Namiūre, Belgijos pietuose, Valonijos parlamentarai, pirmieji iš trijų prancūzakalbių šalies bendruomenių, 58 balsais prieš 5 patvirtino CETA.

Tai leidžia Belgijos vyriausybei suteikti Europos Sąjungai galimybę tęsti šios sutarties patvirtinimo procedūras.

„Negalėsime laikytis šio ultimatumo“, – Belgijos RTL radijui sakė Andre Antoine'as (Andrė Antuanas), turėdamas omeny Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko paskelbto ultimatumo Belgijai iki pirmadienio vakaro paskelbti savo poziciją, ar šalis parems Europos Sąjungos ir Kanados laisvosios prekybos sutartį (CETA).

Belgija iki šiol yra vienintelė ES narė, nepasirašiusi CETA sutarties, dėl kurios derėtasi septynerius metus.

Pasak A. Antoine'o, labai svarbu viską dėl CETA sutarties padaryti tinkamai, nes ji gali tapti pagrindu būsimiems prekybiniams susitarimams su JAV ir Kinija. „Todėl turime turėti tvirtą teisinį pagrindą“, – sakė jis.

A. Antoine'as taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog sutarties tekstas yra labai sudėtingas, jį sudaro „300 sutarties puslapių ir 1300 priedų puslapių“.

Europos Sąjunga sekmadienį paskelbė Belgijai 24 valandų ultimatumą pareikšti, ar ji gali pritarti ES ir Kanados laisvosios prekybos sutarčiai, ir perspėjo, kad priešingu atveju teks atšaukti numatomą viršūnių susitikimą dėl šios sutarties.

Belgija padarė tikrą gėdą Bendrijai iki šiol negalėdama pritarti CETA sutarčiai, nes ją blokuoja prancūziškai kalbantis Belgijos Valonijos regionas.

Kanados prekybos ministrė Chrystia Freeland (Kristija Friland) šeštadienį išskrido iš Briuselio į Kanadą po žlugusių penktadieninių derybų ir pareiškė, kad kamuolys yra ES pusėje. Ministrė pareiškė besitikinti, kad dar galės su Kanados ministru pirmininku Justinu Trudeau (Džastinu Triudo) sugrįžti ir pasirašyti sutartį ketvirtadienį Briuselyje planuojamo viršūnių susitikimo metu.

Sekmadienį šaltinis Europoje pranešė, kad Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį kalbėsis su Belgijos ministru pirmininku Charlesu Micheliu (Šarliu Mišeliu) dėl to ar dar galima sutartį išgelbėti. Esą D. Tuskas jo tiesiai paklaus, ar Belgija ketvirtadienį galės pasirašyti sutartį ar ne.

D. Tuskas taip pat ketina kalbėtis ir su Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu (Žanu-Klodu Junkeriu) ir „pasidalinti savo vertinimu apie ta, kur mes esame“ bei pasikalbėti su Kanados vyriausybės vadovu ir „nuspręsti, ar vis dar planuoti viršūnių susitikimą“, sakė minėtas šaltinis.

„Kalbant apie ketvirtadienį, jeigu Belgija negalės garantuoti, kad jie pasirašys sutartį, D. Tuskui visiški aišku, kad nėra prasmės rengti viršūnių susitikimo, ir nebus jokio susitikimo bei nebus nustatyta jokios naujos susitikimo datos“, – sakė šaltinis.

Jis pridūrė, kad galutinį sprendimą kartu priims D. Tuskas ir J. Trudeau.

Valonijos regiono įstatymų leidėjai per praėjusį penktadienį surengtą balsavimą netikėtai nusprendė blokuoti Europos Sąjungos ir Kanados laisvosios prekybos sutartį (CETA), todėl Belgija negali pasirašyti šio dokumento, dėl kurio derėtasi net septynerius metus.

Dėl šio blokavimo gali neįvykti kitą savaitę planuotas Kanados ministro vizitas į Briuselį ir sutarties pasirašymas.

CETA sujungtų 500 mln. vartotojų turinčią ES rinką su dešimta didžiausia pasaulio ekonomika.

Tačiau CETA priešininkai sako, kad tai yra pavojingas laisvosios rinkos precedentas, kuris gali pakenkti aukštiems sveikatos gerovės standartams Europoje ir ūkininkams.

Valonijos prezidentas Paulis Magnette'as (Polis Magnetas) trečiadienį pareiškė, kad „negalime pasirašyti iki penktadienio“ - dienos, kai baigsis ES lyderių susitikimas. Iki šios dienos buvo tikimasi sulaukti visų 28 Bendrijos narių patvirtinimo.

P.Magnette'as trečiadienį televizijai RTBF sakė, kad per kelias pastarąsias dienas buvo pasiekta tam tikra pažanga, bet „to nepakanka. Ir dabar negalite sakyti: turite tris dienas pasirašyti.“

Valonijos regiono įstatymų leidėjai per praeitą penktadienį penktadienį surengtą balsavimą netikėtai nusprendė blokuoti Europos Sąjungos (ES) ir Kanados laisvosios prekybos sutartį (CETA), o tai reiškia, kad Belgija negali pasirašyti šio dokumento, dėl kurio derėtasi net septynerius metus.

Belgija gali pritarti sutarčiai tik tokiu atveju, jei visi jos regionai, įskaitant Valoniją, ją palaikys. Jei nebus užtikrintas vieningas ES šalių pritarimas, CETA žlugs.

Šis žingsnis gali turėti sunkių pasekmių būsimoms deryboms dėl panašių sutarčių su JAV ir Didžiąja Britanija, apsisprendusia pasitraukti iš Bendrijos.

Šis prancūzakalbio Belgijos regiono parlamento sprendimas gali sutrukdyti Kanados premjerui Justinui Trudeau (Džastinui Triudo) vėliau šį mėnesį Briuselyje pasirašyti sutartį, kurios patvirtinimas buvo vis atidėdamas.

„Nesuteiksiu įgaliojimų federalinei vyriausybei ir Belgija spalio 18 dieną nepasirašys CETA“, – pareiškė Valonijos socialistų vyriausybės vadovas Paulis Magnette (Polis Magnetas) per skubiai surengtą ekonominių sunkumų patiriančio regiono parlamento posėdį.

Šią balsavimo baigtį prognozavo daug kas. 46 deputatai balsavo už tai, kad CETA būtų atmesta, o 16 įstatymų – ją palaikė. Dar vienas deputatas nuo balsavimo susilaikė.

Tarptautines sutartis Belgijos vardu oficialiai pasirašo federalinė vyriausybė, tačiau pagal sudėtingą lingvistiškai susiskaldžiusios Belgijos politinę sistemą prieš tai ji turi gauti atitinkamus įgaliojimus, kuriuos jai turi suteikti septyni skirtingi regioniniai parlamentai.

Tam, kad J. Trudeau galėtų pasirašyti sutartį spalio 27 dieną įvyksiančiame ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikime, ją pirma turi patvirtinti visos 28 ES valstybės narės ir tai numatoma padaryti antradienį rengiamame ministrų susitikime.

J. Trudeau trečiadienį pareiškė, kad po dvejų metų atidėliojimo jis jau ima netekti kantrybės, ir įspėjo, kad sandorio sužlugdymas „labai aiškiai parodytų, kad Europa nėra produktyvi“.

Skurdesnėje pramoninėje Valonijoje vis labiau įsivyrauja protekcionistinės nuotaikos, tuo tarpu turtingesnėje olandiškai kalbančioje Flandrijoje, kuri entuziastingai pasisako už globalizaciją, nuomonės yra visiškai priešingos.

„Nerimauju dėl Europos ateities, kam reikia dar vienos krizės?“ – pareiškė Belgijos užsienio reikalų ministras Didier Reyndersas (Didjė Reindersas), kuris vis dar tikisi galėsiantis patvirtinti sutartį antradienį rengiamame susitikime su savo ES kolegomis.

Sudėtingoje Belgijos politinėje sistemoje veikia federalinis parlamentas, trijų regionų – Flandrijos, Valonijos ir Briuselio regiono – parlamentai, taip pat flamandų, prancūzų ir vokiečių kalbomis kalbančių bendruomenių parlamentai.

P. Magnette vėliau penktadienį išvyks į Paryžių deryboms su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande (Fransua Holandu) – galingiausiu ES socialistų lyderiu, kuris ES ir Kanados laisvosios prekybos sutarčiai vis dėlto pritaria.

Belgijos federalinis parlamentas ir Flandrija jau nurodė, kad sutarčiai pritars.

Tuo tarpu aktyvistai tvirtina, kad pasirašius sutartį su Kanada bus sukurtas pavojingas precedentas ir bus atvertas kelias panašiam, bet gerokai platesnio užmojo susitarimui su Jungtinėmis Valstijomis – vadinamajai Transatlantinei prekybos ir investicijų partnerystei (TPIP).

Derantis dėl TPIP yra kilę nemažai sunkumų ir ES sako, kad, priešingai negu planuota, susitarimas iki prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) kadencijos pabaigos nebus suderintas.

Problemos dėl sutarties su Kanada patvirtinimo sudėtingoje Belgijos politinėje sistemoje taip pat parodo, ko galima laukti, kai reikės tvirtinti daug prieštaringiau vertinamų būsimų derybų dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES rezultatą.

Koks bebūtų susitarimas dėl „Brexit“, kuris bus pasiektas po dvejų metų derybų, prasidėsiančių kovo mėnesį, jį taip pat turės patvirtinti visi ES parlamentai, įskaitant ir  septynis Belgijoje.