Šį poreikį, aiškina politologai, lemia ne tik Dalios Grybauskaitės autoritetas ar Lietuvos politinės kultūros bruožas simpatizuoti globėjiškam, tvirtą ranką turinčiam lyderiui, tačiau ir noras, kad kažkas sudrausmintų ar net pamokytų tinkamai elgtis nepasitenkinimą keliančią daugumą Seime.

Kurį laiką tarsi iš šalies stebėjusi įvykius šalyje prezidentė spėjo susilaukti politologų pastabų ir samprotavimų, kad galbūt D. Grybauskaitė paskutinius savo kadencijos metus nori praleisti ramiai, pernelyg neįsiveliant į konfliktus su didelę galią Seime sukoncentravusia „valstiečių“ partija.

Tačiau atmosferą įkaitinęs pedagogų streikas ir pirmiausia Vyriausybės nesugebėjimas išspręsti kilusią krizę, galbūt sujaukė turėtus prezidentės planus. D. Grybauskaitė ne tik ėmėsi tarpininko tarp Vyriausybės ir streikuojančių mokytojų vaidmens, tačiau ir subarė valdančiuosius dėl arogancijos, visažiniškumo bei premjero siekio specialiąsias tarnybas pasitelkti siauriems politiniams interesams.

Politologai teigia, kad pastaroji prezidentės kritika yra kaip niekada taikli ir atspindinti visuomenės lūkesčius ir būgštavimus. Todėl, samprotauja jie, „valstiečiams“ ar vis atviriau apie prezidento rinkimus kalbančiam premjerui Sauliui Skverneliui veltis į konfliktą su prezidente tiesiog neverta.

Tad prezidentė yra ta politikė, kuri gali savo autoritetu priversti bent šiek tiek atsikvošėti valdančiąją daugumą, kai ši užsiima jau neadekvačiais sprendimais.

Visgi, akcentuoja Eltos kalbinti politikos ekspertai, sprendžiant iš to, kaip į gautą kritiką sureagavo valdančiųjų lyderiai, labai tikėtina, kad paskutinius prezidentės kadencijos mėnesius stebėsime aktyviai į politinius procesus įsitraukusią ir drausminti valdančiuosius nesibodinčią šalies vadovę.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ lapkričio 9-26 dienomis vykdytos apklausos duomenimis, didesnė dalis (daugiau nei trečdalis - 36 proc.) gyventojų mano, kad prezidentė D. Grybauskaitė turėtų laikytis dar griežtesnės pozicijos valdančiosios daugumos atžvilgiu.

Tuo tarpu priešingai manančių buvo gerokai mažiau. Beveik penktadalis šalies gyventojų (19 proc.) norėtų, kad prezidentė mažiau kritikuotų valdančiąją daugumą ir jų priimamus sprendimus. 23 proc. respondentų nuomone, dabartiniai prezidentės ir valdančiųjų santykiai yra normalūs, o esamas dialogas konstruktyvus, todėl, anot jų, nieko šių dviejų valdžių tarpusavio santykiuose nereikėtų keisti. Šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis (22 proc.) apklaustųjų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.

Politologai, aiškindami visuomenėje vyraujantį poreikį prezidentei griežčiau kritikuoti valdančiuosius, pabrėžė, kad tai greičiausiai susiję su jaučiamu nusivylimu „valstiečių“ bei jų lyderių komunikacija ir priimamais sprendimais. Pasak politikos ekspertų, visuomenė, matydama valdančiųjų nesugebėjimą suvaldyti politinių situacijų, žvelgdama į neadekvačius ir ją piktinančius sprendimus, tiesiog nori jėgos, galinčios subalansuoti sumaištį, kurią sukuria vyraujanti ir ne visada į diskusijas įsileidžianti jėga Seime.

Kadangi opozicijos balsas sunkiai girdimas, aiškina Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virginijus Valentinavičius, D. Grybauskaitė tampa kone vieninteliu stabilumo ir saugumo garantu.

„Kai mes turime tokį valdančiųjų lyderių elgesį, tai, manau, tas trisdešimt procentų, kuris sako, kad prezidentė turėtų elgtis griežčiau, tiesiog nori pedagogikos valdantiesiems. Šiuo atžvilgiu prezidentė visuomenėje vertinama kaip tam tikras išsigelbėjimas nuo antidemokratinės retorikos ir kontraversiškų sprendimų“, - Eltai kalbėjo V. Valentinavičius.

Panašiai visuomenėje vyraujantį požiūrį aiškino ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas.

„Tai, kad visuomenė nori ryžtingesnių D. Grybauskaitės sprendimų yra nemažai susiję su tuo, kad Seime nėra matoma rimtos atsvaros valdantiesiems, nėra kas sulaiko nuo kartais nepamatuotų sprendimų ar apskritai verstų įsiklausyti į blaivius argumentus. Tad prezidentė yra ta politikė, kuri gali savo autoritetu priversti bent šiek tiek atsikvošėti valdančiąją daugumą, kai ši užsiima jau neadekvačiais sprendimais“, - aiškino T. Janeliūnas.

Jis pabrėžė, kad pastaroji prezidentės išsakyta kritika yra tarsi sinchronizuota su visuomenėje tvyrančia įtampa, kurią sukėlė valdžios nenoras įsiklausyti į visuomenės grupes, reiškiančias nepasitenkinimą save giriančios valdžios atžvilgiu.

Pasak profesoriaus, būtent gyventojų nepasitenkinimas valdančiųjų lyderių sprendimais ir retorika tiesiog privertė kurį laiką santūriai tylėjusią D. Grybauskaitę pirštu parodyti svarbiausias jų daromas klaidas.

Tai, kad prezidentės kritika „valstiečiams“ ir premjerui sutampa su viešojoje erdvėje tvyrančia neigiama nuomone, yra ženklas valdantiesiems, kad į kritiką verta ir įsiklausyti ir, pripažinus parodytas klaidas, į jas atsižvelgti. Kitu atveju, samprotavo T. Janeliūnas, valdantieji, nusprendę konfliktuoti su prezidente, rizikuos save dar labiau priešpriešinti visuomenei.

„Tęsiamas konfliktas pakenks ne prezidentei, jai dėl reitingų nereikia rūpintis, bet valdantiesiems - būtent jiems ir Skverneliui tai turėtų būti pirmiausiai aktualu“, - kalbėjo T. Janeliūnas.

Tuo tarpu Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis neatmetė galimybės, kad atliktos apklausos rezultatai tiesiog rodo ir tai, kad Lietuvos politinėje kultūroje yra gyvos paternalizmo apraiškos. L. Bielinio manymu, visuomenė tiesiog nori turėti svarbius sprendimus priimantį globėją.

„Lietuvos visuomenė yra linkusi ieškoti lyderio, kuris būtų atsakingas už viską, kas vyksta šalyje. Tai paternalistinio tipo visuomenė. Ji tikrai laukia iš prezidentės aktyvaus veiksmo. Tai rodo ir šios apklausos duomenys. Tuo tarpu prezidentė į savo kadencijos pabaigą matydama stiprią valdančiąją daugumą, kurį laiką vengė to aktyvumo, todėl mes ir turime tokį reikalavimą arba norą, kad ji taptų aktyvesnė“, - samprotavo profesorius. L. Bielinio manymu, krizė, kuri kilo Vyriausybei nebesusitvarkant su streikuojančiais mokytojais, tam tikra prasme sujaukė prezidentės ramybę.

Tačiau, svarsto V. Valentinavičius, jei D. Grybauskaitė ir norėjo ramiau praleisti paskutinius savo kadencijos metus, tai to padaryti greičiausiai nepavyks. Anot jo, pastaruoju metu valdančiųjų priimami sprendimai ir komunikacija tiesiog prašyte prašosi griežto požiūrio ir vertinimo.

Ketvirtadienį premjero ir „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio duotas atsakas D. Grybauskaitės išsakytai kritikai dėl pernelyg didelės valdančiųjų arogancijos ir specialiųjų tarnybų įtraukimo į asmenines politines kovas būtent ir siunčia ženklus, kad ilgainiui tarp dviejų valdžių tęsis pastarosiomis dienomis suintensyvėjusi trintis.

Galiausiai, MRU docento nuomone, nors galvas kaitinęs biudžeto priėmimas jau baigtas, artėjantys savivaldos ir Europos Parlamento rinkimai dar labiau kels temperatūrą.

„Todėl vienintelė prognozė, kuri yra galima, yra tai, kad dėl valdančiųjų retorinės agresijos ir itin žemo lygio politinės komunikacijos mes prezidentės įsikišimų matysime tik daugiau, nes opozicijos balsas nėra išgirstamas. Prezidentė yra tokia vienintelė autoritetinga atsvara, kurios žodis yra svarbus ir išgirstamas“, - samprotavo V. Valentinavičius.

Tai, kad savo kadencijos D. Grybauskaitė ramiai užbaigti nesugebės pripažino ir T. Janeliūnas. Profesoriaus nuomone, Vyriausybės nesugebėjimas išspręsti tiek dabartinių, tiek ateityje kilsiančių problemų tikriausiai vers vis dažniau reaguoti prezidentę.

„Yra daug neišspręstų problemų, įskaitant ir švietimo sritį, ir sveikatos apsaugą. Šiose srityse visuomenė jau mato, kad nevyksta tokios pažangos, kokios buvo laukta. Kita vertus, kol kas iš Vyriausybės ar iš valdančiosios daugumos ne patys svarbiausi asmenys bando kalbėtis su protestuojančiais mokytojais. Kol to nedarys premjeras, tol Vyriausybė iki galo neišspręs šių problemų. Dėl to matant, kad tas vadinamasis „buldozeris“ yra stumiamas vis agresyviau, prezidentės įsitraukimas gali būti vis dažnesnis. Kyla tik klausimas, ar Vyriausybei tai bus priimtina. Kaip mes matome iš premjero reakcijos, jis kritiką iš principo atmeta ir teigia, kad jiems nereikia jokių tarpininkų ir argumentuotų pastabų“, - samprotavo TSPMI profesorius.

Apklausos duomenimis, tarp manančių, kad prezidentė turėtų laikytis griežtesnės pozicijos valdančiosios daugumos atžvilgiu daugiausiai buvo vyresnių nei 30 metų žmonių iš mažesnių miestų. Tokio požiūrio laikėsi dažniau kaimo gyventojai bei piliečiai su vidutinėmis šeimos pajamomis per mėnesį (nuo 600 iki 1000 eurų). Taip pat specialistai, tarnautojai bei įmonių vadovai.

Griežtesnę prezidentės laikyseną dabartinės valdančiosios daugumos atžvilgiu labiausiai palaikytų Liberalų sąjūdžio (55 proc.) bei partijos Tvarka ir teisingumas (54 proc.) rinkėjai. Taip pat D. Grybauskaitę aktyvesnę kritikuojant valdančiųjų sprendimus norėtų matyti Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (52 proc.), Lietuvos socialdemokratų partijos (49 proc.) rinkėjai. Tarp partijų, kurios norėtų aktyvesnės prezidentės pozicijos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų elektoratas šiuo klausimu pasyviausias - 44 proc. konservatorius remiančio elektorato tvirtina norį griežtesnės D. Grybauskaitės pozicijos.

Tuo tarpu manančių, kad prezidentė turėtų mažiau kritikuoti valdančiąją daugumą ir jos priimamus sprendimus labiau norėtų tik vienos - „valstiečių“ partijos rinkėjai. 32 proc. „valstiečius“ remiančių piliečių norėtų, kad prezidentė būtų mažiau kritiška, 29 proc. mano, kad valdžių tarpusavio santykiuose pastaruoju metu nieko nereikia keisti ir 28 proc. šios partijos rinkėjų pasigenda griežtesnės prezidentės pozicijos valdančiosios daugumos atžvilgiu.

Šiuo klausimu nuomonės dažniausiai neturėjo jaunimas iki 30 metų, respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu, rusų ir lenkų tautybių gyventojai.