Pasak centro, pagal gydytojų pranešimus apie nėščiąsias ir kūdikius, kurių maistui naudojamas kastinių šulinių vanduo, atlikus tyrimus šachtiniuose šuliniuose, gauta duomenų, kad kokybės reikalavimų neatitiko 27 proc. šulinių.

Prasčiausi rodikliai užfiksuoti Kauno apskrityje, čia nustatytų vandens kokybės reikalavimų neatitiko 34 proc. šulinių, Šiaulių apskrityje tokie ėminiai sudarė 34 proc., Panevėžio apskrityje – 29 proc., Alytaus – 28 proc., mažiausiai – Klaipėdos apskrityje, kur nustatytų normų neatitiko 17 proc. šulinių, Telšių apskrityje –19 proc.

NVSC teigimu, siekiant išvengti taršos, svarbu, kad šulinys būtų įrengtas aukščiau už galimos taršos objektus pagal gruntinio vandens tekėjimo kryptį.

„Į kastinius šulinius vanduo patenka iš neapsaugoto nuo paviršinės taršos gruntinio vandens sluoksnio, kuris gali būti užteršiamas dėl netinkamos žemės ūkio veiklos, greta esančių grunto taršos šaltinių – sąvartynų, fermų ir kitų taršos objektų. Vandens užterštumą nitratais ir nitritais taip pat gali lemti netinkamas šachtinio šulinio įrengimas bei priežiūra“, – teigiama pranešime.

Centras pažymi, kad nėščiajai vartojant nitritais ir nitratais užterštą vandenį dėl nuolatinio deguonies stygiaus kraujyje gimsta mažesnio svorio ir silpnesni kūdikiai, lėtėja jų fizinis bei psichinis vystymasis.