Atminimo lentos bus įrengtos ant pastatų, kuriuose gyveno šie žymūs visuomenės veikėjai. A. Terlecko atminimas turėtų būti įamžintas Gynėjų gatvėje 4, o V. Urbanavičiaus, kurio tikrasis vardas buvo Antanas Urbonas – Garvežių gatvėje 6.

Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė BNS praėjusią savaitę sakė, kad prašymų įrengti atminimo lentas būtent šioms asmenybėms komisija sulaukė iš visuomenės.

„Visos atminimo lentos, kurios yra atidengiamos Vilniaus mieste, turi pereiti tą vadinamąjį komisijos filtrą ir tuomet, jei komisija pritaria ir mano, kad atminimo lentas reikia įrengti dėl tų žmonių nuopelnų, jos yra teikiamos Vilniaus miesto tarybai“, – kalbėjo ji.

K. Šeraitės-Gogelienės teigimu, iniciatyva įrengti atminimo lentą V. Urbanavičiui kilo iš jo šeimos, o A. Terleckui – artėjant šio politinio kalinio mirties metinėms vasario 16 dieną.

1928 metais gimęs ir pernai miręs A. Terleckas dalyvavo neginkluotame antisovietiniame pasipriešinime, dukart buvo nuteistas kalėti tremtyje. 1978-aisiais jis įkūrė pogrindinę organizaciją – Lietuvos laisvės lygą, kurios pagrindinis tikslas buvo ugdyti politinę ir tautinę sąmonę, kelti laisvės klausimą tarptautiniuose forumuose.

Pagerbdami rezistento atminimą, Vilniaus politikai pernai jo vardu pervadino sostinės Ežerėlių gatvę, Seimas jam prieš dešimtmetį yra skyręs Laisvės premiją.

Valentinas Urbanavičius, gyvenęs 1845-1929 metais, buvo lietuvybės puoselėtojas, Lietuvos mokslo draugijos ir Didžiojo Vilniaus Seimo organizacinio komiteto narys, dar vadintas Vilniaus krašto knygnešių tėvu.

Šias iniciatyvas Vilniaus savivaldybės taryba turėtų svarstyti kitą savaitę.

Atminimo lentas planuojama įrengti ant pastatų, kuriuose gyveno šie žymūs visuomenės veikėjai.  A. Terlecko atminimas turėtų būti įamžintas Gynėjų gatvėje 4, o V. Urbonavičiaus, kurio tikrasis vardas buvo Antanas Urbonas – Garvežių gatvėje 6.

Vilniaus miesto savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė BNS šią savaitę sakė, kad prašymų įrengti atminimo lentas būtent šioms asmenybėms komisija sulaukė iš visuomenės.

„Visos atminimo lentos, kurios yra atidengiamos Vilniaus mieste, turi pereiti tą vadinamąjį komisijos filtrą ir tuomet, jei komisija pritaria ir mano, kad atminimo lentas reikia įrengti dėl tų žmonių nuopelnų, jos yra teikiamos Vilniaus miesto tarybai“, – kalbėjo ji.

K. Šeraitės-Gogelienės teigimu, iniciatyva įrengti atminimo lentą V. Urbonavičiui kilo iš jo šeimos, o A. Terleckui – artėjant šio politinio kalinio mirties metinėms vasario 16 dieną.

Visos atminimo lentos, kurios yra atidengiamos Vilniaus mieste, turi pereiti tą vadinamąjį komisijos filtrą.

Atminimo lentos savivaldybės lėšomis bus įrengtos gavus sostinės savivaldybės tarybos pritarimą.

1928 metais gimęs ir pernai miręs A. Terleckas dalyvavo neginkluotame antisovietiniame pasipriešinime, dukart buvo nuteistas kalėti tremtyje. 1978-aisiais jis įkūrė pogrindinę organizaciją – Lietuvos laisvės lygą, kurios pagrindinis tikslas buvo ugdyti politinę ir tautinę sąmonę, kelti laisvės klausimą tarptautiniuose forumuose.

Pagerbdami rezistento atminimą, Vilniaus politikai pernai jo vardu pervadino sostinės Ežerėlių gatvę, Seimas jam prieš dešimtmetį yra skyręs Laisvės premiją.

Valentinas Urbonavičius, gyvenęs 1845-1929 metais, buvo lietuvybės puoselėtojas, Lietuvos mokslo draugijos ir Didžiojo Vilniaus Seimo organizacinio komiteto narys, dar vadintas Vilniaus krašto knygnešių tėvu.