Kaip nurodoma publikacijoje, „Cyprus Confidential“ nutekėję duomenys rodo, kad „Helios grupės“ įmonė „Elmoslita“ buvo įpareigota parduoti keturis butus Vilniaus senamiestyje už mažesnę nei rinkos kainą Genadijui Paškeliui, kuris žurnalisto Dailiaus Dargio knygoje įvardijamas kaip „Vilniaus brigados“ autoriteto Igorio Tiomkino bendras.

„Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ pateiktais duomenimis, tuo metu butai Vilniaus senamiestyje kainavo nuo 1800 iki 4800 Lt už kvadratinį metrą – priklausomai nuo būklės. G. Paškeliui parduotų butų kaina tesiekė tūkstantį litų už „kvadratą“, – nurodoma „Siena“ publikacijoje.

Tiriamosios žurnalistikos centras skelbia aptikęs dar bent tris įtarimų keliančias su verslininku susijusias finansines operacijas. Tačiau pats V. Stankevičius kategoriškai neigia dalyvavęs bet kokiose operacijose, kurių tikslas – mokesčių vengimas.

„Aš moku tuos mokesčius absoliučiai legaliai. Kiek reikia – tiek ir moku“, – „Sienai“ teigė milijonierius.

Šį politiką VRK kovo 25 dieną, tvirtindama savivaldos rinkimų rezultatus, buvo pašalinusi iš sostinės tarybos narių mandatus laimėjusiųjų sąrašo.

Tuomet komisija rėmėsi policijos duomenimis, kad vienas asmuo V. Stankevičiaus naudai rinkimų komisijos nario prašė tuščiose pirmumo balsų langeliuose įrašyti jo sąrašo numerį, už kiekvieną įrašą esą žadėta po eurą.

Balandžio 4 dieną Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nusprendė, kad VRK  nepagrįstai nesuteikė naujos kadencijos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario mandato V. Stankevičiui.

Nors VRK nurodytą situaciją įvertino kaip netiesioginį rinkėjų balsų pirkimą, LVAT padarė išvadą, kad nurodytų duomenų nepakanka konstatuoti tiesioginį ar netiesioginį rinkėjų balsų pirkimą.

„Pažymoje nebuvo pateikta jokių detalesnių duomenų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad buvo nustatytas rinkėjų papirkimo faktas ir kad toks papirkimas buvo masinis arba sisteminis. Todėl darytina išvada, kad nurodytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai neatitinka nurodytų šiurkštaus pažeidimo nustatymo kriterijų“, – teigiama nutartyje.

LVAT panaikino VRK sprendimą, kuriuo policijos tiriamas galimas balsų pirkimo atvejis pripažintas šiurkščiu pažeidimu, taip pat sprendimą panaikinti V. Stankevičiaus surinktus per 3 tūkst. pirmumo balsų.

Panaikinta ir VRK sprendimo dalis dėl A. Zuoko ir vilniečių koalicijos „Laimingas Vilnius“ išrinktų tarybos narių sąrašo.

V. Stankevičiui grąžinus mandatą, iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių sąrašo išbrauktas jo vietą užėmęs Algis Čaplikas. Iš viso A. Zuoko koalicija naujos sudėties taryboje turės 10 mandatų.

V. Stankevičius yra ir kadenciją baigiančios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys.

VRK tvirtindama galutinius rinkimų rezultatus panaikino su A. Zuoko ir vilniečių koalicija „Laimingas Vilnius“ kandidatavusio V. Stankevičiaus pirmumo balsus.

Komisija rėmėsi policijos duomenimis, jog vienas asmuo V. Stankevičiaus naudai rinkimų komisijos nario prašė tuščiose pirmumo balsų langeliuose įrašyti jo sąrašo numerį, už kiekvieną įrašą esą žadėta po eurą.

VRK nurodytą situaciją įvertino kaip netiesioginį rinkėjų balsų pirkimą, tačiau LVAT daro išvadą, kad nurodytų duomenų nepakanka konstatuoti tiesioginį ar netiesioginį rinkėjų balsų pirkimą.

„Pažymoje nebuvo pateikta jokių detalesnių duomenų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad buvo nustatytas rinkėjų papirkimo faktas ir kad toks papirkimas buvo masinis arba sisteminis. Todėl darytina išvada, kad nurodytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai neatitinka nurodytų šiurkštaus pažeidimo nustatymo kriterijų“, – teigiama nutartyje.

LVAT panaikino VRK sprendimą, kuriuo policijos tiriamas galimas balsų pirkimo atvejis pripažintas šiurkščiu pažeidimu, taip pat sprendimą panaikinti V. Stankevičiaus surinktus per 3 tūkst. pirmumo balsų.

Panaikinta ir VRK sprendimo dalis dėl A. Zuoko ir vilniečių koalicijos „Laimingas Vilnius“ išrinktų tarybos narių sąrašo, jis patvirtintas išbraukus V. Stankevičių. VRK įpareigota sprendimą dėl galutinių rinkimų rezultatų nustatymo šio sąrašo atveju priimti iš naujo.

VRK vertindama galimą balsų pirkimo atvejį rėmėsi policijos pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Šiame tyrime vienas asmuo įtariamas, kad Vilniaus rinkimų komisijų nariams pasiūlė už atlygį skaičiuojant rinkimų biuletenius į tuščias balsavimo biuletenių prioritetų vietas įrašyti penktą numerį, kuriuo buvo pažymėtas V. Stankevičius.

LVAT pažymi, kad turima informacija rodo apie pasikėsinimą klastoti biuletenius, bet „nėra pakankama šiuo atveju konstatuoti tiesioginį ar netiesioginį rinkėjų balsų pirkimą“.

„Rinkėjų balsų pirkimas ir rinkimų dokumentų suklastojimas yra skirtingos savo objektyvine puse veikos. Pažymoje nėra duomenų apie tai, kad rinkimų biuleteniai ginčo atveju buvo suklastoti ar apie tai, kad buvo daromas neleistinas poveikis rinkėjams“, – teigia LVAT.

V. Stankevičius ir dabar yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys.

Valdo vamzdyną ir Baltarusijoje

Druskininkai buvo bene vienintelis šalies miestas, sovietmečiu neturėjęs gamtinių dujų. 2002 m. pompastiškai buvo atidarytas dujotiekis iš Baltarusijos Gožos kaimo, kurį nutiesė privati Lietuvos-Latvijos bendrovė "Intergas". Vamzdynas daugiau kaip metus buvo tuščias, kol nebuvo kreiptasi į bendrovę "Haupas", kuri gavo kvotas ir sudarė sutartis dėl dujų tiekimo. Iš pradžių į Druskininkus buvo tiekiama 15 mln. kub. m dujų per metus, vėliau – net 18 mln. kub. m.

Atidarant dujotiekį "Intergas" vadovai teigė, kad daugiau kaip 2,3 mln. eurų investicija į dujotiekį turėtų atsipirkti per 3,5-4 metus. Vėliau specialistai skaičiavo, kad tuos pačius darbus buvo įmanoma atlikti kone tris kartus pigiau.

2012 m. pasikeitė bendrovės "Intergas" akcininkų sudėtis. 66 proc. "Intergas" akcijų ėmė valdyti "Helios gaz", dar 34 proc. – "Dolaurus". Abiejų bendrovių savininku tapo dabartinis Vilniaus savivaldybės politikas V. Stankevičius. Privačių interesų deklaracijoje politikas teigia, kad jam priklauso 50 proc. bendrovės "Helios gaz" akcijų.

Gamtinių dujų skirstymo paslaugą iki Druskininkų miesto vykdo bendrovė "Intergas", o gamtines dujas tiekia "Haupas". Baltarusijos teritorijoje esantį dujotiekio vamzdyną valdo kita su V. Stankevičiumi susijusi kaimyninėje šalyje registruota bendrovė, kurios sąsajas su "Helios gaz" atskleidžia ir beveik identiškas pavadinimas – "Gelios gaz". Baltarusiška bendrovė ir "Itergas" iš esmės valdo tą patį vamzdyną: "Gelios gaz" – maždaug 16 km ilgio atkarpą Baltarusijoje, "Intergas" – 9 km Lietuvoje.

Lengvai byrėję milijonai

Situacija Druskininkuose kardinaliai pasikeitė 2015 m., kai "Litesko" sumontavo antrąjį biokuro katilą – dujų poreikis sumažėjo maždaug iki 1 mln. kub. m per metus.

"Gelios gaz" už dujotiekio naudojimą taiko pastovią kainą, tad, sumažėjus dujų srautams, galutiniams vartotojams dujų kaina labai išaugo.

"Baltarusijoje esantis dujotiekio vamzdynas priklauso šioje šalyje registruotai bendrovei "Gelios gaz". Ji neturi licencijos dujoms transportuoti, nes tokia veikla verstis privati bendrovė negali. "Gelios gaz" dujotiekį prižiūrėti atidavė valstybinei įmonei "Grodnooblgaz". O už dujų tiekimą į Druskininkų miestą "Haupas" moka kompensaciją bendrovei "Gelios gaz", – situaciją dienraščiui aiškino "Haupo" direktoriaus pavaduotojas Donatas Motiejūnas. Pasak pašnekovo, kompensacija visą laiką buvo pastovi – 450 tūkst. eurų per metus ir Baltarusijos pridėtinis vertės mokestis, kuris Lietuvoje nėra atskaitomas.

Per trylika dujotiekio veikimo metų į "Gelios gaz" kišenę vien už dujų vamzdžio nuomą subyrėjo apie 2,6 mln. eurų. Visą šią sumą padengė vartotojai – Druskininkų gyventojai ir įmonės. Dar apie 300 tūkst. eurų kasmet jie turėjo atseikėti ir bendrovei "Intergas".

Ji neturi licencijos dujoms transportuoti, nes tokia veikla verstis privati bendrovė negali.

Paskelbė įspėjimą

Nutiesus privatų dujotiekį buvo užprogramuota, kad Druskininkai taps miestu, kuriame dujos yra brangiausios, o situacija dar labiau paaštrėjo įrengus biokuro katilus. "Gelios gaz" neatsisakė noro iš "Haupo" gauti tokią pačią sumą už nuomą, nors dujų kiekis sumažėjo maždaug 20 kartų.

Kadangi tarp "Haupo" ir "Gelios gaz" jau buvo pasirašyta sutartis 2016 m. dujų tiekimui ir joje numatyta tokia pat kompensavimo suma už naudojimąsi dujotiekiu, kilo pavojus, kad dujos vartotojams iš Druskininkų brangs keliasdešimt kartų. Teko įsikišti Energetikos ministerijai. Tuometis ministras Rokas Masiulis 2016 m. pradžioje pasirašė įsakymą, kuriuo Druskininkuose, remiantis Nacionalinio gamtinių dujų tiekimo ekstremaliųjų situacijų valdymo planu, buvo paskelbta įspėjamoji situacija. Įsakyme numatyti darbai, kurie užtikrintų nepertraukiamą gamtinių dujų tiekimą 2016–2017 m. Druskininkų savivaldybės vartotojams. "Energijos skirstymo operatorius" (ESO) buvo įpareigota įrengti suskystintųjų gamtinių dujų išdujinimo stotelę.

Pavadino reketu

Įsikišo ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), privaloma tvarka nustačiusi dujų kainą. Būtent komisijos sprendimas tapo "Haupo" ir "Gelios gaz" nesutarimų įžanga.

"Tarkime, jei 1 kub. m pačių dujų kainuoja 20 euro centų, už tokio kiekio transportavimą "Haupas" baltarusiškai bendrovei turėtų sumokėti 50 euro centų. Tokie "Gelios gaz" reikalavimai labai primena reketą, – dienraščiui sakė D. Motiejūnas ir pabrėžė, kad vadinamoji kompensacija už naudojimąsi vamzdynu ir tokia dujų transportavimo kaina Europoje neturi precedento. – Kiti operatoriai už 1 tūkst. kub. m transportavimą ima 8 JAV dolerius, o "Gelios gaz" nori šimtą kartų daugiau."

D. Motiejūno teigimu, Lietuvos institucijos padėčiai pakeisti deda per mažai pastangų – siekiai sumažinti dujų transportavimo kainą buvo grįsti tik žodžiais.

Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas teigė, kad "Gelios gaz" bendrovei greitai bus uždėtas apynasris – tikėtina, kad jau šiemet mieste turėtų būti įrengta suskystintųjų gamtinių dujų išdujinimo stotelė: ESO buvo paskelbęs stotelės projektavimo ir statybos konkursą, tačiau galimų rangovų pasiūlytos kainos buvo per didelės ir konkursas buvo nutrauktas. Šiuo metu ESO svarsto įvairias alternatyvas, kad dar iki ateinančio šildymo sezono Druskininkuose būtų sukurta reikiama infrastruktūra ir imtasi reikalingų priemonių, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas, patikimas ir saugus gamtinių dujų tiekimas."

Nesileidžia į kompromisus

Pasak mero, didžiausia problema, kad dujos į miestą teka nelegaliai, nes tarp "Haupo" ir baltarusiškos bendrovės "Gelios gaz" nepasirašyta sutartis.

"Pasirašyti sutartį su "Gelios gaz" tokiomis kainomis ir sąlygomis yra neįmanoma. Arba sutariame su "Gelios gaz" dėl tinkamų sąlygų ir kainų, arba nutraukiame dujų tiekimą ir dėl kompensacijos už naudojimąsi dujotiekiu per pirmąjį šių metų pusmetį aiškinsimės teismuose", – D. Motiejūnas teigė, kad rusiškų dujų tiekimas Druskininkams gali nutrūkti birželio pabaigoje, nes VKEKK grasina sankcijų taikymu už dujų tiekimą be sutarties su "Gelios gaz".

VKEKK raštu kreipėsi į Baltarusijos institucijas, prašydama išaiškinti, ar teisėta "Gelios gaz" veikla. Gautas atsakymas, kad sudaryti tarpusavio sutartis privatūs asmenys gali, o bendrovė nevykdo dujų transportavimo veiklos, neturi licencijos, ir dėl to nei VKEKK, nei Baltarusijos įstaigos negali reguliuoti "Gelios gaz" nustatytų kainų – vamzdyną valdantiems verslininkams leidžiama lobti be jokių apribojimų.

Dienraštis bandė susisiekti su V.Stankevičiumi, tačiau politikas mobiliojo ryšio telefonu neatsiliepė. "Helios gaz" administratorė nukreipė pas bendrovės darbuotoją Andžejų Tubelevičių, girdi, jis užsiima Druskininkų problemomis. Pastarasis, išgirdęs pirmąjį klausimą, teigė, kad bendrovės administratorė suklydo ir prižadėjo duoti šiuos klausimus išmanančio kolegos telefono numerį. Tačiau pažado neįvykdė.