Lietuvoje iš žemės gelmių saugiai galima išgauti apie 3,7 mln. kubinių metrų per parą vandens. Tačiau šiuo metu šalyje sunaudojama apie 332 tūkst. kubinių metrų per parą gėlo vandens. Štai pavyzdžiui, Klaipėdos miesto gyventojai vidutiniškai per dieną suvartoja apie 30 tūkst. kubinių metrų centralizuotai tiekiamo vandens. Klaipėdiečiams vanduo į čiaupus tiekiamas iš bendrovės „Klaipėdos vanduo“ aptarnaujamų vandenviečių: pirmosios, kuri tiekia vandenį šiaurinei miesto daliai, ir trečiosios, aprūpinančios vandeniu pietinę miesto pusę.

Šių metų pasaulinės vandens dienos šūkis – „Ką tau reiškia vanduo“. Tai kokį vandenį geriame? Ar iš čiaupo tekantis vanduo yra saugus? O galbūt, jį būtina virinti? Ir kuo rizikuojama geriant vandenį iš šulinio? Į šiuos klausimus atsako bendrovės „Klaipėdos vanduo“ laboratorijos vadovė Irena Getautienė, jau 40 metų dieną iš dienos tirianti ir matantį kaip per dešimtmečius keitėsi Klaipėdoje centralizuotai tiekiamas vanduo.

Irena Getautienė /„Klaipėdos vanduo“ nuotr.

– Sakoma, kad žmogus be maisto gali išgyventi 40 parų, o be vandens vos kelias paras. Tad neabejojama, kad vandens gėrimas turi tapti kasdieniu įpročiu. O ką Jums reiškia vanduo?

– Mane ir mano gyvenimą supa vanduo. Rytą aš pradedu nuo stiklinės vandens, darbo metu laboratorijoje atliekame po keliasdešimt tyrimų kasdien. Man sunku suprasti, kai žmogus sako: „aš nevartoju vandens, nes organizmas to nereikalauja“, aš jį geriu nuolat. Juk ir atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad netekus apie 12-20 procentų vandens, organizme pradeda kauptis toksinai, kurie apnuodija mūsų organizmus. Gyvybiniai procesai gali vykti tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Nevartojant vandens kemšasi kraujagyslės, krešėja kraujas, svaigsta galva. Aš dažnai artimiesiems juokauju, mano geros nuotaikos ir jaunystės užtaisas – vanduo. O matydama, kad centralizuotai tiekiamas vanduo yra geros kokybės, drąsiai jį vartoju.

– Vis dar girdisi nuogąstavimų, kad žmonės nepasitiki centralizuoto vandens kokybe, todėl filtruoja vandenį. Ar toks vanduo saugus vartojimui?

– Neslėpsiu prieš daugelį metų, pagavusi mados bangą ir pati buvau nusipirkusi filtrą. Bet kai pamačiau, kiek ten po kelių parų susidarė bakterijų, tai be jokio gailesčio viską išmečiau. Jei vanduo yra laikomas atvirai, į jį patenka bakterijos iš oro, o jų mūsų gyvenamojoje aplinkoje tikrai ne viena, tuomet bakteriologinių tyrimų pagalba galime matyti, kad vandenyje knibžda ištisos bakterijų kolonijos. Netekantis vanduo, šiluma – tai pačios geriausios sąlygos vandenyje kauptis bakterijoms. Lygiai tas pats susidaro ir geriant vandenį iš fasuotų butelių. Jei vanduo nėra išgeriamas per parą, jame jau pradeda kauptis bakterijos. Jautresnio skrandžio ar žarnyno žmonėms, šios bakterijos gali sukelti viduriavimą ar skrandžio skausmus.

– Klaipėdiečiai kartais pastebi, kad ant vonios įrenginių susidaro kalkės ar bėga rudas vanduo. Kodėl?

– Kartais po tinklų remontų, sujudinus vamzdynus, ima bėgti rudas vanduo, bet laikinai. Todėl aš visada patariu, kiekvieną rytą kelioms sekundėms nuleiskite vandenį, kad nubėgtų per naktį vamzdžiuose užsistovėjęs vanduo. O kalkės ant prietaisų – geras ženklas. Iš vandenviečių tiekiamas vanduo yra vidutinio kietumo, tai yra kalcio ir magnio junginys. Dabar jau ir medikai pataria, gerti kietesnį vandenį, kuriame yra gausu mineralų. Visi žinome, kad pradėjus traukti raumenis ar trūkčiojant akiai, gydytojai pataria kalcio, kalio ir magnio papildus. O šių natūralių mineralų centralizuotai tiekiamame vandenyje yra nemažai. Kasdien geriant vandenį iš čiaupo, organizmas pasisavina beveik visos dienos mineralų normą.

– Kasdien bendrovės laboratorijoje yra atliekami vandens tyrimai. Gyventojai, gyvenantys ne mieste ir turintys nuosavus šulinius ar gręžinius taip pat savanoriškai tiriasi vandenį. Sakote, kad dažnu atveju, po atliktų tyrimų žmonės būna nemaloniai nustebinti tyrimų rezultatais, kodėl?

– Pavyzdžiui, praėjusiais metais buvo paimti beveik 7 tūkst. mėginių. Juose ištirta bemaž 41 tūkstantis komponentų. Gyventojų prašymu, mes ištyrėme 1352 šulinių vandenį, o juose analizavome per 7 tūkstančius komponentų. Manęs, kaip specialistės, nedžiugina, kad beveik kas trečias tirtas šulinių vanduo yra bakteriologiškai užterštas, o jame randami nitritai ir nitratai viršija leistinas higienos normas. Tai toksiniai rodikliai, kurie ypač pavojingi nėščioms moterims ir kūdikiams iki 6 mėnesių. Būtent jiems gali išsivystyti „pamėlusių kūdikių“ sindromas. Galimas pykinimas, vėmimas, silpnumas, galvos skausmas. Todėl visada rekomenduoju, jei turite galimybę, gerkite centralizuotai tiekiamą vandenį, nes jis laboratorijoje tiriamas kasdien, todėl dėl jo kokybės abejonių neturėtų kilti.

Šiemet hidrauliniai bandymai šiaurinėje miesto dalyje įvyko sklandžiai. Kai kurie gyventojai be karšto vandens buvo vos parą.

„Pirmadienį ryte dalis gyventojų dar tikrai galėjo nusiprausti. Pirmadienį ryte dar matėme, kad Dragūnų kvartale, prie ligoninės temperatūros dar buvo apie 67 laipsnius. Kol ataušinome tinklus buvo apie 11–12 val., tad žmonės tikrai galėjo pasinaudoti, jeigu prižiūrėtojai nebuvo uždarę paties namo. Tai išėjo viena diena kai nebuvo karšto vandens“, – aiškino bendrovės „Klaipėdos energija“ Šilumos tiekimo tarnybos vadovas Arūnas Smaguris.

Jau trečiadienio rytą į dalies gyventojų butus grįžo karštas vanduo, taigi daliai gyventojų išbandymas šaltu vandeniu tetruko vos apie parą.

Pašnekovo teigimu, šiųmečių bandymų rezultatai yra neblogi – didelių gedimų neužfiksuota.

„Nėra 100 proc. patvirtintų nutekėjimų. Yra keletas vietų, kur rodo, kad papildymai buvo didesni nei nustatytas mūsų vadinamasis fonas, tačiau sunku pasakyti, ar ten tikrai bėdos“, – aiškino Šilumos tiekimo tarnybos vadovas.

Galimi defektai bus tikrinami Joniškės ir Mokyklos gatvės kampe, ties Klaipėdos „Saulėtekio“ pagrindine mokykla ir Joniškės g. 14 namu. Nutekėjimas pastebėtas ir Miško kvartale – Liepojos g. ir Šiaurės pr. kampe.

Didelių šilumos tinklų defektų – neužfiksuota.

Pašnekovo teigimu, pasitaiko atvejų kai nutekėjimai atsiranda dėl ne visiškai sandarių namo įvadinių sklendžių.

„Tai žinodami administratoriai name palieka atidarytus drenažus. Kai mes duodame didelį slėgį, per tą nelaikančią, nesandariai uždarytą sklendę tas vandenėlis prateka. O tam, kad nebūtų susprogdinti namo vidaus įrenginiai, jie atidaro drenažą ir tas vanduo bėga į kanalizaciją, o pas mus parodo nutekėjimą. Taigi, būna atvejų, kad tai yra ne defektas tinkluose, o prižiūrėtojo bandymas apsaugoti namo vidaus šildymo sistemos įrenginius“, – dėstė A.Smaguris.

Tokiu atveju, atnaujinus įprastą tiekimą nutekėjimai nebefiksuojami, nes sklendės atidaromos įprastai ir uždaromi drenažai.

„Klaipėda“ jau rašė, kad paprastai iškart po šildymo sezono vykdavę hidrauliniai bandymai šiemet dėl karantino buvo perkelti į vasarą.

Pietinėje miesto dalyje hidrauliniai bandymai vyks rugpjūčio 10-15 dienomis.

Hidrauliniai bandymai šiaurinėje miesto dalyje oficialiai prasidės nuo liepos 13 d.

Tiesa, pirmadienį ryte dauguma namų dar turės karštą vandenį, antradienį bus atliekami trasų bandymai, o trečiadienį vakare karštas vanduo vėl tekės magistraliniais vamzdynais.

Ten, kur nebus aptikta gedimų, šiluma vartotojams grįš ketvirtadienį ar penktadienį.

Bet kaip greitai ji pasieks butus, priklausys ir nuo konkretaus namo šildymo sistemų prižiūrėtojo operatyvumo – būtent gyventojų ar administratoriaus pasirinkti prižiūrėtojai "įleidžia" šilumą į pastatą, jų specialistai turi atsukti įvadines sklendes.

Gyventojams rekomenduojama užsukti buto ar pastato įvadinį karšto vandens ventilį, kad už iš čiaupo bėgantį šaltą vandenį nereikėtų mokėti kaip už karštą.

Nors bandymai artimiausiomis dienomis bus atliekami šiaurinėje miesto dalyje, be karšto vandens liks ne visi čia įsikūrusieji.

Paprastai dideliu slėgiu testuojant šilumos trasas uostamiestis skeliamas į dvi dalis – riba brėžiama ties Kauno gatve. Ši tvarka bus išlaikyta ir šiemet, bet, atliekant bandymus šiaurinėje miesto dalyje, įtraukiami keli pastatai iš Šilutės plento: 19, 19C, 27, 29.

Išimtimi taps Saulės kvartalo naujakuriai, gyvenantys Jaunystės g. 1, 2, 3, 4, 7, 8, 10, 14, 16, Ragainės g. 1, 1A, 2, 2A, 3, 5C, 5D, 5G, 5E, 5F, 6, 6A, 12, 12A bei Liepų g. 83 pastatas.

"Vadinamajame Saulės kvartale yra nutiesta nauja magistralė, keliuose objektuose dar vykdome tinklų pajungimo darbus, todėl ten hidraulinių bandymų kol kas neatliksime. Įprastai hidraulinių bandymų metu testuojamoje miesto pusėje šilumos negaminame, bet kad nepaliktume minėtų namų vartotojų be patogumų, kitą savaitę laikinai įjungsime šalia esančią Paupių rezervinę katilinę ir tieksime šilumą Saulės kvartalui", – pasakojo bendrovės "Klaipėdos energija" Šilumos tiekimo tarnybos vadovas Arūnas Smaguris.

Dangaus žydrumo spalvos vanduo Debreceno gatvės 34 name pasirodė apie 16 valandą.

„Iš visų bute buvusių kranų ir net tualeto bakelyje tekėjo tos pačios, mėlynos, spalvos vanduo. Mes nustėrome, išvydę tokią spalvą. Neaišku, ar jis pavojingas, ar su kokiais chemikalais, tad skambinau į bendrovę „Klaipėdos vanduo“. Visos telefonų linijos vis buvo užimtos, tad supratau, kad kažkas nutiko“, – pasakojo klaipėdietė Indrė.

Moteris net išbėgo į daugiabučio kiemą, tikėdamasi išvysti vandentiekininkų automobilį.

„Galvojau, kad namo įvade koks gedimas, tačiau avarinių tarnybų neradau. Kaip elgtis, ką daryti ir ar galime vartoti tokį vandenį nežinojome, todėl vėl mėginau susisiekti su įmonės „Klaipėdos vanduo“ dispečerine“, – pasakojo moteris.

Budinčios avarinės tarnybos darbuotoja, pasak klaipėdietės, kalbėjo itin susijaudinusiu tonu, ragelyje buvo girdėti triukšmas.

„Ji tik aiškino, kad turime nuleisti didesnį kiekį vandens. Tada prasitarė, kad sugedo trys trečiosios vandenvietės siurbliai. Ji vis negalėjo patikėti, kad bėga mėlynas vanduo. O vėliau net padėjo ragelį", – teigė pašnekovė.

Jei ne darbuotojos tonas, moteris nebūtų net įtarusi, jog vandentiekio tinkluose nutiko ekstra situacija.

Ar tai normalu, kai iš čiaupo bėga vanduo, aušinimo skysčio spalvos?

„Pokalbiai šios įmonės telefonų tinkluose yra įrašomi, tad mano pranešimas turėjo būti užregistruotas. Niekas nesiteikė mums net kitą dieną paaiškinti kas buvo nutikę. Ar tai normalu, kai iš čiaupo bėga vanduo, aušinimo skysčio spalvos? Kokios tai priemaišos ir kodėl jis mėlynas buvo?“, – klausimus bėrė klaipėdietė.

Šeštadienį aiškinantis dėl kokios priežasties miestiečių butuose pasirodė mėlynas vanduo įmonės „Klaipėdos vanduo“ darbuotojos nesugebėjo paaiškinti. Paaiškėjo, jog penktadienio pranešimas apie incidentą net neužregistruotas.

„Buvo gedimas trečiojoje vandenvietėje dėl dingusios įtampos. Tačiau tik valandą. Vėliau dar strigo ryšys, tad visi davikliai neveikė. Bet gedimas pašalintas. Nesu girdėjusi, kad mėlynas vanduo pasirodytų“, – aiškino dispečerinės darbuotoja.

Moteris mėgino spėlioti, kad dingus slėgiui, iš čiaupų galėjo tekėti rusvas vanduo.

„Na žinote, kai dingsta spaudimas, vėliau jam atsiradus, gali slėgis pakelti priemaišas, rūdis. Bet kodėl mėlynas – nežinau“, – pečiais gūžčiojo darbuotoja.

Įmonės „Klaipėdos vanduo“ direktorius Leonas Makūnas dienraščiui šeštadienį pareiškė, jog jis apie incidentą nieko nežino, o atsakymų nežinos dar tris savaites, nes atostogauja.

„Ir neieškokite atsakymų šeštadienį“, – pareiškė L.Makūnas.

„O tai, kaip mums gyventi? Šiuo metu mes geriame tik pirktinį vandenį. Kodėl niekas nesiteikia gyventojams paaiškinti, ar čia normalu, kai iš čiaupo teka toks vanduo?“, – pasipiktinimus reiškė klaipėdietė.