Neseniai Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje buvo tyliai atsukti pinigų kraneliai. Iš jų pabirs net 31 mln. eurų. Pinigai skirti projektams, kuriuos galima pavadinti iš fantastikos srities: sanitariniams tuneliams nuo COVID-19, aparatams, kurie iš tolo atpažins koronavirusu sergančius žmones ir net jodui, kuris mus neva apsaugos nuo COVID-19.

Matant tokius dalykus, neišvengiamai kyla daug klausimų. Ar perkamos tikrai reikalingos priemonės? Ar valstybės pinigai išleidžiami prasmingai? Ar nėra bandoma tiesiog pasipinigauti? Ar pirkimai vykdomi skaidriai?

„Kalbant apie 31 mln., tai Lietuvos verslo paramos agentūros administruojamas konkursas. Reikia žiūrėti, koks buvo tikslas. Tikslas buvo apsirūpinti COVID-19 apsaugos priemonėmis. Natūralu, kad daugelis rinkos žaidėjų yra nepatenkinti atsirandančiais naujais žaidėjais ir konkurencija. Mes gyvename teisinėje valstybėje, jei kam nors kyla kokie nors klausimai dėl pasipelnymo ar nesąžiningų konkursų, eikime teisiniu keliu“, – komentavo L. Savickas.

„Ar daugiau nei milijonas už dviejų valandų vaizdo kursus medikams nekelia įtarimų?“ – klausė laidos vedėjas Artūras Anužis.

„Negaliu vertinti šio pirkimo, nes neturiu nei žinių, nei kompetencijų šioje srityje. Be to, reikia vertinti pirkimo aplinkybes ir pirkimo dokumentus: ar buvo, kas galėjo tokiu greičiu ir tokia apimtimi padaryti tuos mokymus, už kokią kainą galėjo, kokios kokybės reikėjo reikalauti. Tos srities ekspertai turi atsakyti į tuos klausimus“, – atsakė L. Savickas.

TV3 nuotr.

Tuo tarpu kitas laidos svečias M. Majauskas mato čia aiškias politines sąsajas ir rinkiminius tikslus.

„Sėdi Vyriausybė, kurios reitingai krenta, šalia dar didžiulė pandemija. Kažkokių moralinių įsitikinimų didelių neturi ir galvoji, kaip nusipirkti tuos rinkėjus. Viena plano dalis – vienkartinės išmokos įvairioms socialinėms grupėms prieš pat rinkimus. Antroji plano dalis – išleisti kuo daugiau pinigų taip vadinamoms ekonomikos skatinimo priemonėms. Tačiau realiai, ką matome – didelė dalis šių pinigų buvo panaudota neprasmingai ir neefektyviai. Todėl reikės grįžti prie šitų projektų ir stabdyti, kurie dar nėra įgyvendinti, ir žiūrėti, kokių rezultatų galime pasiekti su tais, kurie jau yra įgyvendinti“, – sakė M Majauskas. Ir tikina, kad tokių abejotinos reikšmės projektų nebebus.

„Jeigu būtų tęsiama ta politika, kurią įgyvendino „valstiečiai“, taškydami pinigus, tai vėliau reikėtų veržtis diržus. Tai tos pinigų taškymo politikos daugiau nebus. Mes žiūrėsime kiekvieną projektą ir labai atidžiai, kad nebūtų tokių keistų projektų, kaip jodas nuo COVID-19. Tokių dalykų negali būti“, – griežtai kalbėjo M. Majauskas.

Daugiau apie viską – šiandien, 19.30 val. laidoje „Karštai su tv3.lt“ per TV3. Laidą taip pat galite stebėti internete – tv3.lt ir per „TV3 Play“.

Atvirkščios proporcijos

Suvokimas, kam skiriami viešieji pinigai, ir realybė smarkiai skiriasi. Treti metai iš eilės Lietuvos aukščiausiosios audito institucijos (Valstybės kontrolės, VK) užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" atliekamoje apklausoje gyventojų nuomonė atvirkščiai proporcinga biudžetų realybei.

Į klausimą, kuri iš sričių svarbiausia, daugiau nei pusė (53,6 proc.) atsako, kad tai visuomenės gerovė (švietimas, demografija, socialinė apsauga, sveikatos priežiūra, darbo rinka, kultūra). Beveik trečdaliui (32,3 proc.) svarbiausia – ekonomika (verslo aplinka, energetika, susisiekimas, aplinkos apsauga, žemės ūkis). Kiek mažiau nei dešimtadaliui (8,8 proc.) prioritetas – saugumas ir gynyba (krašto apsauga, policija, priešgaisrinė apsauga, pasienio kontrolė, elektroninis kibernetinis saugumas) ir vos 4,8 proc. – valdymas (valstybės tarnyba, asmenų aptarnavimas, valstybės atstovavimas užsienyje, teisingumo vykdymas).

Beveik trims ketvirtadaliams piliečių (73,4 proc.) atrodo, kad blogiausia padėtis būtent jiems svarbiausioje – visuomenės gerovės – srityje. Ekonomikos būklę bloga laiko 14,4 proc., valdymą – 7,3, saugumą ir gynybą – 4 proc.

Neatitikimas pribloškia

Kuo žmonėms atrodo svarbesnė ir labiau apleista sritis, tuo, jų įsitikinimu, mažiau jai skiriama pinigų. Tačiau faktiniai valstybės ir savivaldybių biudžetų, "Sodros" ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo duomenys rodo, kad viešųjų pinigų kiekis pagal sritis išdėstytas panašia seka, kaip piliečiai nurodė jų svarbą.

Visuomenės nuomonės ir fakto neatitikimas pribloškiantis. Štai visuomenės gerovės sričiai skiriama 61,1 proc. viešųjų pinigų, nors žmonėms atrodo, kad vos 16,3. Saugumo ir gynybos finansavimui, atvirkščiai: visuomenė mano, kad pinigų skiriama kur kas daugiau, nei yra iš tikrųjų (skiriama beveik 6,8 proc., o visuomenės supratimu – net 39,8 proc.).

Visuomenės nuomonės ir fakto neatitikimas pribloškiantis.

Ekonomikos sričiai tenka 24,7 proc. lėšų, nors visuomenė įžvelgia vos 8,8. Valdymui – atvirkščiai: tam tenka 7,4 proc. biudžetų, nors žmonėms atrodo, kad vos ne trečdalis visų bendrųjų pinigų (32,1 proc.).

Be kita ko, visuomenės akimis, valdymas vis brangsta: 2017 m. apklausoje respondentai manė, kad tam skiriama 19,7 proc. lėšų, pernai – jau 26,1, o šiemet net 32,1 proc. Tiesa, žmonės mano, kad truputėlį daugiau pinigų per trejus metus skiriama ir visuomenės gerovės sričiai: užpernai nurodyta, kad tam skiriama 7,2 proc., pernai – 13,3, o šiemet – 16,3 proc. Tačiau tai vis dar vos ne keturiskart mažiau, nei yra iš tikrųjų.

Dramblio vis dar nemato

Kodėl žmonės mano, kad daugiausia valstybės lėšų skiriama saugumui ir gynybai, o visuomenės gerovė finansuojama ne taip dosniai, nors ši sritis, jų nuomone, pati svarbiausia, o padėtis joje pati blogiausia? Faktai priešingi: daugiausia pinigų ir skiriama visuomenės gerovės paslaugoms, o saugumui ir gynybai tenka daug mažiau, nei mano žmonės.

Gali būti įvairių paaiškinimų, pavyzdžiui, kad viešojoje erdvėje tiek daug kalbama apie gynybos finansavimą, skelbiama apie net šimtus milijonų kainuojančius karinės technikos pirkinius. Bet dar labiau tikėtinas atsakymas – kad visuomenė nejaučia, kad jai teikiamos kokybiškos viešosios paslaugos.

Žmonės mato, kad negauna kokybiškų paslaugų, ir tai susieja su tuo, kad trūksta finansavimo. Bet esmė – ne kiek lėšų turi, o kaip jas panaudoji.

"Žmonėms tenka laukti ilgose eilėse sveikatos priežiūros įstaigose, bet jie nemato, kad pagal gyventojų skaičių turime daugiau nei ES vidurkis gydytojų ir lovų ligoninių stacionaruose. Tada žmonėms ir atrodo, kad šiai sričiai neskiriama pakankamai lėšų, nors iš tikrųjų jos skiriamos, tik nepakankamai efektyviai panaudojamos. Tas pat ir su švietimu: pagal šiai sričiai skiriamą BVP dalį neatsiliekame nuo Europos vidurkio, tačiau atsilieka mūsų moksleivių rezultatai. Žmonės mato, kad negauna kokybiškų paslaugų, ir tai susieja su tuo, kad trūksta finansavimo. Bet esmė – ne kiek lėšų turi, o kaip jas panaudoji", – pabrėžė VK Ekonomikos audito departamento direktorius Julius Lukošius.

Jis atkreipia dėmesį, kad čia labai tinka metafora apie dramblį kambaryje – nors VK savo audituose vis atskleidžia, kad viešieji pinigai dar vis naudojami neefektyviai, tačiau problemos kai kur nenorimos pastebėti.

Julius Lukošius. Valstybės kontrolės nuotr.

Lietuvoje 10 tūkst. gyventojų tenka 43 gydytojai, ES vidurkis – 36. Tačiau 55 proc. mūsų šalies gyventojų kaip pagrindinę problemą sveikatos priežiūros sistemoje įvardija ilgas eiles. Tas pats švietimo sistemoje – mokytojui tenkančių mokinių skaičius mažesnis nei ES vidurkis, tačiau mūsų moksleivių gebėjimai neprilygsta vidutinio statistinio jų bendraamžio europiečio pasiekimams.

Nors skaičiuojant eurais neprilygstame turtingoms šalims, bet pagal valstybės išgales – procentine išraiška nuo BVP – neišsiskiriame iš ES vidurkio.

"Faktas toks: negalime pinigų stygiumi pateisinti blogesnės viešųjų paslaugų kokybės. Svarbiausia – ką su tais pinigais nuveikiame. O VK auditų rezultatai rodo, kad visuomenės gerovės srityje su turimais pinigais galima pasiekti daug daugiau", – J.Lukošius pabrėžė, kad vien lėšų padidinimas ar sumažinimas kurioje nors srityje nėra pagrindinis akcentas norint pagerinti situaciją. Tam visų pirma reikia pastebėti dramblį kambaryje ir naudoti bendruosius pinigus efektyviai.

Svarbu, kad viešojoje erdvėje šįsyk beveik nepasitaikė priekaištų, neva tuos pinigus geriau skirti kokiems nors socialiniams projektams ar pensijoms didinti. Taip, socialinėms reikmėms lėšų reikia gerokai daugiau, nei jų skiriama šiuo metu.

Tačiau nereikia painioti visiškai skirtingų dalykų, nes krašto gynyba privalo nuolat būti prioritetiniame sąraše. Juk mes dar gerai prisimename, ką reiškia būti okupuotiems ir maitinti okupacinę kariuomenę. Ypač po 2014 m. Ukrainos įvykių iš Rytų pusės ateinančios grėsmės juntamos akivaizdžiai. Būtina stiprinti tiek mūsų šalies karinių pajėgų parengimą, tiek įprastinę ginkluotę, tiek įgūdžius atsispirti hibridinio karo veiksmams ar kibernetinėms atakoms, nes niekas už mus pačius to nepadarys. Rusijos pajėgos stovi ne prie Vokietijos ar Prancūzijos, o prie mūsų sienos ir jei patys neinvestuosime į savo saugumą, tad koks motyvas tai daryti bus mūsų partneriams NATO ?

Prezidentas Gitanas Nausėda yra teisus, tvirtindamas, kad gynybai skiriamos lėšos atsiperka dešimteriopai, nes jei mes vykdome pažadus, tai ir draugiškos Lietuvai šalys turės paskatą vykdyti savo įsipareigojimus, kurių finansinė vertė daug didesnė negu mūsų indėlis. Žodžio laikymasis partnerystės atveju yra svarbiausia.

Kita vertus, nors didelė dalis krašto apsaugai skirtų lėšų iškeliauja užsienio ginkluotės gamintojams, vis daugiau jų pasilieka ir Lietuvoje, ypač stiprėjant mūsų gynybos ir saugumo pramonės sektoriui.

Šios srities įmonės kuria aukštos pridėtinės vertės produktus, ir joms stiprėjant, stiprėtų ir visa ekonomika. Tam reikalingi kompleksiniai sprendimai, galbūt pasiremiant kai kurių kitų valstybių pavyzdžiu, kai net įstatymuose numatoma, kokia apimtis gynybos ir saugumo tikslais sudarytų sandorių turi tekti vietos įmonėms.

Bet kuriuo atveju patarlė, kad nemaitinantis savo kariuomenės turės maitinti priešų armiją, yra visiškai teisinga. Todėl sprendimas itin žemų ar net minusinių palūkanų laikais skolintis 30 mln. eurų ir skirti juos gynybos reikmėms yra visiškai teisingas bei savalaikis.

Pernai VRM ir jos ministro valdymo srities įstaigos išleido 587,6 mln. eurų valstybės asignavimų ir valdė 990,5 mln. eurų vertės turtą, tačiau, kaip atskleidė Valstybės kontrolės auditas, kai kur tūkstančius paleido vėjais, o turtą, užuot panaudojusios tai funkcijai, kuriai valstybė jį yra skyrusi, dalijo ir į kairę, ir į dešinę.

Valstybės auditoriai nustatė, kad VRM sistemoje biudžeto lėšos prekėms ar paslaugoms įsigyti ne visais atvejais naudotos racionaliai ir teisėtai. Pavyzdžiui, Turto valdymo ir ūkio departamentas, kurio funkcija - aprūpinti VRM ir jai pavaldžias įstaigas joms reikalingu turtu, išsinuomojo tris lengvuosius automobilius. Sumokėjo per 10 tūkst. eurų, bet faktiškai jais nesinaudojo.

Pernai beveik pusė audituotų VRM sistemos įstaigų pirko prekes, paslaugas ar darbus nesilaikydamos viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ne visada vertino pirkimų ekonominį pagrįstumą. Pavyzdžiui, minėtas Turto valdymo ir ūkio departamentas 2017 metų pabaigoje už daugiau kaip 23 tūkst. eurų įsigijo kompiuterinės įrangos, ūkinio inventoriaus, nors sandėlyje tokių atsargų dar buvo. Praėjus penkiems mėnesiams nuo įsigijimo, pusė naujų pirkinių tebegulėjo sandėlyje. Be kita ko, kai kurios prekės ten dūla jau dešimtmetį, atsargų likutis 2017 metų pabaigoje sudarė 52 tūkst. eurų.

Kaip informavo vidaus reikalų ministro patarėjas Karolis Vaitkevičius, VRM ir jai pavaldžios įstaigos atsižvelgė į Valstybės kontrolės pastebėjimus: trūkumai, kuriuos buvo galima ištaisyti, jau ištaisyti, išanalizuotos situacijos, sustiprinta kontrolė dėl sutarčių vykdymo ir biudžeto lėšų naudojimo.

Šiuo metu apytiksliai 9 proc. iš 10 mlrd. Valstybės biudžeto krepšelio skiriami krašto apsaugai, nors G. Nausėdos teigimu, jei kalbėtume apie svajonių biudžetą, geriausia būtų, kad krašto gynybai valstybės pinigų nereikėtų skirti išvis.

„Gyvename tokiame pasaulyje, kuriame, deja, privalome skirti tikrai labai didelę dalį savo biudžeto išlaidų krašto apsaugai. [...] Norėčiau, kad kažkada biudžetas būtų pradedamas planuoti ne nuo štai tokių poreikių, o, pavyzdžiui, kultūros ir švietimo“, – sako G. Nausėda.

Pasak ekonomisto 2018 metais yra paskutinė galimybė atlikti mokesčių reformą, nes vėliau, artėjant rinkimams, panašius klausimus svarstyti bus sunku. Tačiau, G. Nausėdos teigimu, dabar tai atrodo kaip viso labo „veido papudravimas“.