Preliminariais skaičiavimais, 8 mln. eurų vertės pastatas O. Milašiaus gatvėje turėtų iškilti šalia dabartinių Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos valstybės naujojo archyvo bei Lietuvos literatūros ir meno archyvo pastatų.
Projekto vadovas Algirdas Grumbinas sako, jog Naujasis valstybės archyvas nebeturi vietos dokumentams saugoti.
„Valstybėje per 15-20 metų susidaro tam tikras valstybės institucijų popierinių dokumentų kiekis, kurį turi perimti valstybės archyvai. Tų institucijų žinybiniai archyvai 20 metų dokumentus saugo patys, o vėliau juos turi perduoti valstybės archyvams. Dabar atėjo toks metas, kai dauguma institucijų rašo laiškus Naujajam valstybės archyvui, kad iš jų perimtų tuos dokumentus, o Naujasis archyvas nebeturi pakankamai vietos dokumentams saugoti“, – BNS pasakojo A. Grumbinas.
Anot jo, šiuo metu dokumentai saugomi institucijų archyvuose, tačiau juose nėra tinkamų sąlygų. A. Grumbino teigimu, norint popierinius dokumentus išsaugoti iki 500 metų, juos reikia laikyti 16-20 laipsnių temperatūroje, o santykinė oro drėgmė turi būti 45-55 procentai.
„Dokumentai visame pasaulyje matuojami pagal vertikaliai į eilę sudėtų A4 formato dokumentų ilgį. Dabar reikia pastatyti apie 45 kilometrus naujų pajėgumų, kurių užtektų dar 20-čiai metų“, – sakė A. Grumbinas.
Projekto vadovo teigimu, 10 aukštų pastato plotas sieks 6,9 tūkst. kv. metrų, iki šių metų pabaigos numatoma pasirinkti rangovą, o statybas tikimasi baigti iki 2021 metų.
„Investiciniame projekte skaičiuota, kad pastatas kainuos apie 7 mln. eurų, bet kainos per tą laiką išaugo ir dabar galvojame, kad darbai gali kainuoti apie 8 mln. eurų. Galutinę pastato kainą nustatys tarptautinis konkursas. (...) Statyboms bus naudojamos tik valstybės biudžeto lėšos“, – pasakojo A. Grumbinas.
Pirmajame pastato aukšte bus techninės ir pagalbinės patalpos, skaitykla, antrajame – administracinės patalpos ir skaitykla, kituose – darbo kabinetai, saugyklos. Statinį su Lietuvos centrinio valstybės archyvo pastatu ketinama sujungti galerija.
Šiuo metu visoje Lietuvoje veikia keturi regioniniai archyvai – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. Juose yra apie 120 kilometrų ilgio lentynose saugomų dokumentų.
Pastačius naująjį pastatą Vilniuje, bus rekonstruojamas Kauno regioninio archyvo pastatas netoli Laisvės alėjos. Klaipėdoje pajėgumai išplėsti prieš dvejus metus, kai regioniniam archyvui pastatą perdavė Lietuvos bankas, o Šiaulių regioninis archyvas šiuo metu plečia Panevėžio filialo pajėgumus.
