitos žvaigždės, po lygiųjų mes jautėmės labiau pralaimėtojais nei laimėtojais“, – pasakojo V.Borovskis.

Abejojau, ar aš – senukas – dar būsiu reikalingas

Šiemet futbolininkas „Trakuose“ pradėjo antrą sezoną, o prieš jam prasidedant, komandos draugų buvo išrinktas kapitonu. Edgaro Jankausko kandidatų sąraše V.Borovskio pavardė taip pat rado savo vietą.

„Abejojau, ar aš – senukas – dar būsiu reikalingas (šypsosi). Bet kokiu atveju, kaip ir prieš septynerius metus, taip ir dabar, kaifuoju atstovaudamas savo šaliai. Man tai yra didžiausia garbė, didžiausias įvertinimas ir didžiausias pasiekimas.

Būna žmonės man sako: kam tau to dar reikia? Ką reiškia, kam? Tai yra mano svajonė. Tai yra trenerių įvertinimas. Mano karjera artėja į pabaigą, tad tokių galimybių nebeturėsiu daug. Tačiau šiandien aš didžiuojuosi tuo, kur esu. Tuo didžiuojasi mano šeima, o tai man yra svarbiausia. Pasipriešinti rinktinės traukai neturiu jėgų. Negaliu paaiškinti kodėl, tačiau rinktinė yra magnetas. Ir ne tik man. Juk jei netrauktų, geriausi pasaulio futbolininkai geriau rinktųsi atostogas. Tačiau jie renkasi rinktinę“, – emocionaliai kalbėjo V.Borovskis.

V.Borovskis yra vienas iš trijų „Trakų“ futbolininkų, besiruošiančių kontrolinėms rungtynėms su Gruzija ir Armėnija. Kartu su juo yra ir po ketverių metų į nacionalinę komandą grįžęs Justinas Januševskis bei geriausius karjeros metus išgyvenantis Modestas Vorobjovas.

Pirmasis yra jaunimo (U-21), antrasis – (U-19) rinktinės žaidėjas. Jie abu su „Trakais“ treniravosi ne vieną savaitę ir galiausiai su klubu pasiekė susitarimą.

„Mes turėjome galimybę juos stebėti kiekvieną dieną. Galiu pasakyti, kad tai labai talentingi žaidėjai, kurie gali eiti labai toli. Kontraktus su „Trakais“ jie užsitarnavo savo darbu“, – apie naujokus kalbėjo ekipos vyriausiasis treneris Olegas Vasilenka.

Į priešsezoninę vakarienę susirinkusi visa komanda išrinko naują kapitoną, kuriuo tapo praėjusiais metais ekipos siela išrinktas Valdemaras Borovskis. Pastarasis kapitono raištį ryšėjo ir per kontrolines ikisezonines rungtynes. Vicekapitonu tapo Vaidotas Šilėnas.

„Man didžiulė garbė dėl komandos draugų pasirinkimo. Kita vertus, „Trakuose“ komanda yra svarbiau už asmenybes. Ir aš tuo labai džiaugiuosi“, – sakė naujasis kapitonas.

Šiandien komanda dalyvavo daugiau nei tris valandas trukusioje fotosesijoje, kurioje netrūko nei gerų nuotaikų, nei rimtų veidų.

Rytoj komanda surengs paskutinę treniruotę prieš naujojo sezono startą, o šeštadienį 15.00 valandą debiutinėse rungtynėse susikaus su Klaipėdos „Atlantu“. Paskutinės šių ekipų tarpusavio rungtynės baigėsi lygiosiomis 2:2.

Šių metų sausį prie A lygos prizininkų prisijungęs futbolininkas komandos draugų sezono uždarymo šventėje buvo išrinktas „Metų siela“.

„Jis unikalus žmogus. Labai geras ir pozityvus, visada šypsosi, visada geros nuotaikos ir pan. Kitaip tariant, sukuria puikią atmosferą tada, kai to labiausiai reikia. Maža to, kai tik jis žengia į aikštę, iškart tampa kitu žmogumi. Nesvarbu, į kokią poziciją jį pastatysi, jis komandai save atiduoduos 110 procentų“, – apie V.Borovskio svarbą komandai kalbėjo vyriausiasis komandos treneris Olegas Vasilenka.

„Tikrai nebenorėjau niekur blaškytis, todėl labai džiaugiuosi, kad su klubo vadovais radome sprendimą pratęsti bendradarbiavimą. Vienas lengvesnių sprendimų mano karjeroje“, – sakė V.Borovskis.

Praėjusį sezoną A lygoje futbolininkas sužaidė 31 rungtynes, taip pat buvo nepakeičiamas UEFA Europos lygos atrankoje bei svarbiausiose LFF taurės rungtynėse.

Pasiruošimą kitam sezonui „Trakai“ pradės kitų metų sausio 4-ąją.

„Mūsų pasirinkimas paprastas – tai universalus žaidėjas, kuris gali žaisti ir kraštuose, ir vidurio gynėju. Neabejojame, kad jo patirtis prisidės prie mūsų klubo tikslų įgyvendinimo“, – apie pasirinkimą kalbėjo „Trakų“ sporto direktorius Virmantas Lemežis.

V. Borovskis „Trakuose“ galėjo atsidurti dar 2014 metais, tačiau paskutinę akimirką susitarimas neįvyko. Futbolininko karjera pakrypo į „Šiaulius“, o netrukus ir į Bulgarijos „Beroe“ klubą.

32 metų V. Borovskis karjerą pradėjo Vilniaus „Geležiniame Vilke“, o ilgiausią karjeros dalį praleido kitoje sostinės komandoje „Vėtra“.

„V. Borovskis tikrai nebus vienintelis naujokas komandoje. Turime sąrašą žaidėjų, su kuriais iškart pasirašysime sutartį, kuriuos kviesime į peržiūrą ir panašiai. Sezonas artėja nenumaldomai, tad ir žinios apie naujokus pasieks gana greitai“, – kalbėjo V.Lemežis.

Iki pirmąją naujojo sezono treniruotę „Trakai“ rinksis po dviejų savaičių. Dar po penkių dienų jų laukia pirmosios rungtynės „Winter CUP“ taurės turnyre.